Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis R. V., a. k (duomenys neskelbtini) teistas 2013-06-20 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su 2012-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo su 2567,09 Lt bauda, užskaityta 4 mėnesiai. Bausmės pradžia 2013-11-18, bausmės pabaiga 2017-07-18.

Skundžiama nutartimi teismas tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V..

Atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (77 balų pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma R. V. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, mąstymą, požiūrį ir nuostatas.

Nuteistasis R. V. anksčiau teistas 13 kartų, šis teistumas - 14-tas. Šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, neigia, linkęs save pateisinti, dėl ankstesnių nusikaltimų taip pat savo kaltės nemato, kaltiną aplinką, susidariusias aplinkybes, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Tas matyti ir iš nuteistojo skundo aukštesniajam teismui, kur jis nurodo, kad ankstesnius nusikaltimus jis darė dėl to, kad neturėjo iš ko pragyventi, nes gaunamos išmokos nepakako, t. y., tokį savo elgesį pateisina, tačiau apie tai, kad pragyvenimui galima užsidirbti teisėtais būdais, t. y. dirbant, nuteistais nemini. Toks nuteistojo mąstymas bei eilė teistumų už analogiškas veikas, rodo, kad jis visiškai nemato savo kaltės dėl neteisėto nusikalstamo modelio gyvenimo pasirinkimo praeityje, nei dėl paskutinio nusikaltimo, kurį apskritai neigia padaręs. Kas akivaizdžiai patvirtina nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, jo pavojingumą visuomenei.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad iš 77 nustatytų balų pagal OASys, statiniai, nekintantys yra tik 25, o 52 balai dinaminiai, kurie gali kisti. Išvadoje Komisija nurodė, kad nuteistais jau buvo svarstytas dėl lygtinio paleidimo, tačiau nenurodė nusikalstamo elgesio rizikos vertino kaitos. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas joje informaciją pateikė iš nuteistojo asmens, bylos, kurioje pagal 2015-11-10 atliktą socialinio tyrimo išvadą R. V. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 70 balų, t. y., ji ne tik kad nekito, bet padidėjo 7 balais. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad negalima sutikti su komisijos išvada, jog nuteistasis padarė pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, visos išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai apie ženklią nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. V. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo R. V. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.