Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir neatliktos baudos dalimi, ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 2 567,09 Lt dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš R. V. priteista 1 974,19 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt E. V. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad iš chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų, dėl to šis buvo sunkiai suluošintas, t. y. 2011 m. vasario 23 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, pro atvertas savo (duomenys neskelbtini) buto duris, dėl menkavertės priežasties, kad nukentėjusysis E. V. atėjo anksti, nenustatytą skaičių kartų tyčia šovė revolveriu „Kora Brno“ į E. V. ir vieną kartą pataikė šiam į dešinę akį bei padarė kiaurinę šautinę dešinės akies skleros žaizdą su rainelės ir krumplyno iškritimu, kulkos įstrigimu smegenų audinyje, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimą, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta E. V. sveikata.

Apeliantas, neigdamas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teoriškai samprotauja apie jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagrįstumą. Mano, jog nusikaltimo įvykdymas naktį ar labai ankstų rytą, nukentėjusiajam braunantis į kaltininko namus, atsisakant pasišalinti ir trikdant ramybę, namų ir privatumo gynimas negali būtų vertinamas chuliganiškomis paskatomis. Byloje nepaneigta, kad pats nukentėjusysis įvykio metu galėjo elgtis netinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esanti nukentėjusįjį charakterizuojanti medžiagą, duomenys apie jo administracinius pažeidimus bei nustatytas faktas, kad nukentėjusysis įvykio vakarą buvo neblaivus. Nukentėjusysis parodė, jog pirmiausia buvo šauta į grindis, t. y. įspėjamasis šūvis, ginant savo namus, todėl toks atvejis galėtų būti kvalifikuotas kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltininkas veikė neapibrėžta tyčia. Šauta buvo ne iš kovinio ginklo, kelis kartus į skirtingas puses, siekiant pagąsdinti, todėl tokia veika galėtų būti kvalifikuota kaip neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 137 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nuteistasis R. V. prašo jį išteisinti ir nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o nuosprendyje nurodyti įrodymai kaltės nepatvirtina.

Apelianto prašymas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstyti.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. V. 2011 m. vasario 21 d. ryte prie savo buto (duomenys neskelbtini) durų, bendro naudojimo koridoriuje, pro praviras savo buto duris dėl menkavertės priežasties, priekaištaudamas, kad nukentėjusysis E. V. atėjo per anksti, nenustatytą skaičių kartų tyčia šovė į E. V., vieną kartą pataikė jam į akį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikimą. Tokius R. V. veiksmus teismas kvalifikavo nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir R. V. pripažino kaltu padarius šį nusikaltimą. Teismas pripažino, kad R. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia siekdamas sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Nuosprendyje teismas savo išvadas dėl R. V. kaltės pagrindė surinktais įrodymais: nukentėjusiojo E. V., liudytojų J. D., D. M., R. Š. parodymais, specialistų išvadomis ir kitais įrodymais.

Nuteistojo skundo argumentai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų dėl R. V. kaltės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, šios veikos juridinio įvertinimo ir tyčios turinio.

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu įvykio vietoje, prie R. V. buto durų, apart nukentėjusiojo E. V., buvusio koridoriuje, išorinėje buto durų pusėje ir nuteistojo R. V., buvusio prie pravirų durų bute, kitų asmenų, mačiusių įvykio aplinkybes nebuvo, todėl nustatant faktines bylos aplinkybes yra svarbūs tiek nukentėjusiojo, tiek ir nuteistojo parodymai. Teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo jų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai pripažino, kad R. V. parodymai, neigiantys pareikštą kaltinimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir rėmėsi nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis E. V. teisme parodė, kad įvykio dienos ryte, apie 6-8 val., jis su L. L. ėjo pas R. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), bute antrame aukšte, pirkti cigarečių, nes žinojo, jog šis pardavinėja kontrabandines cigaretes pigiau. L. L. liko laukti prie laiptinės, o jis nuėjęs prie buto durų, pabeldęs, duris atidarė R. V., kuris piktinosi ir šaukė, kad jis atėjęs tokį ankstų rytą, pašūkavęs nuėjo atgal į kambarį, greitai grįžo su šautuvu, panašiu į revolverį, ir pro praviras duris kelis kartus šovė, nusitaikęs į veidą, vieną kartą pataikė jam – E. V., į akį. Nukentėjusysis parodė, kad buvo išgėręs alaus, po šūvio „nesuprato, kas atsitiko“, bet išėjus į kiemą, jam ėmė svaigti galva, dėl to L.L. jį nuvedė pas netoliese gyvenančią J. D., kur pasijutus dar blogiau, buvo iškviesti gydytojai.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad nukentėjusiojo E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nevienodi. E. V. pirmoje apklausoje (b. l. 35, t. 1) parodė, kad po sužalojimo jis telefonu SMS žinute išsikvietė L. L., kuris nuvedė jį pas J. D., tačiau jiems neaiškinęs kas šovė ir sužalojo. Papildomose apklausose (b. l. 39, t. 1) E. V. parodė, kad telefonu skambino L. L., kad šis pasitiktų, gydytojams nesakė, kas į jį šovė, nes nenorėjo pasakyti, kad ėjo pirkti cigarečių; nurodė, kad iki įvykio buvo su L. L., tačiau cigarečių pirkti ėjo vienas (b. l. 47, t. 1); akistatoje su J. D. nukentėjusysis parodė, kad cigarečių pirkti ėjo su L. L., tačiau šis laukęs pirmame aukšte, neatsimena ar jam sakė, kas šovė (b. l. 76, t. 1). Šiuose nukentėjusiojo parodymuose matyti tam tikri neatitikimai apie L. L. buvimą su juo įvykio metu, tačiau jie nėra esminiai ir prieštaringi. Iš šių nukentėjusiojo parodymų akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis cigarečių pirkti ėjo kartu su L. L., tačiau į butą ėjo ir beldėsi į R. V. buto duris vienas, o L. L. nukentėjusįjį pamatė jau sužalotą ir jį nuvedė pas J. D. Liudytoja J. D. parodė, kad L. L. su E. V. anksti ryte buvo atėję, pritrūkus cigarečių abu išėjo jų pirkti į „tašką“, abu grįžo, pasakojo, kad tas kur pardavinėja cigaretes šovė, E. V. buvo sužalota akis, jis blogai jautėsi, todėl buvo iškviesta medicininė pagalba. Liudytoja taip pat parodė, kad L. L. prašė niekam nepasakoti, kad jis buvo kartu su E. V. Iš liudytojos D. M. parodymų matyti, jog E. V. blogai jautėsi, jo draugai aiškino, kad jis buvo sužalotas gatvėje šaunant iš dujinio pistoleto. Nukentėjusysis teisme paaiškino neatitikimų apie L. L. buvimą kartu priežastis ir parodė, kad pirminėse apklausose jis vengė sakyti, kad prieš įvykį bei einant pirkti cigarečių su juo kartu buvo L. L., pastarojo prašymu. L. L. jam sakė nenorintis turėti reikalų su policija, nes buvo teistas ir turėjo teismo įpareigojimų, be to, ketino išvykti į užsienį. Liudytoja J. D. taip pat patvirtino, jog L. L. prašė niekam nepasakoti apie jo buvimą kartu su E. V. Teismas neapklausė L. L., nes jis yra išvykęs gyventi į užsienį, tačiau pagrįstai nukentėjusiojo parodymais patikėjo, nes jie atitinka nustatytas faktines aplinkybes apie L.L. teistumą ir teismo įpareigojimus naktį būti namuose.

Apeliantas skunde teigia, kad negalima tikėti nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, kad šis ėmė jį kaltinti tik po dviejų mėnesių, be to, jo parodymai apie tai, kad buvo šauta tris kartus, vieną kartą ir į grindis yra neteisingi, nes nerasta jokių pėdsakų grindyse, nenustatyta ir asmenų girdėjusių šūvius.

Šios aplinkybės nepaneigia R. V. kaltės įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. V. sužalojimo buvo pradėtas pagal 2011 m. vasario 23 d. pranešimą iš (duomenys neskelbtini) Universitetinės ligoninės, o ne nukentėjusiojo E. V. iniciatyva. E. V. pirmą kartą apklaustas buvo tik 2011 m. balandžio 11 d. ir šios apklausos metu nurodė jo sužalojimo aplinkybes bei įvardino R. V. kaip asmenį, kuris šaudamas jį sužalojo. Aplinkybė, kad įvykio vietos apžiūros metu nerasta šūvio pėdsakų grindyse, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie šūvį jam į akį, ir akies sužalojimą, nes pastaroji aplinkybė įrodyta nukentėjusiojo sužalojimo faktu ir teismo medicinos specialisto išvadomis. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyta kiaurinė šautinė dešinės akies skleros žaizda su rainelės ir krumplyno iškritimu, svetimkūnio įstrigimu smegenų audinyje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas. Šis sužalojimas padarytas šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka arba šratu. Sužalojimas sunkiai sutrikdė sveikatą (b. l. 27-28, t.1).

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo E. V. galvoje įstrigusi kulka yra iššauta būtent iš jo – apelianto, paimto revolverio „Korona Brno“ Nr. 631031, skirto šaudyti 6 mm kalibro ME FLOBERT šoviniais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pas apeliantą buvo rastas ir paimtas revolveris „Korona Brno“ ir 6 mm kalibro ME FFOBERT šoviniai, balistinio tyrimo metu nustatyta, kad šis revolveris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti „Flobert“ tipo šoviniais. Iš kompleksinio teismo medicininio – balistinio tyrimo išvados matyti, kad nukentėjusiojo E. V. dešinėje pakaušinėje srityje prie kaulo fiksuotas svetimkūnis yra metalo kontrastinis, netaisyklingos pailgos viename gale smailėjančios formos apie 5x7 mm dydžio ir tai neprieštarauja teiginiui, kad galvoje esantis svetimkūnis yra 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šovinio kulka (b. l. 127-130, t. 1). Pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus vertino visų byloje surinktų įrodymu visete, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiojo E. V. parodymus apie nurodytą konkretų asmenį – apeliantą, šovusį į jį ir padariusį jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad būtent apeliantas turėtu revolveriu sužalojo nukentėjusįjį.

Apelianto skunde teoriniai pamastymai apie galimą apelianto veikos kvalifikavimą kaip būtinąją gintį ar pagal BK 137 straipsnį atmetami. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose kaltę neigė, nurodydamas, kad įvykio dienos rytą į nukentėjusįjį nešovė, jo nematė ir nepažįsta. Esant tokiems apelianto parodymams, įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos remiantis nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų visetą, R. V. veikai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliantas šaudamas iš nedidelio atstumo ir ginklą nukreipdamas į galvą, suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, veikė neapibrėžta tyčia, siekdamas sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo veika kvalifikuojama pagal sukeltas pasekmes. Teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi suformuotos nuomonės, kad nusikaltimas laikytinas padarytu dėl chuliganiškų pastatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementaraus moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Apeliantas nukentėjusiajam E. V. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl menkavertės priežasties - pastarajam buvo priekaištaujama, jog atėjo ankstų rytą, šauta buvo tiesiai į galvą, nieko neaiškinant. Teismo išvada, jog apelianto veiksmai buvo sąlygoti chuliganiškų paskatų dėl menkavertės priežasties, pagrįsta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. V. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą pripažintas kaltu pagrįstai. Už šio nusikaltimo padarymą jam bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. R. V. paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, yra mažesnė už bausmės, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalyje, vidurkį ir nėra aiškiai per griežta. Kadangi R. V. aptariamą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, jam abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalyje bei 5 dalies 2 punkte numatytomis taisyklėmis tinkamai.

Apskųstuoju nuosprendžiu iš R. V. priteista 1 974,19 Lt Valstybinei ligonių kasai atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidoms bei 30 000 Lt nukentėjusiajam E. V. neturtinei žalai atlyginti. Šie civiliniai ieškiniai išspręsti tinkamai, laikantis BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.