Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,

dalyvaujant advokatui Raimundui Gargasui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, išaiškinęs Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jo teises ir išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013-12-10, 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, J. Basanavičiaus g., Kėdainiai, vairavo automobilį BMW 3201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, paaiškino, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jį sustabdė policijos pareigūnai, bei nuvežė į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo atliktas šlapimo testas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui nustatyti. Šlapime rado marihuanos, kurią jis rūkė, kiek pamena, mažiau nei prieš mėnesį iki įvykio. Automobilį vairavo, nes nesijautė apsvaigęs. Ant medicininės apžiūros akto pasirašė „sutinku“, nes gydytoja nusprendė, jog jis negali vairuoti, be to ir pareigūnas buvo prieš jį nusistatęs.

Liudytojas Donatas Šimkus (policijos pareigūnas) parodė, kad a/m vairavęs M. Ž. pasirodė įtartinas dėl narkotinių priemonių vartojimo, todėl nuvežė į ligoninę. Atlikusi testus, gydytoja nustatė, kad M. Ž. a/m vairuoti negali dėl to, kad buvo teigiamas testas marihuanai. To pagrindu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojos Eglės Surkevičiūtės (policijos pareigūnės) parodymai analogiški D. Šimkaus parodymams.

Liudytoja F. V. (Kėdainių ligoninės priėmimo skyriaus gydytoja, terapeute) parodė, kad atlikus šlapimo testą M. Ž., nustatyta marihuanos vartojimo pėdsakų, dėl to padarė išvadą, kad vairuoti negali. Testas yra teigiamas tuomet, kai jis parodo, kad yra narkotikų, o apsvaigimo testas nerodo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo bylą nutraukti.

LR ATPK 270¹ str. 2 d. nurodyta, kad neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti asmenys yra siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendindama šią nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 2 punkte apsvaigimas yra apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros Įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau - Metodika). Šios Metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V- 505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija - „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš 2013-12-10 VšĮ Kėdainių ligoninė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 77 (b. 1. 26) matyti, jog, buvo įvertinta M. Ž. bendra būklė bei atliktas narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testas, kuris buvo teigiamas marihuanai, nurodant, kad M. Ž. vairuoti negali. Tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti, ar M. Ž., kaip numatyta ATPK 126 str. 5 d. dispozicijoje, buvo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs. Metodikos 10.3. - 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais- dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo, M. Ž. atliktas tik greitasis testas pagal jo šlapimą. Iš Metodikos reglamentavimo galima daryti išvadą, jog gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus be kita ko, skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“. Šias skiltis gydytojas užpildo tik gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. - 11.3. punktai). Gydytoja išvadą, kad M. Ž. negali vairuoti a/m padarė tik jį paviršutiniškai apžiūrėjusi, nesilaikydama imperatyviai nustatytas tvarkos, nepaėmusi tiriamųjų medžiagų ir nepasiuntusi jų į toksikologijos laboratoriją ištyrimui, neturėdama tyrimų rezultatų. Liudytoja F. V. pripažino, kad greitasis šlapimo testas apsvaigimo fakto nerodo. Be to, pažymėtina, jog 2013-12-10 akte Nr. 77, atskirai paėmus, nurodyta M. Ž.: eisena tiesi, laikosi krypties; ant vienos ir kitos kojos stovi tvirtai; vyzdžiai simetriški, nistagmo nėra; elgsena, nuotaika rami; sąmoningas; atmintis nepakitusi; kalba rišli; mimika, gestikuliavimas nepakitę. Spręstina, kad tokia asmens būsena taip pat nėra pagrindas vertinimui, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo marihuanos ir dėl to negalėjo vairuoti a/m.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Nustatant, ar asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo (šlapimas tirtas tik greituoju testu, bet ne dviem skirtingais Metodikos 10.3. punkte nurodytais tyrimo metodais, kraujas iš viso nepaimtas), todėl negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t.y. vienareikšmiškai šiuo atveju negalima konstatuoti, kad M. Ž. 2013-12-10 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, atsižvelgiant į Metodiką ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, darytina išvada, jog asmens organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs. Gydytojas, spręsdamas, ar asmuo buvo apsvaigęs, įvertina bendrą asmens būseną, todėl tik kompleksas visų aplinkybių leidžia nuspręsti, ar asmuo buvo apsvaigęs.

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonę M. Ž. vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o surinkti naujų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs, nėra įmanoma, todėl darytina išvada, jog M. Ž. veiksmuose nenustatytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 5 d., įvykis ir sudėtis, byla nutrauktirta (LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2. p., 2 d.). Tokios praktikos laikosi apygardų teismai, pvz.: Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutarimas Nr. ATP-599-493/2013, 2013-07-25 nutarimas Nr. ATP-816-317/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. ATP-1110-493/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-26 nutarimas Nr. ATP-398-557/2013 ir kt.).

M. Ž. aiškinimu, priverstinai paimtas ir nuvežtas automobilis BMW 3201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą M. Ž. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.