Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarimo P. P. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas surašė P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), kelio Aristava - Kėdainiai - Cinkiškiai 8,40 km, vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marihuanos, būdamas eismo dalyviu, ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir kitų asmenų turtui, esant šlapiai kelio dangai viršijo leistiną ir saugų greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, šiam praradus stabilumą ir tiesiaeigiškumą, slysdamas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko buvo apgadintas apšvietimo stulpas ir nežymiai sutrikdyta kartu važiavusių keleivių A. M., M. Č. ir K. D. sveikata. Protokole konstatuota, kad šiais veiksmais P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

P. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas savo skunde neneigia sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobiliu važiavusių keleivių sveikata, tačiau teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad eismo įvykį jis sukėlė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marihuanos.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutikti negali ir sprendžia, kad P. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nebuvo įrodyta. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodinėti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš byloje esančio 2012-11-29 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 70 (toliau – Medicininės apžiūros aktas) (t. 1, b. l. 46-47), gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, Medicininės apžiūros akte, be kita ko, pažymėjo, jog P. P. eina tiesiai, laikosi krypties, judesiai tikslūs, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriški, nistagmo nėra, ramus, orientuotas laike, vietoje, situacijoje ir savyje, atmintis normali, mąstymas nuoseklus, kalba normali, adekvati situacijai. Apygardos teismas sprendžia, jog nei vienas iš nustatytų požymių nesuteikė pagrindo įtarti, kad P. P. apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs.

Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo.

Pabrėžtina, jog Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir išvada formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto matyti, jog gydytojas skiltyje „Išvada“ nurodė, kad P. P. yra vartojęs marihuanos, tačiau jokių duomenų apie tai, ar P. P. nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, nėra.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. P. P. apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik pažymėta, jog jis yra vartojęs marihuanos. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės neįrodo P. P. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną P. P. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra.

Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad iškart po eismo įvykio atvykus policijos pareigūnams, P. P. nustatytas 1,12 promilių girtumas (t. 1, b. l. 43). Nors byloje esanti Specialisto išvada Nr. T-A 11253/12(01) (t. 1, b. l. 48) patvirtina, kad ištyrus P. P. kraujo mėginį, etilo alkoholio nerasta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kraujo mėginys paimtas praėjus daugiau kaip trims valandoms po eismo įvykio. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Kaip žinoma, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka bei ar jie surinkti tinkamai konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-1926/2009).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad P. P. neblaivumo faktas nebuvo tinkamai įvertintas, kadangi jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl eismo įvykio, kurį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marihuanos. Tuo tarpu aplinkybė, kad automobilį P. P. vairavo ir eismo įvykį sukėlė neblaivus, pažeidėjui neinkrinimuota. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje būtina patikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi būtent juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutarė:

P. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.