Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 126 str. 5 d. V. P. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2013-04-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 1 d. 22.35 val. Žalgirio g. 5 Klaipėdoje vairavo automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos). Tokie V. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 5 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 126 str. 5 d. V. P. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas konstatavo, jog jokių objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, kad V. P. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, byloje nėra.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, vadovaujantis ATPK 126 str. 5 d., V. P. paskirti piniginę 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, nesivadovavo surinkta medžiaga bei neapklausė pačių pareigūnų, kurie įformino padarytą pažeidimą. Pareigūnai nebūtų tikrinę apsvaigimo fakto, jeigu V. P. elgesys nebūtų sukėlęs įtarimo, o tai jau įrodo, kad V. P. vairavo, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnai vadovavosi 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, kuriame aiškiai apibrėžiama, kada asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Teismas taip pat nevertino pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose aprašoma vairuotojo būsena, nes pareigūnai, tik matydami, kad vairuotojas yra apsvaigęs, jį pristato į medicininę įstaigą tyrimui atlikti, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad trūkstant kokių nors įrodymų, teismas pats turi būti aktyvus ir gali reikiamą informaciją išsireikalauti. V. P. žinojo, kad apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė, o tai, kad jis teigia, jog nesijautė apsvaigęs, yra tik pasirinkta gynybos versija, kad išvengtų administracinės atsakomybės. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 5 d. užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje ginčas kilo dėl to, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. P. atžvilgiu teisena pagal ATPK 126 str. 5 d. buvo nutraukta, nesant leistinų ir patikimų įrodymų, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir sprendžia, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą“ (toliau vadinama - medicininės apžiūros aktas). Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad 2013-04-01 V. P. pristačius į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, medicininės apžiūros aktas surašytas nebuvo, V. P. bendra būklė neįvertinta. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos taip pat matyti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Metodikos 10.1 punkte numatytos tiriamųjų medžiagų paėmimo tvarkos, kadangi tuo atveju, kai neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo, tyrimui imama ne mažiau kaip 100 ml šlapimo (šiuo atveju buvo paimta 60 ml šlapimo), ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo (nagrinėjamu atveju V. P. kraujo tyrimui iš viso nebuvo paimta). Taip pat nebuvo laikytasi Metodikos 10.5 punkte nustatytos šlapimo tyrimo tvarkos, kadangi psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte nurodytais metodais. Pažymėtina ir tai, kad tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, užpildoma medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir formuluojama „Išvada“ (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Nors V. P. šlapime ir buvo rasta kanabinoidų/marihuanos, tačiau byloje nėra gydytojo išvados, kad V. P. jo sustabdymo 2013-04-01 metu nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs. Siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, privalo būti laikomasi šlapimo bei kraujo mėginių pavyzdžių paėmimo bei jų ištyrimo Metodikoje nustatytos tvarkos. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose aprašoma vairuotojo būsena (b. l. 6), tačiau pažymėtina, jog policijos pareigūnės nurodyta V. P. būsena jo sustabdymo metu – elgesys sutrikęs, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios, vyzdžiai išsiplėtę – neleidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad įvykio metu V. P. buvo apsvaigęs, be to, nepaneigta V. P. versija, kad išsiplėsti vyzdžiai ir parausti akys galėjo nuo nuovargio, nes jis dirba taksi vairuotoju, o kadangi yra neįgalus, pareigūnams jo veiksmai galėjo pasirodyti nekoordinuoti. Kaip aukščiau paminėta, išvadą, kad asmuo apsvaigęs, gali padaryti tik gydytojas, gavęs šlapimo ir kraujo tyrimo rezultatus. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma apie toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą neįrodo V. P. apsvaigimo automobilio vairavimo metu fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną V. P. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Tuo būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą lieka neįrodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 126 str. 5 d. V. P. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio teismo nuomone, netikslinga naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi, nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus, kurie leistų nustatyti, kad V. P. 2013-04-01 vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.