Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

E. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad E. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, nėra įrodyta.

LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad E. R. kaltės vairavus automobilį apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, yra neginčijamai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kita bylos medžiaga. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 straipsnio 5 dalį ir jį nubausti turi būti nustatytas asmens vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad E. R. pareigūnų buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) Patikrinus dokumentus pareigūnas pajuto aštrų kvapą, apžiūrėjo automobilį ir rado „žolės“ malimo prietaisą po ko pastebėjo, kad vairuotojo akys paraudusios, vyzdžiai išsiplėtę. Vairuotojas pristatytas į medicinos įstaigą (b. l. 3, 4). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo atlikimo metodikos (toliau Metodika), nustatyta, kad tiriamasis neapsvaigęs, yra narkotikų vartojimo faktas (b. l. 6). Tokią išvadą gydytojas – psichiatras padarė remdamasis tiek išoriškais požymiais, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (apsvaigęs), t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tiek bendra asmens būkle, sugebėjimu atlikti tam tikrus veiksmus. Bendras asmens būklės vertinimas, nepažeidžiant Metodikos 5 punkto reikalavimų, medicinos įstaigoje buvo pradėtas praėjus ne daugiau kaip valandai, gydytojo psichiatro kompetencija, kvalifikacija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti minėta išvada, kurioje kategoriškai nustatyta, kad asmuo neapsvaigęs, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad E. R. šlapime buvo surasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties neduoda pagrindo išvadai, jog apeliantas vairavimo metu buvo apsvaigęs. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki eismo įvykio buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Būtina nustatyti, kad įvykio metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualioje praktikoje (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Aukštesnės instancijos teismo nuomone apelianto apsvaigimo faktas transporto priemonės vairavimo metu administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nėra įrodytas, todėl E. R. apylinkės teismo pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai. Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad E. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, įrodyta bylos duomenimis, pažeidė LR ATPK 257 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apylinkės teismas, formaliai skundžiamo nutarimo aprašomoje dalyje išvardindamas įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, plačiau jų neanalizuodamas ir dėl jų nepasisakydamas, pažeidė minėto straipsnio nuostatas, todėl nutarimas naikintinas, o E. R. administracinio teisės pažeidimo byla, neįrodžius jo kaltės pagal LR ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nutraukiama. Konstatavus, kad E. R. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo neįrodyta, kiti apeliacinio skundo motyvai plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimą panaikinti ir E. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.