- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1283-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Traktorių nuoma“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Traktorių nuoma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Redus LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Traktorių nuoma“ prašė priteisti iš atsakovės 6 328,29 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuomojo statybos techniką, už paslaugas išrašė sąskaitas, kurias atsakovė priėmė, jokių pretenzijų dėl jų turinio ir sąlygų nepareiškė, tačiau neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Ieškovei iš atsakovės priteista 6 328,29 Eur skola, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 743 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Teismas nustatė, kad žodinės sutarties pagrindu tarp šalių buvo susiklostę nuomos prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė skolos neginčijo ir duomenų, kad būtų ją sumokėjusi, nepateikė. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė prisiimtą prievolę įvykdė – perdavė atsakovei transporto priemonę (vikšrinį ekskavatorių) laikinai valdyti ir naudotis, tačiau atsakovė savo prievolės atsiskaityti už transporto priemonės nuomą neįvykdė, todėl pažeidė savo prievolę. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti apmokėjimo terminai, todėl pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovė nenurodė sąskaitų apmokėjimo terminų ir nepareikalavo apmokėjimo.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą piniginę prievolę įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, o CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Teismas nustatė, kad šalys dėl palūkanų dydžio nesitarė, todėl priteisė įstatyme numatyto dydžio ieškovės prašomas palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Redus LT“ (apeliantė) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas.
6. Apeliantė nurodo, kad su ieškove sudarė žodinę nuomos sutartį, pagal kurią iš ieškovės nuomodavosi statybinę techniką. Teigia, jog dėl atsiskaitymo termino šalys nesusitarė, todėl ieškovės suteiktos paslaugos buvo apmokamos vadovaujantis protingumo principais ir pagal atsakovės finansines galimybės. Teigia, kad šiuo metu atsakovės skolininkai vėluoja atsiskaityti, tariasi dėl mokėjimų atidėjimo, todėl iki šiol neatsiskaitė ir su ieškove. Argumentuoja, kad, pagal CK 6.63 straipsnį, jeigu prievolės įvykdymo temimas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Pažymi, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė nebuvo raštu pareikalavusi įvykdyti prievolę ir nebuvo nustačiusi prievolės įvykdymo termino, tačiau įvertinus tai, kad buvo pareikštas ieškinys, pripažįsta, kad reikalavimas buvo pateiktas.
7. Apeliantės manymu, ieškovė be teisinio pagrindo reikalavo ir teismas nepagrįstai priteisė 8 procentų palūkanas už nesumokėtą skolą. Teigia, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas buvo tik formalus, šalys bendradarbiaudamos sąskaitose nurodytais terminais nesivadovavo, palūkanos sąskaitose nurodytos nebuvo. Argumentuoja, kad PVM sąskaitos faktūros gali būti laikomos sutartinius santykius patvirtinančiais dokumentais, tačiau, siekiant nustatyti atsiskaitymo už prekes tvarką ir kitas šalių sutarties turinį patvirtinančias aplinkybes, PVM sąskaitų faktūrų neužtenka. Teigia, kad PVM sąskaitos faktūros laikytinos ieškovės vienašališkai išrašytais dokumentais, mokėjimo terminai jose taip pat nustatyti vienašališkai, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad šalis turi prievolę atsiskaityti už prekes jai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Be to, PVM sąskaitoje faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nes netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teisiniu požiūriu PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis, t. y. šalims ji neturi įstatymo galios (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Argumentuoja, jog nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl prievolės įvykdymo termino šalys nebuvo sutariusios, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 8 procentų dydžio palūkanas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė AB „Traktorių nuoma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė ne kartą nuomojosi techniką ir beveik visą laiką vėluodavo atsiskaityti, sumokėdavo praleidusi PVM sąskaitose faktūrose nurodytus terminus. Pažymi, jog nors ir turi tokią teisę, tačiau pretenzijų dėl pavėluoto atsiskaitymo nereiškia, nereikalauja priteisti delspinigių ir neskaičiuoja netesybų nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų terminų, o prašo tik priteisti skolą ir procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Sutinka su apeliante, kad dėl palūkanų normos nebuvo tartasi, ir nurodo, kad vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Redus LT“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistos procesinės palūkanos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.
12. Apeliantė pripažįsta, kad šalys sudarė žodinę statybinės technikos nuomos sutartį ir iš ieškovės ją nuomojosi, tačiau už paslaugas neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip nuomos prievolinius teisinius santykius ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal nuomos sutartį, t. y. atsakovė pažeidė savo prievolę pagal sutartį. Nekilus ginčo dėl aplinkybės, kad sutartis tarp šalių egzistavo, kad atsakovė iš tikrųjų neatsiskaitė su ieškove, nagrinėjamoje byloje laikytini teisiškai nereikšmingais apeliantės dėstomi argumentai apie PVM sąskaitų faktūrų teisinę galią ir reikšmę įrodinėjant sutartinių teisinių santykių egzistavimą, nes apeliantė pati pripažįsta jų egzistavimą, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakytina.
13. Kaip nurodo pati apeliantė, pagal CK 6.63 straipsnį, jeigu prievolės įvykdymo temimas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Nors apeliantė teigia, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė nebuvo raštu pareikalavusi įvykdyti prievolę ir nebuvo nustačiusi prievolės įvykdymo termino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti apmokėjimo terminai būtent ir reiškė prievolės įvykdymo terminų nustatymą ir jokių pretenzijų dėl jų atsakovė nereiškė. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 3 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę. Pati apeliantė nurodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys pagrįstas, ir pripažįsta, kad ieškinio pareiškimas reiškia, jog reikalavimas įvykdyti prievolę buvo pateiktas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nurodė sąskaitų apmokėjimo terminus ir pareikalavo jų apmokėjimo.
14. Atsakovė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.71 straipsnio, kuris reglamentuoja netesybas, nuostatomis. Kaip pažymėjo ieškovė, ji nereikalauja netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo, nereikalauja priteisti delspinigių ar baudų. Priešingai, ieškovė reikalauja kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų, kurios pasižymi tuo, kad yra skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Jas reglamentuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje ir yra nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, dėl procesinių palūkanų neturi būti susitarta, nes jas nustato įstatymas. Pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad procesinės palūkanos negali būti priteistos, nes dėl jų nesitarė su ieškove.
15. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis Europos centrinio banko interneto tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, ieškovės teisės į procesines palūkanas atsiradimo metu vėliausiai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma fiksuotoji 0,00 procentų palūkanų norma. Taigi, atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 8,00 procentų palūkanų normą. Remiantis šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, teisė į minėtas palūkanas atsiranda, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nėra nustatyti. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės komercinės sutarties, tačiau yra ūkio subjektai, kurių viena suteikė paslaugas, o kita įgijo pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl taikytinos Įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Redus LT“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 8,00 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
16. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
19. Ieškovė prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
20. Pagal CPK 320¹ straipsnį apeliacinės instancijos teisme atstovais negali būti advokato padėjėjai, taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atitinkamai advokato padėjėjo veiksmai, nurodyti ieškovei išrašytoje sąskaitoje, t. y. susipažinimas su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui, patenka į atstovavimo sampratą.
21. Taigi, įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).
22. Nagrinėjamu atveju užmokestis už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme negali būti pripažįstamas pagal CPK 98 straipsnį atlygintinomis išlaidomis, dėl to šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.