Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon Energo“ ir R. K. ieškinį atsakovui A. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nurodydami, kad jie tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, be to, reikalaujama priteisti iš atsakovo 18 424,24 Eur suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – areštavo atsakovui priklausantį turtą už 18 424,24 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir pateikė juos pagrindžiančius įrodymus – teismų procesinius dokumentus, iš kurių matyti, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas (šioje byloje ieškovas) turi teisę reikalauti, kad ieškovas (šioje byloje atsakovas) atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas (šioje byloje ieškovas) patyrė dėl ieškovo (šioje byloje atsakovo) prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas egzistuoja, nes didelė reikalavimo suma objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Duomenys apie atsakovo turimą turtą teismui nėra žinomi.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių galimai sukeltų pasekmių nagrinėjama ši byla, buvo pritaikytos fiziniam asmeniui – ieškovui. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnį, tik proceso dalyvis – atsakovas (šioje byloje ieškovas) gali kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, nes asmenų, galinčių kreiptis į teismą sąrašas yra baigtinis. Galimybės trečiajam asmeniui (ne proceso dalyviui) kreiptis į teismą aptartu pagrindu įstatymas nenumato.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis apibrėžia, kas yra žala ir nuostoliai. Ieškovas prašo priteisti jam neturtinę žalą, tačiau neturtinė žala nelaikytina nuostoliais ir gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovas net tikėtinai nepagrindė ieškinio ir neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų preliminariai patvirtinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškils reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui: nėra nurodyta jokių realių aplinkybių, pateikta įrodymų ar duomenų, kad atsakovas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bandytų slėpti, stengtųsi mažinti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, tokiu būdu didindamas grėsmę ir keldamas abejonių dėl būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo.Teismas nesivadovavo ekonomiškumo bei proporcingumo principais ir skundžiama nutartimi pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patiria didelių finansinių ir jo nekilnojamojo turto suvaržymų, dėl kurių egzistuoja reali galimybė nuostoliams atsirasti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovo prašymu net keletą metų buvo suvaržytos ieškovų teisės ir teisė naudotis turtu, dėl ko akivaizdu, kad jie galėjo patirti žalą. Atsakovo ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė įmonė savo reikalavimą kildina ne iš CPK 146 straipsnio 2 dalies normos, o iš bendros pareigos būti apdairiam, rūpestingam, nedaryti savo veiksmais kitam žalos, kurią atsakovas pažeidė. Neabejotina, jog šioje proceso stadijoje nevykdomas ieškinio pagrįstumo įrodinėjimas ginčo proceso prasme. Pakanka, jog pateikta duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų įsitikinti, kad palankus teismo sprendimas įmanomas. Atsakovas yra fizinis asmuo, nepateikė jokių duomenų, jog jo turtinė padėtis yra gera ir, kad palankus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo (toliau – apeliantas) atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, konstatuojant, kad yra abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagrįstumo ir teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Dėl pirmosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ar ieškovų reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016). Susipažinus su ieškovų pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad jie patvirtina preliminarų ieškovų reikalavimų pagrįstumą ir negalima sutikti, kad reikalavimai visiškai nepagrįsti. Apeliantas Varėnos rajono apylinkės teisme 2014 m. pradžioje iniciavo civilinę bylą Nr. Nr. 2-229-547/2014, ieškiniu siekdamas prisiteisti iš ieškovo 14 353 Eur skolą. Teismas apelianto prašymu 2014 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios pagrindu antstolis aprašė bei areštavo įvairų ieškovo turtą, įskaitant ieškovės 100 vnt. akcijas. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo ieškovo (šioje byloje atsakovo) ieškinys buvo atmestas. CPK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip nurodo ieškovė (ieškovo, kaip vienintelio akcininko ir direktoriaus, valdoma įmonė), ji savo reikalavimą kildina ne iš CPK 146 straipsnio 2 dalies normos, o iš bendros pareigos būti apdairiam, rūpestingam, nedaryti savo veiksmais kitam žalos, kurią, ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė. Todėl preliminariai ieškovų ieškinys yra pagrįstas, o ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Dėl antrosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ar yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika). Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi ne tik įrodyti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, bet ir pagrįsti galimo, jam palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Šiuo atveju ieškovai grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui grindė tik didele ieškinio suma.Ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovams pranašumo prieš apeliantą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-178/2016), nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo pačių ieškovų valios.Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodinėja, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovams, t. y. jog atsakovas ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nevykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė duomenų apie apelianto turtinę ir finansinę padėtį (duomenis iš viešųjų registrų ir pan.). Iš byloje esančio antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei pranešimo apie turto arešto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre, kurie priimti vykdant skundžiamą teismo nutartį, matyti, kad apeliantas turi turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, vertybinių popierių), kurio pakako (net be piniginių lėšų) ieškiniui užtikrinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantui ieškinio suma yra didelė.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra tinkami ir pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-482-823/2016). Tokia aktuali teisminė praktika formuojama todėl, kad galima situacija, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik apsunkintų fizinio ar juridinio asmens veiklą ir neprisidėtų prie ieškovo interesų apsaugos (pvz.: areštavus turtą ar pinigines lėšas, asmens veikla būtų sutrikdyta ir atitinkamai pasunkėtų ieškovo galimybės jam palankaus teismo sprendimo atveju atgauti skolą).Nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą apelianto nesąžiningumą, tai pat didelės sumos ieškinio pateikimą apeliantui, nėra pakankamo pagrindas varžyti apelianto teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįvertino, kad remiantis bylos medžiaga nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos), todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir prašymą išspęsti iš esmės – ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon Energo“ ir R. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. T. atžvilgiu atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.