- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- PK-104-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00069-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- E. D.
- Advokatai
- Živilė Šutavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 2 dalyje,
L J, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nukentėjusiojo L. J. privataus kaltinimo skundu E. D. kaltinama tuo, kad ji visuomenės informavimo priemonėse - www.15min.lt – paskleidė šmeižtą apie L. J. (žinią), taip klaidindama visuomenę bei pakirsdama aplinkinių pasitikėjimą L. J., užsakomajame straipsnyje teigdama, kad neva tai „Kai pareiškiau norą išeiti iš darbo, darbe prasidėjo keiksmažodžiai kiekvieną dieną, įžeidinėjimai. Prasidėjo sąmoningas kerštavimas <...> Byloje dėl darbo užmokesčio buvau apkaltinta vagyste, ko vėliau darbdavys neįrodė. Meluojama, kad neatlikau tinkamai pareigų, nors prieš tai buvau skatinama <...> Visas purvas drebiamas ant darbuotojo, nesvarbu, kad iki tol viskas buvo gerai <...> Jeigu jis skolingas, tai niekada nebando susisiekti su žmonėmis <...> kiekvieną skolą reikėdavo ginčyti, gal mes neskolingi, visada būdavo kitų kaltų ieškojimas, atsakomybės prisiimti nelabai jis norėdavo“, tai yra ji kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Nukentėjusiosios E. D. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu L. J. kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. vasario 19 d. publikuotame straipsnyje, esančiame internetiniame portale www.15min.lt nurodė, kad jis „liko nepatenkintas teisininkės darbu, nes sykį, anot jo, ji antstoliui buvo nepateikusi tam tikrų dokumentų, už ką jis, kaip įmonės vadovas, gavo baudą <...>“, taip pat jis, pateikdamas skundą privataus kaltinimo tvarka prieš E. D., teigė, kad „E. D. tinkamai neatlikdavo savo pareigų, nes ji vėluodavo į darbą, nesilaikydavo darbo drausmės ir ją pažeidinėdavo, ji nebuvo gera ir drausminga darbuotoja, tiksliau pareiginga <...>, tinkamai neatlikdavo jai pavesto darbo <...>, jos atlikti darbai turėjo nuolat būti koreguojami, nes darbai būdavo atliekami blogai, dirbdama ji nuolat skubėdavo ir dirbo nekokybiškai, atmestinai <...>, sykį, net į teismo posėdį nenuvyko <...>. E. D. teigimu, šie tikrovės neatitinkantys teiginiai vertintini kaip melagingi ir žeminantys jos garbę bei orumą, todėl L. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir nusikalstama veika kaltinamas L. J. dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nesupranta kuo yra kaltinamas. L. J. palaikė savo privataus kaltinimo skundą jame nurodytais motyvais. Prašė pripažinti E. D. kalta pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir skirti jai bausmę. Pagrįsdamas savo pateiktą privataus kaltinimo skundą, L. J. nurodė, jog E. D. kreipėsi į žurnalistę, turėdama tikslą pateikti tikrovės neatitinkančią žinią, kuri pažemino jo garbę ir orumą, tai yra pateikė žurnalistei L. J. šmeižiančią informaciją. E. D. suvokė, kad ji skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį, suprato, kad tai žemina jo garbę ir orumą, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kad E. D. pati kreipėsi į žurnalistę, patvirtina teismui pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas žurnalistės skambutis jam. Aptardamas straipsnyje parašytą citatą „Kai pareiškiau norą išeiti iš darbo, darbe prasidėjo keiksmažodžiai kiekvieną dieną <...>“, L. J. pastebėjo, jog E. D. pateikus prašymą atleisti ją iš darbo, jis buvo Žemaitijoje, laikinai nedarbingas, pati E. D. kitą dieną išvyko į Šiaulius ruoštis vestuvėms ir nepasirodė darbe. Prašymą atleisti iš darbo jis gavo elektroniniu paštu, o E. D. jis pamatė tik 2013 m. liepos 18 d., kai ji atvyko grąžinti telefoną ar kortelę, tačiau su ja net nesikalbėjo, vadinasi negalėjo jos atžvilgiu vartoti keiksmažodžių. Su E. D. susirašinėjo elektroniniu paštu dėl darbų perdavimo, daugiau jokio bendravimo nebuvo, todėl, jo manymu, aukščiau nurodytas teiginys apie keiksmų vartojimą kiekvieną dieną neatitinka tikrovės. Aptardamas straipsnyje nurodytą teiginį „<...>Prasidėjo sąmoningas kerštavimas <...>“, L. J. taip pat pastebėjo, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi nebuvo daromi jokie neteisėti veiksmai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendime nurodė, kad: „Atsižvelgtina į tai, kad darbo santykiai truko trumpą laiką, darbo sutartis nebuvo nutraukta ieškovę diskredituojančiu, žeminančiu pagrindu, be to, pati ieškovė nesilaikė prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo terminų ir prisidėjo prie to, kad darbo sutarties nutraukimas nebuvo įformintas tinkamai. Ieškovės teiginys, kad jai darbe buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos, kad ji buvo žeminama, yra neįrodyti“ Įvertinęs šias teismo sprendime nurodytas išvadas, L. J. mano, jog E. D. teiginiai: „Kai pareiškiau norą išeiti iš darbo, darbe prasidėjo keiksmažodžiai kiekvieną dieną, įžeidinėjimai. Prasidėjo sąmoningas kerštavimas <...>“, neatitinka tikrovės. L. J. taip pat pastebėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime byloje Nr. 2-3164-852/2014 nurodyta ir tai, jog „ <...> negalima daryti išvados, kad atsakovus atstovaujančio L. J. bendravimas su ieškove viršijo dalykinio bendravimo standartus ir buvo žeminantis ieškovę.“ Nors E. D. žurnalistei nurodė, kad „byloje ji buvo apkaltinta vagyste, kurios neįrodė darbdavys“, tačiau L. J. atkreipė dėmesį į tai, jog E. D. nei viename dokumente nebuvo kaltinama vagyste. Paprasčiausiai, jai išėjus iš darbo, bylos nebuvo tinkamai perduotos ir dingo viena byla, kurios jis nerado, tačiau vagyste jos nekaltino, todėl šis teiginys taip pat jį šmeižia. Įvertindamas E. D. išsakytą teiginį – „<...> Meluojama, kad neatlikau tinkamai pareigų, nors prieš tai buvau skatinama <...>, L. J. pateikė elektroninių laiškų susirašinėjimą su E. D., kur pateikiamas jos darbo vertinimas. Iš šių elektroninių laiškų, L. J. manymu, matyti, kad E. D., būdama teisininke, dažnai konsultuodavosi su juo dėl darbinių reikalų, procesinių dokumentų ruošimo, jis ne kartą jai yra pasakęs pastabą, kaip reikia ruošti dokumentus, juos taisydavo. Pastabos jai buvo reiškiamos dėl nekompetentingo darbo. L. J. mano, kad E. D. šmeižia jį, teigdama, jog jis meluoja dėl jos darbo kokybės, kadangi jis nėra jos nei skatinęs, nei padėkojęs, priešingai, reiškė nuolatines pastabas dėl darbų kokybės. Be to, jam kaip vadovui, patenkinus antstolio prašymą iš dalies, buvo paskirta bauda civilinėje byloje Nr. 2-30975-875. Iš teismo nutarties matyti, jog E. D., kaip teisininkė gavo patvarkymą, tačiau jo neinformavo, nesiėmė jokių veiksmų, jeigu jis neteisėtas, todėl jam buvo paskirta bauda. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad E. D. nebuvo gera darbuotoja. E. D. vertinimas, kad „<...> Visas purvas drebiamas ant darbuotojo, nesvarbu, kad iki tol viskas buvo gerai <...>“, neatitinka tikrovės, kadangi toks vertinimas, L. J. supratimu, negali būti pateikiamas, neturint rimto faktinio pagrindo. Prieš tai jis pateikė eilę įrodymų (teismo sprendimas, elektroninių laiškų susirašinėjimas ir t.t.), kurie paneigia šiuos E. D. vertinimus. Straipsnyje nurodytas E. D. teiginys „Jeigu jis skolingas, tai niekada nebando susisiekti su žmonėmis <...> kiekvieną skolą reikėdavo ginčyti, gal mes neskolingi, visada būdavo kitų kaltų ieškojimas, atsakomybės prisiimti nelabai jis norėdavo“, neatitinka tikrovės. Teiginiai: „<...> niekada nebando susisiekti su žmonėmis <...>“, „<...> kiekvieną skolą reikėdavo ginčyti <...>“, yra jį menkinantys, žeminantys, sukuriantis neigiamą įvaizdį, pakertantys pasitikėjimą juo. Buvo bandoma suformuoti apie jį neigiamą įvaizdį, pakirsti pasitikėjimą tiek juo, tiek jo vadovaujama bendrove. Jį žemina bei pakerta pasitikėjimą juo ir tas E. D. teiginys, jog <...> visada būdavo kaltų ieškojimas<...>“. Jis buvo įvertintas kaip neprisiimantis atsakomybės. Nėra jokių įrodymų, jog jis ginčijo kiekvieną skolą, nebandė susisiekti su žmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir nusikalstama veika kaltinama E. D. dėl jai reiškiamo kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su L. J. nurodyta pozicija. L. J. teiginį, kad ji vėluodavo į darbą, gali paneigti buvusi personalo vadovė A. A.. Kad daugumą darbų ji atlikdavo gerai, patvirtina jos pateikti buvusio vadovo elektroniniai laiškai. Aišku klaidų buvo, tačiau stengėsi jas ištaisyti, darbo krūvis buvo gana didelis, ruošė daug procesinių dokumentų. Pokalbyje su žurnaliste ji išdėstė savo subjektyvų įvykių vertinimą, nesiekė atskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Privataus kaltinimo skunde L. J. nurodė, kad neprieštaravo dėl jos atleidimo, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi ji prašė atleisti ją iš darbo nuo liepos 5 d., tačiau atleidimas buvo įformintas nuo liepos 11 d., atlyginimas nebuvo išmokėtas iki rugpjūčio 19 d. Nuo liepos 8 d. iki liepos 11 d. jai buvo rašomos pravaikštos, skirtos dvi drausminės nuobaudos už neatvykimą į darbą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, jog „<...> esant susiklosčiusiai situacijai, atsakovų vadovo veiksmai, atšaukiant savo sutikimą dėl laisvų dienų, skiriant ieškovei drausminę nuobaudą už pravaikštas ir pratęsiant ieškovės atleidimą iki liepos 11 d., buvo neadekvatūs faktinei situacijai ir nesąžiningi ieškovės atžvilgiu.“ E. D. paaiškino, kad L. J. tikrovės neatitinkančią, jos garbę ir orumą žeminančią informaciją, nurodė ne tik privataus kaltinimo skunde, bet ir žurnalistei, kuri šią informaciją išspausdino viešai publikuotame straipsnyje. Kadangi informaciją L. J. žurnalistei pateikė privačiame pokalbyje, tai yra neužsakė to straipsnio, todėl kaltina jį ne pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. L. J. teigė, kad jos išėjimas iš darbo buvo netikėtas, kadangi ji prieš tai buvo pateikusi prašymą dėl laisvų dienų suteikimo santuokai pasirengti, kurį jis būtų tenkinęs, tačiau ji po trijų dienų pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad šis prašymas jau buvo patenkintas, todėl teiginys, kad „jis būtų tą prašymą tenkinęs“ neatitinka tikrovės. E. D. taip pat nurodė, kad žurnalistei privačiame pokalbyje telefonu pasakė, jog keiksmažodžiai buvo vartojami dažniausiai kiekvieną dieną, tačiau žurnalistė straipsnyje parašė, kad keiksmažodžiai prasidėjo po to, kai ji parašė prašymą išeiti iš darbo. Apie šį neatitikimą tarp to, ką ji pasakėte interviu telefoninio pokalbio metu, ir to, ką žurnalistė parašė, ji informavo žurnalistę. Tai matyti iš jos teismui pateiktos elektroninio susirašinėjimo su žurnalistę kopijos. L. J. nurodė, kad ji nebuvo kaltinama vagyste, tačiau iš civilinės bylos matyti, jog ji buvo kaltinama neatsiskaičiusi materialiai. Jos subjektyviu vertinimu, neatsiskaitymas materialiai yra vagystė. Byloje nebuvo įrodyta, jog ji buvo neatsiskaičiusi materialiai. L. J., be kita ko, tvirtino, jog ji nebuvo skatinama, tačiau iš jos pateikto elektroninio susirašinėjimo su juo matyti, kad žodinis skatinimas buvo. Patikslino, jog įstatymų nustatyta tvarka skatinta ji nebuvo. L. J. taip pat nurodo, kad jis gavo baudą dėl to, jog ji nenuvyko į Klaipėdą, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių komandiruotės skyrimą ir jos supažindinimą su šiuo įsakymu ir tokios pareigos neįvykdymą ar drausminės nuobaudos skyrimą už tai L. J. nepateikė. E. D. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad teismo sprendimu buvo nustatyta, jog ji neturėjo liepos 8 d. būti darbe, todėl darbdaviai privalėjo patys organizuoti darbą, tačiau L. J. tvirtinimu, ji liepos 8 d. turėjo būti darbo vietoje. Nors L. J. tvirtina ir tai, kad išeidama iš darbo ji nesilaikė drausminės tvarkos, tačiau teismai panaikino jai darbdavio skirtas drausmines nuobaudas. Pagrįsdama žurnalistei nurodytą nuomonę apie tai, kad „Jeigu jis skolingas, tai niekada nebando susisiekti su žmonėmis <...>, E. D. paaiškino, kad dirbdama šioje įmonėje dažniausiai ginčydavo antstolių paskirtas skolas, jai tekdavo aiškintis, kodėl įmonės vadovas neapmoka skolų. Kartais ji eidavo pas vadovą ir sakydavo, kad netikslingai rengiami dokumentai, tačiau vadovas vis tiek liepdavo tuos dokumentus ruošti. Paaiškino, kad pateikdama savo subjektyvų vertinimą žurnalistei, siekė apibūdinti L. J. kaip asmenį. Pirmiausia pastebėjo kitą straipsnį apie L. J. skolas, po to sužinojo, jog jis kandidatuoja į savivaldybių tarybų narius, todėl nusprendė pasakyti ir savo nuomonę apie šį asmenį. E. D. vertinimu, L. J., kaip viešam asmeniui, turėtų būti taikomas didesnės pakantumo kritikai kriterijus.
Teismui pateikta internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuoto straipsnio „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“ kopija patvirtina, kad tiek L. J. privataus kaltinimo skunde, tiek E. D. priešpriešinio privataus kaltinimo skunde pacituoti teiginiai, kurie, pasak abiejų nukentėjusiųjų, šmeižia juos, buvo parašyti minėtame straipsnyje (T 1, b.l. 7-12).
Šalies argumentai
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3164-852/2014 kopijos (T 1, b.l. 97-105) matyti, kad ieškovė E. D. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurių direktorius buvo L. J., 2013 m. liepos 11 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 127 straipsnio 1 dalį neteisėtais; pripažinti, kad ieškovė atleista 2013 m. liepos 8 d. pagal DK 107 straipsnio 2 dalį; panaikinti ieškovei skirtas drausmines nuobaudas – papeikimus; priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, tai yra nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d.; bei priteisti ieškovei 10000 Lt neturtinę žalą. Šiuo sprendimu teismas ieškovės E. D. prašymus tenkino iš dalies: ieškovės atleidimai iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuo 2013 m. liepos 11 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtais; pripažinta, kad darbo sutartys tarp ieškovės ir minėtų įmonių yra nutrauktos nuo 2013 m. liepos 5 d. DK 107 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu; panaikintos ieškovei E. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus L. J. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus L. J. 2013 m. liepos 11 d. įsakymais paskirtos drausminės nuobaudos; priteistas iš atsakovų vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Kiti ieškovės E. D. reikalavimai buvo atmesti. Šis teismo sprendimas buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismui priėmus 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1596-104/2014 (T 1, b.l. 106-115).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.
BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).
Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.
Dėl E. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 2 dalį
Susipažinus su teismui pateiktu L. J. privataus kaltinimo skundu bei jo paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, kaltinant E. D. nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 2 dalyje, svarbu pastebėti, kad L. J. kiekvieną straipsnio citatą analizuoja atskirai, tačiau teismo manymu, internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuoto straipsnio „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“ citatas reikia vertinti visumoje. Šią išvadą teismas daro dėl to, kad straipsnio sakiniai seka vienas paskui kitą ir sudaro loginę bei nuoseklią pasisakymų grandinę, todėl jie turi būti nagrinėjami kartu. Išėmus bent vieną sakinį iš konteksto ir bandant jį analizuoti atskirai, neįvertinus viso straipsnio turinio, būtų iškraipyta žurnalistei pateiktos informacijos esmė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė, kad E. D. ir L. J. anksčiau siejo darbiniai santykiai. E. D. dirbo įmonėse, kurių vadovas buvo L. J., teisininke. Kadangi E. D. pareiškus norą išeiti iš darbo, įvyko konfliktas tarp jos ir L. J., ir ji nebuvo atleista tą dieną ir tuo pagrindu, kuriuo norėjo, be to, jai nebuvo sumokėtas laiku atlyginimas, ir ji manė, kad drausminės nuobodos jai buvo paskirtos nepagrįstai, ji kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3164-852/2014 E. D. prašymus tenkino iš dalies ir pripažino, jog ji iš įmonių buvo atleista nuo 2013 m. liepos 11 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nepagrįstai; pripažino, jog darbo santykiai tarp jos ir minėtų įmonių nutrūko nuo 2013 m. liepos 5 d. DK 107 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu; panaikino E. D. skirtas drausmines nuobaudas; bei priteisė vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Sprendžiant iš šiuo teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog E. D. ir L. J. santykiai bylos nagrinėjimo metu buvo konfliktiški, be to, proceso šalys apie buvusius darbinius santykius, jų kokybę, darbinių santykių nutrūkimo aplinkybes turi skirtingas nuomones, skirtingus paaiškinimus apie kilusių problemų priežastis. E. D., norėdama pareikšti savo nuomonę apie buvusį darbdavį L. J., kuris tuo metu kandidatavo į savivaldybės tarybos narius, davė interviu žurnalistei ir išreiškė savo nuomonę apie L. J. bei apie bylos, kurioje buvo sprendžiami jos atleidimo iš darbo klausimai, nagrinėjimo teisme eigą. L. J. teismui pateikė garso įrašą, įrodinėdamas, jog E. D., kreipdamasi į žurnalistę, tyčia norėjo paskleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas, perklausęs šį garso įrašą (T 2, b.l. 3-4, 5), konstatuoja, jog šis pokalbis neturi nieko bendro su bylos esme, kadangi privatus pokalbis vyko tarp žurnalistės ir L. J.. Žurnalistė skambino L. J. ir teiravosi jo nuomonės apie E. D. atleidimo iš darbo ir atlyginimo jai sumokėjimo aplinkybes bei jo vadovaujamų įmonių skolas. Šio pokalbio pagrindu žurnalistė aukščiau minėtame straipsnyje, kuris buvo publikuotas 2015 m. vasario 19 d. internetiniame puslapyje www.15min.lt, išdėstė L. J. poziciją šiomis temomis. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog kyla klausimas dėl to, ar šis garso įrašas yra gautas leistinomis priemonėmis, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog žurnalistei būtų žinoma apie šio pokalbio įrašymą.
L. J. teismui taip pat pateikė jo susirašinėjimo su E. D., kaip įmonės teisininke, elektroninių laiškų kopijas (T 2, b.l. 6-17), įrodinėdamas, jog jos darbinėje veikloje buvo trūkumų, tačiau susipažinęs su šių elektroninių laiškų kopijomis, teismas daro išvadą, jog iš šių susirašinėjimų matyti tik tai, jog įmonių vadovas L. J. bendravo darbiniais klausimais su E. D., kaip įmonės teisininke, aptardavo ruošiamus procesinius dokumentus ir panašiai. L. J. tvirtina, kad E. D. netinkamą darbą įrodo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30975-864/2013, tačiau iš šios teismo nutarties matyti tik tai, kad išnagrinėjus antstolio D. S. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, jo prašymas buvo patenkintas iš dalies. Šia nutartimi teismas paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. J. baudą ir įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant pradėti vykdyti antstolio 2013 m. birželio 10 d. reikalavimą vykdomojoje byloje Nr. 0032/13/00236 (T 2, b.l. 18-19).
Vertindamas žurnalistės išspausdinto straipsnio turinį bei aukščiau išdėstytas aplinkybes apie E. D. ir L. J. nesutarimus darbiniais klausimais, teismas daro išvadą, jog internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuotame straipsnyje „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“ yra išreikšta E. D. subjektyvi nuomonė apie L. J., kaip apie įmonės vadovą, ir apie aplinkybes, kurios buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Analizuojant išsakytų žodžių kontekstą, matyti, kad E. D. siekė sukurti neigiamą nukentėjusiojo vertinimą, tačiau šie teiginiai nelaikytini šmeižikiškais, kadangi jie yra bendrojo pobūdžio, išsakyti norint išreikšti nuomonę apie darbdavį, civilinės bylos nagrinėjimo eigą bei įvertinti buvusius darbuotojos ir darbdavio darbinius santykius.
Nors kai kurie E. D. cituojami teiginiai ir yra per stiprūs, sukeliantys neigiamą įspūdį apie L. J., tačiau teismas mano, kad tai yra E. D. reakcija į bylinėjimosi civiline tvarka rezultatą ir jos bei L. J. tarpusavio konfliktiškų santykių pasekmė. Svarbu pastebėti, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, būtina įvertinti pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kadangi asmens garbę ir orumą galima ginti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios turi būti išnaudotos pirmiausia, nes baudžiamoji teisė yra ultima ratio, tai yra paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones. Asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.
Vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuotame straipsnyje „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“ E. D. citatose nėra paskelbta šmeižikiška informacija, o išsakyta tik jos subjektyvi nuomonė, todėl esant pirmiau išdėstytos aplinkybėms, E. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl L. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Susipažinus su teismui pateiktu E. D. priešpriešinio privataus kaltinimo skundu bei jos paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, kaltinant L. J. nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje, svarbu atskirti tai, kas buvo paskelbta internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuotame straipsnyje „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“ ir L. J. privataus kaltinimo skunde, kadangi E. D. mano, jog apie ją yra paskelbta šmeižikiška informacija tiek minėtame straipsnyje, tiek L. J. privataus kaltinimo skunde.
L. J., pateikdamas privataus kaltinimo skundą, kuriuo kaltino E. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, realizavo jam suteiktą konstitucinę teisę kreiptis į teismą, todėl teismas daro išvadą, jog šie procesiniai veiksmai negali būti laikomi šmeižimu, kadangi procesiniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti kaltinimo pagrindas. Privataus kaltinimo skunde L. J. savo kaltinimą E. D. argumentavo nurodydamas įvairias aplinkybes, pateikdamas savo nuomonę bei vertinimą, daugiausiai susijusius su jų darbiniais santykiais, kurie, kaip jau buvo minėta aukščiau, analizuojant visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo konfliktiški.
E. D. mano, kad apie ją buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija ir internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuotame straipsnyje „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. išsakius savo nuomonę apie L. J., kaip buvusį jos darbdavį, bei kandidatą į savivaldybės tarybų narius, apie atleidimo iš darbo ir atlyginimo jai sumokėjimo aplinkybes, žurnalistė susisiekė ir su pačiu L. J., kuris taip pat pateikė savo nuomonę šiais klausimais, kuri, atsižvelgus į konfliktinius proceso dalyvių santykius, normalu, kad buvo skirtinga nei E. D.. L. J. taip pat pateikė savo nuomonę bei vertinimą apie E. D., kaip buvusią darbuotoją, ir apie aplinkybes, kurios buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
E. D., kaip ir L. J., kaltinimą grindžią tokiais dokumentais, kurie neturi jokios įrodomosios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Eilė teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų, tokių kaip L. J. ir E. D. atsiliepimai civilinėje byloje Nr. 2-3164-852/2014 (T 1, b.l. 116-122), E. D. prašymai atleisti iš darbo, L. J., kaip įmonių direktoriaus, įsakymai dėl atleidimo iš darbo (T 1, b.l. 124-127) ir kt., yra susiję tik su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir aplinkybės, nustatytos šiame teismo sprendime, nėra pakartotinai įrodinėjamos. Iš E. D. pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su L. J. kopijos (T 1, b.l. 128) gi matyti tik tai, kad L. J. rašė elektroninį laišką E. D. aptardamas jos atliekamus darbus įmonėje, o iš kito elektroninio laiško kopijos matyti, kad žurnalistė L. V. elektroniniu paštu susirašinėjo 2015 m. spalio 28-29 d. su E. D. (T 2, b.l. 20). E. D. pateiktas garso įrašas, kuris taip pat neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, teismui irgi kelia abejonių dėl jo teisėtumo, kadangi perklausius E. D. pateiktą graso įrašą (T 2, b.l. 58), galima daryti tik prielaidą, jog privatus pokalbis vyksta tarp L. J. ir A. A., o prielaidomis ir neleistinais įrodymais teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 20 straipsnis).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad internetiniame puslapyje www.15min.lt 2015 m. vasario 19 d. publikuotame straipsnyje „Liberalų kandidato į Vilniaus tarybą L. J. darbuotoja E. D. algą gavo tik per teismą“ L. J. citatose nėra paskelbta šmeižikiška informacija, o išsakyta tik jo subjektyvi nuomonė, todėl esant pirmiau išdėstytos aplinkybėms, L. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. J. pareiškė kaltinamajai E. D. civilinį ieškinį dėl 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo (T 1, b.l. 71-80; T 2, b.l. 60-82), o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. pareiškė kaltinamajam L. J. civilinį ieškinį dėl 4000 € neturtinės žalos atlyginimo (T 1, b.l. 90-96).
BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kadangi E. D. dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o L. J. dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, išteisintini, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, L. J. ir E. D. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti paliktini nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
E. D. prašymą atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas (T 1, b.l. 87-88, 90-94, 95-96), sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, tenkinti nėra pagrindo. Tuo tarpu, nors L. J. prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas (T 1, b.l. 71-80, 81-85, 87, 89; T 2., b.l. 84-87), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad svarstyti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galima tik tuo atveju, kai asmens atstovas dalyvauja nagrinėjant bylą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, L. J. joks gynėjas neatstovavo, teisiamojo posėdžio metu jis nepageidavo pasisamdyti gynėją, be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog susitarimas dėl jo atstovavimo buvo pasibaigęs (T1, b.l. 139), todėl svarstyti klausimą dėl jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš viso nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. D. pareikštą 4000 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš L. J. palikti nenagrinėtą.
L. J. pareikštą 10000 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš E. D. palikti nenagrinėtą.
E. D. prašymą priteisti iš L. J. bylinėjimosi išlaidas ir L. J. prašymą priteisti iš E. D. bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.