Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2019-05-28 palikimo perėjimo valstybei liudijimais likęs nekilnojamasis turtas (dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) po I. C. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. Ch. (mirusio (duomenys neskelbtini)) perėjo valstybei. Šiam turtui įregistruota patikėjimo teisė VĮ ,,Turto bankas“. Anstolis Darius Bliznikas pateikė 2020-10-05 patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/07/01296 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ naudai, kuriuo skolininką V. C. keičia valstybe. Turto arešto aktų registro duomenimis nei Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. C. vardu nėra įregistruotų antstolio areštų. Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) įkeltas 2016-08-25 patvarkymas areštuoti lėšas vykdomojoje byloje, tačiau tos pačios dienos vėlesniu patvarkymu minėtas areštas antstolio patvarkymu panaikintas. Kitų duomenų apie taikomus apribojimus minėtam turtui nėra. Taigi antstolis neišviešino skolos kaip numatyta CK 5.63 straipsnyje, todėl skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas.

2) Valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, tačiau CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pereiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

3) Turto arešto akto išviešinimas viešajame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Vien tai, kad valstybei perėjo mirusiojo skolininko turtas, nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese į naująjį skolininką (įpėdinį). Pažymėjo, jog turto areštas šiuo atveju nebuvo atliktas nustatytu terminu. Nei išieškotojas, nei antstolis per 3 mėnesius po skolininko mirties nepareiškė kreditorinio reikalavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir kreditoriniai reikalavimai nebuvo išviešinti.

Antstolis Darius Bliznikas 2020-10-22 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, jog:

1) vykdymo procese nustačius, jog skolininkas V. C. (duomenys neskelbtini) mirė ir po jo mirties turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, buvo priimtas 2020-10-05 patvarkymas Nr. S-20-35-28803 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/07/01296, kuriuo skolininkas V. C. pakeistas į palikimą priėmusį asmenį Lietuvos Respubliką.

2) 2016-08-25 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-16-35-10565, kuriuo areštavo visas skolininkui V. C. priklausančios banko sąskaitos, tačiau jis buvo panaikintas 2016-08-25 patvarkymu Nr. S-16-35-10567, kadangi areštai buvo taikomi skolininko atskiroms banko sąskaitoms, kurie buvo pritaikyti 2007-11-05 patvarkymu Nr. 0035/07/01296, 2009-02-12 patvarkymu bei 2013-02-07 patvarkymu. Pažymėjo, jog areštai visoms skolininko sąskaitoms, pritaikyti 230618-08-25 patvarkymu, galioja iki šios dienos.

3) Pareiškėja gali prisijungti prie AIS ir gauti informaciją apie vykdomąsias bylas bei antstolių priimtus procesinius dokumentus, todėl yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio reikalavimai dėl skolos išviešinimo ir papildomi kreditoriaus veiksmai nereikalingi. Galiojant duomenims apie skolą AIS sistemoje, antstolis galėjo priimti skundžiamą patvarkymą.

Suinteresuotas asmuo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, vykdymo procese pakeitus skolininką. Pareiškėja skundu iš esmės nesutinka su antstolio patvarkymu pakeisti mirusį skolininką į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, motyvuodama tuo, kad kreditoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai ir laiku išviešinti pagal CK 5.63 straipsnį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/07/01296, pradėtą 2007-04-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomojo dokumento (teismo įsakymo) Nr. L2-673-190/2007 pagrindu dėl 270,28 Eur (933,22 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. C., išieškotojo naudai (v. b. l. 2). Antstolis vykdymo procese 2007-11-05, 2009-02-12 ir 2013-02-07 priėmė patvarkymus areštuoti pradinio skolininko V. C. pinigines lėšas, esančias skolininko bankų sąskaitose ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 10, 17, 26), ši informacija buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) (v. b. l. 34, 35). 2016-08-25 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S-16-35-10565 antstolis areštavo skolininko V. C. sąskaitas (v. b. l. 37-38), tačiau tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-16-35-10567 patvarkymas areštuoti lėšas buvo panaikintas (v. b. l. 39). Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas V. C. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. l. 40). Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, jog palikėjo turtą 2017-08-28 priėmė Lietuvos Respublika (v. b. l. 41). Antstolis 2020-10-05 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-20-35-28803 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriuo pradinį skolininką (mirusį) V. C. pakeitė jo turtinių teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (v. b. l. 50).

Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Tačiau paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą; pažymėta, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

Pareiškėja, pateikdama skundą dėl nurodyto antstolio patvarkymo pakeisti skolininką, įrodinėjo, jog nebuvo įvykdyta CK 5.63 straipsnio 1 dalies sąlyga, nebuvo išviešinta informacija apie antstolio vykdomus iš skolininko V. C. išieškojimus kreditoriaus naudai. Pareiškėjos nuomone, 2016-08-25 patvarkymu pritaikytas areštas buvo panaikintas ir Turto arešto aktų registro duomenimis nei Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. C. vardu nėra įregistruotų antstolio areštų, todėl kreditoriniai reikalavimai nebuvo išviešinti per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus bei nustatyta tvarka.

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 11.2 punkte nurodyta, jog Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nurodyta, jog antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys.

Teismo vertinimu, jog pagal kompetenciją vykdydamas funkcijas, VĮ Turto bankas turi naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose. Nagrinėjamu atveju informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo yra išviešinta AIS dar iki palikėjo mirties ir po jos. Aptariamu atveju pareiškėjai tokia informacija buvo prieinama ir galėjo būti žinoma kaip AIS sistemos duomenų gavėjai, todėl teismas vertina, jog tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio reikalavimai dėl kreditoriaus reikalavimų išviešinimo (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2019-09-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų, be kita ko, nustatyta ir tai, jog antstolis palikėjo sąskaitoms areštą yra taikęs anksčiau (2007 metais, 2009 metais ir 2013 metais) ir vykdomojoje byloje nėra duomenų apie jų panakinimą, todėl jie yra galiojantys, taigi šios aplinkybės iš esmės patvirtina antstolio patvarkyme nurodytus argumentus, jog 2016-08-25 taikytas areštas buvo panaikintas dėl palikėjo sąskaitoms galiojančių iš anksčiau pritaikytų areštų, galimai nepastebėjus šio fakto. Teismas vertina, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad valstybei atstovaujančioms institucijoms (pareiškėjai) buvo žinoma apie palikėjo skolas ir vykdomus išieškojimus iš palikėjo turto. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, kuris subjektas atstovautų valstybę paveldėjimo santykiuose, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog Antstolių informacinėje sistemoje dar iki skolininko mirties buvo išviešinta aktuali informacija, tokiu būdu mirusio skolininko įpėdiniui (valstybei) tapo žinoma apie palikėjui pareikštus reikalavimus. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiam paveldėtojui nepraleistas. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimai pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį yra įvykdyti, papildomi kreditorės veiksmai nereikalingi.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.