Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1157-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-18Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-19Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-19Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-04-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
2S-1157-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00841-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
B. P., O. D.
Atsakovas
Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1157-260/2015,Proceso Nr. 2-51-3-00841-2014-1,Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. P. ir O. D. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-84-308/2015 pagal ieškovių B. P. ir O. D. ieškinį atsakovėms Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui dėl pastato paskirties pakeitimo ginčijimo ir įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-84-308/2015 b.l. 2–17, t. I), kuriame prašo išreikalauti iš atsakovių ir/ar trečiųjų asmenų visus dokumentus, susijusius su pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimu, ir tuo atveju, jei tokie dokumentai bus pateikti, pripažinti juos (jį) negaliojančiais, taip pat pripažinti negaliojančiu Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“.

Ieškovės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalies vykdymą, kiek tai susiję su J. P. naudai išperkamu (nuomojamu) žemės sklypu Nr. 990 (civilinės bylos Nr. 2-84-308/2015 b.l. 56–60, t. II). Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi nurodytu įsakymu J. P., kaip XI eilės pretendentui, yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 990 pirkti iš valstybės. Iki žemės sklypo Nr. 990 perleidimo J. P. nuosavybėn momento yra likę tik keli formalūs veiksmai, todėl nesustabdžius šio žemėtvarkos projekto įgyvendinimo ir ieškovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo ir kadastro duomenų bylos parengimo, žemės sklypų ribų grąžinimas į pirminę padėtį gali būti neįmanomas. Siekiant įvykdyti ieškovėms palankų teismo sprendimą reikėtų kreiptis į teismą ir ginčyti bei naikinti viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, iš naujo keisti ieškovėms ir J. P. priklausančio žemės sklypo ribas, o tai pareikalautų papildomų finansinių, laiko bei žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Be to, toks žemės sklypų ribų keitimas gali būti iš viso neįmanomas, kadangi ginčo pastato savininkas J. P. dalį žemės sklypo yra savavališkai užėmęs, suaręs, jame laiko statybines atliekas, o ateityje gali būti užstatęs pastatais, užsodinęs daugiamečiais augalais, padalijęs, įrengęs tvenkinį ar atlikęs kitus veiksmus, dėl kurių sklypo grąžinimas į pradinę padėtį būtų realiai neįgyvendinama teisinė fikcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-84-308/2015 b.l. 62–63, t. II) ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindinis ieškovių pareikšto ieškinio materialusis reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“. Teismas, pažymėjęs, kad pagal ieškovių ieškinį užvesta civilinė byla nėra šeimos, darbo ar kitos kategorijos byla, kurioje teismas galėtų peržengti ar viršyti ieškinio reikalavimus, sprendė, kad galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui žemės sklypo Nr. 990 perleidimas J. P. nuosavybėn neturės realios įtakos. Teismas nurodė, kad ieškovių pagrindinis reikalavimas yra užtikrintas, nes viešo registro tvarkytojui teismo sprendimai yra privalomi, todėl nėra jokio pagrindo stabdyti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies vykdymą. Teismas, atmesdamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė nesivadovaujantis aplinkybėmis, kad ateityje galimai teismui (teismams) bus pareikšti kiti reikalavimai (J. P. sklypo ribų grąžinimas atgal, 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) naikinimas, teisminiai procesai dėl kitų valstybės institucijų klaidų ir pan.). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra svarbi būtent ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo reali galimybė, o žemės sklypo Nr. 990 perleidimas J. P. nuosavybėn neturės realios įtakos galimam tikslinės naudojimo paskirties viešame registre pakeitimui. Teismas atsiribojo nuo galimos pastato tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo sukeliamų teisinių pasekmių vertinimo nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas būtent su realia teismo sprendimo įvykdymo galimybe, o ne su tuo sprendimu sukeltomis teisinėmis pasekmėmis ir iš jų išplaukiančiais galimais ieškovių ateities reikalavimais, ir tų reikalavimų užtikrinimu. Teismas nurodė, kad neegzistuoja aplinkybė, jog nesiėmus ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl pripažino nesant pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, o kartu nurodė, kad nėra būtinybės ir spręsti klausimą, ar ieškovės tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovės atskirajame skunde (civilinės bylos Nr. 2-84-308/2015 b.l. 83–88, t. II) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertino formaliai, neįsigilindamas į bylos esmę ir pateiktus įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo J. P. ar valstybės institucijos turėtų dokumentus, patvirtinančius ginčo pastato paskirties pakeitimą, kas patvirtina ieškovių pareikšto ieškinio pagrįstumą. Tačiau teismas, net ir žinodamas šias aplinkybes, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas, laikinąsias apsaugos priemones atsisakęs taikyti dėl to, kad jų taikymas siejamas su realia teismo sprendimo įvykdymo galimybe, o ne su sprendimu sukeltomis teisinėmis pasekmėmis ir iš jų išplaukiančiais galimais ieškovių ateities reikalavimais bei tų reikalavimų užtikrinimu, vykdė ne tikrąjį teisingumą, bet priėmė formalų sprendimą, nesiejant sprendimo rezultato su vėlesnėmis pasekmėmis. Laikinosios apsaugos priemonės ginčo atveju yra ne tik aktualios, bet ir būtinos, kadangi valstybės institucijų veiksmai ir J. P. veikla gali negrįžtamai pakeisti žemės sklypą ir jo grąžinimo į pirminę padėtį galimybes. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukels žymiai daugiau padarinių nei jų taikymas.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė tik į atsakovų interesus, tačiau ieškovių teisėti interesai ateityje atgauti joms nuosavybės teise priklausančią nuosavybę, atimtą iš jų tik tuo pagrindu, kad J. P. valdomas ginčo pastatas niekam nežinomu metu ir nežinomais pagrindais tapo gyvenamuoju namu, buvo pažeisti.Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo Nr. 990 perleidimas J. P. nuosavybėn neturės realios įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Nurodytą žemės sklypą perdavus J. P., tačiau vėliau nuginčijus ginčo pastato paskirtį, taptų aišku, kad J. P. neturėjo teisės pretenduoti į žemės sklypą Nr. 990. Priėmus ieškovėms palankų sprendimą, kuris reikštų, jog žemės sklypas J. P. yra skirtas neteisėtai, neturint tam teisinio pagrindo, nes negyvenamosios paskirties pastatui negalėtų būti suformuota namų valda, siekiant atkurti teisingumą nuosavybės teisės ginčijimas, restitucijos taikymas ir sklypo ribų keitimas gali būti ne tik sunkesnis, bet ir neįmanomas, nes sklypas gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, o dabartinis pastato savininkas ieškovių sklypo dalį gali būti užstatęs pastatais, užsodinęs daugiamečiais augalais, padalijęs, įrengęs tvenkinį ar atlikęs kitus veiksmus, dėl kurių sklypo grąžinimas į pradinę padėtį būtų realiai neįgyvendinama teisinė fikcija. Be to, tokiu atveju iš naujo reikėtų kreiptis į teismą, ginčyti ir naikinti viešojo administravimo subjektų priimtus spendimus, priimti naujus sprendimus, samdyti matininkus ir atlikti kitus veiksmus siekiant koreguoti ieškovėms/J. P. priklausančio/priskirto sklypų ribas, o tai pareikalautų daugybės finansinių, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia ir tai, kad nors ginčo pastato savininkas dar nėra atlikęs privalomų veiksmų, reikalingų žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti, yra konstatuotas savavališkas žemės užėmimo faktas, tačiau jis dalyje sklypo jau yra pasodinęs daugiamečius augalus, medžius, tam tikrą žemės sklypo dalį naudoja žvyrui ir plytoms laikyti taip niokodamas žemės funkcionalumą.Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi atsižvelgti į šalių teisių pažeidimo riziką (ieškovių nuosavybės interesai yra pažeidžiami, o atsakovai ar tretieji asmenys jokių pažeidimų nepatirtų, nes išliktų šiuo metu susiklosčiusi situacija), vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos (nuosavybės teisė), poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę, į galimus padarinius ieškovėms, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų tenkinamas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovėms, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešąjį interesą, nes tokiu būdu būtų užtikrintas valstybės institucijų klaidų, ginčo pastato savininkui suteikiančių nepagrįstą prioritetinę padėtį, ištaisymas.

Šalies argumentai

Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po atskirojo skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties padavimo yra pateikusios patikslintą ieškinį byloje, kuriame papildomai pareikšti reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateiktą pažymą Nr. 4 bei panaikinti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalį, kuria J. P., kaip XI eilės pretendentui, yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės (įskaitant visas išvestines su šiuo sklypu susijusias šio sprendimo dalis). Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovės pateikė ir patikslinto ieškinio kopiją. Nurodė, kad ieškovėms pateikus patikslintą ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieškovių pareikšti reikalavimai yra užtikrinti, yra nepagrįstas, kadangi patenkinus ieškinį ir pripažinus VĮ Registrų centro įrašą dėl gyvenamosios mokyklos paskirties negaliojančiu, nėra jokios garantijos, kad teismo sprendimas dėl nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo dalies įsakymo panaikinimo galės būti realiai įvykdyta, kadangi, kaip yra nurodyta ir atskirajame skunde, J. P. jam suprojektuotą ir išpirktą žemės sklypą bus ne tik kad įregistravęs viešame registre, bet gali būti užstatęs pastatas, užsodinęs daugiamečiais augalais ir atlikęs kitus veiksmus, dėl kurių žemės sklypo grąžinimas į pradinę padėtį būtų realiai neįgyvendinama teisinė fikcija. Be to, vien tas faktas, kad teismo sprendimai viešo registro tvarkytojui yra privalomi, savaime nereiškia ieškinio reikalavimų užtikrinimo. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių institutas taptų teisiškai nereikšmingu, nes visi teismo sprendimai yra privalomi visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškinio pagrįstumas (tenkinimas) ir ieškinio reikalavimų užtikrinimas laikinųjų apsaugos priemonių instituto normomis yra netapatūs, tarpusavyje nekonkuruojantys teisiniai reiškiniai, todėl jų tapatinti negalima.

Atsiliepimas

Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių santykį, ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Ieškovės, ginčydamos trečiajam asmeniui J. P. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimą, siekia įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra būtent tame žemės sklype, kuriame yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys pastatai. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad joms palankus teismo sprendimas sukels ieškovėms teisines pasekmes, kadangi, net ir tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškovių ieškinys, jų siekis į nuosavybės atkūrimą grąžinant žemę natūra negalėtų būti įgyvendintas, nes dar 2012 m. vasario 20 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-102-445/2012 buvo panaikinta ieškovių nuosavybės teisė į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kuriame yra J. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai. Net ir pasikeitus ginčo pastato naudojimo paskirčiai, J. P. išliktų teisė įsigyti iš valstybės šio pastato eksploatacijai reikalingą žemės plotą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad teismas teisingai vertino, kad ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturės įtakos realiam teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymui, todėl pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

Remiantis ieškovių rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais, taip pat civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės, po apeliacine tvarka skundžiamos nutarties priėmimo, 2015 m. kovo 9 d. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė ir naujus papildomus reikalavimus (civilinės bylos Nr. 2-84-308/2015 b.l. 90–107, t. II). Ieškovės taip pat ir šių, naujai pareikštų reikalavimų pareiškimo faktu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose grindžia apeliacine tvarka skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tikrinama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, šių ieškovių argumentų nevertina ir klausimą, ar bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovių prašomą laikinąją apsaugos priemonę, sprendžia remdamasis tik tais bylos duomenimis, kuriuos priimant skundžiamą nutartį turėjo pirmosios instancijos teismas, t. y. iki patikslinto ieškinio pateikimo civilinėje byloje buvusiais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismui priimant apeliacine tvarka skundžiamą nutartį ieškovių pateiktame ieškinyje pagrindinis materialinis reikalavimas buvo pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“. Ieškovės byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalies vykdymą, kiek tai susiję su J. P. naudai išperkamu (nuomojamu) žemės sklypu Nr. 990. Ieškovių teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sudaryta galimybė trečiajam asmeniui J. P. įgyti nuosavybės teises į žemės sklypą, į kurį ieškovės pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, nors, patenkinus ieškovių pareikštą ieškinį, trečiasis asmuo neturėtų teisės įgyti minėto žemės sklypo. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažinęs, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės realios įtakos galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde kvestionuojama ši pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo spendimas netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę sieja su dviejų sąlygų egzistavimu, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei, pirma, asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistavo šios abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau bylą nagrinėjantis teismas, neįsigilinęs į bylos esmę ir ieškovių pateiktus įrodymus, vertindamas prašymą tik formaliai, nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, skundžiamos teismo nutarties turinį, su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pareikštą prašymą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį ir reikšmingas šio klausimo sprendimui faktines aplinkybes. Ieškovių teigimu, bylos duomenys patvirtina jų pareikštų reikalavimų pagrįstumą, tačiau teismas, net ir žinodamas šias aplinkybes, vis tiek atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti egzistuojant abi įstatyme numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, pagrįstai nurodė, kad nesant kliūčių realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui išnyksta ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, išsamiai nepasisako. Nenustačius galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, aplinkybė dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį laiko atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pareikštų reikalavimų ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi reikšmės joms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas.

Pagrindinis ieškovių pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“. Teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas šis ieškovių pareikštas reikalavimas, priskirtinas teismo sprendimams dėl teisinių santykių pripažinimo, o tokie teismo sprendimai teisinius padarinius sukelia be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009). Taigi įsiteisėjęs ieškovėms palankus teismo sprendimas teisines pasekmes sukels pats savaime ir priverstinės tokio sprendimo vykdymo priemonės nėra reikalingos. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi ieškovėms galimai palankus teismo sprendimas teisinius padarinius sukels pats savaime, o viešo registro tvarkytojas teismo sprendimo pagrindu turės tik įregistruoti pakeistus nekilnojamojo turto duomenis viešame registre, teismas neturi pagrindo abejoti dėl viešo registro tvarkytojui privalomo vykdyti teismo sprendimo įvykdymo. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas netaikius ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių negali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nenustačius grėsmės galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad žemės sklypo Nr. 990 perleidimas J. P. nuosavybėn apsunkins galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą arba padarys jį nebeįmanomu, dėl ko būtina sustabdyti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalies, kiek tai susiję su J. P. naudai išperkamu (nuomojamu) žemės sklypu Nr. 990, vykdymą. Paminėtina, kad nei minėto žemės sklypo ribų patikslinimas, nei šio žemės sklypo perleidimas trečiojo asmens nuosavybėn, nei šio žemės sklypo vienoks ar kitoks naudojimas neturės jokios įtakos sprendžiant dėl galimybės patenkinti ieškovių reikalavimą ir pripažinti negaliojančiu įrašą viešame registre apie trečiajam asmeniui J. P. nuosavybės teise priklausančio pastato tikslinę naudojimo paskirtį, o kartu ieškovėms galimai palankus teismo sprendimas pats savaime nesukurs jokių tiesioginių teisinių padarinių, susijusių su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, jo ribomis ir pan., dėl ko atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovėms palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų, jog žemės sklypas J. P. yra skirtas neteisėtai, neturint tam teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik įrašo viešame registre apie pastato tikslinę naudojimo paskirtį panaikinimo, bet ne žemės sklypo trečiajam asmeniui J. P. suteikimo ar nuosavybėn perleidimo pagrįstumo, ieškovių nuosavybės teisių pažeidimo klausimai. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimu nustatyta aplinkybė dėl pastato tikslinės naudojimo paskirties, ieškovių teigimu, gali turėti reikšmę sprendžiant nurodytus klausimus, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje imtis galimai ateityje ieškovių su šiais klausimais pareikštų reikalavimų įvykdymą užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečioje civilinėje byloje siekiant užtikrinti konkrečių pareikštų reikalavimų įvykdymą ir nėra siejamos su galimais tokio teismo sprendimo sukeliamais visais teisiniais padariniais, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą į šiuos galimus padarinius neatsižvelgė. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad tokiu būdu teismas neįvykdė tikrojo teisingumo, kadangi teismas dispozityviose bylose ginčą nagrinėja tik pareikšto reikalavimo ribose ir neturi pareigos imtis iniciatyvos vienos iš šalių teises ginti didesne apimtimi, nei kad yra išreiškusi savo valią šalis. Skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, susijusių su 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“, todėl prašymas sustabdyti šio įsakymo dalies vykdymą negali būti pripažintas susijusiu su byloje pareikštais reikalavimais. Ieškovės nėra pareiškusios ir reikalavimų dėl galimai trečiajam asmeniui J. P. neteisėtai suteikto/ perleisto žemės sklypo ar ieškovių nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą pažeidimų pašalinimo, todėl bet kokie atskirojo skundo argumentai, susiję su žemės sklypo Nr. 990 naudojimu, disponavimu ar valdymu, nelaikytini turinčiais reikšmės sprendžiant ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo perleidimas J. P. nuosavybėn neturi realios įtakos teismo sprendimo galimam įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai įvertino pareikštų reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei santykį, pagrįstai sprendė, kad ieškovių pareikštų reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas ir netaikius jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių joms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar netaps neįmanomu, todėl pagrįstai kaip nereikalingas atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės galutiniam procesiniam teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepasisako.

Pripažinus, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, ieškovei B. P. nepriteistina jos už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis