- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-996-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03859-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., I. G., V. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, suinteresuoti asmenys – G. G., I. G., V. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas leisti antstoliui S. U. ar/ir jo įgaliotam asmeniui padėjėjui su paskirto turto vertintojo UAB „OBER-HAUS“ atstovu priverstinai patekti į skolininkams G. G. ir I. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu; butą, esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu; butą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, bendras plotas 8,2200 ha, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, tikslu turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimus iš skolininkų G. G. ir I. G. išieškotojo V. J. naudai: pagal 2019 m. sausio 9 d. Kauno raj. 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. ML-196 dėl 110 268,78 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal 2019 m. sausio 8 d. Kauno m. 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-98 dėl 30 095,80 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal 2019 m. sausio 8 d. Kauno miesto 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-94 dėl 39 314,20 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal 2019 m. sausio 8 d. Kauno m. 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-96 dėl 204 325,42 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atliekant vykdymo veiksmus 2019 m. sausio 8 d. areštuotas skolininkams priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu; butas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, bendras plotas 8,2200 ha, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu. 2019 m. vasario 13 d. patvarkymu paskirta šio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „OBER-HAUS“. 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu skolininkas įpareigotas per penkias dienas pateikti dokumentus, reikalingus ekspertizei atlikti, bei suderinti laiką dėl turto apžiūros. Minėtas patvarkymas skolininkui įteiktas 2019 m. vasario 25 d. pasirašytinai. Tačiau skolininkas antstolio reikalavimo neįvykdė, nesudaro sąlygų patekti į jam priklausantį turtą, taip vilkindamas vykdymo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir leido antstoliui S. U. ar/ir jo įgaliotam padėjėjui su paskirto turto vertintojo UAB „OBER -HAUS“ atstovu patekti į skolininkams G. G. ir I. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, bendro ploto 8,2200 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad skolininkas nevykdo CPK 644 straipsnyje įtvirtintų pareigų, t. y. žinodamas apie vykdymo proceso eigą kliudo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nesudaro galimybės turto vertintojui patekti į įkeistą nekilnojamojo turto objektą, tokiu būdu apsunkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą bei didindamas savo išlaidas. Toks elgesys laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, todėl skolininkas gali pagrįstai patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
5. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. vasario 13 d. antstolio patvarkymu skirta turto vertinimo ekspertizė, pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nuostatas, negali būti atlikta be konkretaus objekto vidinės apžiūros. Skolininkas turėjo galimybę nurodyti tikslią datą ir laiką, kada galėtų ekspertas ir antstolis apžiūrėti skolininkui priklausantį areštuotą turtą su tikslu atlikti jo ekspertizę. Skolininkui yra žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus. Tokiu būdu skolininkas savo neveikimu kliudo antstoliui vykdyti jam įstatymo priskirtas funkcijas.
6. Teismas sprendė, kad turto vertės nustatymas pagal teisės aktų reikalavimus svarbus teisingai įkainojant turtą, nuo to priklauso sėkminga vykdymo eiga, tačiau suinteresuotam asmeniui nesudarius galimybių antstolio patvarkymu paskirto turto vertintojui apžiūrėti ir įvertinti jiems priklausantį turtą, antstolio pareiškimas leisti įeiti į skolininkų patalpą tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Antstolis neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kadangi jis neturėjo vykdomųjų dokumentų, nors antstolis vykdymo veiksmus atlieka tik pagal vykdomąjį dokumentą, pagal kurį yra užvesta vykdomoji byla. Apeliantas nurodo, kad jis 2019 m. vasario 26 d. patikslintu skundu apskundė antstolio S. U. priimtą patvarkymą dėl turto įvertinimo Nr. S-19000344. Antstolis šio skundo netenkino ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis 2019 m. kovo 5 d. perdavė teismui. Taigi šiuo atveju jokie antstolio veiksmai negalėjo būti atliekami iki teismas išnagrinės apelianto skundą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo.
7.2. Apeliantas nurodo, kad jis nevengia vykdyti antstolio reikalavimų, visą jo korespondenciją priima, tačiau nesutinka su išieškotojo prašomomis išieškoti sumomis pagal apsimestinius vekselius, dėl kurių šiuo metu ruošiamas ieškinys teismui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis S. U. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Nepagrįsti apelianto argumento, jog antstolis neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu, kadangi jis neturėjo vykdomosios bylos. Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Šiuo atveju vykdomosios bylos nėra sustabdytos, todėl antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl patekimo į skolininko turtą atlikti turto vertinimą.
8.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas nevengia vykdyti antstolio reikalavimų, nes tai prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems įrodymams. Apeliantui pasirašytinai antstolio kontoroje buvo įteiktas patvarkymas per penkias dienas pateikti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas, žemės sklypų planus bei nurodyti tikslų laiką, kada turto vertintojas gali apžiūrėti turtą. Tačiau skolininkas antstolio patvarkymo neįvykdė, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl leidimo patekti į skolininko turtą.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. J. prašo suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Antstolis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl su pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininkų nekilnojamojo turto objektus. Šiuo atveju vykdymo veiksmai nėra sustabdyti, o skolininkai nepagrįstais skundais siekia vilkinti išieškojimą ir neribotą laiką naudotis išieškotojo jiems paskolintais pinigais.
9.2. Skolininkas V. J. paaiškino, kad antstolio ir turto vertintojo patekimas į išnuomotą objektą (duomenys neskelbtini), pakenktų skolininko reputacijai, apie jo skolas sužinotų aplinkiniai, tačiau tokios priežastys nevykdyti išieškojimo nenumatytos, skolininkas siekia neteisėtai pažeisti interesų pusiausvyrą savo naudai.
9.3. Apeliantas neobjektyvus, nepajėgus suskaičiuoti visas savo skolas, o vekseliai, pagal kuriuos išieškoma, nėra apsimestiniai, jie galioja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista antstoliui patekti į skolininkų – apelianto ir jo sutuoktinės, nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, dalyvaujant turto vertintojui.
12. CPK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis su gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Antstolio reikalavimas pateikti turimą informaciją apie turimą turtą yra privalomas (CPK 585 straipsnio 1 dalis, 645 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais, arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
14. Vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatyta tvarka – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip (CPK 612 straipsnis).
15. LR CPK 593 straipsnis numato, jog CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ir antstolių pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, priima nutartį (CPK 593 straipsnio 4 dalis). Vykdymo procese atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais (CPK 593 straipsnio 6 dalis). CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu.
16. Suteikus antstoliui leidimą įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, vykdomojo dokumento, kurio pagrindu antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, vykdymo ir (ar) išieškojimo veiksmai nenutrūksta, priverstinio vykdymo procesas tęsiasi toliau, o šio proceso dalyviai (išieškotojas, skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys) naudojasi CPK jiems suteiktomis teisėmis bei turi vykdyti kiekvienam iš jų šiame procese tenkančias pareigas. Vadinasi, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-218-826/2019, 2019 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-368-253/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-375-777/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-3097-565/2018).
17. Esant minėtam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista antstoliui priverstinai patekti į apeliantui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, dalyvaujant turto vertintojui, tikslu kad būtų tinkamai atlikta turto vertinimo ekspertizė, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai).
18. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje ir nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau šis nurodymas prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytoms taisyklėms ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme.
19. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, o šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 - 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.