Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. (G. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-4085-965/2020 pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2020 m. kovo 9 d. skundas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo pareiškėjas G. B. nesutinka su 2020 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-5-8733, patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-5-8725, nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-5-8727. Prašo pripažinti jį nemokiu, dėl jo antstolės vykdomas vykdomąsias bylas nutraukti, kadangi pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jam nustatytas 60 proc. neįgalumas, turi judėjimo negalią, yra visiškai valstybės išlaikomas, neturi darbo, pajamų, turto, be to, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Prašo taikyti vykdymo senaties terminą ir vykdomosiose bylose priimtus patvarkymus atšaukti kaip neteisėtus arba priteistas sumokėti baudas pakeisti areštu. Pareiškėjas reikalauja iš antstolės atsakyti į visus jo iškeltus klausimus, pateikti jam ataskaitą apie tai, kas nuveikta antstolės dėl jo vykdomose bylose laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2020 m. ir pripažinti, kad antstolė elgėsi neteisėtai ir sąmoningai vilkino vykdomųjų dokumentų vykdymą, neatlikdama jokių veiksmų, kad byloje susidarytų didesnės vykdymo išlaidos. Pareiškėjui neaišku, kokia skolos suma yra susidariusi kiekvienoje vykdomojoje byloje nuo jų užvedimo ir kodėl skaičiavimai atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ne iki 2020 m. vasario 25 d., kodėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra 512,73 Eur, o nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodoma suma 1 106,45 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl skundo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui

12. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kuriam nors klausimui pakartotinai išnagrinėti ar juo labiau naujiems reikalavimams kelti ir nagrinėti, jis skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

13. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, atskirajame skunde apelianto keliamas visiškai naujas, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtas reikalavimas – nustačius, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), ir nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su vykdomųjų dokumentų jam (ne)įteikimu, todėl šis reikalavimas ir aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini (CPK 312, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

16. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0005/02/01837 dėl 202,73 Eur baudos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 6 G-17; Nr. 0005/02/01838 dėl 202,73 Eur baudos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 6 G-7; Nr. 0005/02/01866 dėl 86,89 Eur baudos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2-350-26/2001; Nr. 0005/04/00344 dėl 14,48 Eur baudos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. A-l-13-44/2004; Nr. 0005/04/01596 dėl 86,89 Eur baudos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2-1415-27/2004. Visose nurodytose vykdomosiose bylose skolos išieškojimas vykdomas iš skolininko G. B. išieškotojos VMI naudai.

17. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

18. Nustatyta, kad vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0005/02/01837, Nr. 0005/02/01838, Nr. 0005/02/01866, Nr. 0005/04/00344, Nr. 0005/04/01596, tikrinta skolininko turtinė padėtis. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas niekur nedirba. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registro duomenimis, nėra sudaręs pensijų kaupimo sutarčių. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, registruoto turto neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, registruotų transporto priemonių neturi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, skolininkas atlieka bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuriai išsiųstas vykdyti patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Vykdymo metu areštuotos skolininko lėšos, esančios banko sąskaitose. PLAIS sistemos duomenimis, skolininko vardu atidarytos dvi sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, tačiau nurašytų lėšų iš skolininko sąskaitų nėra.

19. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/02/01837 2020 m. vasario 25 d. antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

20. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad vykdymo veiksmai (reguliariai teikė užklausas Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tikrino skolininko duomenis apie paskirtas socialines išmokas, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, tikrino Lietuvos Respublikos gyventojų, kelių transporto priemonių registrų duomenis, areštavo skolininko lėšas, jam priklausančią transporto priemonę, nukreipė skolos išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje) buvo atliekami viso vykdymo proceso metu, todėl nėra dvejų metų nepertraukiamo laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs aktyvių vykdymo veiksmų išieškodamas baudą iš skolininko. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas.

21. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad baudos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos ne dėl antstolio neveikimo, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas baudas. Konkrečiu atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas ir faktą, jog jis nėra baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo pareiškėjo vengimą įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas. Vien pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu, tai yra dėl to, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neturi ar neturėjo pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos.

22. Apeliantas teigia, kad iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, ar antstolė viską atliko laiku ir pagal teisės aktų reikalavimus, ar pareiškėjo nurodyti skundo argumentai ir aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Pažymi, kad nėra pateikti atsakymai į jo skunde išdėstytus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais.

23. Skunde dėl antstolės veiksmų apeliantas prašė pripažinti jį nemokiu; vykdomųjų bylų vykdymą nutraukti; įpareigoti antstolę pateikti ataskaitą apie atliktus veiksmus per 26 metus; pripažinti, kad antstolė sąmoningai vilkino vykdomųjų dokumentų vykdymą, neatlikdama jokių veiksmų. Antstolė 2020 m. kovo 13 d. patvarkymu skundo dalį dėl baudų pakeitimo areštu tenkino, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl skundo argumentų, su kuriais antstolė nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių procesiniais dokumentais, skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė tiek dėl vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindų, tiek dėl senaties termino taikymo, tiek dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo sveikatos ir turtinės padėties, tiek dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo bei dėl antstolės veiksmų, anot apelianto, siekiant vilkinti vykdymo procesą, tokiu būdu didinant vykdymo išlaidas. Teismas aiškiai detalizavo, kokios yra išieškotinos sumos kiekvienoje vykdomojoje byloje (86,89+202,73+202,73+14,48+86,89=593,72 Eur), kokios yra būtinos vykdomosios išlaidos (124,05 Eur), atskirai vykdymo išlaidos kiekvienoje vykdomojoje byloje (111,60+8,09+30,96+111,18+23,79=285,62 Eur), koks yra atlygis antstoliui (112,81 Eur), kokios yra kitos išlaidos (1,84 Eur), kokia pinigų suma yra išieškota (11,59 Eur), ir kad sudėjus neišieškotas sumas už baudas ir vykdymo išlaidas, priverstinai nurašomų piniginių lėšų galutinė suma yra 1 106,45 Eur. Vien apelianto samprotavimai, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir (ar) teisiniais argumentais, dėl susidariusios situacijos ir keliami retoriniai klausimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantas atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ar skundui teisingai išnagrinėti taikytų teisės normas, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo pagrįstumu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

24. Apelianto atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra visiškai nemotyvuotas, nušalinimo teise bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nesinaudojo, o tai, kad apeliantui yra priimtas nepalankus teismo sprendimas nereiškia, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo ir (ar) antstolio galimybe išsireikalauti duomenis, su apelianto galimybe susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga ir kt., neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.