Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas 2020 m. kovo 9 d. skundas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo pareiškėjas nesutinka su 2020 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-5-8733, patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-5-8725, nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-5-8727. Prašo pripažinti jį nemokiu, jo atžvilgiu antstolės vykdomas vykdomąsias bylas nutraukti, kadangi pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jam nustatytas 60 proc. neįgalumas, turi judėjimo negalią, yra visiškai valstybės išlaikomas, neturi darbo, pajamų, turto, be to, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Prašo taikyti vykdymo senaties terminą ir vykdomosiose bylose priimtus patvarkymus atšaukti, kaip neteisėtus, arba priteistas sumokėti baudas pakeisti areštu. Pareiškėjas reikalauja antstolės atsakyti į visus jo iškeltus klausimus, pateikti jam ataskaitą apie tai, kas nuveikta antstolės jo atžvilgiu vykdomose bylose laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2020 m. ir pripažinti, kad antstolė elgėsi neteisėtai ir sąmoningai vilkino vykdomųjų dokumentų vykdymą, neatlikdama jokių veiksmų, kad byloje susidarytų didesnės vykdymo išlaidos. Pareiškėjui neaišku, kokia skolos suma yra susidariusi kiekvienoje vykdomojoje byloje nuo jų užvedimo ir kodėl skaičiavimai atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ne iki 2020 m. vasario 25 d., kodėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra 512,73 Eur, o nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodoma suma 1 106,45 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/02/01837 dėl 202,73 Eur baudos, priteistos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 6 G-17. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/02/01838 dėl 202,73 Eur baudos priteistos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 6 G-7. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/02/01866 dėl 86,89 Eur baudos, priteistos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2-350-26/2001. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/04/00344 dėl 14,48 Eur baudos, priteistos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. A-l-13-44/2004. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/04/01596 dėl 86,89 Eur baudos, priteistos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2-1415-27/2004. Visose nurodytose vykdomosiose bylose skolos išieškojimas vykdomas iš skolininko G. B. išieškotojos VMI naudai.

Vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0005/02/01837; Nr. 0005/02/01838; Nr. 0005/02/01866; Nr. 0005/04/00344; Nr. 0005/04/01596, tikrinta skolininko turtinė padėtis. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas niekur nedirba. LR pensijų kaupimo sutarčių registro duomenimis nėra sudaręs pensijų kaupimo sutarčių. LR nekilnojamojo turto registro duomenimis registruoto turto neturi. LR kelių transporto priemonių registro duomenimis registruotų transporto priemonių neturi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis skolininkas atlieka bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuriai išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo vykdymui. Vykdymo metu areštuotos skolininko lėšos esančios banko sąskaitose. PLAIS sistemos duomenimis skolininko vardu atidarytos dvi sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, tačiau nurašytų lėšų nuo skolininko sąskaitų nėra.

Vykdomojoje byloje Nr. 0005/02/01837 2020 m. vasario 25 d. antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

Dėl skundo

Pareiškėjas prašo vykdomas vykdomąsias bylas nutraukti dėl jo sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės, arba taikyti vykdymo senaties terminą ir vykdomosiose bylose priimtus patvarkymus atšaukti, kaip neteisėtus, arba priteistas sumokėti baudas, pakeisti areštu.

Kadangi 2020 m. kovo 13 d. patvarkymu antstolė tenkino pareiškėjo skundo dalį dėl baudų pakeitimo areštu, teismas, nagrinėdamas skundą, pasisako tik dėl tų pareiškėjo argumentų, su kuriais nesutiko antstolė.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, tai yra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu.

Remdamasis šia teisės norma, pareiškėjas mano, jog antstolė privalėjo nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi senaties terminas jau suėjo, be to, pareiškėjas nurodo, kad jis yra nemokus, todėl antstolės vykdymo veiksmai neteisėti. Antstolė nurodo, kad tiek vykdomojo dokumento padavimo vykdyti, tiek dviejų metų laikotarpis, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, nebuvo pažeisti.

Įstatyme nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo vykdomosiose bylose turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nėra teisiškai pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas pagal nuo 1994 m. iki 2004 m. teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Kadangi administracinės nuobaudos pareiškėjui paskirtos ir vykdymo procesas pradėtas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ginčui nagrinėti taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Baudų paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kur nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Kaip minėta, įstatyme nėra numatyti jokie apribojimai laiko atžvilgiu vykdomajam dokumentui įvykdyti, išskyrus, laikotarpį, per kurį vykdomieji dokumentai privalo būti pateikiami vykdyti (CPK 606 straipsnis). Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad antstoliai, gavę teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų pradėtas, bet nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas, atlieka procesinius veiksmus, būtinus sprendimams įvykdyti. Nagrinėjamu atveju 2003 m. vykdomosios bylos buvo perduota antstolei Brigitai Tamkevičienei, kadangi nuo 2003 m. sausio 1 d. teismo antstolių veikla buvo perduota privatiems antstoliams. Vykdomosios bylos Nr. 0005/02/01837; Nr. 0005/02/01838; Nr. 0005/02/01866; Nr. 0005/04/00344; Nr. 0005/04/01596 buvo pradėtos vykdyti, todėl antstolė privalėjo tęsti vykdymo veiksmus jai perduotose vykdomosiose bylose, ir pakartotinai nesprendė pateiktų vykdomųjų dokumentų priėmimo klausimo, nes vykdomieji dokumentai jau buvo pradėti vykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2014 spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1592-123/2014), atsižvelgiant į tai antstolė privalėjo tęsti vykdymo veiksmus jai perduotoje vykdomojoje byloje, dėl to nagrinėjamu atveju nėra praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti.

Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0005/02/01837; Nr. 0005/02/01838; Nr. 0005/02/01866; Nr. 0005/04/00344; Nr. 0005/04/01596 medžiaga, nustatyta, kad vykdymo veiksmai siekiant išieškoti baudą buvo atliekami periodiškai ir nėra 2 metų termino, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas paskyrė baudas pareiškėjui, kuris žinodamas apie savo padarytus teisės pažeidimus ir paskirtas baudas, vengė jas sumokėti, todėl išieškotoja buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, matyti, jog pareiškėjas su antstole nebendradarbiavo, vykdymo procesu nesidomėjo, todėl manytina, kad pareiškėjas vengė mokėti baudą. Be to, nuo 1994 m. pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais, nei karto jų neskundė, nors įstatyme jam tokia galimybė yra numatyta, kaip ir numatyta galimybė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, ataskaitos pareiškėjui galėjo būti teikiamos tik esant pagrįstam jo prašymui, kadangi įstatyme nėra numatyta pareiga antstoliui savo iniciatyva atlikti tokius veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad yra nemokus, kadangi neturi turto ir pajamų, dėl sveikatos būklės yra nedarbingas, pateikė 2017 m. liepos 13 d. Darbingumo lygio pažymą, iš kurios nustatyta, kad pareiškėjas yra 40 procentų darbingas (iš dalies darbingas), darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos sukakties.

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos vykdomos dėl pareiškėjui paskirtų administracinių nuobaudų nuo 1994 m., tai yra pirmoji nuobauda paskirta prieš 26 metus, todėl manytina, kad pareiškėjas per tokį ilgą laiko tarpą vienokių ar kitokių pajamų turėjo, todėl galėjo nors iš dalies mokėti skolas. Teismas neturi duomenų, nuo kokio amžiaus pareiškėjui nustatytas nedarbingumo lygis, be to, pareiškėjas yra iš dalies darbingas. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutarimo byloje Nr. 1S-734-919/2019 sprendė nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 2019 m. spalio 10 d. nutartyje teismas be kita ko nurodė, kad G. B. iki suėmimo dirbo, pataisos namuose įgijo baldžiaus ir apdailininko specialybes, atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors nuteistasis ir turi neįgalumą, tačiau jam tai nesutrukdė nei iki laisvės atėmimo bausmės pradžios dirbti, nei daryti nusikalstamas veikas. Nors skunde pareiškėjas kelia klausimą, kodėl tokį ilgą laiko tarpą skolos iš jo neišieškotos, teigia, kad antstolė vilkino vykdymą, tokiu būdu siekdama didinti vykdymo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, būtent pareiškėjo neveikimas turėjo įtakos skolos išieškojimo efektyvumui ir vykdymo išlaidų dydžiui. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas nevykdė. Vykdomuosiuose raštuose ir vykdomosiose bylose nurodytais adresais pareiškėjui vykdomosios bylos dokumentų įteikti nepavyko, todėl skolininkui procesinių dokumentų nuorašai išsiųsti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad išieškomos sumos vykdomosiose bylose iš esmės nėra didelės, ir dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas nuo 1994 m. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomų baudų (ar jų dalies) geruoju. Remiantis tuo, pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudų nebuvo galimybės išieškoti. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl nemokumo ir jo sveikatos būklės, gali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo kita bausme, tačiau jos nepatenka nei į vieną iš CPK 629 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl teigti, kad vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl vykdymo išlaidų

Pareiškėjas skundu kelia klausimą ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš jo. Prašo pripažinti, kad antstolė elgėsi neteisėtai ir sąmoningai vilkino vykdomųjų dokumentų vykdymą, neatlikdama jokių veiksmų, kad byloje susidarytų didesnės vykdymo išlaidos. Pareiškėjui neaišku, kokia skolos suma yra susidariusi kiekvienoje vykdomojoje byloje, nuo jų užvedimo ir kodėl skaičiavimai atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ne iki 2020 m. vasario 25 d. Pareiškėjui neaišku, kodėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra 512,73 Eur, o nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodoma suma 1 106,45 Eur. Antstolė nurodo, kad išieškodama vykdymo išlaidas iš skolininko laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. gautos lėšos paskirstytos iš dalies vykdymo išlaidų susidariusių iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei kitų išlaidų padengimui. Taip pat 2020 m. kovo 13 d. patvarkyme detaliai paaiškino dėl skolos sumų susidarymo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

2020 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime 1 punkte apskaičiuota 124,05 Eur bendra būtinųjų vykdymo išlaidų suma, kurias sudaro 112,81 Eur atlygis antstoliui, 1,84 Eur pašto (kurjerio) išlaidos, taip susidarė 524,32 Eur bendra išieškoma vykdymo išlaidų suma. 2020 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu taip pat nustatyta, kad iki 2020 m. vasario 25 d. iš pareiškėjo buvo išieškota 11,59 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma apskaičiavimo atlikimo dienai 512,73 Eur. 2020 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo nustatyta, kad prie likusių išieškoti vykdymo išlaidų 512,73 Eur pridedama išieškotina bendra 593,72 Eur baudų suma, kadangi skolos nebuvo išieškotos, todėl 2020 m. vasario 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas priverstinai nurašoma 1 106,45 Eur suma.

Pareiškėjas teigia, kad naudojasi tik viena banko sąskaita, o antstolė nurašymus vykdo iš dviejų banko sąskaitų. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vardu atidarytos dvi banko sąskaitos. Pareiškėjas turi teisę naudotis arba nesinaudoti jo vardu atidarytomis banko sąskaitomis, tačiau antstolė vadovaujasi oficialiais duomenimis ir nustačiusi pareiškėjo vardu atidarytas sąskaitas, pagrįstai taikė joms apribojimus, siekdama įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl pagrįstai 2020 m. vasario 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė patikslino anksčiau taikytus apribojimus skolininko sąskaitoms, nurodant 1 106,45 Eur areštuotą sumą visoms sąskaitoms.

Pareiškėjui neaišku kodėl vykdymo išlaidų apskaičiavime kiekvienoje byloje ženkliai skiriasi vykdymo išlaidų dydis, nors išieškomos sumos panašios arba tokios pat.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2020 m. vasario 25 d. atliko bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-5-8733. Apskaičiavime 2 punkte nurodytos papildomos vykdymo išlaidos detalizuotos kiekvienoje vykdomoje byloje, kiekvienoje vykdomojoje byloje parengti papildomų vykdymo išlaidų detalizavimai, antstolė detaliai paaiškino, kokios bylos vykdymo išlaidos nurodytos kiekviename punkte ir, kad šie duomenys, apie susidariusios vykdymo išlaidas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., suvesti į antstolių informacinę sistemą.

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas numato, jog, skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui. CPK 611 straipsnis numato, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, o skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukuria neigiamas teisines pasekmes ir įgyja pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo.

Teismo vertinimu, objektyviai pagrįsta, kad vykdymo išlaidų dydžiai kiekvienoje vykdomojoje byloje skiriasi, kadangi skiriasi kiekvienoje byloje atliktų veiksmų pobūdis, kiekis, vykdymo terminas, keičiasi kainų indeksai, taip pat vykdymo išlaidų dydis priklauso nuo išieškomos sumos dydžio ir vykdomojo dokumento kategorijos.

Pareiškėjas teigia, kad kai kurios tos pačios sumos nurodomos abejose jam priklausančiose sąskaitose, Pvz. 564 Eur, 353,10 Eur, 353,10 Eur kartojama net po 2 kartus abejose sąskaitose, t. y. net 4 kartus iš viso.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad atliktuose papildomuose vykdymo išlaidų detalizavimuose nėra pasikartojančių priverstinio vykdymo veiksmų, pavyzdžiui, nurašymo nurodymai 353,10 Eur sumai taikyti kiekvienai pareiškėjo banko sąskaitai ir skirtingose vykdomosiose bylose (pvz. vykdomoji byla Nr. 0005/04/01596 b. l. 57), o pareiškėjo nurodytai 564 Eur sumai, nurodymas nebuvo taikytas, šios sumos nėra ir 2020 m. vasario 25 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl pasikartojančių sumų atmestini, kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas antstolės atliktų procesinių veiksmų teisėtumo klausimą, nenustatė, kad antstolė elgėsi neteisėtai ir sąmoningai vilkino vykdomųjų bylų vykdymą. Antstolės vykdymo veiksmai atlikti laikantis CPK 753 straipsnio reikalavimų ir eilės tvarka, gautos lėšos paskirstytos iš dalies vykdymo išlaidų susidariusių iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei kitų išlaidų padengimui, t. y. 11,59 Eur, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma, neskaičiuojant antstolio atlyginimo sudaro 399,92 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolė neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdama teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/02/01837; Nr. 0005/02/01838; Nr. 0005/02/01866; Nr. 0005/04/00344; Nr. 0005/04/01596 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.