Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. (bausmės pradžia – 2010 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 7 d.)

5.2. Prokuroras pabrėžia, kad teismas vertindamas nuteistojo elgesį bei formaliųjų reikalavimų atitikimą, reikalingą paleidžiant nuteistąjį lygtinai, pats nusprendžia, ar laiko tarpas, kai asmuo atlieka bausmę pataisos įstaigoje yra pakankamas, kad įsitikinti, jog nuteistojo elgesys nekelia jokių abejonių dėl elgesio. Teismų praktikoje nurodyta, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi nuteistasis G. B. jau yra nubaustas už padarytą nusikalstamą veiką, apribojant ir atimant jam galimybę daryti nusikalstamas veikas, todėl bausmės atlikimo metu svarbu, kad nuteistasis būtų paveiktas taip, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu būdu paleidimas lygtinai atlikti laisvės atėmimo bausmės, gali užkirsti kelią vieno iš bausmės tikslų siekimui, todėl teismas spręsdamas apie nuteistojo lygtinį paleidimą vertina ne tik atitikimą formaliuosius tokio paleidimo reikalavimus, bet taip pat ir nuteistajam skirtos bausmės tikslų įgyvendinimą ir jų pasiekimą, todėl nuteistojo teiginys, kad teismas neturėjo teisės savo nutartyje pasisakyti apie nusikaltimo pobūdį, bausmės dydį ir tikslus, o pasisakęs baudžia nuteistąjį už tą patį nusikaltimą antrą kartą, laikomas nepagrįstu. Be to, atsiliepime nepritariama nuteistojo skunde nurodytai aplinkybei, kad teismas nutartyje nepasisekė apie resocializacijos planą ir jo vykdymą, kadangi teismo nutartyje konstatuota, kad nutartis priimta įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

7. Atlikus nuteistojo G. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 64 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Tačiau, nuteisto asmens pažanga ją mažinant, net ir esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

8. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tai yra, jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 6 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į kurią grįžtų po galimo lygtinio paleidimo, pataisos namuose įgijo baldžiaus ir apdailininko specialybes. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę G. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką nustatyti 64 balai, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 25 balus, iš ko seka, kad G. B. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 7 balais nuo ankstesnio vertinimo.

10. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu G. B. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

11. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam G. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su seserimi ir 4 metus iki suėmimo dirbo ekspeditoriumi bei laivų dažytoju), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio G. B. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima, ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad pataisos įstaigoje nedirba, kadangi turi neįgalumą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis ir turi neįgalumą, tačiau jam tai nesutrukdė nei iki laisvės atėmimo bausmės pradžios dirbti, nei daryti nusikalstamas veikas.

12. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimas, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių ignoravimas, įvertinus tai, kad G. B. į kai kuriuos nusikaltimus žvelgia atlaidžiai, nemano, jog jie daro žalą visuomenei, linkęs pateisinto savo elgesį ir įvykdytus nusikaltimus, labiau linkęs paisyti savo, o ne visuomenės interesų. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, kad praeityje yra pasielgęs spontaniškai, neapgalvotai, kartodavo tas pačias klaidas, tą įrodo ir turimi teistumui bei nusikaltimų pasikartojimas. Nuteistasis vengia detaliau kalbėti apie nusikaltimus, tačiau kaltę dėl jų dalinai prisiima, kas rodo, kad net ir šiuo metu nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, nuteistasis G. B. bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turtint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, G. B. praeityje teistas 8 kartus – už valkatavimą ar elgetavimą, piktybinį administracinės priežiūros taisyklių pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą platinti ar neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu, išžaginimą ir keturis kartus teistas už vagystes.

13. Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar yra materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos - įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kita. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo, buvo sistemingai teisiamas dėl nusikalstamų veikų susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir vagystėmis, taip pat dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo bei kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų įvykdymo. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai, neišskirdamas šios aplinkybės iš byloje esančių duomenų visumos, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo G. B. atžvilgiu buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Pritaikius 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymą „Dėl amnestijos“ Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440 nuo likusios bausmės buvo atleistas. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, neatliktos laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6, tai yra, 1 mėnesiu 26 dienomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau taikytomis švelnesnėmis baudžiamojo proceso įstatymo suteikiamomis priemonėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, o nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Į ankstesnę kriminalinę praeitį buvo atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, kaip kriminogeninius veiksnius išskiriant nuteistojo ankstesnius teistumus, ankstesnės piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos ir emocinė gerovė. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors skundu nuteistasis nesutinka su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl teismui abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodyta klaidinga neatliktos bausmės dalis ir vietoj 2 metų 9 mėnesių 24 dienų nurodo 2 metų 5 dienų, tačiau iš Kauno apylinkės teismo nutarties akivaizdu, kad teismas likusią laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuoja ne nuo nutarties priėmimo dienos, bet nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 2 d. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju galėjo įsivelti techninė klaida, nes 2019 m. liepos 2 d. nuteistojo G. B. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra lygi 3 metams 5 dienoms. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad ši teismo nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida neįtakojo Kauno apylinkės teismo išvados sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus G. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.