Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., I. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 8–9). Atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimui, jei pareiškėja teismui pateiks patvirtinančius įrodymus, kuriuos teismas pripažins pagrįstais (e. b. l. 8–9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini)., būdamas našlys, jo vaikai: D. R. ir D. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 4, el. dok. Nr. CBP-3164 priedai; b. l. 39). Suinteresuoti asmenys G. B. ir I. B. yra D. B. dukros bei palikėjo J. B. vaikaitės (e. b. l. 38).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realių kliūčių laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma termino priimti palikimą praleidimo priežastis – dėl Covid-19 pandemijos paskelbtas karantinas – nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusi kliūtis, sutrukdžiusi pareiškėjai priimti palikėjo palikimą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas karantino režimas, karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. (1 punktas) iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. (22 punktas), tačiau juo nebuvo nustatytas judėjimo ribojimas vienos savivaldybės ribose, atskirais laikotarpiais nutarimo 2.1.7. punktu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas buvo netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Pažymėtina, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta ir Prienų rajono 3-asis notaro biuras yra toje pačioje savivaldybėje, todėl asmenų judėjo ribojimas tarp savivaldybių nebuvo kliūtis, sutrukdžiusi pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikėjo palikimo priėmimo. Nutarimo 2.1. punktu nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Minėtu nutarimu nebuvo uždrausta notarų biurų veikla. Teismo posėdžio metu notarė patvirtino, kad karantino metu, 2020 m. gruodžio – 2021 m. balandžio mėn., notarės biuras dirbo įprastai, nebuvo jokių apribojimų pradėti paveldėti palikimą. Remiantis paminėtu, daroma išvada, jog nors pareiškėjos nurodoma priežastis – minėtu nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas ir juo patvirtintas karantino režimas – realiai egzistavo, tačiau negali būti laikoma kliūtimi, sutrukdžiusia pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir nepripažintina pateisinančia termino praleidimą.

Nors pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo galimybės reikiamus dokumentus dėl palikėjo palikimo priėmimo notaro biurui pateikti elektroninio ryšio priemonėmis, nes ji neturi kompiuterio, taip pat neturi susikūrusi savo elektroninio pašto adreso, neturi kompiuterinio raštingumo žinių, tačiau, kaip matyti iš suinteresuotų asmenų pateikto susirašinėjimo, pareiškėja turėjo mobiliojo ryšio telefoną, juo naudojosi, todėl ir šios pareiškėjos nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pačios savaime, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, negali būti laikomos svarbiomis pateisinančiomis termino praleidimą priežastimis, juolab, kad minėta, notarės biuras laikotarpiu, per kurį pareiškėja galėjo laiku įgyvendinti savo teisę priimti palikėjo palikimą, dirbo įprastai, karantino ribojimai nebuvo kliūtis priimti palikimą, taigi nebuvo jokių apribojimų pradėti paveldėti palikimą tiesiogiai kreipiantis į notaro biurą.

Kaip vieną iš termino priimti palikimą priežasčių pareiškėja nurodo tai, kad ji nuo vasario mėnesio iki kovo pradžios sirgo uždegimu, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad D. R. VšĮ Prienų PSPC nesilankė, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. informacinėje sistemoje „Sveidra“ ir asmens sveikatos ambulatorinėje kortelėje apsilankymų neužfiksuota (e. b. l. 122). Nors pareiškėjos atstovė nurodo, kad šie duomenys nepaneigia, kad gydytojas galėjo konsultuoti telefonu, tačiau teismas pareiškėjos nurodomą jos sirgimo aplinkybę vertina kaip neįrodytą. Be to, net jei pareiškėja nuo vasario mėnesio iki kovo pradžios ir sirgo, galimas jos sirgimas netruko visą įstatymo nustatytą laiką palikimui priimti. Pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į notarą tiek laikotarpiu nuo 2021 m. kovo pradžios, kuomet, kaip nurodo pareiškėja, pasveiko, iki (duomenys neskelbtini), tiek ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki pareiškėjos nurodomos jos ligos pradžios 2021 m. vasario mėnesį. Taigi, pareiškėjos galimai turėtas susirgimas negalėtų būti vertinamas kaip kliūtis, sutrukdžiusi pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą priimti palikėjo J. B. palikimą ir šiuo atveju nepateisintų termino praleidimo.

Pareiškėja taip pat remiasi sunkia savo finansine padėtimi. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad apie metus laiko nedirba, gyvena iš 267,00 Eur pašalpos, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat pareiškėja nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tuometines savo turėtas santaupas, šeiminę padėtį, šeimos pajamas, išlaidas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 1 d.) 27.5 punkte nustatyta, kad už notarinio veiksmo – pareiškimo apie palikimo priėmimą patvirtinimą – atlikimą nustatomas įkainis nuo 3,00 Eur iki 17,00 Eur. Įvertinus minėtą šio notarinio veiksmo įkainio dydį, taip pat pareiškėjos nurodomų jos mėnesio pajamų dydį (267,00 Eur), teismas sprendžia, kad pareiškėjos pajamos buvo pakankamos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.Tad argumentas dėl sunkios finansinės padėties vertintinas kaip prieštaringas ir neįrodytas. Be to, pirmiau paminėtos aplinkybės suponuoja pagrindą teigti, kad pareiškėjos galimai sunki finansinė padėtis nebuvo kliūtis, sutrukdžiusi pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą priimti palikėjo J. B. palikimą.

Aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo nelaikytina lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Be to, pažymėtina, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo 50 metų amžiaus, pati teismo posėdžio metu nurodė turinti vidurinį išsilavinimą, taip pat nurodė žinojusi, kad palikimą turi priimt per tris mėnesius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja turėjo susiformavusią gyvenimišką patirtį, nenustatyta, kad pareiškėja pasižymėtų specialiomis elgesio savybėmis, kurios individualiai būtų reikšmingos šios bylos kontekste, pareiškėjai buvo žinomas palikimo priėmimo terminas, todėl pareiškėjos atstovės argumentas, kad pareiškėjai priimti palikėjo palikimą sutrukdė socialinių įgūdžių stoka, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad notarui, nei palikimą priėmusiems įpėdiniams, įstatymas neįtvirtina pareigos ieškoti kitų įpėdinių, pranešti jiems apie artimojo mirtį ar su jais bendrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Todėl aplinkybė, kad pareiškėja negavo notarės jai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsto pranešimo, nelaikytina svarbia kliūtimi, sutrukdžiusia pareiškėjai laiku priimti palikėjo palikimą.

Pripažintina, kad termino atnaujinimas šiuo atveju būtų neproporcingas suinteresuotų asmenų G. B. ir I. B. interesų suvaržymas, atsižvelgiant ne tik į turtinius, tačiau ir į neturtinius interesus – kaip nurodoma atsiliepime į pareiškimą, suinteresuotų asmenų G. B. ir I. B. senelis J. B. turėjo 2 namus. Vienus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno G. B. ir I. B. su savo tėvais V. B. ir D. B.. Antrus – adresu (duomenys neskelbtini), kurie teisiškai buvo įregistruoti pareiškėjos D. R. vardu, nors faktiškai buvo įsigyti už senelio lėšas ir priklausė jam. J. B. minėjo, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jų tėčiui, jame jų šeima ir gyveno, ten praėjo suinteresuotų asmenų G. B. ir I. B. vaikystė. Tėvams išsiskyrus, jos išsikraustė su mama į kitą gyvenamąja vietą. Tačiau tėvas liko gyventi ten, rūpinosi namu ir gyveno jame iki savo mirties. Praėjus porai metų po jų tėvo mirties, senelis nutarė persikraustyti į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o namą, adresu (duomenys neskelbtini), nutarė parduoti. Kadangi namas buvo registruotas pareiškėjos vardu, namo pirkėjas visus pinigus (40 000 litų) pervedė pareiškėjai, kuri visus pinigus pasiliko sau, vengė lankyti savo tėvus. Šių aplinkybių pareiškėja neneigė. Suinteresuoti asmenys G. B. ir I. B. lankė senelius, padėjo jiems nudirbti sezoninius darbus, jų šeima palaidojo palikėją savo lėšomis ir iki šiol prižiūri ir tvarko jo kapą. Pareiškėja pinigais neprisidėjo prie palikėjo laidotuvių, visiškai nesirūpino ir neprisidėjo prie likusio paveldimo turto išlaikymo, nemokėjo mokesčių, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad suinteresuoti asmenys G. B. ir I. B. mokėjo už palikimą sudarantį turtą mokesčius, nepaneigtas jų argumentas, jog po senelio mirties jos paruošė gyvenamąjį namą žiemai. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai atnaujinus praleistą terminą būtų pažeisti suinteresuotų asmenų G. B. ir I. B. interesai.

Apibendrinant paminėtą, darytina išvada, kad kai kurios pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pareiškėjos socialinių įgūdžių trūkumas) neegzistavo, kai kurių (sunki finansinė padėtis, pareiškėjos liga) buvimas neįrodytas, o kitos nors ir egzistavo (Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas), tačiau nepripažintinos pateisinančiomis termino praleidimą. Pareiškėja apie palikimo atsiradimą sužinojo iškart po palikėjo mirties. Iš esmės galima teigti, kad pareiškėja, atsiradus palikimui, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą apskritai neturėjo valios priimti palikimą. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu, nurodydama, kad į notarą kreipėsi praėjus trijų mėnesių terminui, nes iš karto buvo neapsisprendusi dėl palikimo priėmimo, o po to nuo vasario mėnesio sirgo uždegimu, kaip matyti, ir po pareiškėjos nurodomo pasveikimo laiko pareiškėja iki palikimo priėmimo termino pabaigos nesikreipė į notarą dėl aplikimo priėmimo. Atsižvelgiant į paminėtą, įvertinus individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nepakankamai atidus ir rūpestingas. Nuo palikėjo mirties praėjo beveik metai. Termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų termino atnaujinimo tikslų ir pažeistų palikimą priėmusių įpėdinių interesus. Pareiškėjos interesai, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei palikimą priėmusių įpėdinių interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų G. B. ir I. B. interesai priešingi, pastarosios nesutiko, kad pareiškėjai būtų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas palikimo priėmimo terminas. Suinteresuoti asmenys G. B. ir I. B. prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas 1 400,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo nurodymai, sąskaitos už teisines paslaugas (e. b. l. 77-79, 96, 128-129) patvirtina šių išlaidų realumą.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla yra ne itin sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, nors civilinė byla buvo išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose (2021 m. spalio 6 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d.), teismas sprendžia, jog 2021 m. lapkričio 15 d. advokatės užmokesčio paskaičiavimo pažymoje nurodytos pakartotinių 1 valandos trukmės konsultacijų (100,00 Eur) išlaidos, pakartotinių 1 valandos pasirengimas posėdžiui (100,00 Eur) išlaidos, pasirengimas baigiamosioms kalboms (200,00 Eur) išlaidos nebuvo būtinos, vertintinos kaip perteklinės, šiuo atveju buvo pakankamas 2021 m. spalio 5 d. advokatės užmokesčio paskaičiavimo pažymoje nurodytas konsultacijų, pasirengimo posėdžiui laikas, todėl paminėtos 2021 m. lapkričio 15 d. advokatės užmokesčio paskaičiavimo pažymoje nurodytos 400,00 Eur (100,00 Eur + 100,00 Eur + 200,00 Eur) teisinių paslaugų išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. spalio 6 d. posėdis truko nuo 09.03 val. iki 10.40 val., t. y. 97 minutes, o 2021 m. lapkričio 15 d. posėdis truko nuo 9.03 val. iki 9.55 val., t. y. 52 minutes, t. y. visas atstovavimo teisme laikas truko 2 val. 29 min., vadovaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 9, 10 punktais, laikoma kad atstovavimo teisme laikas šiuo atveju yra 2 val., maksimalus atstovavimo valandos dydis šiuo atveju 1556,40 x 0,01=155,64 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas), todėl maksimalios galimos atstovavimo teisme išlaidos yra 311,28 Eur (155,64 Eur x 2 val. = 311,28 Eur), advokatei šiuo atveju sumokėta 350,00 Eur (150,00 Eur + 200,00 Eur), t. y. šios išlaidos 38,72 Eur viršija minėtų Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, iš pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo teisme išlaidos mažinamos 40,00 Eur, ir iš pareiškėjos priteisiama 310,00 Eur (350,00 Eur – 40,00 Eur) atstovavimo išlaidų teisme.

Likusios suinteresuotų asmenų G. B. ir I. B. patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, paveldėtino turto dydį, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, advokatės darbo laiko sąnaudas, laikytinos pagrįstomis.

Atsižvelgiant į paminėtą, atmetus pareiškimą, iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims G. B. ir I. B. priteistinos 960,00 Eur (1 400,00 Eur – 440,00 Eur= 960,00 Eur) jų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, kiekvienai priteisiant po 480,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškimo.

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.