Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovei B. T. dėl žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto suderinimo neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė ,,Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir G. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė siekė išpirkti 0,1300 ha valstybinės žemės sklypą, kuris šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai ir kreipėsi į bendrasavininkus B. T., G. T., bei Lietuvos Respubliką atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) besiribojančio su 0,1300 ha žemės sklypu, su prašymu pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, dėl 0, 5300 ha žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini). G. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba šį aktą sutiko pasirašyti, o B. T. atsisakė.

7. Kadastrinių matavimų byla, kurios pagrindu būtų formuojamas 5304 kv. m ploto žemės sklypas, į bylą nepateikta. Kokiu pagrindu 2023 m. gegužės 25 d. buvo atliktas atskiras tarpinis veiksmas – žemės sklypo ribų ženklinimas - ieškinyje nepaaiškinta. Nacionalinei žemės tarnybai nėra pateikta ir nustatyta tvarka parengta ir su skyriumi suderinta kadastrinių matavimų byla, kas būtų įrodymu, kad kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, ir yra pagrindas keisti žemės sklypo kadastro duomenis (taip pat nėra paaiškinta, kad yra siekiamas kitas materialusis tikslas, jeigu toks egzistuoja).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

23.5. Šioje konkrečioje byloje teismas nepradėjo nagrinėti bylos ir vis įpareigodavo ieškovę tikslinti reikalavimus dėl 2015 m. vasario 27 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini).

24.6. Ieškovei atsisakius ieškinio, teismui tokį atsisakymą priėmus, teismas privalėjo bylą nutraukti (LR CPK 140 str. 1 d.). Ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, aiškiai nesuformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką. Šios aplinkybės atsirado ieškinio pateikimo momentu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

26. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis, kuria civilinė byla nutraukta CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Išklausius parengiamųjų posėdžių garso įrašus ir remiantis bylos duomenimis nustatyta: 1) 2024 m. sausio 16 d. parengiamasis posėdis atidėtas suteikiant ieškovei galimybę pateikti papildomus dokumentus, patikslinti ieškinio reikalavimus; 2) 2024 m. vasario 29 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriam teismas rezoliucija nustatė 10 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti; 3) 2024 m. vasario 29 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovei buvo dar kartą suteiktas terminas patikslinti ieškinį; 4) 2024 m. balandžio 18 d. parengiamajame posėdyje buvo nustatytas 30 dienų terminas ieškinio tikslinimui; 5) 2024 m. birželio 18 d. prieš parengiamąjį teismo posėdį ieškovė byloje pateikė prašymą atidėti posėdį, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateikė raštą, kuriame prašoma minėto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir kadastrinių matavimų planą pateikti tik po to, kai teismas priims sprendimą byloje; 6) 2024 m. birželio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad prašo palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu; 7) 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pirmos instancijos teismas nutraukė civilinę bylą pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį.

30. Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Atsisakius ieškinio pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, nebegalima kreiptis dėl to paties dalyko. Be to, dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

31. Pažymėtina, jog ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo turi būti išreikštas laisva valia ir nepažeisti nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017).

32. Taigi, ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas yra du atskiri, skirtingus teisinius padarinius sukeliantys institutai (CPK 139 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 139 straipsnio 2 dalis), t. y. ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 297 straipsnis). Tuo tarpu teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio, byla nutraukiama ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsniai). Taigi, ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas iš esmės reiškia tai, kad šis asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.

33. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).

34. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjant bylą, teismo siūlymu ir darant spaudimą ieškovei, pastaroji atsisakė ieškinio.

35. ??? Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2024 m. birželio 18 d. parengiamojo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog ieškovė (apeliantė) neketino atsisakyti ieškinio reikalavimų, kadangi turėjo suinteresuotumą vėliau, gavusi atitinkamus dokumentus iš kompetentingų institucijų, kreiptis pakartotinai su ieškiniu į teismą. Iš parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė išreiškė pageidavimą ir sutikimą palikti ieškinį nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau pirmos instancijos teismas primygtinai siūlė ieškovei atsisakyti ieškinio ir priėmė nutartį, nurodydamas, kad ieškovė ieškinio atsisakė.

36. Be to, apeliantė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, jog ieškovės atžvilgiu nebuvo civilinės bylos nutraukimo pagrindų. Teigė, kad civilinės bylos nutraukimo pagrindai priklauso nuo jų atsiradimo momento bei civilinio proceso subjektų valios ir yra: pagrindai, atsirandantys pareiškimo padavimo metu; pagrindai iškėlus bylą ir priklausantys nuo šalių valios ir veiksmų, kuriais siekiama bylą baigti be teismo sprendimo; pagrindai atsirandantys bylą iškėlus teisme, tačiau nepriklausomai nuo šalių valios.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė apsisprendė atsisakyti ieškinio reikalavimų, kadangi nuo bylos iškėlimo keitėsi faktinės aplinkybės ir ieškovė šiai dienai negali gauti reikiamų duomenų iš kompetentingų institucijų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas patvirtino aplinkybę, jog ieškovė negali patikslinti ieškinio dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi ieškovė negali gauti reikiamų duomenų iš kompetentingų institucijų.

38. Nagrinėjamu atveju ieškinio atsisakymas neatitinka ieškovės laisvos valios ir pažeidžia jos interesus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė atsisakė ieškinio (CPK 140 str. 1 d.).

39. Apeliantė taip pat nurodė, kad šioje byloje teismas privalėjo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardintas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo vėl turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Teigė, jog teismas nepradėjo nagrinėti bylos ir vis įpareigodavo ieškovę tikslinti reikalavimus dėl 2015 m. vasario 27 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini).

40. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis nepašalina trūkumų per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovei nepašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, ieškinys turėjo būti paliekamas nenagrinėtinu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, kartu ieškovei neužkertant galimybės vėl kreiptis į teismą.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo. Jei tokių trūkumų paaiškėjo iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

42. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė nepagrįstai, užkirsdamas ieškovei galimybę pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

43. Apeliantė atskiruoju skundu prašo sumažinti atsakovės atstovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

44. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 3 080,00 Eur už advokatės teisines paslaugas, sprendė, kad pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra. Nurodė, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių bei konstatavo, kad atsakovės reikalavimas pagrįstas ir atitinkantis Rekomendacijų 8.1, 8.19, 8.20 punktuose nustatytus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

47. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ieškovė nepagrindė, kad atsakovei priteistas nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl šioje dalyje ieškovės atskirasis skundas atmestinas. Ieškovei atsisakius ieškinio, bylinėjimosi išlaidų atsiradimo pagrindas nepakito, o patirtos bylinėjimosi išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, atsakovės atstovei surašius išsamų atsiliepimą į ieškinį, pareikalavusį atstovės laiko ir darbo sąnaudų bei dalyvavus 4 parengiamuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 4 valandas, šis atsakovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir atitinkantis Rekomendacijų 8.1, 8.19., 8.20 p. nustatytus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės atstovė yra pateikusi įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 3 080,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

49. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsisakė ieškinio ir nutraukė civilinę bylą remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis panaikinama ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtinu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą.

52. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 200 Eur sumai (150 Eur - atskirojo skundo surašymas, 50 Eur – atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) ir pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prie pateiktų atskirojo skundo priedų pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas 560 Eur sumai, tačiau nenurodyta, kaip pateiktas kvitas susijęs su bylinėjimosi išlaidomis apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, jai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama per pusę, iš atsakovės ieškovei priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

53. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas 840 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis (konsultacija – 70 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas – 770 Eur), pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad skundžiama nutartis panaikinta ir ieškovės atskirasis skundas tenkintas iš dalies, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos per pusę ir iš ieškovės atsakovei priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės G. B. ieškinį atsakovei B. T. dėl žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto suderinimo neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti atsakovei B. T. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. B. (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.