Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2238-1033/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
1-2238-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48526-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
Ž. Ž.
Advokatai
Remigijus Merkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2238-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48526-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam Ž. Ž.,gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž. 2019 m. lapkričio 14 d., apie 11.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. Ž. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad lapkričio 14 dieną jis atsiprašė iš darbo, nes padidėjo spaudimas, pradėjo stipriau mušti širdis, todėl apie 10.20 val. išvažiavo iš darbo. Automobilyje turėjo širdies lašų, todėl truputį pavažiavęs išgėrė jų, apie 5 minutes pabuvo ir pajudėjo link namų. Atvažiavęs į kiemą norėjo parkuotis prie apgadinto „Volkswagen Passat“, kur buvo tarpas. Automobilis „VW Passat“ stovėjo tiesiai, o automobilis „Peugeot“ stovėjo priekiu įstrižai. Parkuodamasis pastebėjo, kad negalės prisiparkuoti, todėl važiavo į aikštelę iš kitos pusės priešais (duomenys neskelbtini) namą ir parkavosi kitoje vietoje. Tarp „BMW“ ir jo automobilio dar buvo likę vietos vienam automobiliui. Prisiparkavęs išlipo, užrakino automobilį ir nuėjo namo. Jam einant kažkas kažką pasakė, bet kam tiksliai ir ką pasakė nežino, per atstumą kažkas šnekėjo. Vyriškis buvo, kurio jis net neįžvelgė, su juo nebendravo. Pasakė jam įeinant į laiptinę, bet į laiptinę jie kartu neįėjo. Žmogus aikštelėj tiesiog buvo. Daugiau žmonių nebuvo, nepastebėjo. Namuose jis nuėjo į dušą, išgėrė arbatos ir atsigulė pagulėti. Po to policijos pareigūnai klausė, kodėl ilgai neatidarė durų, į ką jis paaiškino, kad buvo labai silpnas durų skambutis ir per du kambarius jo nesigirdi, be to, buvo įjungtas televizorius. Jeigu bijotų pareigūnų, galbūt būtų neatidaręs durų. Policijos pareigūnės jam pasakė, kad jis įtariamas sukėlęs autoįvykį ir paprašė eiti į lauką. Nuvedė jį tiesiai prie tarnybinio automobilio, neparodė jokių automobilio apgadinimų. Jis atsisakė pūsti į alkotesterį ir duoti kraują, tuomet jį pasodino į tarnybinį automobilį ir išvežė į areštinę. Atsisakė pūsti ir duoti kraują, nes nematė tikslo, be to buvo tiesiog šokiruotas. Pareigūnai paaiškino, kad jis turi pasitikrinti girtumą, nes įtariamas padaręs autoįvykį, bet jie be jokio supažindinimo iš karto davė pūsti, todėl jis atsisakė. Jis neprašė, kad jį nuvežtų į įstaigą patikrinti, nepagalvojo. Šokas jam buvo, pasimetimas. Mano, kad nebuvo objektyvių priežasčių dėl ko negalėjo pasitikrinti blaivumo. Net ir darbe tikrinosi blaivumą, procedūra jam žinoma. Automobilis „Opel Frontera“ priklauso jam, turi teisę vairuoti nuo (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos pablogėjimo jis į gydytoją nesikreipė, nes ne pirmas kartas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, atsimena kokius davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu jis praktiškai neturėjo gynybos, negalėjo apsiginti. Norėjo tyrėjai paaiškinti, o ji vis sakydavo: „ką jūs man sakot?“. Jam paskirtas advokatas sakė „klausykit ką sako tyrėja“. Tiesiog psichologiškai jį tyrėja palaužė ir dar pagrasino, kad jis dar pasėdės. Ant lapkričio 15 d. apklausos protokolo pasirašė jo neskaitęs, norėjo, kad greičiau jį paleistų, todėl tuo metu su viskuo sutiko. Jis niekaip nebūtų per trumpą laiką užvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir išgėręs alkoholio, neturi įpročio važiuoti į (duomenys neskelbtini) kiemą, kai šalimai yra jo namas. Jeigu reikia į parduotuvę, pastato automobilį ir tada eina (duomenys neskelbtini). Tą dieną bute jis buvo vienas, žmona buvo darbe. Prieš įvykį vartojo alkoholį 12 dieną po pietų. Jis prašė išreikalauti vaizdo įrašą iš (duomenys neskelbtini), kurioje tariamai pirko alkoholį, bet vaizdo įrašo neišreikalavo. Prieš darbą buvo patikrintas dėl alkoholio, jam darbe reikia vairuoti transporto priemonę - elektrinį vežimėlį, su kuriuo važinėja sandėlyje. Policijos pareigūnams apklausiant atsakė, kad vairavo tą dieną transporto priemonę. Tyrėja greitos planinės bylos tikėjosi, tačiau liudininkų parodymai nesutampa. Prašo tikėti jo parodymais duotais teismo posėdyje, netikėti jo pirminiais parodymais duotais 2019-11-15 ikiteisminio tyrimo metu bei prašo išteisinti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklaustas įtariamuoju Ž. Ž. 2019-11-15 apklausos metu (dalyvaujant gynėjui advokatui B. P.) parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta visiškai. Įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2019-11-13 vakare namuose išgėrė 0,7 litro degtinės, nuėjo miegoti, o ryte 2019-11-14 atsikėlęs blogai jautėsi dėl išgerto alkoholio kiekio, bet nuvažiavo į darbą savo automobiliu “Opel Frontera”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Darbe jautėsi blogai, todėl išsiprašė namo, parvažiavo iki Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur nusipirko alkoholio, išgėrė 200 ml degtinės, paskui sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į tarp (duomenys neskelbtini) namų esantį kiemą. Kieme netyčia stuktelėjo į vieną automobilį, paskui nuvažiavo kitur parkuotis, ten jam pasirodė, kad užvažiavo ant bortelio. Būdamas apsvaigęs nenorėjo aiškintis dėl avarijos, galvojo, kad susiras kaimyną kitą dieną ir atsiskaitys, t. y. nori paaiškinti, jog nesuprato, jog atsitrenkė į antrą mašiną, galvojo, kad tik vieną kliudė. Jį pakvietė žmogus, pasakė, kad padarė avariją. Labai išsigando, kad dabar jį pagaus girtą, todėl nuėjo namo. Paskui atvykusiems policininkams taip pat neprisipažino vairavęs mašiną, atsisakė tikrintis girtumą. Labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir vengė patikrinimo. Sutiktų baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jeigu prokuroras pasiūlytų mokėti baudą (1 t., b. l. 95-97).

Apklaustas įtariamuoju Ž. Ž. 2019-12-13 apklausos metu (dalyvaujant gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui) parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažįsta visiškai. Įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2019-11-14, apie 6 val. atvažiavęs į darbą savo automobiliu “Opel Frontera”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinosi blaivumą darbovietėje esančiu alkotesteriu, kurio duomenys patenka į kompiuterį, ir žinute informuojamas pamainos vadovas, jeigu kas nors ”įpūtė”. Alkotesterio duomenys parodė, kad yra blaivus. Jo darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini). Dirba fizinį darbą ir vėliau pasijuto blogai, nes tikriausiai pakilo spaudimas, stipriai mušė širdis, todėl apie 10.20 val. atsiprašė iš darbo. Mašinoje turėjo širdies lašų, todėl suvartojo 10 lašų, o pulsui normalizavusis, išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo tiesiai namo, į jokią parduotuvę užsukęs nebuvo. Atvažiavęs į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) namo, parkavosi, tačiau buvo per mažai vietos, todėl iš numatytos parkuotis vietos išvažiavo, per kiemą apvažiavo ratą ir rado kitą vietą, kur galima parkuotis, tačiau ten yra likęs senas bortelis, per kurį reikia pervažiuoti. Prisiparkavo, iškart išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Eidamas namo nesutiko jokių kaimynų ir jam niekas nieko nesakė. Grįžęs namo, nusirengė darbinius drabužius, nusiprausė duše, išgėrė arbatos ir atsigulė į lovą. Apie 12 val. išgirdo skambutį į duris, jis tuo metu nemiegojo, iškart atidarė duris. Pamatęs per akutę, jog už durų stovi policininkės, iškart jas įleido. Policininkės paklausė, kodėl taip ilgai neatidarė, į ką jis atsakė, kad silpno garso skambutis, gal negirdėjo. Policininkai jam pasakė, kad yra įtariamas padaręs autoįvykį ir pasakė, kad reikės eiti su jais. Jis apsirengė ir išėjo į kiemą, kur jį dvi pareigūnės nusivedė prie tarnybinio automobilio, o ten pareigūnas pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. Jis atsisakė, nes pagalvojo kokiu pagrindu bus tikrinamas, jeigu nieko nepadarė. Jeigu būtų ką nors blogo padaręs, galėjo durų policininkams ir neatidaryti. Tada buvo sulaikytas. Į tyrėjos klausimą: kodėl apklausos metu 2019-11-15 davė parodymus, jog gėrė alkoholį 2019-11-13, dėl to kitos dienos rytą blogai jautėsi, ir važiuodamas iš darbo, išgėrė apie 200 ml degtinės, po to atvažiavęs į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) namo padarė eismo įvykį, dėl kurio jam pastabą pasakė kieme buvęs žmogus, bet išsigando atsakomybės ir nuėjo namo, paskui atsisakė tikrintis girtumą?, - atsakė, kad nežino, tokių parodymų jis nedavė, taip surašė tyrėja, o jis sutiko ir pasirašė neskaitydamas, nes norėjo greičiau patekti namo, kadangi tyrėja sakė, jog jeigu neprisipažins, tai paliks jį areštinėje. Tokiems surašytiems parodymams jis pritarė, nes norėjo kuo greičiau namo. Tyrėja parodymus rašė, o jis jokių patikslinimų nedarė, nusprendęs, kad jis nepatarinės tyrėjai, ką rašyti. Iš tiesų alkoholį gėrė 2019-11-12, o ne 13 dieną. 14 dieną alkoholio taip pat negėrė, jokių kaimynų kieme tarp (duomenys neskelbtini) namo nesutiko ir apie jokį padarytą eismo įvykį jam niekas nieko nesakė. Į tyrėjos klausimą: ar sulaikymo metu nurodė policijos pareigūnams, kad automobilio nevairavo dvi dienas? - atsakė, kad jis taip nesakė, niekas jo to neklausė. Į tyrėjos klausimą: ar jis 2019-11-14 vairavo automobilį “Opel Frontera”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniuje, (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir apgadino automobilius “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)? - atsakė, kad tą dieną savo automobilį vairavo, bet eismo įvykio nepadarė, kieme parkuodamasis nepajuto jokio smūgio, automobilių jokia signalizacija nesuveikė. Kadangi jokio pažeidimo nepadarė, tai ir policininkų reikalavimų pasitikrinti nevykdė. Jis iš automobilio išlipęs, jo ir kitų automobilių neapžiūrinėjo. Vėliau išvestam į lauką policijos pareigūnai jam jokių kitų sugadintų automobilių nerodė. Į tyrėjos klausimą: kaip gali paaiškinti, kad 2019-11-14 neblaivumo nustatymo akte policijos pareigūnas pažymėjo, jog jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli? - atsakė, kad kvapas galėjo būti likęs nuo širdies lašų, kurie buvo vartoti tą dieną apie 10.30 val., sulaikytas buvo apie 12 val. Mano, kad jo elgsena buvo adekvati, kalba rišli (1 t., b. l. 99-102, 103-105).

Liudytoja J. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo Ž. Ž. nepažįsta, tik per įvykį yra mačiusi. Ji atvažiavo pas mamą į svečius, pastatė automobilį BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslaus laiko neatsimena. Grįžtant prie automobilio, ją pasivijo kaimynas A. J. ir pasakė, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis “Opel Frontera” ir sudaužė žibintą. Jai pasiteiravus, kaip tai atsitiko, kaimynas papasakojo, kad mašina parkavosi iš pradžių prie “Volksvagen Passtat”, apdraskė mašiną ir tada atvažiavo į kiemą iš kitos pusės, pradėjo parkuotis prie jos automobilio BMW, sudaužė žibintą ir vairuotojas nuėjo namo. Jai pasakius, kad reikia kviesti policiją, atvažiavo policijos ekipažas, paskui atvažiavo dar vienas ekipažas. Buvo vienas liudytojas - kitos laiptinės kaimynas, kuris matė visą įvykį, kaip įvažiavo į “VW Passat” ir į jos automobilį. Tuo metu tas kaimynas atėjo ir pasakė, kad jis tą žmogų sustabdė, paėmė už rankos ir kai šis atsisuko, jautė nuo jo alkoholio kvapą, matė, kad asmuo ėjo neblaiva eisena, svyravo ir nuėjo namo. Liudytojas pasakė, kad tam asmeniui sakė, jog kvies policiją, nes dvi mašinas apgadino, tačiau asmuo atidarė laiptinės duris ir įėjo į vidų, jo nepasivijo. Kai atvyko policija, pareigūnai nuėjo ieškoti “Opel Frontera” savininko, surado ir išvedė į kiemą. Asmuo išėjo svyruodamas, užsikabino už šaligatvio, pareigūnės jam padėjo, kad nenugriutų. Atėjęs asmuo atsisakė tikrintis blaivumą, sakė, kad nieko nesitikrins ir nieko nedarys. Jo kalba buvo ne tiek rišli, kiek būtų blaivaus žmogaus, veidas buvo raudonas, kaip pas gerai išgėrusį žmogų. Pareigūnai paprašė automobilio raktų, kad apžiūrėtų jo automobilį, tačiau jis atsisakė pateikti raktus. Kadangi asmuo atsisakė tikrintis blaivumą ir duoti raktus, pareigūnai jį išsivežė į komisariatą. Automobilis BMW, su kuriuo ji buvo atvažiavusi, yra ne jos, o jos vaikino, ji buvo tik automobilio vairuotoja - valdytoja. Savininkas taip pat buvo atvažiavęs į įvykio vietą ir filmavo, kaip kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą. Tą vaizdo įrašą ji pateikė teismui per buvusį teismo posėdį (administracinėje byloje). BMW savininką ji pakvietė paskambinusi telefonu. Policijos pareigūnai irgi filmavo, kai kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą. Policijos pareigūnas filmavo telefonu ir sakė kaltinamajam, kad jeigu jis atsisako, bus pritaikytas maksimalus neblaivumo laipsnis. Pareigūnas viską išaiškino, kad reikėtų tikrintis, bet asmuo atsisakė. Kaltinamasis nesakė, kodėl atsisako tikrintis blaivumą. Sakė, kad tikrai nesitikrins. Jos vairuoto automobilio BMW buvo sudaužytas priekinis žibintas iš vairuotojo pusės, apdraskytas bamperis. Iki įvykio automobilio apgadinimų nebuvo. Jie kreipėsi į policiją, kad išduotų pažymą apie įvykį ir draudimas žalą atlygino. Ji žino, kaip atrodo neblaivus žmogus, nes dirba (duomenys neskelbtini) ir jai tenka matyti neblaivių vairuotojų. Dėl kaltinamojo alkoholio kvapo negali pasakyti, nes arti prie jo nebuvo priėjusi, apie kvapą žino tik iš kaimyno, kuris minėjo, jog sustabdęs tą asmenį, jautė nuo jo alkoholio kvapą. A. J. pažįsta, nes jos mamos durys ir šio liudytojo durys yra šalia, o antrą kaimyną matė pirmą kartą, jo pavardės nežino.

Liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad per pietus atvažiavo namo. Jam einant į namus paskambino telefonas, jis sustojo, kalbėjosi telefonu ir žiūrėjo į kiemą pro laiptinės langą. Iš (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo mašina „Opel Frontera“ ir norėjo prisiparkuoti prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau atsirėmė į “Volksvagen” markės automobilį, kuris sujudėjo. Po to išvažiavo į kairę, apsisuko prie jo laiptinės ir pradėjo parkuotis, bet atsirėmė į BMW mašiną. Tada antrą kartą bandė ir iš antro karto normaliai pastatė automobilį. Kam priklausė BMW automobilis tuo metu jis nežinojo. Vairuotojas atidarė duris ir išėjo į priešingą laiptinę. Vairuotojo veido nematė, tik matė, kad buvo apsirengęs darbiniais drabužiais oranžinės spalvos, pilka ir tamsiai mėlyna. Kai po 20 minučių jis išėjo iš namų į kiemą, pamatė kaimynę, kuri sėdo į BMW automobilį. Kaimynė iš karto nepastebėjo, kad sudaužyta mašina, todėl jis parodė, kad sudaužytas žibintas ir pasakė, kad į jos mašiną atsirėmė automobilis “Opel Frontera”. Kai šio automobilio vairuotojas priėjo prie laiptinės, jis matė, kad buvo pribėgęs vyras. Jų pokalbio negirdėjo, tik kai vyras pradėjo garsiai kalbėti, rėkti „sustok mašiną sudaužei“, “ei, stovėk, kur tu eini“, tačiau vairuotojas nuėjo į laiptinę ir durys užsitrenkė. Tas vyriškis buvo arti pribėgęs, gal metras, gal porą metrų. “Opel Frontera” vairuotojas šonu stovėjo, buvo sustojęs trumpam. Vyriškis pabandė atidaryti laiptinės duris, bet nepavyko, nes kodinės durys užsiblokavo. “Opel Frontera” vairuotojas įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, o įvykį jis (liudytojas) matė iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, tiksliai neatsimena. Matė „Opel Frontera“ automobilio priekį, kai šis automobilis prisiparkavo. Policijos pareigūnų nelaukė, jam paskui paskambino kaimynas, kad atvyko policija ir jis atvažiavo. Kai atvažiavo, jau atvedė žmogų persirengusį. Pareigūnas paklausė ar šį žmogų atpažįsta. Jis atsakė, kad nežino, nes veido nematė. Jam pareigūnas pasakė parašyti viską, ką matė ir jis surašė. Jis nebuvo arti priėjęs prie to žmogaus, kurį išvedė. “Volksvagen” automobilio vairuotojo kartu nebuvo. BMW vairuotoja buvo mergina, kuriai jis parodė apgadinimus. Kas buvo BMW savininkas nežino, bet buvo vyras, tačiau ar jis yra savininkas - nežino, su juo nebendravo. Atvažiavęs bendravo tik su policininku, pasakė ką matė ir parašė paaiškinimą. Su tuo vyru, kuris buvo pribėgęs prie vairuotojo, nekalbėjo.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad 2019-11-14 patruliavo kartu su 2 PK 2-os Veiklos skyriaus vyresniaja tyrėja L. T. ir gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo (jų tarnybinio automobilio šaukinys buvo V1213), kad kieme (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadino transporto priemonę, liudytojas matė, kai vairuotojas pasišalino į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinę. Joms atvykus į vietą, liudytojai išdėstė aplinkybes, kurių dabar neprisimena. Per policijos informacines sistemas patikrino automobilio valstybinį numerį ir nustatė, kad asmuo registruotas (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmens giminystės ryšius, nustatyta, kad jo žmona registruota (duomenys neskelbtini), todėl buvo nuspręsta patikrinti asmenį. Skambino kelis kartus buto skambučiu, beldė į duris ir laukė 5-10 minučių. Stovėdamos uždurų girdėjo skambutį, taip pat paklausius už durų, girdėjosi tylus televizoriaus garsas. Liudytojai joms nurodė, kad asmuo darbiniais drabužiais buvo apsirengęs, (duomenys neskelbtini). Atidaręs asmuo sakė, kad garsiai televizorių buvo įsijungęs, todėl neatidarė durų. Matėsi akivaizdžiai, kad asmuo neblaivus, sklido alkoholio kvapas iš burnos. Prie kabyklos ant komodos buvo padėti automobilio rakteliai, kabėjo tie patys darbiniai rūbai nurodyti liudytojų. Asmuo pasakė, kad žmona automobiliu naudojosi, bet tuo metu ji buvo darbe. Asmuo bute buvo vienas. Tuomet asmeniui pasakė situaciją, kad yra gautas iškvietimas, kad galimai apgadintas kitas automobilis ir paprašė jį apsirengti, pasiimti dokumentą ir išeiti į lauką pasiaiškinti situaciją. Asmuo susijaudino, matė, kad jis akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, apsivilko striukę, batų neužsidėjo, pasiėmė raktus ir kartu išėjo. Jiems išeinant kieme jau buvo privažiavęs Kelių policijos ekipažas. Supažindino kolegas su situacija, jie pasiūlė asmeniui pasitikrinti neblaivumą, nes iš išvaizdos buvo neblaivus, stovint lauke svirduliavo. Asmuo atsisakė, todėl nuspręsta jį sulaikyti ir pristatyti į Mėnulio g. 11 Kelių policiją. Ji matė, kai asmeniui buvo pasiūlyta neblaivumą pasitikrinti lauke prie automobilio. Ten stovėjo dar liudytojas, kuris pranešė, kaip asmuo atrodo, dar buvo jos kolegė ir du Kelių policijos pareigūnai. Detalių, kaip asmuo atsisakė, ji negirdėjo, kokie buvo jo atsisakymo motyvai neprisimena. Pranešėjo, kuris pranešė apie įvykį nepamena. Pranešimas buvo, kad neblaivus, svirduliuodamas vyriškis nuėjo į laiptinę. Atvykus į įvykį, jas pasitiko pranešėjas, dar moteris buvo įvykio vietoje, todėl kuris konkrečiai parodė apgadinimus, neprisimena. Taip pat neatsimena, kiek jiems parodė apgadintų automobilių ir kas buvo apgadinta. Visas aiškinimasis vyko prie tarnybinių automobilių. Atvykę pareigūnai mato požymius, kada asmuo yra neblaivus. Tą dieną asmuo akivaizdžiai svirduliavo, bendraujant su juo sklido iš burnos alkoholio kvapas. Kolegos iš Kelių policijos siūlė tikrintis asmeniui neblaivumą, siūlė du kartus pūsti, ji matė kolegų rankose alkotesterį, pasiūlė priduoti kraują, bet asmuo atsisakė. Neblaivumo testus ar kas nors darė ji nematė. Asmuo nesiprašė į gydymo įstaigą pasitikrinti.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) jis pastatė mašiną, išlipo ir norėjo vaiką traukti iš mašinos, kai išgirdo trinktelėjimą, atsisukęs pamatė, kad “Opelis” įvažiavo į BMW kairės pusės priekinį žibintą, į kampą. Pradėjo žiūrėti ką jis darys, matė mašinoje kaltinamąjį. Jis pajudėjo į priekį ir pradėjo vėl statyti į tą pačią vietą, kur stovėjo BMW. Iš antro karto gavosi jam prisiparkuoti. Vairuotojas pasėdėjo pora minučių mašinoje, išlipo. Automobilyje buvo vienas, tik jis išlipo iš tos mašinos. Vairuotojas nežiūrėjo į mašinas, kai išėjo, tiesiai ėjo į laiptinę. Tada jis pradėjo iš karto eiti prie vairuotojo ir sakyti „ei, kur eini, avariją padarei“. Asmuo buvo išgėręs, raudonu veidu, svirduliavo, jautėsi alkoholio kvapas. Paskui asmenį jis pradėjo bėgti, nes šis greitai pradėjo eiti prie savo laiptinės. Prie laiptinės durų jį sustabdė ir pasakė, kad avariją padarė. Stovėjo pusės metro atsumu, jį rankomis sustabdė. Asmuo atsisuko ir nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, pagal akis matė, kad asmuo girtas buvo, kreivai ėjo. Jis pasakė: „einam atgal, kviesime policiją“, asmuo sako „gerai gerai“, todėl manė, kad žmogus suprato ir grįš, bet kai vėl atsisukė į jį, šis uždarė laiptinės duris. Jis negalėjo durų atidaryti, nes buvo su kodine spyna, todėl iškvietė policiją. (duomenys neskelbtini) namas yra priešais (duomenys neskelbtini) namą. Kaltinamasis buvo apsirengęs su spec. drabužiais, todėl pagalvojo, kad žmogus gal dirba statybose. Drabužių spalvos neatsimena. Kai paskambino policijai, išėjo dar vienas žmogus iš laiptinės (duomenys neskelbtini) namo, kuris sakė, kad stovėjo ir žiūrėjo ir matė, kad dar kitą mašiną apgadino tik kitoje pusėje. Nepamena kokią mašiną sakė, kad apgadino. Jis matė, kai kaltinamasis apgadino tik automobilį BMW. Kaip apgadino kitą automobilį nematė. Atvažiavusi policija išvedė kaltinamąjį iš laiptinės gal po valandos po įvykio. Kiek žino, asmuo durų pareigūnams ilgai neatidarė, tai girdėjo iš pareigūnų, kurie sakė, jog bando atidaryti duris. Pabūti teko iki pusvalandžio kol išvedė žmogų. Jis matė, kaip kaltinamąjį išvedė, pareigūnę atsimena, kuri buvo, o kitų neprisimena. Tai buvo tas pats žmogus tik persirengęs, jis atrodė išgėręs. Kai policiją jį išvedė ir pasakė papūsti į prietaisą, visi per du metrus stovėjo. Pareigūnas davė pūsti, tačiau asmuo pasakė, kad nepūs, nenori. Tada pareigūnas jam paaiškino, kad maksimalus neblaivumas bus. Asmenį pasodino į mašiną, kur grotos yra, jis atsisakė tikrintis ir kraują. Po šio įvykio, matė, kad asmuo vėl atsisėda už automobilio vairo ir važinėja su ta mašina.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad iš budėtojo gavo pranešimą, jog galimai neblaivus vairuotojas apgadino svetimą turtą ir bando šalintis. Jam su porininku A. S. atvykus į vietą, juos pasitiko kolegės iš Veiklos skyriaus, kurios jau buvo surinkusios pirminę informaciją, kad “Opel Frontera” vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kolegės apklausė liudytojus, nuėjo į butą ir surado žmogų, kuris atitiko liudininkų paaiškinimus. Jį atsivedė iš namų persirengusį. Žmogus buvo ūmaus būdo, nelinkęs bendradarbiauti, atsisakė alkotesteriu pasitikrinti. Jam siūlė pūsti į alkotesterį du kartus, taip pat siūlė važiuoti pasitikrinti į Narkologinį skyrių, tačiau jis atsisakė. Tai yra nufilmavęs. Jie matė, kad asmuo tikrai yra neblaivus: rišliai minčių negalėjo reikšti, kalbėjo nesąmones, žmogus gynėsi, bet dėl ko gynėsi negalėjo paaiškinti, elgėsi neadekvačiai, aiškino, kad nesusijęs su situacija. Žmogus negalėjo paaiškinti atsisakymo priežasties, kodėl nesitikrina dėl neblaivumo. Būdami įvykio vietoje jie surinko žmonių paaiškinimus, žiūrėjo apgadintus automobilius, nes pats eismo įvykis buvo ištęstinis: žmogus atvažiavęs į kiemą kliudė vieną automobilį, pastebėjo, išvažiavo į priešingą pusę, ten bandė prisiparkuoti, kliudė ten automobile, šalimais pasistatė savo automobilį ir palūkuriavęs nuėjo namo - tai sužinojo iš liudininkų. Liudininkas bandė vytis, matė kur nuėjo, bet žmogaus nesulaikė. Neblaivumo nustatymo aktą (1 t., b. l. 16) jis pildė ir dirbo su dokumentacija, tarnybiniame automobilyje pildė. Pildydamas neblaivumo aktą padarė techninę klaidą, netiksliai nurodė laiką. Įvykio vietoje surinko visą medžiagą, kurią paskui perdavė budėtojui. Įvykio schemą kolega braižė Mėnulio gatvėje. Kai atvyko į vietą, dar laukė to žmogaus iki 10 minučių. Pranešėjas nurodė, kaip buvo apsirengęs vairuotojas. Kolegės rodė jam dvi nuotraukas, spec. pobūdžio buvo apranga, pranešėjas nurodė, kad tai tas pats žmogus. Jo akys buvo paraudusios, veidas paburkęs, buvo piktai nusiteikęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kol nuvažiavo į Kelių policiją, žmogus daužė tarnybinį automobilį, buvo labai agresyvus, neatsakė, kada vartojo. Bendraudamas su asmeniu jis (liudytojas) buvo pakėlęs balsą, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl asmuo nesitikrina, nes yra lengviau vertinti situaciją turint duomenis. Tikrintis asmeniui bendrą būklę nesiūlė, nes realiai ką siūlė, tai žmogus visko atsisakė. Jeigu neblaivumo akte nurodė, kad asmuo atsisakė tikrintis bendrą būklę, tai gal siūlė, bet pataikyti į nosies galą ir eiti linija neprašė, nefilmavo tokių dalykų. Jam sakė, kad turi pasirašyti dokumentą, bet parašo nesulaukė. Kad filmuoja, informavo žmogų. Asmuo neminėjo dėl vaistų vartojimo, apie vaistus, gėrimus nieko nesakė. Prie tarnybinio automobilio, tarp dviejų darbinių automobilių viskas vyko. Eismo įvykio vietą fotografavo, pačius automobilius, jų apgadinimus, jų stovėjimą, kiemą, išdėstymą, nes vėliau turėjo suvesti visus duomenis į kompiuterį. Ten buvo apie 1 val., užtruko su automobilių savininkų nustatymu. Automobilis „Opel“, važiuodamas atbulas dešine puse padarė avariją, po to, bandė atbulas parkuotis ir su duslintuvu galiniu bamperiu atsirėmė į priekinį kairės pusės bamperį, apiplovimo dangtelį su mechanizmu, į žibintą. Pagal duslintuvą rado apgadinimus. Matėsi ant pačio duslintuvo apgadinimas, kuris atitiko BMW apgadinimą, t. y. apgadinimai sutapo. Kiek asmuo pavažiavo ir pasistatė savo automobilį, nežino. Jis rodė Ž. Ž. apgadintus automobilius, bandė suprasti jo veiksmų seką. BMW žibintas buvo išdaužtas, matėsi bamperis apgadintas. Prie pat automobilio nevedė Ž. Ž., apie 2 metrų atstumu nuo automobilio ranka parodė apgadinimus. Tyrėjas V. T. buvo atvažiavęs į įvykio vietą, jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, vaikščiojo vietoje, bet nežino ar tyrėjas atlikinėjo kokius veiksmus, nestebėjo jo, nes turėjo savo darbo, nėra atsakingas už kitų darbuotojų veiksmus. Kad asmuo buvo neblaivus įsitikino 100 proc. bendraudamas su juo, jautė alkoholio kvapą. Neturi noro apkalbėti kaltinamąjį.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad tikslios datos ir laiko neprisimena, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, yra eismo įvykis, neblaivus asmuo apgadino automobilius ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu jau buvo atvykę Veiklos skyriaus pareigūnai, dar buvo liudytojai. Veiklos pareigūnai buvo nuėję pas automobilio savininką į butą ir atvedė automobilio vairuotoją. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė, taip pat atsisakė priduoti kraują, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Neprisimena, ar asmuo nurodė, kodėl atsisako duoti kraują ir pūsti į alkotesterį. Asmens veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akivaizdžiai buvo neblaivus. Jei asmuo įtariamas, kad neblaivus, visada yra tikrinamas neblaivumas. Pastebėjęs neblaivumo požymius jis pats netikrino blaivumo to žmogaus, kolega siūlė tikrintis neblaivumą. Iš elgsenos matė, kad asmuo elgėsi neadekvačiai, atsikalbinėjo, prieštaravo, kad nesitikrins. Jei sutiktų pasitikrinti neblaivumą, tai pasiūlytų pūsti į alkotesterį, kurį turėjo su savimi. Neprisimena ar nuo asmens jautė alkoholio kvapą, taip pat neprisiema, ar braižė įvykio schema. Greičiausiai jis braižė, nes mato pagal raštą. Ką matė, tą ir nubraižė. Braižė schemą Mėnulio g. tą pačią dieną, nes važiavo į Mėnulio g. forminti dokumentus. Teisingai stovi automobiliai, jei taip fiksuota buvo, vienas šalia kito stovėjo automobiliai, atstumai parašyti iki namo kampo. Kiek prisimena, bandė žmogus kitur parkuotis, paskui atvažiavo čia ir parkavosi, užkabino automobilį ir paliko stovėti. Jie matė apgadinimus, dabar sunku prisiminti kokie apgadinimai buvo. Neprisimena, ar fotografavo įvykio vietą. Įvykio dieną dirbo su kolega S. K., bet ne visada buvo šalia jo, gal kažkuriuo momentu buvo kažkur kitur nuėjęs, matavo ir pan. Neprisimena ar paskui BMW išvažiavo, kai fiksavo įvykį, BMW dar buvo.

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad pranešėjas V. B. 2019-11-14 11.05 val. pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme matė, kaip asmuo su automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiparkuodamas apgadino kitą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neblaivus pasišalino namo. Asmuo užėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur yra butai (duomenys neskelbtini). Asmuo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, buvo apsirengęs statybininko drabužiais. Pasak dar vieno liudininko, tas pats asmuo apgadino dar vieną automobilį VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio registracijos kortelės grafoje Išsiųstos pajėgos nurodyta, kad ekipažas V1213 išsiųstas 2019-11-14 11.23 val., atvyko 11.29 val. Ekipažas V1811 išsiųstas 2019-11-14 11.46 val., atvyko 11.53 val. (1 t., b. l. 7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. M. 2019-11-14 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, t. y., kad pagal eismo įvykį mačiusių liudytojų paaiškinimus nustačius, jog automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. Ž., o policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, jis vengė neblavumo patikrinimo, neigė, kad vairavo automobilį. Nurodė, kad šį automobilį vairavo prieš dvi dienas, jo automobiliu gali naudotis žmona, kuri tuo metu buvo darbe. Automobilio raktai gulėjo bute prie durų ant spintelės, taip pat prie pat durų kabėjo mėlynos spalvos darbinė striukė su ryškiai oranžinės spalvos detale (iš nugaros) (1 t., b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019-11-14 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės dėl vairuotojo Ž. Ž. atsisakymo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ar priduodant kraujo mėginį, kurias jis nurodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (1 t., b. l. 9).

Eismo įvykio vietos plane ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta informacija apie 2019-11-14 11.05 val. eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini). Plane pažymėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, jų išsidėstymas automobilių stovėjimo aikštelėje ir šalia esančių pastatų atžvilgiu, nurodyti atstumai, automobilius vairavę asmenys („Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Ž. Ž., BMW 330i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vairuotoja J. J., „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vairuotojas T. J.), taip pat nurodyti minėtų automobilių apgadinimai („Opel Frontera“ – užpakalinis bamperis, galimi papildomi sugadinimai, „VW Passat“ – užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, galimi papildomi sugadinimai, BMW 330i – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, galimi papildomi sugadinimai). Visų paminėtų automobilių nurodyta draudimo bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l. 10, 11).

Šalies argumentai

A. J. 2019-11-14 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad eidamas namo ((duomenys neskelbtini) name) sustojo laiptinėje ir per langą pastebėjo, kad į kiemą atvažiavo automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo parkuotis kieme, atsirėmė į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui apvažiavo kiemą į kitą pusę ir vėl bandė prisiparkuoti kitoje vietoje, atsirėmė į automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui prisiparkavo ir išlipęs nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinę. Buvo apsirengęs spec. drabužiais pilkos-oranžinės spalvos (1 t., b.l. 12).

V. B. 2019-11-14 paaiškinime nurodyta, kad išėjęs iš savo mašinos išgirdo smūgį ir pamatė, kad „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo galu į BMW juodos spalvos priekį. Automobilis „Opel“ pavažiavo į priekį ir vėl pabandė prisiparkuoti ir jam pavyko. Jis nuėjo paskui „Opel“ vairuotoją ir pasakė jam, kad padarė avariją bei paprašė eiti paskui jį, tačiau vairuotojas uždarė duris ir jis negalėjo eiti paskui jį. Paskambino telefonu 112. „Opel“ vairuotojas buvo girtas, dėvėjo oranžinės spalvos spec. rūbus (1 t., b. l. 13).

J. J. paaiškinime nurodė, kad 2019-11-14 apie 10.30 val. atvažiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę ir paliko mašiną stovėti. 11.18 val. išėjusi sutiko kaimyną, kuris informavo, kad girtas vairuotojas įvažiavo į jos mašiną ir sudaužė priekinį žibintą. Nurodė kuri mašina jai įvažiavo. Nelaukdama iškvietė policiją, papasakojo visą situaciją ir pakvietė kaimyną, kuris viską matė (1 t., b. l. 14).

J. J. el. paštu pateikė policijai automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauką, iš kurios matyti sudaužytas kairės pusės priekinis žibintas (1 t., b. l. 64-65).

T. J. el. paštu pateikė policijai automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, iš kurių matyti apgadintas galinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 70-74).

Administracinio nusižengimo protokolas patvirtina, kad dėl 2019-11-14 11.05 val. eismo įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuomet buvo apgadinti kiti du automobiliai ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos, Ž. Ž. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį. Dėl atsisakymo tikrintis blaivumą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020-02-26 nutarimu (ROIK 19108025370) dėl minėtų nusižengimų jam paskirta 850 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 15, 139-140).

Vyriausiojo patrulio S. K. 2019-11-14 surašytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad Ž. Ž. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinti bendrą asmens būklę Ž. Ž. atsisakė, nenurodė, kada vartojo alkoholį. Taip pat akte pažymėta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Asmuo nepaaiškino savo atsisakymo motyvų (1 t., b. l. 16).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado Ž. A. 2020-06-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-11-14 tarnybos metu Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausieji patruliai S. K. ir A. S. turėjo ir naudojo alkotesterį ALCOTEST 6810 Nr. ARBL-0747, kurio patikros sertifikatas Nr. 1141486 (1 t., b. l. 79-82).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-15 buvo peržiūrėti du vaizdo įrašai pateikti vyriausiojo patrulio S. K. iš jo tarnybinio telefono. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą pučiant į alkotesterį ar priduodant kraujo mėginį, Ž. Ž. atsisakė tai daryti. Ž. Ž. buvo išaiškinta, kad jo atsisakymas pasitikrinti blaivumą bus užfiksuotas ir atsisakymas bus prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui (1 t., b. l. 17-18; CD laikmena prie 1 tomo bylos galinio viršelio).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad 2019-11-14 buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu užfiksuoti automobilio galinio bamperio sugadinimai dešinėje pusėje. Rasti pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės: ant išmetimo bakelio matosi dažų likučiai nuo BMW priekinio bamperio. Apžiūra fikuota fotonuotraukomis, kurios pateiktos fotolentelėje. Po apžiūros transporto priemonė uždaryta į saugomą aikštelę (1 t., b.l. 19-21).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-11-14 nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21, o 2019-11-15 leista atsiimti automobilį savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 22, 23).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registrcijos data 2003-10-14, savininkas – valdytojas Ž. Ž. (1 t., b. l. 111).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2019 m. lapkričio mėnesį automobilio „Opel Frontera“ 2003 m. gamybos kaina su PVM buvo 2 300 Eur (1 t., b. l. 110).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020-06-05 rašte Nr. 150 nurodyta, kad Ž. Ž. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta kasdienė blaivumo patikrinimo tvarka. Duomenų apie 2019 m. lapkričio blaivumo patikras neturi, kadangi jie panaikinti. Ž. Ž. 2019-11-14 dieną dirbo, kas leidžia manyti, kad atėjus į darbą, jis buvo blaivus. Priešingu atveju, darbuotojas būtų nušalintas nuo darbo ir surašytas nušalinimo dėl neblaivumo aktas (1 t., b. l. 76).

Iš 2020-09-28 teismo posėdžio metu Ž. Ž. pateikto internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) ekrano kopijos (PrintScreen) matyti, kad Ž. Ž. 2019-11-14 05:48:55 val. buvo tikrintas blaivumas ir nustatyta 0,0 promilės (2 t., b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.), konstatuoja, kad Ž. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-11-14 apie 11.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius bei pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo Ž. Ž., liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą bei susiejęs juos į vieningą visumą.

Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad 2019-11-14 ryte jis buvo nuvažiavęs į darbą, ten jam buvo patikrintas blaivumas ir jis buvo blaivus, dirbo iki 10.20 val., tačiau pablogėjus sveikatai, atsiprašė iš darbo, išgėrė automobilyje turėtų širdies lašų ir nuvažiavo namo. Jokio alkoholio tą dieną nevartojo ir eismo įvykio nesukėlė, pastatė automobilį daugiabučių kieme, kur buvo laisvos vietos ir nuėjo į namus. Jam einant kažkas kažką pasakė, bet kam tiksliai ir ką pasakė jis nežino, per atstumą kažkas šnekėjo. Vyriškis buvo priėjęs, kurio jis neįžvelgė, su juo nebendravo. Kažką jam pasakė įeinant į laiptinę, bet į laiptinę jie kartu neįėjo. Policijos pareigūnai jį rado namuose, todėl nematė pagrindo tikrintis neblaivumo, nebuvo susijęs su eismo įvykiu. Atsisakė pūsti ir duoti kraują, nes nematė tikslo, buvo šokiruotas. Pareigūnai jam paaiškino, kad jis turi pasitikrinti girtumą, nes yra įtariamas padaręs autoįvykį, bet jie be jokio supažindinimo iš karto davė pūsti, todėl jis atsisakė. Jis neprašė, kad jį nuvežtų į įstaigą patikrinti, nepagalvojo, jam buvo šokas ir pasimetimas. Pirminiai jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis savo kaltę pripažino, yra neteisingi, nes tyrėja jam darė spaudimą, jis neturėjo galimybės apsiginti, apklausos protokolą pasirašė neskaitęs, nes norėjo, kad greičiau jį paleistų, todėl su viskuo sutiko. Prašo pirminiais jo parodymais netikėti.

Iš tokių parodymų matyti, kad Ž. Ž. neginčija, jog 2019-11-14 apie 11.05 val. jis vairavo savo automobilį „Opel Frontera“, su kuriuo buvo nuvykęs į darbą ir grįžęs paliko prie namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nesutinka, kad tą dieną vartojo alkoholį ir sukėlė eismo įvykį, taip pat, kad jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, dėl ko policijos pareigūnai norėjo patikrinti jo neblaivumą be pagrindo. Kaltinamojo Ž. Ž. parodymus, kuriais jis nepripažįsta kaltės, paneigia liudytojų A. J. ir V. B. parodymai, kad jie tiesiogiai matė, kaip į daugiabučių namų kiemą tarp namų adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavęs automobilis „Opel Frontera“ parkuodamasis apgadino kitus du automobilius – „VW Passat“ ir BMW, kurių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, liudytojos J. J. parodymuose, kad iki šio įvykio automobilio BMW, kurį ji vairavo, apgadinimų nebuvo, jis buvo tvarkingas, paruoštas pardavimui, taip pat liudytojų A. J. ir V. B. paaiškinimai, kad jie matė, kaip iš „Opel“ išlipo vairuotojas, kuris buvo apsirengęs spec. darbiniais drabužiais su oranžinės spalvos detalėmis ir nuėjo į daugiabučio namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), laiptinę. Liudytojas V. B. patvirtino, kad policijos pareigūnams suradus ir išvedus vairuotoją (Ž. Ž.), tai buvo tas pats asmuo, kurį šis liudytojas buvo pasivijęs ir rankomis sustabdęs, su juo bendravo, prašė grįžti į įvykio vietą, taigi matė kaltinamąjį iš arti, atpažino jį, nors vairuotojas jau buvo persirengęs kitais drabužiais. Liudytoja policijos pareigūnė I. M. patvirtino, kad jai įėjus į butą ieškant „Opel“ vairuotojo, ji matė bute tuos pačius darbinius spec. drabužius, kuriuos nurodė liudytojai, taip pat prie kabyklos ant komodos buvo padėti automobilio rakteliai, asmuo bute buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra jokių abejonių, kad automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo būtent Ž. Ž., todėl jis atitiko transporto priemonės vairuotojo statusą, jam galiojo Kelių eismo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos.

Kaltinamasis Ž. Ž. neigia, kad 2019-11-14 jis vartojo alkoholį ir turėjo neblaivumo požymių. Tokius jo teiginius paneigia liudytojų V. B. ir J. J. parodymai, kad iš asmens elgesio matėsi, kad jis svirduliavo, eidamas vos nenugriuvo užkliuvęs už šaligatvio, pareigūnės jam padėjo, kalba nebuvo tokia rišli, kaip blaivaus žmogaus, veidas paraudęs, kaip pas gerai išgėrusį žmogų. Liudytojas V. B. nurodė, kad jautė nuo asmens sklindantį alkoholio kvapą, kai šį asmenį pasivijo prie laiptinės durų ir sustabdė, su juo bendravo. Tai, kad V. B. pasivijo ir bendravo su „Opel“ vairuotoju (Ž. Ž.) patvirtino ir liudytojas A. J., kuris matė juos pro laiptinės langą, girdėjo V. B. garsiai išreikštą prašymą vairuotojui grįžti į eismo įvykio vietą. Policijos pareigūnai liudytojai I. M., S. K. ir A. S., atlikdami savo tarnybines funkcijas bei siekdami išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes pagal liudininkų paaiškinimus, įtardami ir tikrindami Ž. Ž. dėl eismo įvykio sukėlimo, nustatė, kad iš išvaizdos jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir atitiko neblaivumo požymius: nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli, elgesys neadekvatus. Todėl policijos pareigūnai turėjo teisę patikrinti asmeniui neblaivumą alkoholio matuokliu ar nuvežti jį priduoti kraujo mėginį, tačiau su pareigūnų pasiūlymu pasitkrinti neblaivumą Ž. Ž. kategoriškai nesutiko. Šios aplinkybės, kad nesutiko tikrintis neblaivumą neneigia ir pats kaltinamasis, motyvuodamas tuo, kad jis nieko nepdarė, todėl tikrinimui nebuvo pagrindo, su eismo įvykiu jis nebuvo susijęs. Pažymėtina ir tai, kad netgi tuo atveju, jeigu Ž. Ž. 2019-11-14 05.48 val. tikrinant blaivumą darbe jis buvo blaivus, nereiškia, kad laikotarpyje nuo jo patikrinimo darbe iki 2019-11-14 11.05 val. jis negalėjo pavartoti alkoholio, buvo praėję nemažai laiko (5 valandos), todėl jo blaivumo patikrinimas darbe 05.48 val. niekaip neįrodo, kad 11.05 val. jis buvo blaivus. Kaip pats Ž. Ž. nurodė, iš darbo jis atsiprašė apie 10.20 val., taigi nuo šio laiko jo darbe nebuvo ir darbdavys jo nekontroliavo. Nors Ž. Ž. teigė, kad 2019-11-14 jam dirbant padidėjo spaudimas, todėl išėjo iš darbo ir vartojo vaistus – širdies lašus, tačiau šios aplinkybės policijos pareigūnams neminėjo, sveikatos būkle nesiskundė, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar nuvežti į gydymo įstaigą neprašė. Liudytojas S. K. patvirtino, kad asmuo neminėjo dėl vaistų vartojimo, apie vaistus, gėrimus nieko nesakė. Pats kaltinamasis teisme teigė, kad dėl sveikatos pablogėjimo į gydytoją nesikreipė, nes buvo ne pirmas kartas.

Policijos pareigūnų Ž. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir neadekvati elgsena buvo užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (1 t., b.l. 16). Akte taip pat nurodyta, kad įvertinti bendrą asmens būklę Ž. Ž. atsisakė, nenurodė, kada vartojo alkoholį, vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Asmuo nepaaiškino savo atsisakymo motyvų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje, ir Kelių eismo taisyklių (KET) 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi šiuose teisės aktuose įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyta, kad, ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą (2.1. punktas), neadekvačią elgseną (2.2. punktas), nerišlią kalbą (2.3. punktas), nekoordinuotus judesius (2.4. punktas). Šios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (3.1. punktas); ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (3.2. punktas) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-20 įsakymo Nr. V-1312 redakcija).

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, nustatę Ž. Ž. neblaivumo požymius negalėjo taikyti Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pirštu pataikyti į nosies galą), nes pasiūlius Ž. Ž. leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą būklę, jis atsisakė, savo atsisakymo motyvų nepaaiškino. Kaip parodė liudytojai S. K. ir A. S. bei užfiksuota vaizdo įraše, Ž. Ž. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, ko prašė pareigūnai – prieštaravo, nieko nenorėjo daryti. Pažymėtina, kad neblaivumą pasitikrinti Ž. Ž. buvo prašoma kelis kartus, siūloma važiuoti priduoti kraujo mėginį, jam buvo išaiškinta vengimo tikrintis neblaivumą pasekmės, t. y., kad kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis nuo visko atsisakė. Dėl to nėra jokios abejonės, kad Ž. Ž., nustačius neblaivumo požymius, jis vengė neblaivumo patikrinimo. Akivaizdu, kad jeigu Ž. Ž. nebūtų vengęs pasitikrinti neblaivumo, tai būtų buvę atlikta, nes policijos pareigūnai S. K. ir A. S. turėjo su savimi alkotesterį, taip pat galėjo nuvežti priduoti kraujo mėginį.

Pagal teismų praktiką neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.) (Klaipėdos apygardos teismo 2020-06-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-606/2020, 2020-05-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-380/2020).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų I. M., S. K., A. S., V. B., A. J. ir J. J. nuosekliais parodymais, kurie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, įvykio registracijos kortelės duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų A. J., V. B. ir J. J. rašytiniais paaiškinimais, fotonuotraukomis dėl automobilių apgadinimų ir policijos pareigūno S. K. pateiktais vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, transporto priemonės („Opel Frontera“) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, VĮ Regitra informacija apie automobilį „Opel Frontera“ ir jo savininką-valdytoją Ž. Ž., administracinio nusižengimo protokolu dėl sukelto eismo įvykio, administracinių nusižengimų registro išrašu, kad dėl eismo įvykio sukėlimo Ž. Ž. paskirta administracinė bauda, taip pat iš dalies paties kaltinamojo Ž. Ž. parodymais, kad 2019-11-14 jis vairavo automobilį „Opel Frontera“ ir policijos pareigūnų paprašytas pasitikrinti neblaivumą, tai daryti atsisakė.

Kaltinamojo Ž. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo.

Prokurorė prašė teismo pašalinti iš Ž. Ž. pareikšto pradinio kaltinimo jo veikos kvalifikavimui teisiškai nereikšmingą aplinkybę – automobilio vairavimą esant neblaiviam ir taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Teismo manymu, šis prokurorės prašymas yra pagrįstas bei atitinka teismų praktiką, kadangi kaltinimas turi būti aiškus, jame negali būti prieštaravimų, kad nekiltų abejonių dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-395-574/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020-02-13 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-72-744/2020). Dėl to teismas pašalina iš pradinio kaltinimo nurodytą aplinkybę dėl transporto priemonės vairavimo Ž. Ž. esant neblaiviam, palikdamas kaltinimą tik dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai vairuotojui nustatyti neblaivumo požymiai. Toks kaltinimo patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įtakos neturi ir jo baudžiamosios atsakomybės nekeičia, taip pat nepažeidžia BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybes nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis.

Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Skiriant bausmę Ž. Ž. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, vairuodamas transporto priemonę apgadino kitus du automobilius), į kaltinamojo asmenybę (dirba, yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, baudą sumokėjęs, nuobauda galioja), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl Ž. Ž. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė - bauda, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį, tačiau didesnį nei minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-14 12.08 val. iki 2019-11-15 13.55 val. (1 t., b. l. 84-86), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

BK 67 straipsnis nustato, kad kaltinamajam kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, t. y. terminui, kuris artimas tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019-11-15 nutarimu Ž. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 106-107). Kadangi Ž. Ž. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019-11-15, kai jam buvo paskirta minėta kardomoji priemonė, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2019-11-15, kai Ž. Ž. buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Prokurorė taip pat prašo konfiskuoti Ž. Ž. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes vairuodamas šį automobilį jis padarė nusikalstamą veiką.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Ž. ir atsisakė tikrintis neblaivumą, nuosavybės teise priklauso Ž. Ž., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuotas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019-11-15 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamajam Ž. Ž. į automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019-11-15 iki 2020-05-15, ir turto saugotoju paskirtas Ž. Ž. (1 t., b. l. 113-114). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-05-13 nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-12 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2020-11-15 (1 t., b.l. 120-121, 162-163). Atsižvelgiant į tai, kad Ž. Ž. priklausantis automobilis konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 106-107) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo iki 2019-11-15 UAB „Sauda“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 35,09 Eur su PVM (1 t., b. l. 24-29). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo Ž. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašais (1 t., galinis viršelis) - paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 14 d. 12.08 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 13.55 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 56 MGL (2800 eurų) bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyriui. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. Ž. vardu registruotą automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą - CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš Ž. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 35,09 Eur (trisdešimt penkis eurus 09 ct) proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas