Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Baltonio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinama tuo, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t.y., kad ji 2019 m. liepos 27 d. apie 23.04 val. kelio Trakai-Rūdiškės 5 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Šiais savo veiksmais D. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. spalio 31 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, kad būtų suformuluotas aiškus kaltinimas ir pateiktas teismui įstatymo reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas. Teismas nurodė, kad iš D. M. pareikšto kaltinimo neaišku kuo ji kaltinama, nes jame nurodytos dvi viena kitą neigiančios veikos – automobilio vairavimas esant neblaiviai ir neblaivumo patikrinimo vengimas. Kaltinamajai pirmojo neblaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,07 prom. girtumas, o antrąjį kartą tikrintis neblaivumą ji atsisakė, todėl neaišku kokie D. M. veiksmai įvertinti kaip nusikalstami. Be to kaltinamajame akte nenurodyta prokuroro nuomonė dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

3. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 31 d., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Gediminas Baltonis (toliau – prokuroras), pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams tolesniam teisminiam nagrinėjimui.

4. Nurodo, kad 2019 m. spalio 14 d. D. M. pranešta apie įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pagal įtarime išdėstytas aplinkybes D. M. ir buvo apklausta ir pagal pareikštą įtarimą jai buvo surašytas kaltinamasis aktas. D. M. nekaltinama dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o kaltinama tik vengimu pasitikrinti neblaivumą, todėl prieštaravimų kaltinime nėra. Nors kaltinamajame akte nėra nurodyta prokuroro nuomonė dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau tai netrukdo bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nėra priežastis bylą grąžinti prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnį, kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai konstatavo, jog BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamosios D. M. teisės žinoti kuo ji kaltinama bei BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai sudaro pagrindą grąžinti bylą prokurorui.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo; tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai). Prokuroro priimamas dokumentas – kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-699/2019).

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinama D. M., aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Iš kaltinamojo akto matyti, kad D. M. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu. Prokuroras nurodo, kad D. M. kaltinama dėl to, kad ji vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai nustatyti neblaivumo požymiai, ji nėra kaltinama dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigusiai nuo alkoholio.

11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad iš pareikšto kaltinimo turinio neaišku kuo D. M. yra kaltinama, nes jame nurodytos dvi viena kitą neigiančios veikos – automobilio vairavimas esant neblaiviai ir neblaivumo patikrinimo vengimas. Nors prokuroras skunde nurodo, kad D. M. kaltinama tik vengimu pasitikrinti neblaivumą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnams, alkotesteriu patikrinus kaltinamosios neblaivumą, jai buvo nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10). Prokuroro suformuluotas kaltinimas, kad D. M., vairavo automobilį būdama neblaivi, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir šiais savo veiksmais kaltinama vengusi neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, leidžia daryti prielaidą, kad D. M. nustatytas 2,07 prom. girtumas yra niekinis ir vertintinas tik kaip neblaivumo požymių nustatymas, tuo pačiu teigiant, kad ji neblaivi vairavo automobilį.

12. Vertinant kaltinamajame akte aprašytas veikos faktines aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad pirmą kartą pasitikrinus neblaivumą ir jį nustačius, tačiau antrą kartą atsisakius tikrintis neblaivumą, pirmojo patikrinimo rezultatai negali būti asmens neblaivumo įrodymu ir teisiškai vertinama, kad asmeniui neblaivumas nenustatytas ir jis baustinas tik dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, tačiau kaltinamajame akte tokios aplinkybės nenurodomos, priešingai, nurodoma, kad D. M. vairavo automobilį, būdama neblaivi.

13. Kaip jau minėta, kaltinamajam inkriminuojant nusikalstamą veiką, turi būti aiškiai aprašytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie kriterijai itin svarbūs, nes pagal suformuotą kaltinamąjį aktą teismas nagrinėja bylos aplinkybes ir tiria įrodymus, o kaltinamiesiems užtikrinama galimybė žinoti, kuo tiksliai jie yra kaltinami ir nuo to gintis. Nagrinėjamu atveju, dėl kaltinamojo akto trūkumų, to galima įgyvendinti, kadangi šiuo atveju aprašant kaltinamajai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamų veikų aplinkybės, t.y., kad vairavo automobilį būdama neblaivi, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis blaivumą sujungtos į vieną bendrą kaltinimą, nors pagal veikų pobūdį to daryti negalima ir tik visą kaltinimą aprašius, konstatuota, kad kaltinamoji vengė patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

14. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui.

15. Apygardos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad tai, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta prokuroro nuomonė dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, netrukdo bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nėra priežastis bylą grąžinti prokurorui, tačiau byla prokurorui grąžinta ne tik dėl nenurodytos nuomonės dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.