Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, S. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Darius Bliznikas 2025 m. birželio 26 d. Patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-25-35-26803 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis nurodė, kad S. N.2025-05-08 prašymu Nr. G-25-35-3701 per antstolių informacinę sistemą (AIS) antstoliui Dariui Bliznikui pateikė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-34-869/2024 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojos S. N. naudai. Išieškotoja nurodė, kad išlaikymo skola pagal vykdomąjį raštą yra 583,73 Eur. Skolininkas pateikė prašymą nutraukti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, grąžinti iš sąskaitos neteisėtai nuskaičiuotą sumą, taip pat pareiškimą dėl mokėjimų įskaitymo, išieškojimo sustabdymo ir lėšų grąžinimo. Antstolis 2025 m. gegužės 30 d. patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą prašymą Nr. S-25-35-23509 atsisakė tenkinti skolininko prašymą. Pastebi, kad skolininko pateikti mokėjimai (2019-03-25 – 200 Eur, 2019-04-25 – 200 Eur, 2019-05-24 – 200 Eur) atlikti iki prievolės skolininkui mokėti išlaikymą atsiradimo (2019 m. gegužes 29 d.). Skolininko atlikti mokėjimai iki teismo sprendimo dienos negali būti užskaityti kaip atlikti pagal teismo sprendimą. Nurodyti mokėjimai atlikti pagal 2019 m. balandžio 26 d. susitikimo protokolą Nr. 1SP-127.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 21 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. liepos 2 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

9. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

10. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/25/00878 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-34-869/2024 dėl 583,73 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos S. N. naudai.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-869/2024, be kita ko, priteisė iš ieškovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. mokamą periodinėmis išmokomis, taip pat mokamą papildomomis periodinėmis išmokomis po 144 Eur per mėnesį, skirta šalių nepilnametės dukters teisei į būstą užtikrinti. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1734-896/2024 pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies, be kita ko, pakeitė sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. V. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai. Įsiteisėjusiu sprendimu iš ieškovo nepilnametei dukrai priteista: 1) laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y., nuo 2019 m. gegužės 29 d.) iki 2019 m. rugsėjo 12 d. - po 200 Eur per mėnesį; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. spalio 11 d. - po 671,50 Eur per mėnesį; 3) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. – po 304 Eur per mėnesį; 4) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. - po 200 Eur per mėnesį; 5) laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki vaiko pilnametystės - po 344 Eur per mėnesį.

12. Išieškotoja S. N.2025 m. gegužės 8 d. per antstolių informacinę sistemą (AIS) antstoliui Dariui Bliznikui pateikė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34-869/2024 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojos S. N. naudai. Išieškotoja nurodė, kad išlaikymo skola pagal vykdomąjį raštą yra 583,73 Eur.

13. Skolininkas pateikė antstoliui prašymą nutraukti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, grąžinti iš sąskaitos neteisėtai nuskaičiuotą sumą, taip pat pareiškimą dėl mokėjimų įskaitymo, išieškojimo sustabdymo ir lėšų grąžinimo. Antstolis skundžiamu 2025 m. gegužės 30 d. patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą prašymą Nr. S-25-35-23509 atsisakė tenkinti skolininko prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, prašydamas įpareigoti antstolį perskaičiuoti atliktus išlaikymo mokėjimus.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad sprendimas pilnai įvykdytas, visa teismo priteista 14887,76 Eur išlaikymo suma už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. yra padengta. Pareiškėjo vertinimu, antstolis nepagrįstai neįskaitė dalies, t. y. 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais atliktų, mokėjimų į teismo sprendimu priteistą sumą. Anot išieškotojos, pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 29 d. pervedė tik 14294 Eur, todėl liko skolingas 583,73 Eur. Išieškotojos vertinimu, mokėjimai, atlikti iki 2019 m. gegužės 29 d. neturi ir negali būti laikomi teismo priteistos dukros išlaikymo sumos padengimu.

15. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam ar buvusiam sutuoktiniui kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Vadinasi, būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jo pervestos sumos buvo sumokėtos kaip išlaikymas pagal vykdytiną dokumentą. Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

16. Pažymėtina ir tai, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vykdo teismo valią, t. y. antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Antstolis negali teismo sprendimo plečiamai ar siaurai ar kitaip aiškinti, o antstolio patvarkymu pakeistas teismo sprendimas reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą.

17. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 metų kovo mėnesio. VVTAĮ 2019 m. balandžio 26 d. susitikimo metu sutuoktiniai išsprendė nepilnametės dukros išlaikymo klausimą ir raštiškai sutarė, jog pareiškėjas prisidės prie vaiko išlaikymo, mokės būsto kreditą bei buto komunalinius mokesčius bei kas mėnesį iki 25 d. perves S. N. 200 Eur. Taigi, iki teismo sprendimo pareiškėjas geranoriškai mokėjo vaiko išlaikymą, kas mėnesį pervesdamas po 200 Eur. Teismo sprendimu nustatyta pareiga mokėti išlaikymą įsigaliojo nuo 2019 m. gegužės 29 d. Vaiko išlaikymui skolininkas turėjo sumokėti 14887,76 Eur. Remiantis pareiškėjo atliktų mokėjimų sąrašu ir 2024 m. gruodžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 148, nuo 2019 m. gegužės 29 d. yra pervesta 14294 Eur suma. Skolininko pateikti mokėjimai (2019-03-25 – 200 Eur, 2019-04-25 – 200 Eur, 2019-05-24 – 200 Eur) atlikti iki 2019 m. gegužės 29 d. ir buvo mokomi pagal VVTAĮ 2019 m. balandžio 26 d. susitikimo protokolą. Taigi skolininko nurodyti mokėjimai nėra susiję su teismo priteistu nepilnamečiui vaikui išlaikymo teikimu ir negali būti užskaityti kaip atlikti pagal teismo sprendimą.

18. Taigi, esama išieškotina skola visiškai atitinka tiek faktinę, tiek teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog vykdomojoje byloje nurodytos sumos yra sumokėtos, todėl spręstina, kad antstolis pagrįstai vykdo išieškojimą dėl likusios 583,73 Eur sumos. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

19. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

21. Suinteresuotas asmuo S. N. pateikė duomenis apie patirtas 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą (pareiškėjo skundas atmestas) bei aplinkybę, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. N. suinteresuotumas bylos baigtimi ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas (S. N. prašė netenkinti pareiškėjo skundo), iš pareiškėjo A. V. suinteresuotam asmeniui S. N. priteistinos 1200 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. V. skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.