Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Institucijos) Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyriausiasis specialistas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant 2023 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu L. T. už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d., 14.00 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyriausiasis specialistas A. B. atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir patikrino valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, besiribojantį su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, naudojimą. Nesuformuotas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iškastas tvenkinys, neturint leidimo. Apie 752 kv. m. žemės plotas. L. T., kaip besiribojančios žemės sklypo savininkas, galimai nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatų. Tai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 257 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 34ŽN-128-(14.34.78.), vienoje nuotraukoje, panaudojus technines priemones – aparatą „Spectra precision“, fotoaparatą „Olympus”. Nustatyta, kad savavališkai iškastas tvenkinys valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo L. T. nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, taip padarydamas pažeidimą, atitinkantį ANK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo požymius. L. T. administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 45 Eur baudą iki 2023 m. spalio 1 d. Šio administracinio nurodymo L. T. neįvykdė.

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 20 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 L. T. nubaustas 90 Eur dydžio bauda pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d., 14.00 val., Tauragės raj. sav., Tauragės miesto sen., (duomenys neskelbtini), Valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iškastas 752 kv. m. tvenkinys, neturint leidimo.

3. Nesutikdama su Institucijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. atstovė advokatė Milda Laurinavičė kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, prašydama minėtą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. T. nutraukti, priteisti iš valstybės L. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Skundžiamu 2024 m. sausio 22 d. nutarimu Tauragės apylinkės teismas minėtą skundą tenkino. Panaikino Institucijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną L. T. nutraukė. Priteisė L. T. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 812,50 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja I. V. prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarimą; 2) palikti nepakeistą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. spalio 20 nutarimą Nr. NZT-ANR_N-3677-2023; 3) klausimą dėl L. T. priteistų iš valstybės patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (812,50 Eur) išspręsti iš esmės.

5.1. Institucijos nuomone skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

5.2. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius (toliau – ir Tauragės ir Pagėgių skyrius) 2023 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu taurage@nzt.lt gavo informaciją, kad prie žemės sklypo, esančio Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje iškastas tvenkinys, o gruntas iš šio tvenkinio panaudotas minėto žemės sklypo sukėlimui. Vadovaudamasis gauta informacija bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 10 ir 101 punktais, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, 9 punktu, 9.3 papunkčiu, Tauragės ir Pagėgių skyrius 2023 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 34ŽNS-36-(14.34.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, kuriuo nusprendė 2023 m. balandžio 4 d. 10.00 val. atlikti neplaninį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje. Apie numatomą žemės sklypo naudojimo patikrinimą L. T. pranešta 2023 m. kovo 10 d. raštu Nr. 34SD-1120-(14.34.104.). 2023 m. balandžio 4 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 34ŽN-45-(14.34.73.), kuris L. T. išsiųstas 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 34SD-1636-(14.34.104.). Pažymima, kad akte įrašyta pastaba, jog „L. T. atvyko į žemės naudojimo patikrinimo pradžią, bet greit išvyko, nesulaukęs tikrinimo pabaigos“. Pažymima, kad objekto savininko, naudotojo, valdytojo ar kitų suinteresuotų asmenų nedalyvavimas patikrinimo procedūroje nėra kliūtis specialistams atlikti patikrinimą. L. T. buvo informuotas apie žemės sklypo patikrinimo rezultatus, jam buvo sudarytos visos galimybės teikti savo paaiškinimus, prieštaravimus bei kitus įrodymus. Tačiau šia teise L. T. nepasinaudojo.

5.3. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos specialistas Tauragės ir Pagėgių skyriui telefonu pateikė informaciją, kad valstybinės žemės plote, kurį pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, galimai yra savavališkai didinamas dirbtinis vandens telkinys. 2023 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu L. T. neigė, kad jis atliko statybos darbus (ar jų užsakymą) įrengiant tvenkinį. Neprisipažino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra grunto krūva, kuri galimai yra iš didinamo tvenkinio, L. T. savo kaltę, kad gruntas iš tvenkinio neigė, tačiau ir grunto įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo. L. T. neprisipažino, kad užėmė valstybinę žemę ir gadino šią nuosavybę neteisėtai kasdamas tvenkinį. Šie savavališki neteisėti veiksmai tęsiami ir toliau. Kasant tvenkinį, L. T. galimai pasisavino valstybei priklausantį žemės gruntą, kurį susivežė į savo nuosavybės teise priklausantį sklypą adresu Tauragė, (duomenys neskelbtini), šį gruntą išlygino pakeldamas žemės grunto lygį savo sklype. Atliktus veiksmus įrodo ir pridėto Faktinio duomenų patikrinimo akto nuotraukos. Taigi L. T. neteisėtai gadino Lietuvos Respublikos nuosavybę ir ją pasisavino iškasdamas žemės gruntą priklausantį valstybei. Negalėdamas rasti ar kitaip išreikalauti įrodymų, kad L. T. vykdo nurodytą nusikaltimą, Tauragės ir Pagėgių skyrius 2023 m. birželio 2 d. raštu Nr. 34SD-2958-(14.34.137 E.) kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrių pateikdamas pareiškimą ir prašydamas imtis priemonių sustabdyti L. T. nusikalstamą veiką.

5.4. Tauragės ir Pagėgių skyrius 2023 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. 34ŽNS-69-(14.34.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, kuriuo nusprendė 2023 m. rugpjūčio 1 d. 14.00 val. atlikti neplaninį žemės sklypo, esančio valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype, besiribojančiame su (duomenys neskelbtini) sklypu naudojimo patikrinimą vietoje. Apie numatomą žemės sklypo naudojimo patikrinimą L. T. pranešta 2023 m. liepos 17 d. raštu Nr. 34SD-3663-(14.34.104.). Tauragės ir Pagėgių skyrius 2023 m. rugpjūčio 1 d. 14 val. nedalyvaujant L. T. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje, buvo nustatyta savavališkai iškasto tvenkinio žala ir pasisavinto grunto / dirvožemio vertė – 3 378 Eur, surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 34ŽN-128-(14.34.78.), kuris L. T. išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 34SD-4121-(14.34.104.), minėtu raštu L. T. kviečiamas 2023 m. rugpjūčio 30 d. 11 val. atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio (Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos) 7 punkto (savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų) nuostatų. 2023 m. rugpjūčio 30 d. L. T. nurodytu laiku neatvykus į Tauragės ir Pagėgių skyrių ir L. T. nedalyvaujant, 11.30 val. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-192-2023 (ROIK 23219313519) su administraciniu nurodymu pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį (Derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat neteisėtas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas), skiriant 45 Eur baudą, kurią siūloma sumokėti iki 2023 m. spalio 1 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

5.5. L. T. Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 34SD-4425-(14.34.104.) „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo“ informuotas, kad pagal administracinį nurodymą turi iki 2023 m. spalio 1 d. sumokėti 45 Eur baudą ir kviečiamas 2023 m. spalio 12 d. 10 val. atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių. Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas 2023 m. spalio 20 d. 9.30 val., L. T. nedalyvaujant, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 (ROIK: 23224242992) (Priedas Nr. 19), L. T. skirta nuobauda – 90 Eur pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį. Apie priimtą nutarimą skirti administracinę nuobaudą – baudą L. T. informuotas Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. spalio 20 d. raštu Nr. 34SD-5112-(14.34.104.). Pažymima, kad L. T. buvo informuotas apie žemės sklypo patikrinimo rezultatus, jam buvo sudarytos visos galimybės teikti savo paaiškinimus, prieštaravimus bei kitus įrodymus, tačiau tiek surašant administracinį nurodymą, tiek nutarimą jokių raštiškų paaiškinimų, prieštaravimų ar kitų įrodymų neteikė, atvykęs į Tauragės ir Pagėgių skyrių teisindavosi skubantis, klausdavo ar jo dalyvavimas būtinas ir ar bus atsiųsti dokumentai paštu. Tokie L. T. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmai manipuliaciniai, siekiant išvengti atsakomybės piktnaudžiaujant procedūrinėmis teisėmis.

5.6. Apeliantė nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2024 m. sausio 10 d. nagrinėjant L. T. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė pateikė prašymą į skundo nagrinėjimą įtraukti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas). Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos jau 2023 m. kovo mėnesį buvo informuota, kad Aplinkos apsaugos departamentas atlieka tyrimą dėl valstybinėje žemėje įrengto dirbtinio nepratekamo vandens telkinio, esančio prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikdami tyrimą dėl minėto pažeidimo, Aplinkos apsaugos departamento specialistai vietoje fotografuodami fiksavo ne tik pažeidimą, kaltininkus, bet ir tuo metu ten buvusią sunkiąją techniką, taip pat buvo kviesti matininkai, kurie plaukiojo po vandens telkinį siekiant nustatyti gamtos žalai dydį. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, būtent Aplinkos apsaugos departamento turima vaizdinė ir faktinė medžiaga, atliktas tyrimas iš esmės galėjo įtakoti bylos baigtį. Tačiau toks Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymas nebuvo tenkinamas, tačiau buvo patenkintas L. T. atstovės advokatės M. Laurinavičės pateiktas prašymas priteisti 812,50 Eur patirtų išlaidų advokatės pagalbai, kuris skundžiamu buvo visiškai patenkintas. Apylinkės teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, neapklausė byloje Nacionalinės žemės tarnybos prašomų apklausti liudytojų, taip pat nenurodė ir jokių tokio sprendimo motyvų. Teismui netinkamai taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas buvo pažeistos Nacionalinės žemės tarnybos teisės teikiant įrodymus, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

5.7. Apeliantė mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, patikrinimų metu, nagrinėdami bylą, surašydami tiek administracinį nurodymą, tiek nutarimą išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamiesi teisės aktais, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. T. kaltės padarius ANK 257 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). NŽT administracinio nusižengimo teiseną pradėjo dėl derlingojo dirvožemio sluoksnio, kuris apibūdinamas kaip humusingas viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis, daugiausia tamsios spalvos, kuriame yra daugiau organinių ir maisto medžiagų negu podirvyje. O pats dirvožemis apibūdinamas kaip viršutinis (dažniausiai apie 100 centimetrų storio) Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų. Konkrečiu atveju, 2023 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu, L. T. neigė, kad jis atliko statybos darbus (ar jų užsakymą) įrengiant tvenkinį. Neprisipažino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra grunto krūva, kuri galimai iš didinamo tvenkinio. L. T. grunto įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo. L. T. neprisipažino, kad užėmė valstybinę žemę ir gadino šią nuosavybę neteisėtai kasdamas tvenkinį. Šie savavališki neteisėti veiksmai tęsiami ir toliau. Šios bylos kontekste apeliantė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. L. T. nėra valstybinės žemės savininkas, ir jo veiksmai iš esmės yra labiau susiję su išoriniu poveikiu į svetimą (valstybinę) žemę, jos ribas, įvairių antžeminių kliūčių įrengimu, taip atimant ar apribojant galimybę žemės savininkui naudotis savo turtu ir kitaip pažeidžiant valstybės teises ir jos interesus.

5.8. Apeliantės nuomone nagrinėjant bylą pakako duomenų nustatyti, kad neteisėtai kasdamas tvenkinį valstybinėje žemėje L. T. neteisėtai pasisavino valstybei priklausantį viršutinį dirvožemio sluoksnį bei žemės gruntą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo metu L. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo grunto krūva, kuri yra iš didinamo tvenkinio. L. T. tyčią galėjo patvirtinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistai skundo nagrinėjimui pateikdami įrodymus dėl minėtų aplinkybių ir pateikdami įrodymus būtinus joms pagrįsti, tačiau teismas į tokį NŽT prašymą neatsižvelgė. Apeliantė daro išvadą, kad L. T. aiškiai suvokė, kad viršutinis dirvožemio sluoksnis ir po juo esantis gruntas yra valstybės nuosavybė, kuriuos, tiek gruntą, tiek viršutinį dirvožemio sluoksnį jis prisiskyrė / pasisavino sau, susivežęs į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą adresu Tauragė, (duomenys neskelbtini), šį gruntą išlygino pakeldamas žemės grunto lygį savo sklype. Pažymi, kad šioje byloje buvo pažeisti valstybės interesai, o administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas neišspręs pavogto grunto grąžinimo valstybei.

5.9. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomi nesutikimo su 812,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimu L. T. iš valstybės argumentai. Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (taip pat ir civilinėse bylose), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką. Mano, kad L. T. buvo nepagrįstai priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma.

6. Atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos I. V. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. atstovė advokatė M. Laurinavičė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš valstybės L. T. turėtas 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija siekia, kad skundžiamas nutarimas būtų panaikintas, o Institucijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 būtų paliktas galioti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. ANK 609 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. <...> administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

12. ANK 618 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, o Institucijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimas L. T. buvo priimtas pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį.

14. ANK 257 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimą, taip pat neteisėtą derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimą. Tai reiškia, kad ANK 257 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti tokie du alternatyvūs atsakomybės pagrindai: 1) derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas; 2) neteisėtas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

15. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

16. Iš Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad protokolas L. T. buvo surašytas dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir patikrinus valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame nesuformuotame žemės sklype, besiribojančiame su L. T. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturint leidimo, buvo iškastas apie 752 kv. m. dydžio tvenkinys, todėl L. T., kaip minėto besiribojančio žemės sklypo savininkas, galimai nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatų, o tai atitinka ANK 257 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Toliau protokole nurodoma, kad buvo nustatyta, jog buvo savavališkai iškastas tvenkinys valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Aukštesniojo teismo vertinimu minėtas administracinio nusižengimo protokolas nesuteikia galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aiškiai suvokti, už kokią būtent veiką jam norima taikyti administracinę atsakomybę, todėl nevisiškai atitinka ANK 609 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Šiuos trūkumus Institucija galėjo pašalinti priimdama nutarimą, tačiau to nepadarė.

17. L. T. neįvykdžius su administracinio nusižengimo protokolu surašyto administracinio nurodymo, kuriuo jam buvo siūloma sumokėti 45 Eur baudą iki 2023 m. spalio 1 d., Institucija 2023 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-3677-2023, kuriuo L. T. buvo nubaustas pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas pažymi, jog vien jau minėto nutarimo forma neatitinka ANK reikalavimų, nes yra akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokolas L. T. buvo surašytas dar 2023 m. rugpjūčio 30 d., todėl Institucija turėjo priimti nutarimą. Institucijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 L. T. buvo nubaustas 90 Eur dydžio bauda pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d., 14.00 val., Tauragės r. sav., Tauragės miesto sen., (duomenys neskelbtini), Valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iškastas 752 kv. m. tvenkinys, neturint leidimo. Tai reiškia, kad šiuo atveju Institucijos nutarime iš viso nebuvo išdėstytos ir motyvuotai įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, apsiribota tik visiškai abstrakčiu nurodymu, jog valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iškastas tvenkinys, neaptarta nei koks asmuo, nei kokiu būdu jį iškasė ir (ar) užsakė kasimo darbus. Nutarime nusižengimo padarymo vieta nurodyta ne valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriame neteisėtai iškastas tvenkinys, vieta (adresas, koordinatės), o L. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, vieta. Taigi pažeidimo esmė (faktinės aplinkybės) nutarime visiškai nėra atskleistos, nėra aišku nei už kokią veiką (neteisėtus veiksmus ar neveikimą) L. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn, nei kokie duomenys tai patvirtina, nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jas patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai. Negana to, kaip jau minėta anksčiau, ANK 257 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimus ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Nors administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad L. T. galimai nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatų, tačiau Institucijos nutarime nei šis, nei joks kitas specialusis įstatymas ar teisės aktas, kurio reikalavimus L. T. pažeidė, apskritai nėra įvardytas, apsiribojant ANK 257 straipsnio 1 dalies nurodymu. Be to, kaip jau minėta, iš Institucijos nutarimo turinio nėra aišku ir pagal kurį ANK 257 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybės pagrindą (ar juos abu) L. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn.

18. Galima daryti išvadą, jog Institucijos nutarime L. T. pareikšto kaltinimo esmė apskritai neatskleista. Visa tai lėmė esminį ANK 618 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui pažeidimą, kuris apribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinę teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat sutrukdė teisingai ir tinkamai išnagrinėti šią bylą.

19. Apygardos teismas pastebi, kad tiek atsiliepime į skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek apeliaciniame skunde Institucija ėmė akcentuoti, jog 2023 m. balandžio 4 d. atliekant neplaninį L. T. ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą, L. T. nesugebėjo paaiškinti, kaip ir iš kur jam priklausančiame žemės sklype atsirado gruntas, kuris galbūt yra iš su jo žemės sklypu besiribojančiame valstybei priklausančiame žemės sklype iškasto (kasamo) tvenkinio, negalėjo pateikti grunto įsigijimo dokumentų, o minėto grunto vertė siekia 3 378 Eur, o Institucijos nuomone tai reiškia, kad L. T. minėtą gruntą sąmoningai, tyčia pasisavino. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog šios aplinkybės (minėto grunto pasisavinimas – jo buvimas L. T. priklausančiame žemės sklype, jo vertė), kurios galbūt sudaro alternatyvią ANK 257 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę (neteisėtą derlingojo žemės sluoksnio pasisavinimą), apskritai nebuvo nurodytos ar bent jau paminėtos nei L. T. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos jam priimtame nutarime – juose buvo tik nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturint leidimo, buvo iškastas tvenkinys. Taigi lieka neaišku, kokiais objektyviais įrodymais remdamasi ir dėl kokios būtent veikos Institucija siekia patraukti L. T. administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog išskyrus NŽT specialistų 2023 m. parengtus žemės naudojimo patikrinimo aktus bylos medžiagoje nėra ir aukštesniajam teismui nebuvo pateikta duomenų (užfiksuotų liudytojų parodymų, vaizdo medžiagos, kokybiškų fotonuotraukų ar jų kopijų ir pan.), kurie galėtų patikimai patvirtinti, kad būtent L. T. sąmoningai, tyčia, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

20. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą, todėl skundžiamu nutarimu skubotai ir nepagrįstai L. T. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Vienareikšmiškos išvados L. T. kaltės klausimu daryti dar negalima, nes nors byloje nėra pakankamai duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti L. T. kaltę, tačiau yra duomenų, leidžiančių manyti, kad administracinis nusižengimas vis dėlto galėjo būti padarytas. Tokie duomenys yra jau minėti NŽT 2023 m. parengti žemės sklypų (jų naudojimo) patikrinimo aktai ir prie jų pridėtos specialistų nubraižytos schemos su ranka rašytais komentarais, prastos kokybės fotonuotraukų kopijos, taip pat Institucijos atstovių atsiliepime į skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad L. T. nesugebėjo paaiškinti jam priklausančiame žemės sklype aptikto grunto kilmės (pavyzdžiui, pateikti jo įsigijimo dokumentų), taip pat tai, kad pažeidimai (neteisėti tvenkinio kasimo ir (ar) modifikavimo darbai), šiuos darbus atliekantys asmenys su specialiąja technika, buvo fiksuojami (fotografuojami) Aplinkos apsaugos departamento specialistų, kurie tyrė minėtą valstybinėje žemėje neturint leidimo iškastą (kasamą) tvenkinį. Minėti Institucijos nurodomi objektyvūs duomenys, kurie galėtų būti itin reikšmingi sprendžiant L. T. kaltės klausimą nagrinėjamu atveju, į administracinio nusižengimo bylą nebuvo pateikti, jų neišreikalavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai nebuvo apklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, asmenys, kurių žemės sklypai irgi ribojasi su šioje byloje aptariamu valstybinės žemės sklypu, kuriame buvo iškastas tvenkinys, taip pat asmenys, kurie atliko tvenkinio kasimo darbus, ir pan.

21. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas netenkino Institucijos atstovės prašymų apklausti liudytojus, įtraukti į bylą Aplinkos apsaugos departamentą ir išreikalauti departamento specialistų turimą su nagrinėjamu administraciniu nusižengimu galbūt susijusią medžiagą, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, nors nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismas turi būti aktyvus renkant įrodymus, tačiau Institucija neturėtų tuo piktnaudžiauti ir teismui visiškai perkelti įrodinėjimo pareigos (pačiam teismui atlikti iš esmės visą administracinio nusižengimo tyrimą, surinkti visus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus duomenis ir pateikti juos į bylą). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog susiklostė išimtinė situacija, kai dar reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai padaryti neabejotinai gali ir turi pati institucija, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – NŽT. Be to, kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ypač Institucijos 2023 m. spalio 20 d. L. priimtas nutarimas neatitinka ANK 609 ir 618 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, o šiuos trūkumus turi pašalinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi Institucija.

22. Apygardos teismas konstatuoja, kad esant paminėtoms aplinkybėms teisingo, teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo dėl L. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį priėmimas šiuo metu nėra galimas. Įvertinus tai, kas aptarta, skundžiamas nutarimas ir Institucijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimas naikinami, o byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimui ir ANK reikalavimus atitinkančio procesinio sprendimo priėmimui.

23. Kadangi dėl anksčiau nurodytų motyvų byla grąžinama Institucijai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su L. T. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo informavimu apie vykstančią administracinio nusižengimo teiseną, plačiau nenagrinėjami. Taip pat priėmus sprendimą grąžinti bylą Institucijai šioje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis neskundžiama.