- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- e2-226-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-01959-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- AB „SEB bankas“, UAB „Julianus Inkaso“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovėms G. K., A. N.,
nedalyvaujant trečiųjų asmenų AB „SEB bankas“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. L. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo E. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų: L. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; 4) padalinti santuokos metu įgytą šalių turtą; 5) padalinti prievoles kreditoriams AB „SEB bankas“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“; 6) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 7) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė:
1.1. Santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini). Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė šeši vaikai, iš kurių trys yra nepilnamečiai: (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. L., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. L.. Pastaruoju metu su atsakovu santykiai pašlijo, galimai dėl atsakovo neištikimybės, pradėjo nesutarti, atitolo vienas nuo kito, neliko tarpusavio supratimo ir artumos. Nuo 2024 m. birželio 1 d. su atsakovu netvarko bendro ūko, negyvena santuokinio gyvenimo, tarpusavyje bendrauja tik vaikų priežiūros ir išlaikymo klausimais, gyvena atskiruose būstuose. Ji su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš šeimos namų, esančių (duomenys neskelbtini), į nuomojamą butą Biržų rajone. tarp jų vėl kildavo nesutarimai. Atsakovas dirba ir gyvena Vokietijoje, kai grįžta į Lietuvą, gyvena šeimos namuose, esančiuose. Nekaltina vien tik atsakovo dėl santuokos iširimo, mano, kad bendras jos ir ieškovo gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas, santuoka iširusi, jos išsaugoti nėra galimybės. Mano, kad abu su atsakovu yra kalti dėl iširusios santuokos, todėl prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
1.2. Prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes ji tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, gerai su jais sutaria, juos prižiūri. Atsakovas dirba Vokietijoje ir į Lietuvą grįžta retai, todėl kiekvieną dieną negalėtų pasirūpinti vaikais.
1.3. Atsakovas nuo 2024 m. birželio 1 d. teikia nepilnamečiams vaikams 600 Eur išlaikymą ir sumoka už vaikų internetines korteles. Tačiau tokios sumos vaikų išlaikymui neužtenka. Jos (ieškovės) turtinė padėtis neleidžia vienai išlaikyti vaikų. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 800 Eur atlyginimą bei 458,70 Eur išmoką vaikams – po 152,90 Eur vienam vaikui. Daugiau pajamų negauna, jokio turto, kuris duotų pajamas, neturi. Visi trys nepilnamečiai vaikai yra moksleiviai, L. mokosi dešimtoje klasėje, J. – septintoje, G. – penktoje klasėje. Vaikų poreikiai yra didėjantys jiems augant, išlaidos kiekvienam vaikui sudaro apie 700 Eur per mėnesį kiekvienam: maistui per mėnesį reikalinga po 200 Eur, dienpinigiai pietums mokykloje – po 60 Eur, vaistams ir vitaminams – po 20 Eur, higienos reikmenims, kosmetikai – po 30 Eur, kirpyklos paslaugoms – po 20 Eur, sveikatos priežiūrai, odontologinėms paslaugoms – po 20 Eur, būsto išlaikymui – po 50 Eur, drabužiams – po 70 Eur, buities daiktams – (baldams, patalinei, indams) – po 60 Eur, mokykliniams reikmenims, ekskursijoms – po 70 Eur, laisvalaikiui, kinui, teatrui – po 30 Eur, telefonui – po 10 Eur. Atsižvelgiant į vaikų poreikius bei valstybės mokamą išmoką vaikui (po 152,90 Eur) atsakovas, būdamas vaikų tėvu, gaudamas kelis kartus didesnį nei ieškovės darbo užmokestį privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, skirti periodiškai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikų gyvenamoji vieta nusttaoma su ieškove, todėl jai teks didesnė atsakomybė ir rūpestis vaikais. Prašomas priteisti išlaikymo dydi atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei vaikų poreikius.
1.4. Tarp ieškovės su atsakovu nekyla ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaikais, todėl konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatyti neprašo.
1.5. Gyvendami santuokoje su atsakovu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo registruoto nekilnojamojo turto: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3390 Eur; 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3210 Eur; 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 488 Eur; 4) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 124 Eur; 5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 386 Eur; 6) kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-0752-2536, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 95 Eur; 7) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 Eur. Bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra 7 713 Eur. Taip pat santuokoje įgijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur; automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktiškai nebėra, tačiau jis nėra išregistruotas iš VĮ „Regitra“; automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktiškai nebėra, tačiau jis nėra išregistruotas iš VĮ „Regitra“. Prašo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteisti kompensaciją, iš turto vertės atėmus mokėtiną solidarią sumą AB „SEB bankas“ – 1035,90. Kompensacijos skaičiavimas: 7 713 Eur +1 000 Eur = 8 713 Eur – 1 035,90 = 7 677,10 Eur : 2 = 3 838,55 Eur. Nekilnojamas turtas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, mažo ploto, jame nėra nei tualeto, nei dušo, todėl jis netenkintų nepilnamečių vaikų poreikių. Turėdama natūra priteistą ½ nekilnojamojo turto dalį, faktiškai šiuo turtu negalėtų naudotis, nes juo naudotųsi atsakovas.
1.6. Ji asmeniškai įsipareigoja po santuokos nutraukimo padengti visas pinigines prievoles kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos ir palūkanų likutis 170,23 Eur. Taip pat įsipareigoja asmeniškai po santuokos nutraukimo padengti visas pinigines prievoles kreditoriui UAB „B2 Impact“ pagal 2009-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos ir palūkanų likutis 485,40 Eur. Kreditoriui AB SEB bankas 1035,90 Eur procesinės palūkanos išieškomos pagal 2012-09-06 Biržų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidaria jos ir atsakovo skola. Pagal kreditoriaus AB SEB bankas išduotą pažymą įsiskolinimo likutį sudaro procesinės palūkanos – 1035,90 Eur.
1.7. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai pavardę „L.“, o atsakovui – „L.“.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutinka su ieškovės prašomu vaikų išlaikymo dydžiu, sutinka kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei kiekvienam vaikui už interneto paslaugas. Turtas, įgytas santuokos metu, turi būti padalintas po ½ dalį kiekvienam, nesutinka mokėti ieškovei kompensacijos. Nesutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė „L.“, nes ieškovė jam buvo neištikima. Su ieškinio reikalavimu dėl kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimo sutinka. Prašė priteisti jam iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad antstolės O. N. kontoroje vykdomas išieškojimas iš ieškovės ir atsakovo kaip solidarių skolininkų AB „SEB bankas” naudai pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už prievoles bankui ir yra įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdytos visos prievolės bankui jų vykdomosiose bylose. Bankas laikosi pozicijos, jog kai santuoka nutraukiama, solidarios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais. Ginčo tarp šalių dėl prievolės AB “SEB bankas” pobūdžio byloje nėra, abi šalys pripažįsta, kad jų prievolė AB “SEB bankas” yra solidari. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
4. Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Julianus Portfolio“ (buvusi UAB „Intrum Lietuva“), UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido UAB „Julianus Portfolio“ reikalavimo teisę į ieškovės įsiskolinimą. 2024 m. liepos 1 d. užbaigus UAB „Julianus Portfolio“ reorganizavimą, visas UAB „Julianus Portfolio“ teises ir pareigas perėmė UAB „Julianus Inkaso“, kuri veikia naujojo kreditoriaus vardu, tai yra organizuoja išieškojimą per antstolės I. B. kontorą pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad minėti įsiskolinimai liktų ieškovės asmeniniais įsiskolinimais. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
5. Trečiasis asmuo UAB „B2 Impact“ atsiliepimų į ieškinį bei patikslintą ieškinį nepateikė.
6. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) išvada dėl nepilnamečių L. L., J. L., G. L. interesų. Išvadoje bei Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Skyriui šeima dėl galimų nepilnamečių L., J. ir G. teisių pažeidimų nėra žinoma. Šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena nuomojamame bute. Butas yra daugiaaukščio namo pirmame aukšte. Dviejų kambarių su virtuve. Šildomas centralizuotai, su visais patogumais. Vertinant ieškovės šeimos aplinkos sąlygas (2024-10-09, Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams ilsėtis atskirose lovose, jie turi erdves laisvalaikiui, asmenybės lavinimui. Namuose palaikoma tvarka ir švara. Vaikai sveiki, nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi, specialieji poreikiai nenustatyti. Pokalbio metu vaikai nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama. Jų tėtis liko gyventi K., ten jie gyveno visa šeima nuo praėjusių metų birželio mėnesio. Vaikai išreiškė nuomonę, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Su tėčiu bendrauja, kartais susirašo, pasiskambina arba susitinka mieste. Kartu laiką leidžia įvairiai. Pas tėtį nuvykti savaitgaliais su nakvyne nenori, nemato poreikio (2024-10-09, Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaikų šeimos aplinką, kadangi, gyvendami su motina, nepilnamečiai vaikai yra saugūs, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Skyrius, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, yra sudariusi jiems jų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsakovas negyvena kartu, yra dalinai nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir atsakomybės dėl nepilnamečių vaikų ugdymo, priežiūros ir auklėjimo. Nepilnamečiams vaikams nuolatinis motinos rūpinamasis yra įprastas, jie namuose jaučiasi saugiai. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo motinos pareigas, todėl neprieštarauja, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Mano, kad ieškovės prašomas 300 eurų išlaikymo dydis per mėnesį vaikams paaugliams būtų pakankamas. Neprieštarauja, kad iš vaikų tėvo būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaikų poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje ieškovė I. L. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Su atsakovu susituokę nuo 1994 metų. Nuo 2024 m. birželio 1 d. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Santuokos metu atsakovas nevengė bendrauti su kitomis moterimis, ją nuolat kontroliuodavo, neleisdavo bendrauti su jos artimaisiais ir giminaičiais, buvo labai pavydus. Ją pažemino, kai pasakė, kad abejoja vaikų tėvyste ir atliko DNR tyrimus. Su atsakovu nebenori gyventi santuokoje. Bandė taikytis, išsaugoti šeimą, bet nepavyko, iš atsakovo pusės niekas nepasikeitė. Išsiskyrė charakteriai, atitolo vienas nuo kito, dėl nutrūkusios santuokos kalti abu. Vaikai šiuo metu gyvena su ja, jie turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Su vaikais sutaria gerai, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Tokia suma reikalinga be valstybės vaikams mokamų pinigų – po 152,90 Eur. Vaikai yra moksleiviai, jų poreikius sudaro maistas, dienpinigiai, rūbai, avalynė, buities daiktai, sveikatos priežiūra, kurią sudaro odontologinės paslaugos, vaistai, vitaminai, taip pat būsto išlaikymas ir kt. Vaikų poreikiai ir sumos išdėstytos ieškinyje, juos palaiko. Du vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Būsto išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 400 Eur, iš jų 200 Eur moka už buto nuomą, butas dviejų kambarių, likusius 200 Eur sumoka už komunalinius patarnavimus. Kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę dėl socialinio būsto, tačiau kol ji turi nekilnojamojo turto, ji tokio būsto gauti negali. Pati dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų atlyginimą apie 700 – 800 Eur. Kitų pajamų be atlyginimo ir vaiko išmokų negauna. Dirba pilnu etatu. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Šiuo metu atsakovas teikia vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui ir sumoka po 18 Eur kiekvienam vaikui už interneto paslaugas. Santuokos metu įgytame nekilnojamajame turte gyveno su atsakovu 15 metų. Sąlygos gyventi ten netinkamos, yra du kambariai ir virtuvė, nėra tualeto ir dušo, yra tik lauko tualetas. Kai ten gyveno, prausdavosi pasišildę vandenį. Santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu rūpinasi atsakovas, ar jis ten gyvena, ji nežino. Jei turtas būtų padalintas natūra lygiomis dalimis, kartu gyventi su atsakovu šiame name negalėtų, nes namas vieno aukšto, atskirų įėjimų nėra. Nemato galimybės ten gyventi su vaikais, nes gyvenimo sąlygos nepritaikytos nepilnamečių vaikų poreikiams. Palaikė ieškinio reikalavimą, kad santuokoje įgytas turtas būtų priteistas atsakovui., o jai priteista kompensacija. Santuokoje įgytais automobiliais naudojasi atsakovas, ji vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobiliais nesinaudoja. Palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė, kad automobiliai būtų priteisti atsakovui. Turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams: UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“. Kreditus ėmė ji, savo vardu pasirašė sutartis. Antstoliai iš jos (ieškovės) darbo užmokesčio atskaičiuoja įmokas, kuriomis dengia įsiskolinimus šioms bendrovėms. Palaikė ieškinio reikalavimą pripažinti šias skolas asmenine jos prievole. Turi skolą su atsakovu kreditorei AB „SEB bankas“, prašo ją pripažinti solidaria prievole. Šią prievolę moka atsakovas. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavardę.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokos metu ieškovę kontroliavo, nes ji „gastroliuodavo“, kai jis būdavo išvykęs. Neneigė, kad susirašinėjo su kita moterimi, kvietė kartu gyventi, tačiau tai darė užpykęs ant ieškovės, to daryti iš tiesų neketino. Mano, kad santuoka nutrūko dėl abipusių nesutarimų. Šiuo metu turi draugę. Sutinka su ieškinio reikalavimu, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes jo ilgą laiką nebūna namuose. Vaikai su juo nebendrauja, turi galimybę su jais matytis, kai būna Lietuvoje. Lietuvoje būna 2 – 3 savaites per 4 – 6 mėnesius. Sutinka mokėti vaikams išlaikymą, tik mažesnio dydžio, nei prašo ieškovė. Sutinka mokėti po 220 Eur kiekvienam vaikui ir apmokėti interneto išlaidas – po 18 eurų, kas sudarytų po 238 Eur kiekvienam vaikui. Mano, kad vaikų sveikatos priežiūra, tyrimai, odontologinės paslaugos yra nemokamos. Moka po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą. Mano, kad vienam vaikui išlaikyti reikalinga 600 Eur suma. Mokėti po 300 Eur kiekvienam vaikui neturi galimybės. Jo darbo užmokestis per mėnesį yra 2 200 Eur, dienpinigių negauna. Anksčiau dienpinigius gaudavo, dabar negauna, gauna fiksuotą darbo užmokestį. Gyvena bute Vokietijoje, per mėnesį moka 350 Eur, maistui išleidžia apie 300 Eur, bankui „SEB bankas“ moka po 400 Eur, kelionės išlaidoms išleidžia apie 300 Eur. Iš ieškinyje nurodytų automobilių naudojasi tik automobiliu „Volkswagen Passat“, kiti automobiliai išardyti. Kitų išlaikytinių neturi. Nurodė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas jam nereikalingas, nesutinka, kad jis būtų paliktas jam. Kol jis būna išvykęs, ten niekas negyvena. Namą išlaiko jis. Name neįrengė komunikacijų, nes su ieškove santuokoje planavo pirkti butą. Sutinka, kad nekilnojamojo turto vertė ieškinyje nurodyta teisingai. Mano, kad turtą galima būtų parduoti už 3 – 4 tūkst. Eur. Ieškovės prievolės kreditoriams atsirado dėl to, kad sunkiu metu ieškovė paėmė paskolas, jis paduodavo ieškovei pinigus įmokoms, tačiau ieškovė tų įmokų neįmokėdavo, išleisdavo. Sutinka, kad prievolė bankui „SEB bankas“ būtų solidari ieškovės ir atsakovo skola. Prievolę šiam bankui moka jis. Nurodė, kad nesutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė, nes anksčiau galimai ieškovė buvo jam neištikima, todėl jis ir darė tėvystės DNR tyrimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. L. ir atsakovas E. L. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. L., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. L., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3390 Eur; 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3210 Eur; 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 488 Eur; 4) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 124 Eur; 5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 386 Eur; 6) kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 95 Eur; 7) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 Eur. Bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra 7 713 Eur. Taip pat santuokoje šalys įgijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur; automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (bevertis), automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertis). Šalys turi įsipareigojimų kreditoriams: UAB „Julianus Inkaso“ pagal 2009-10-26 Biržų rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B2 Impact“ pagal 2009-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankui pagal 2012-09-06 Biržų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir 3.100 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pagal CK 3.60 straipsnį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
11. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Šalys nuo 2024 m. birželio 1 d. kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena, nei vienas iš jų nemato galimybių ir nenori atkurti santuokinio gyvenimo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir nesant ginčo dėl šio reikalavimo, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Tuo šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
12. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – „L.“, atsakovui – „L.“. Atsakovas nesutinka, jog ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, nes, kaip nurodė, ieškovė galimai jam buvo neištikima.
13. Teismas nurodo, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
14. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, todėl atsakovo nesutikimas, jog ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, jei sutuoktiniai turi bendrų vaikų, suteikiama teisė pasilikti santuokinę pavardę. Ginčo šalys turi tris bendrus nepilnamečius vaikus, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „L.“ o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
15. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Byloje nėra duomenų, jog šalys turi sveikatos problemų, abi yra darbingos. Be to, nei viena iš šalių neprašo priteisti išlaikymą vienas kitam. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės, ir ieškovei iš atsakovo nėra, nes jie abu yra pajėgūs save išlaikyti. Be to, byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).
16. Nutraukiant šalių santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito asmeninis turtas ir prievolės (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Nutraukiant santuoką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3390 Eur; 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3210 Eur; 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 488 Eur; 4) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 124 Eur; 5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 386 Eur; 6) kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 95 Eur; 7) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 Eur. Bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis – 7 713 Eur. Tarp šalių ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nėra, todėl teismas remiamasi pirmiau nurodytais VĮ „Registrų centras“ duomenimis.
18. Ieškovė prašė minėtą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui argumentuodama tuo, kad namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, mažo ploto, jame nėra nei tualeto, nei dušo, jis netenkintų nepilnamečių vaikų poreikių, turėdama natūra priteistą ½ nekilnojamojo turto dalį, faktiškai šiuo turtu negalėtų naudotis, nes juo naudotųsi atsakovas. Atsakovas atsiliepime prašė nekilnojamąjį turtą priteisti šalims po ½, teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad šis turtas jam nereikalingas.
19. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-82/2011; 3K-3-115/2012 ir kt.).
20. Atsižvelgus į tai, kad šalių santuoka yra nutraukiama, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, taip pat tai į kad, kaip nurodė šalys, gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, jame nėra atskirų įėjimų, nėra įrengtų komunikacijų, tualeto, dušo, jis netenkintų nepilnamečių vaikų, su kuriais lieka gyventi ieškovė, poreikių, į tai, kad šiuo metu visu nekilnojamuoju turtu rūpinasi vienas atsakovas, teismas sprendžia, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra nagrinėjamu atveju neatitiktų šalių interesų. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovui priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, o ieškovei priteisti kompensaciją pinigais.
21. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur); automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertis); automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertis). Ieškovė prašė, kad transporto priemonės būtų priteistos atsakovui, nes jis jomis naudojosi, ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsakovas su tuo sutiko. Ginčo dėl automobilių vertės tarp šalių nėra. Atsižvelgus į tai, santuokos metu įgytos transporto priemonės priteistinos atsakovui, o ieškovei priteistina kompensacija pinigais.
22. Ieškovei mokėtinos kompensacijos suma apskaičiuojama taip: 7 713 Eur (nekilnojamojo turto vertė) + 1 000 Eur (transporto priemonės vertė) = 8 713 Eur. Iš bylos matyti, kad šalys turi solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui (šio sprendimo 23 punktas). Pagal kreditoriaus AB SEB bankas išduotą pažymą įsiskolinimo likutį sudaro procesinės palūkanos – 1035,90 Eur. Atsižvelgus į tai, iš pirmiau nurodytos turto vertės atimama mokėtina solidari prievolė kreditoriui – 1035,90 Eur. Taigi, viso ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija – 3 838,55 Eur (8 713 Eur – 1035,90 Eur = 7677,10 Eur / 2 = 3 838,55 Eur).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. L. turi prievolę kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas vykdomas antstolės I. B. kontoroje. Taip pat ieškovė I. L. turi prievolę kreditoriui UAB „B2 Impact“ pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išieškojimas vykdomas antstolės I. B. kontoroje. Šalys turi solidarią prievolę kreditoriui AB „SEB bankas” pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas vykdomas antstolės O. N. kontoroje.
24. Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, o kitas prievoles kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „B2 Impact“ laikyti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsakovas su tuo sutiko. Trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atstovas sutiko, kad prievolė šiam bankui būtų pripažinta solidaria I. L. ir E. L. prievole. Trečiojo asmens UAB „Julianus Inkaso“ atstovas atsiliepime sutiko, kad prievolė kreditoriui būtų pripažinta asmenine I. L. prievole. Trečiojo asmens UAB „B2 Impact“ atstovas prieštaravimų nepateikė.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prievolė kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ ir prievolė kreditoriui UAB „B2 Impact“ pripažintinos asmeninėmis I. L. prievolėmis, o prievolė kreditoriui AB „SEB bankas“ pripažintina solidaria I. L. ir E. L. prievole.
26. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų L. L., J. L., G. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja, vaikams yra sudarytos visos sąlygos augti, vystytis. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog ieškovė yra sudariusi vaikų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais. Teismas sprendžia, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks jų interesus augti saugioje ir tinkamoje vietoje (CPK 185 straipsnis).
27. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).
29. Ieškovė neprašo nustatyti vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu, nurodo, kad ginčo dėl to su atsakovu nekyla, vaikai yra dideli. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad ieškinys yra pateiktas vadovaujantis vaikų interesais ir turėtų būti tenkinamas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nenustato bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų.
30. Nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
31. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
33. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur. Reikalavimą grindžia tuo, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700,00 Eur suma, į kurią įskaičiuotos išlaidos maistui, dienpinigiams mokykloje, drabužiams, avalynei, buities daiktams, sveikatos priežiūrai, higienai, vaistams, vitaminams, būsto išlaikymui, mokyklinėms reikmėms, ekskursijoms, laisvalaikiui, telefonui ir kt. (šio sprendimo 1.3 punktas, 7 punktas). Atsakovas šiuo metu nepilnamečiams vaikams moka po 200,00 Eur per mėnesį bei apmoka jų telefonų sąskaitas (po 18 Eur). Atsakovas sutiktų vaikų išlaikymui mokėti po 238,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, didesnio išlaikymo teikti jis neturi galimybių.
35. Šalių vaikai yra moksleiviai: L. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini). Specialiųjų poreikių vaikai neturi. Kiekvienam vaikui mokama valstybės išmoka per mėnesį po 152,90 Eur. Vaikai gyvena su ieškove nuomojamame bute, Biržų mieste, čia yra ir vaikų mokymosi įstaigos. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, gydymui ir kt.
36. Ieškovė dirbanti, gauna apie 800,00 Eur darbo užmokestį, dirba Biržų mieste. Iš Biržų rajono savivaldybės trims šalių nepilnamečiams vaikams mokama 458,70 Eur išmoka. Ieškovė nuosavo būsto neturi, kaip minėta, ji nuomoja butą Biržų mieste, kurio nuoma kainuoja 200,00 Eur per mėnesį. Šiuo sprendimu ieškovei priteisiama 3 838,55 Eur piniginė kompensacija iš atsakovo už jam atitenkantį santuokos metu įgytą turtą. Ieškovė turi asmeninių prievolių dviem kreditoriams. Atsakovas dirba vairuotoju Vokietijos įmonėje, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 2 200 Eur per mėnesį. Ieškovui šiuo sprendimu asmenine nuosavybes teise priteisiamas nekilnojamasis turtas (7 713 Eur vertės) bei automobiliai (1 000 Eur) vertės ir, kaip minėta, jis turės išmokėti 3 838,55 Eur piniginę kompensaciją ieškovei. Šalys turi solidarią prievolę kreditoriui „AB SEB bankas“, kurią, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, moka tik atsakovas, ieškovė prie jos mokėjimo neprisideda. Šalys turi išlaikyti tris bendrus nepilnamečius vaikus, kitų išlaikytinių neturi.
37. Įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išmokas, pateiktus paaiškinimus dėl vaikų poreikių, vaikų amžių, bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei gali būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą (buvo prašoma priteisti po 300 Eur) įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, tai, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams (viso po 810 Eur per mėnesį), atsižvelgias į atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas jo patiriamas išlaidas būtiniausiems poreikiams patenkinti, atsakovas dar privalės išmokėti piniginę kompensaciją ieškovei, į tai, kad kiekvienas vaikas iš valstybės gauna padidintą išmoką vaikui (kiekvienas po 152,90 Eur), į tai, kad kaip nurodė ieškovė, vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą ir kt. Vertintina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir pagal byloje turimus duomenis, jo tėvo turtinei padėčiai bei atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvoturtinės padėties bei garantuos vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
38. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaikų priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
39. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2025 m. sausio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 429,17 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
41. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 559,40 Eur atstovavimo išlaidų.
42. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų – 429,17 Eur, žyminis mokestis – 414,00 Eur (dėl santuokos nutraukimo – 109,00 Eur, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo – 86,00 Eur, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 219,00 Eur).
43. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimai iš esmės yra patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina: 414,00 Eur žyminis mokestis, 429,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 1994 m. gruodžio 9 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti pavardę – „L.“, E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – „L.“.
Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų – L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų – L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų L. L., J. L., G. L. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. L..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Po santuokos nutraukimo padalinti santuokos metu įgytą turtą:
Atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (3 390 Eur vertės);
- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (3 210 Eur vertės);
- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (488 Eur vertės);
- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (124 Eur vertės);
- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (386 Eur vertės);
- kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (95 Eur vertės);
- kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (20 Eur vertės);
- automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės);
- automobilį „Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 838,55 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 55 ct) piniginę kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį – ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“, įmonės kodas 112021238, pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas vykdomas antstolės O. N. kontoroje, pripažinti solidaria ieškovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.
Prievolę kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas vykdomas antstolės I. B. kontoroje bei prievolę kreditoriui UAB „B2 Impact“, įmonės kodas 225516770, pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išieškojimas vykdomas antstolės I. B. kontoroje, pripažinti asmeninėmis I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 414,00 Eur žyminį mokestį (keturis šimtus keturiolika eurų), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 429,17 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.