Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė V. Ž., B. Š., Ž. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos A. Š. skundas dėl notaro veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti notarės V. Ž. 2023 m. spalio 24 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo notarė atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą įsakomąjį vekselį ir iš pareiškėjos priteista suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ir suinteresuotam asmeniui Ž. Š. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisiškai reikšmingas išvadas dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo darė nesilaikydamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

20. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. Z. 2023 m. rugsėjo 29 d. protestu dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį patvirtino, kad vekselio turėtojos A. Š., t. y. pareiškėjos, pateiktą įsakomąjį vekselį (TRATTA) kurio serija KBS Nr. 004, 2023 m. birželio 16 d. išrašytą vekselio davėjo B. Š. (šioje byloje suinteresuoto asmens), atsisakė akceptuoti Ž. Š.

22. Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. 2023 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gavo laišką dėl vykdomojo įrašo sudarymo įsakomojo vekselio mokėtojui Ž. Š. bei šiuos dokumentus: įsakomojo vekselio skaitmeninę kopiją, pareiškėjos 2023 m. spalio 12 d. prašymo surašyti vykdomąjį įrašą įsakomojo vekselio mokėtojui Ž. Š. pagal 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1453 formą skaitmeninę kopiją, UAB „Venipak Lietuva“ 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VLN007306 skaitmeninę kopiją, Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z. išduoto 2023 m. rugsėjo 29 d. protesto skaitmeninę kopiją, tą pačią dieną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo pareiškėjos asmens tapatybės kortelės skaitmeninę kopiją.

23. Notarė V. Ž. 2023 m. spalio 24 d. priėmė nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą ginčo įsakomąjį vekselį nukreipiant išieškojimą įmonės vadovui Ž. Š. (juridinio asmens kodas 145787276) šiais motyvais: 1) pateiktas ginčo įsakomasis vekselis neatitinka jam taikomų formos reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, nes įsakomojo vekselio davėjas B. Š. jo nepasirašė; 2) vykdomasis įrašas pagal ginčo įsakomąjį vekselį negali būti išduodamas, nes jis nėra akceptuotas vekselio mokėtojo Ž. Š. (ĮPVĮ 27 straipsnio 1 dalis).

24. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, konstatuota, kad ginčo įsakomajame vekselyje buvo nurodyta vekselio davėjo vardas, pavardė bei parašas ir notarė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo įsakomasis vekselis neatitinka jam taikomos formos reikalavimo ĮPVĮ prasme. Šalys šių teismo išvadų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas šios pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies motyvams ir argumentams plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

25. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat konstatuota, kad Ž. Š. nėra akceptavęs ginčo įsakomojo vekselio, todėl notarė pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, todėl ginčijamame notarės nutarime nurodytas vienas iš atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindų yra teisėtas ir pagrįstas ir todėl pareiškėjos skundas netenkintinas. Būtent dėl šios pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies apeliacinės instancijos teisme kyla ginčas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies pasisako plačiau.

26. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

27. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

28. Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

29. Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).

30. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK XXXI skyriaus 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti (CPK 511 straipsnio 1 dalis).

31. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymo suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018). Tai reiškia, kad tokiu atveju notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.

32. Nagrinėjamu atveju ginčo įsakomasis vekselis yra išduotas ir pasirašytas vekselio davėjo B. Š. Ginčo vekselis išduotas vekselio turėtojai pareiškėjai A. Š. 2 990 Eur sumos. Ginčo vekseliu įsakyta Ž. Š. besąlygiškai sumokėti vekselio turėtojai pareiškėjai A. Š. nurodytą sumą. Ginčo įsakomajame vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas jį pateikus, taip pat kad jis neprotestuotinas ir kad jį reikia grąžinti be išlaidų. Taip pat ginčo vekselyje akceptu nurodytas Ž. Š.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. Š. kreipėsi į notarę prašydama, vadovaujantis ginčo įsakomuoju vekseliu, padaryti vykdomąjį įrašą ginčo įsakomojo vekselio mokėtojui Ž. Š.

34. ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.

35. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) yra vieni iš vykdomųjų dokumentų (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnio 1 dalis).

36. Darytina išvada, kad notaras vadovaudamasis ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalimi gali padaryti vykdomąjį įrašą skolininko atžvilgiu, tik jei nėra abejonių, kad skolininkas turi prievolę.

37. ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokia pat teise gali naudotis kiekvienas vekselyje pasirašęs ir jį apmokėjęs asmuo. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad reikalavimų pareiškimas vienam iš įsipareigojusių pagal vekselį asmenų nekliudo pareikšti reikalavimų kitiems asmenims, net jeigu jie įsipareigojo vėliau už asmenį, kuriam tokie reikalavimai jau pareikšti.

38. Akceptantas – akcepto įrašą vekselyje padaręs asmuo (ĮPVĮ 2 straipsnio 10 dalis). Akceptas – įrašas vekselyje, patvirtinantis, kad padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku (ĮPVĮ 2 straipsnio 9 dalis). ĮPVĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio akceptas įrašomas vekselyje; jis išreiškiamas žodžiu „akceptuotas“ arba kitu atitinkamu žodžiu ir pasirašomas mokėtojo; vien mokėtojo parašas vekselio pirmojoje pusėje taip pat laikomas akceptu; vekselyje, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų ir kurio davėjas yra fizinis asmuo, akceptanto fizinio asmens parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vekselis mokėtinas per tam tikrą laiką po pateikimo arba jeigu jis turi būti per nustatytą terminą pateiktas akceptuoti pagal atskirą vekselyje nurodytą sąlygą, akcepto data turi būti nustatyta ta diena, kurią padarytas akceptas, nebent vekselio turėtojas reikalautų, kad būtų įrašyta pateikimo diena; jei akcepto data nenurodyta, vekselio turėtojas, siekdamas išsaugoti savo reikalavimo teises į indosantą ir vekselio davėją, privalo tai patvirtinti laiku įformintu protestu.

39. Akceptas yra besąlyginis; mokėtojas gali akceptuoti vekselio sumos dalį (ĮPVĮ 28 straipsnio 1 dalis). Akceptavęs vekselį mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui (ĮPVĮ 30 straipsnio 1 dalis).

40. Vekselių naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987, 12 punkte nustatyta, kad įsakomasis vekselis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytu laiku gali būti pateiktas mokėtojui akceptuoti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai pateikimas akceptuoti yra privalomas; įsakomajame vekselyje įrašomas žodis „akceptuotas“ arba kitas atitinkamas žodis, mokėtojas (akceptantas) vekselį pasirašo; vien mokėtojo parašas (parašai) pirmojoje įsakomojo vekselio pusėje laikomas akceptu; mokėtojas, akceptuodamas įsakomąjį vekselį, gali įrašyti vekselio sumos dalį, kurią jis sutinka sumokėti; jeigu akcepto suma nenurodyta, laikoma, kad akceptuota visa įsakomojo vekselio suma; įsakomajame vekselyje nurodytas mokėtojas nelaikomas įsipareigojusiu pagal vekselį, kol mokėtojas vekselio neakceptuoja.

41. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo Ž. Š. būtų sumokėjęs ginčo įsakomajame vekselyje nurodytą sumą ar jos dalį, taip pat, kad kokiu nors būdu akceptavęs ginčo įsakomajame vekselyje nurodytos sumos ar jos dalies mokėjimą, t. y. jis nėra ginčo įsakomajame vekselyje pasirašęs, nėra įrašęs kokių nors žodžių ar pan. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad Ž. Š. ginčo įsakomojo vekselio pagrindu yra kaip nors ir kam nors įsipareigojęs. Vadinasi, notaras šiuo atveju vadovaudamasis ginčo įsakomuoju vekseliu neturi teisės padaryti vykdomąjį įrašą suinteresuotam asmeniui Ž. Š., kadangi jis nelaikytinas skolininku, t. y. neturi prievolės atlikti vykdomajame dokumente, kurį prašoma išduoti, nurodytų veiksmų.

42. Vien tai, kad ginčo įsakomojo vekselio davėjas Ž. Š. įrašė ginčo vekselio mokėtoju ar akceptantu, nereiškia, kad asmeniui pačiam atitinkamai neišreiškus valios jis tampa akceptantu (ĮPVĮ 2 straipsnio 2 straipsnio 9, 10 dalys, 27 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis). Todėl, vadovaujantis ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo manyti, kad toks asmuo atsako vekselio turėtojui – šiuo atveju pareiškėjai.

43. Šių išvadų nekeičia ir ta aplinkybė, kad kita notarė protestu patvirtino, jog suinteresuotas asmuo Ž. Š. ginčo įsakomąjį vekselį atsisakė akceptuoti. ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad vekselio turėtojo reikalavimai gali būti reiškiami bet kam –iš jų ir pagal vekselį neįsipareigojusiems, t. y. ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalyje nenurodytiems asmenims, kokiu nagrinėjamu atveju yra suinteresuotas asmuo Ž. Š.

44. Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje taip pat plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutinkant ir pritariant skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams, darytina išvada, kad notarė nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nutarimu atsisakė padaryti vykdomąjį įrašą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria pareiškėjo skundas atmestas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

48. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl notaro veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

50. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

51. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos A. Š. atskirasis skundas netenkintinas ir paliekama nepakeista skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl suinteresuoto asmens – notarės V. Ž. – veiksmų, laikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas notarės naudai. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos ir notarės suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

52. Suinteresuotas asmuo notarė V. Ž. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kartu pateikti įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuotam asmeniui notarei V. Ž. priteisti iš pareiškėjos A. Š. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.