Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-4263 ir išspręsti klausimą iš esmės – A. T. prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad DGK ginčijamu sprendimu tenkino atsakovo prašymą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalis už 2020 m. kovo – gegužės mėnesius ir nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 289,04 EUR darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.,34,20 EUR kompensaciją už darbą kelyje Lietuvos Respublikoje už 2020 m. kovo ir gegužės mėnesius. Ieškovė su priimtu sprendimu nesutinka ir teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. birželio 26 d. sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas vykdė autobuso vairuotojo-konduktoriaus vežimui keleivių vietiniais, tolimaisiais ir tarptautiniais maršrutais funkcijas. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad darbo užmokestis atsakovui bus mokamas vadovaujantis patvirtintais galiojančiais darbo apmokėjimo nuostatais ir etatų (pareigybių) sąrašu. Atsakovas buvo įdarbintas pagal suminę darbo laiko apskaitą. Teigia, kad ieškovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų bendrovių nuo koronaviruso pandemijos sąrašą, ieškovė nuostolių, todėl ieškovė siekdama išsaugoti bendrovės veiklą, tame tarpe ir darbuotojus, priėmė eilę būtinų sprendimų, kurie buvo būtini siekiant užtikrinti įmonės finansinį stabilumą. Teigia, kad ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu dėl laikino darbo sąlygų pakeitimo, buvo nutarta laikinai visiems įmonės darbuotojams sumažinti kintamą mėnesinį atlyginimą arba priemokas tokiu dydžiu, kuris yra lygus 20 procentų viso priskaičiuojamo bendro atlyginimo dydžiui. Nurodo, kad bendrovėje dirba daugiau nei 680 darbuotojų, todėl siekdama sumažinti socialinį kontaktą, ieškovė nusprendė įsakymus paskelbti skelbimų lentose, bei informavo apie tai darbuotojus ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu ar SMS žinute. Atsakovas buvo informuotas SMS žinute. Teigia, kad darbo ginčų komisija netinkamai apskaičiavo mokamą atlyginimą atsakovui, nesivadovavo ieškovės lokaliniais aktais, be to, nepagrįstai nusprendė jog atsakovas buvo netinkamai informuotas apie sąlygų pakeitimą. Teigia, jog darbo ginčų komisija neatsižvelgė į koronaviruso situaciją, į tai, kad įmonėje dirba daugiau nei 680 darbuotojų, todėl visiems personaliai išsiųsti pranešimus apie įmonėje priimtus tą pačią įsakymo paskelbimo dieną yra fiziškai neįmanoma. Todėl mano, jog savo įsipareigojimą pranešti apie laikinai mažinamą darbo užmokestį įvykdė tinkamai. Nurodo, kad atsakovui buvo žinoma darbo užmokesčio kintamos dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, todėl darbo užmokesčio laikinas mažinimas negali būti vertinamas kaip darbo sąlygų pakeitimas arba netikėtumo faktorius dėl jo darbo užmokesčio kintamos dalies, kuri savo esme ir gali būti keičiama, pakeitimo. Pažymi, kad darbo apmokėjimo nuostatose nėra numatyta imperatyviai kokiu būdu darbdavys turėtų informuoti darbuotoją apie kintamosios dalies mažinimą esant tam tikroms aplinkybėms. Šiuo atveju darbuotojų informavimas buvo vykdomas įmonės veiklai ir darbuotojams saugiausiu būdu. Todėl vertina, jog pareiga informuoti darbuotojus apie darbo užmokesčio laikino pakeitimo yra įvykdyta tinkamai.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės 99,36 EUR darbo užmokesčio skirtumą už 2020 m. kovo mėnesį; 128,81 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio skirtumą už 2020 m. balandžio mėnesį; 95,07 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio skirtumą už 2020 m. gegužės mėnesį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė atsakovo darbo užmokestį (tiek bazinį, tiek kintamąją jo dalį), sumažino tiek, kad jis tapo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokesčio dydis. Nurodo, kad atsakovo darbo užmokesčio apmokėjimo dydžiai ir tvarka reglamentuoti ieškovės Klaipėdos filialo darbo apmokėjimo nuostatuose, tačiau darbdavio nustatytos ir patvirtintos darbo apmokėjimo sąlygos negali prieštarauti darbo santykius reglamentuojantiems teisės aktams. Nurodo, kad ieškovės direktoriaus įsakymu nuspręsta laikinai iki atskiro įsakymo visiems bendrovės darbuotojams sumažinti kintamą mėnesinį atlyginimą arba priemokas tokiu dydžiu, kuris lygus viso priskaičiuojamo bendro atlyginimo dydžiui. Teigia, kad ieškovė neturėjo teisės kompensacijos kelyje įskaičiuoti į bendrą darbo užmokesčio sumą ar į darbo užmokesčio kintamą dalį ir jos mažinti, nes tiek darbo apmokėjimo nuostatuose, tiek direktoriaus įsakyme, kurio pagrindu sumažintas darbo užmokestis, kompensacijos už darbą kelyje mažinimas nebuvo numatytas. Neįskaitant kompensacijos už darbą kelyje į kintamą darbo užmokesčio dalį ir įvertinus atsakovo atsiskaitymo lapelius matyti, kad sumažinta buvo ne tik kintamoji, bet ir bazinė darbo užmokesčio dalis. 2020 m. kovo mėnesį atsakovo kintamą darbo užmokesčio dalį sudarė priemoka - 17,83 EUR, priemoka už kuro ekonomiją - 9,38 EUR, priemoka už paruošiamąjį darbą – 31,44 EUR, viso 58,65 EUR. Atsiskaitymo lapelyje kaip “Kintamas priedas” įvardinta 74,80 EUR suma faktiškai, kaip nagrinėjant darbo ginčą DGK paaiškino ieškovės atstovė, įeina į bazinio atlyginimo dalį, ji apskaičiuota pagal Nuostatų 21.2 punktą – 0,85 EUR už kiekvieną išdirbtą vieną valandą. Teigia, kad jei ieškovė būtų tinkamai informavusi atsakovą, gavusi susitikimą, ieškovė galėjo 2020 m. kovo mėnesį mažinti darbo užmokestį, tačiau ieškovė apie sumažinimą tinkamai atsakovo neinformavo. Ieškovė darbo užmokestį sumažino neapibrėžtam laikotarpiui iš anksto neinformavusi. Teigia, kad ieškovė atsakovą apie atlyginimo sumažinimą informavo 2020 m. balandžio 3 d., informuojant trumpąja žinute, kad yra pakabintas direktoriaus įsakymas susipažinimui ir šiuo atveju terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo supažindinimo momento. Ieškovė laiku ir tinkamai neinformavusi darbuotojo apie mažinimą darbo užmokestį, neturėjo teisės to daryti nei už 2020 m. kovo, nei už balandžio mėnesį. 2020 m. gegužės mėnesį Ieškovė taip pat neturėjo darbuotojo sutikimo dėl darbo užmokesčio mažinimo, be to netinkamai jį sumažino, neteisėtai mažindama ir bazinį atlyginimą bei kompensaciją už darbą kelyje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui 289,04 EUR darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., 34,20 EUR kompensaciją už darbą kelyje Lietuvos Respublikoje už 2020 m. kovo ir gegužės mėnesius (Priteistoms sumoms mokėtini mokesčiai neatskaičiuoti), 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl darbo užmokesčio pakeitimo aplinkybių nurodė, kad darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymu, darbdavys, įvedus Lietuvos Respublikoje karantiną, davė organizacinius nurodymus. Šis generalinio direktoriaus įsakymas negalėjo būti pagrindas būtinųjų darbo sąlygų pakeitimui. Pažymi, kad įsakyme yra aiškiai nurodyta, kad ieškovės padalinių ir filialų vadovai privalo su šiuo įsakymu supažindinti įmonės darbuotojus, ieškovės padalinių ir filialų vadovai buvo įgalioti su kiekvienu darbuotoju aptarti susidariusią situaciją, sudaryti susitarimus arba priimti sprendimus pagal įsakymą dėl laikino darbo sąlygų pakeitimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad tokie susitarimai buvo padaryti. Ieškovė pateikė vienintelė įrodymą – 2020 m. balandžio 3 d. SMS žinutę apie pakabintą įsakymą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl atlyginimo sumažinimo aplinkybių nurodė, kad ieškovės argumentas, kad darbdavys, esant šalyje paskelbtam karantinui, galėjo automatiškai taikyti Nuostatų 8 punktą ir sumažinti darbuotojams darbo užmokestį laikytinas nepagrįstu. Teigia, kad DK 32 straipsnio (reglamentuojančio darbo sutarties sąvoką) 3 dalis nustato, kad atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, o šiuo atveju ieškovės argumentas dėl sunkios finansinės būklės nepagrįstas jokiais įrodymais.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl sumažinto atlyginimo apskaičiavimo nurodė, kad pagal kovo mėnesio atsiskaitymo lapelį 20 proc. – 99,36 EUR paskaičiuota nuo visos 496,79 EUR sumos. Ir vadovaujantis Nuostatų 21.1 ir 21.2 punktais bazinis atsakovo darbo užmokestis buvo 347,60 EUR, o valandinis darbo užmokestis pagal faktiškai dirbtą laiką sudarė 3,95 EUR, tačiau sumažinus visas darbo užmokesčio dalis, atsakovo valandinis darbo užmokestis (toliau – MVA) – 3,28 EUR, tai yra mažesnis negu MVA, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 3,72 EUR. Analogiški veiksmai nustatyti ir pagal balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelį, paskaičiuotas ir išmokėtas valandinis darbo užmokestis mažesnis negu MVA. Analogiškai apskaičiavus už gegužės mėnesį gaunasi, kad atsakovo bazinis darbo užmokestis pagal faktiškai dirbtą laiką sudaro 3,95 EUR, tačiau sumažinus visas darbo užmokesčio dalis gaunasi valandinis darbo užmokestis – 3,27 EUR, taip pat mažesnis valandinis darbo užmokestis negu MVA. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė sumažindama visą darbo užmokestį (tiek bazinę, tiek kintamąją jo dalį), bazinį darbo užmokestį sumažino tiek, kad jis tapo mažesnis negu MVA, nesilaikant Darbo kodekso normų dėl darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantė dėl nuostatuose įtvirtintų sąlygų dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies mažinimo nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis buvo sumažintas ne tik nuo kintamosios, tačiau ir nuo bazinės darbo užmokesčio dalies. Teigia, kad atsakovo bazinę darbo užmokesčio dalį sudarė valandinis įkainis, o kintamoji darbo užmokesčio dalis susidaro iš priemokų, priedų ir kompensacijų. Šiuo atveju dėl ekstremalios situacijos, viruso grėsmės, ieškovė laikinai visiems darbuotojams sumažino kintamą mėnesinį atlyginimą arba priemokas tokiu dydžiu, kuris yra lygus 20 procentų viso priskaičiuojamo bendro atlyginimo dydžiui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė skaičiavimų, kaip buvo sumažintas bazinis užmokestis, o šie teiginiai yra deklaratyvūs. Teigia, kad įmonė gali mokamų priedų tvarką nustatyti vidinėse taisyklėse ir tvarkas keisti taip, kad priedai sumažėtų ar nebūtų mokami.

4.2. Apeliantė dėl minimalaus valandinio darbo užmokesčio nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atlyginimas buvo sumažintas tiek, jog nesiekė minimalaus valandinio darbo užmokesčio. Nurodo, kad nei apeliantė, nei atsakovas pirmosios instancijos teisme tokio klausimo nekėlė. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar apeliantė galėjo sumažinti atsakovui darbo užmokestį ir jeigu galėjo, tai kokia tvarka tai turėjo būti daroma. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir nepagrįstai sprendimą motyvavo tuo, jog sumažinus darbo užmokestį atsakovo bazinis valandinis darbo užmokestis tapo mažesnis nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis.

4.3. Apeliantė dėl finansinės būklės vertinimo nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie sunkėjančią įmonės padėtį. Teigia, kad nereikia įrodinėti žinomų ir prieinamų aplinkybių, jog ekonominį nuosmukį nulėmė karantinas, mažėjantis keleivių skaičius, uždaromi tarptautiniai maršrutai, mažinamas reisų skaičius. Teigia, kad įmonėje dirba daugiau nei 500 darbuotojų, todėl atlyginimo sumažinimas gali būti vienintelis būdas nepritrūkti apyvartinių lėšų ir išsaugoti veiklos tęstinumą. Dėl atsakovo informavimo nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas tik 2020 m. balandžio 3 d.. Nurodo, kad informacija apie darbo užmokesčio mažinimą buvo skelbiama įmonės patalpose skelbimų lentoje ir informuojant darbuotojus apeliantė tikslingai vengė darbuotojų susibūrimų, todėl visa aktuali darbuotojams informacija buvo skelbiama jiems saugiausiu būdu.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš apeliantės 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Atsakovas dėl nuostatuose įtvirtintų sąlygų dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies mažinimo nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė skaičiavimų ir argumentų dėl atlyginimo sumažinimo, kadangi tai padaryta skundžiamo sprendimo 23 punkte. Nurodo, kad apeliantė sumažino ne tik kintamąją darbo užmokesčio dalį, bet ir bazinį atlyginimą ir tai yra akivaizdu iš byloje esančių atsiskaitymo lapelių. Pažymi, kad apeliantė taip pat neturėjo teisės kompensacijos kelyje įskaičiuoti į bendrą darbo užmokesčio sumą ar į darbo užmokesčio kintamą dalį ir jos mažinti, nes tiek darbo apmokėjimo nuostatuose, tiek direktoriaus įsakyme, kurio pagrindu sumažintas darbo užmokestis, kompensacijos už darbą kelyje mažinimas nebuvo numatytas.

5.2. Atsakovas dėl minimalaus valandinio darbo užmokesčio nurodo, kad vadovaujantis atsiskaitymo lapeliais, paskaičiavimais, yra akivaizdu, kad ieškovė sumažino ne tik kintamąją, bet ir bazinę darbo užmokesčio dalį, todėl apeliantės argumentas, kad bazinė darbo užmokesčio dalis, sudaranti 3,95 EUR nesumažėjo yra nepagrįstas ir neteisingas. Nurodo, kad bazinio atlyginimo ieškovė mažinti negalėjo, nes apeliantės direktoriaus įsakyme bazinės darbo užmokesčio dalies mažinimas nenumatytas.

5.3. Atsakovas dėl finansinės būklės vertinimo nurodo, kad tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas dėl karantino įvedimo nuo 2020 m. kovo 16 d. ir faktas, kad įmonė įtraukta į nukentėjusių įmonių sąrašą nepakanka, kad apeliantė galėtų pakeisti būtinąją darbo sutarties sąlygą dėl užmokesčio dydžio, nes apeliantė neįvykdė ir kitų darbo užmokesčio mažinimui būtinų sąlygų ir nesilaikė darbo kodekse nustatytos tvarkos tokioms sąlygoms keisti. Dėl atsakovo informavimo nurodo, kad apeliantė apie kintamosios dalies sumažinimą privalėjo atsakovą informuoti laiku. Šiuo atveju apie atlyginimo sumažinimą apeliantė atsakovą informavo tik 2020 m. balandžio 3 d. SMS žinute, kad yra pakabintas įsakymas susipažinimui. Apie tai, kad darbdavio įsakymas buvo pakabintas skelbimų lentoje anksčiau, apeliantė įrodymų nepateikė, o atsakovui atlyginimą sumažino neinformavus apie praeitą laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas aplinkybes dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio nepagrindė išvadų skaičiavimais, tai yra jog atsakovui darbo užmokestis buvo sumažintas ne tik nuo kintamosios, bet ir bazinės darbo užmokesčio dalies, be to, nurodydamas jog atsakovui mokėtinas užmokestis sumažintas tiek jog nesiekė minimalaus valandinio darbo užmokesčio peržengė ieškinio ribas. Teigia, kad atsižvelgiant į darbuotojų skaičių apeliantė tinkamai informavo atsakovą apie darbo užmokesčio pasikeitimą, be to teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog dėl ekstremalios situacijos – karantino, apeliantės turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas su apeliantės motyvais nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateikė skaičiavimus ir argumentus dėl atlyginimo sumažinimo, teigia, jog nebuvo tinkamai informuotas apie darbo užmokesčio sumažinimą, o apeliantės argumentai dėl turtinės padėties pablogėjimo nelaikytini pagrįstais.

9. Atsižvelgiant į šalių nurodomus argumentus (nutarties 8 punktas) daroma išvada, kad apeliaciniu skundu keliami šie klausimai – ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovui sumažinto darbo užmokesčio tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovui buvo sumažinta tiek kintamoji, tiek bazinio darbo užmokesčio dalys, ar pirmosios instancijos neperžengė reikalavimo ribų, nurodydamas, kad sumažintas atsakovo atlyginimas nesiekia minimalaus valandinio darbo užmokesčio, ar spręsdamas klausimą dėl atsakovo informavimo apie sumažintą darbo užmokestį padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie darbo užmokesčio sumažinimą, bei ar tinkamai įvertino aplinkybes dėl apeliantės turtinės padėties ekstremaliosios situacijos (pandemijos) metu.

10. Pirmiausia, sprendžiant klausimą dėl atsakovui sumažinto darbo užmokesčio nustatytinos atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžiai ir sąlygos, bei nustatytina, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymu buvo sumažinta tiek kintamoji, tiek bazinė darbo užmokesčio dalys.

11. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis), papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

12. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka (DK 140 straipsnio 3 dalis).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas 2019 m. birželio 26 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kautra“ nuo 2019 m. birželio 28 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Vadovaujantis darbo sutartimi atsakovui taikoma suminė darbo laiko apskaita, atlyginimas nustatytas pagal darbo apmokėjimo nuostatus ir etatų (pareigybių) sąrašus. Remiantis apeliantės Darbo apmokėjimo nuostatų 6 punktu nustatyta, kad konkretūs valandiniai tarifai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos nustatomos šiose nuostatose ir su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje, kuri turi atitikti šiuos nuostatus.

15. Darbo apmokėjimo nuostatų 5 punkte nurodyta, kad atlyginimą sudaro - 1) bazinis darbo užmokestis, kuris gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis arba mėnesinė alga; 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, jei tokia nustatoma; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją, jei tokie nustatomi; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už pasiektus tikslus, nustatytus atitinkamiems darbuotojams ar pareigybėms; 6) premijos, skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus; 7) kitos priemokos ir premijos, kurios jei jos nurodomos atskiroms darbuotojų kategorijoms.

16. Darbo apmokėjimo nuostatų 21 punkte detalizuojama, kokios darbo užmokesčio sudedamosios dalys sudaro darbo apmokėjimo sistemą: 3,10 EUR už vieną vairavimo valandą, 0,85 EUR už kiekvieną išdirbtą valandą (gali būti keičiama pagal kitą vertinimo kriterijų), mėnesinis kintamas priedas už kuro ekonomiją, skaičiuojama pagal patvirtintas normas ekonomijos ir sąlyginio vieneto sandaugą, kurio sąlyginis vienetas - vidutinė mėnesinė kuro (dyzelino) kaina pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija" sąskaitos kvitus, 1 EUR kompensacija už vieną darbo, susijusio su važiavimu, valandą, 64,5 procento priedas už planinių reisų įvykdymą, 2,62 EUR už vienos darbo dienos pasiruošimą darbui.

17. Nagrinėjamam ginčui aktualus ir Darbo apmokėjimo nuostatų 8 punktas, kuris numato, kad darbuotojui gali būti neskiriama iki 30 procentų bendro darbo užmokesčio sudaranti kintamoji atlygio dalis, jei darbuotojas padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose, darbo sutartyje, darbo taisyklėse ar kituose teisės aktuose nurodytus pažeidimus arba jei darbo užmokesčio sumažinimą nulemia ekonominės priežastys, apie kurias darbuotojai buvo iš anksto informuoti. Ši nuostata aktuali atsižvelgiant į tai, kad apeliantės generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymu, Lietuvos Respublikoje įvedus karantiną, dėl koronaviruso grėsmės, buvo nutarta laikinai sumažinti darbuotojų darbo užmokestį 20 procentų, nustatant, kad pokyčiai priklausys nuo ekstremaliosios situacijos pokyčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų.

18. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliantės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties nuostatas (nutarties 14 punktas), į darbo užmokesčio sudedamąsias dalis (nutarties 15-16 punktas), ištyręs byloje pateiktus atsiskaitymo lapelius nesutinka su apeliante, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui buvo sumažinta ne tik kintamoji, bet ir bazinė darbo užmokesčio dalis.

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestį už 2020 m. kovo mėn. sudarė - 479,19 EUR, kuris susideda iš 272,80 EUR (atlyginimas), 2,54 EUR (priedas už darbą naktį), 74,80 EUR (kintamas priedas),17,83 EUR (priemoka (bonus)), 9,38 EUR (priemoka už kuro ekonomiją), 88 EUR kompensacija, 31,44 EUR priemoka už darbą. Iš atsiskaitymo lapelio matyti, jog atlyginimas mažinamas 20 procentų pagal grafą „mažinamas 20% pagal direkt. įs“ ir iš darbo užmokesčio išskaičiuota 99,36 EUR suma ir apskaičiuotas galutinis atlyginimas 397,43 EUR (neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismas siekdamas nustatyti ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bazinio darbo užmokesčio sumažinimo taikant 20 procentų normą, nustatė, kad mažinant tik kintamąją darbo dalį, neįskaičiuojant 272,80 EUR atlyginimo, atsakovui kintama dalis galėjo būti sumažinta iki 44,80 EUR suma (2,54 EUR + 74,80 EUR + 17,83 EUR + 9,38 EUR + 88 EUR + 31,44 EUR x 0,2 % = 44,80 EUR). Nagrinėjamu atveju atlikus perskaičiavimą pagal visą tiek bazinio atlyginimo dalies, tiek kintamosios atlyginimo dalies sumą taikant 20 procentų normą, tai yra, taip kaip nurodyta atsiskaitymo lapelyje nustatyta, kad atlyginimas visa apimtimi sumažintas 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, jog atlyginimas sumažintas kovo mėnesį tiek bazinio užmokesčio, tiek kintamojo darbo užmokesčio dalyse, be kita ko pažymint ir tai, jog į apskaičiavimą įtrauktina ir atsakovui priklausanti kompensacija už darbą kelyje pagal DK 144 straipsnio 8 dalį.

20. Analizuojant balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelį nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestį už 2020 m. balandžio mėn. sudarė – 843,94 EUR, kuris susideda iš 347,20 EUR (atlyginimas), 95,20 EUR (kintamas priedas), 52,95 EUR (priemoka (bonus)), 112 EUR kompensacija už darbą kelyje Lietuvos Respublikoje, 36,68 EUR priemoka už darbą, 199,91 EUR ekstremali situacija. Iš šio atsiskaitymo lapelio taip pat matyti, jog atlyginimas mažinamas 20 procentų pagal grafą „mažinamas 20% pagal direkt. įs“ ir iš darbo užmokesčio išskaičiuota 128,81 EUR suma ir apskaičiuotas galutinis atlyginimas 715,13 EUR (neatskaičius mokesčių). Kaip ir nutarties 19 punkte atlikus perskaičiavimą, taikant 20 procentų normą ir neįskaičiuojant bazinio darbo užmokesčio, atsakovui kintama dalis galėjo būti sumažinta 99,35 EUR suma (95,20 EUR + 52,95 EUR + 112 EUR + 36,68 EUR + 199,91 EUR x 0,2% = 99, 35 EUR). Nagrinėjamu atveju atlikus perskaičiavimą pagal visą tiek bazinio atlyginimo dalies, tiek kintamosios atlyginimo dalies sumą taikant 20 procentų normą, tai yra, taip kaip nurodyta atsiskaitymo lapelyje nustatyta, kad atlyginimas visa apimtimi sumažintas 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, jog atlyginimas sumažintas balandžio mėnesį tiek bazinio užmokesčio, tiek kintamojo darbo užmokesčio dalyse. Analizuojant gegužės mėnesio atsiskaitymo lapelį, taikant nutarties 15 ir 16 punktuose nustatytą apskaičiavimo būdą, taip pat nustatyta, kad apeliantui mokėtinas darbo užmokestis sumažintas tiek nuo bazinės tiek kintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, jog atlyginimas sumažintas kovo – gegužės mėnesiais tiek bazinio užmokesčio, tiek kintamojo darbo užmokesčio dalyse, pažymint ir tai, jog į apskaičiavimą įtrauktina ir atsakovui kompensacija už darbą kelyje pagal DK 144 straipsnio 8 dalį.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju mažinant atsakovui atlyginimą jis buvo sumažintas tiek bazinio, tiek kintamo darbo užmokesčio dalyse nepateikia jokių apskaičiavimų paneigiančių Darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies, nenurodo objektyvių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvų (CPK 178 straipsnis, DK 214 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, jog apeliantė taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje yra nemotyvuotos, iš esmės remiamasi deklaratyviais teiginiais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo 23-25 punktuose aiškiai pateiktas darbo užmokesčio apskaičiavimas, kurių pagrindu padarytos motyvuotos išvados dėl atlyginimo sumažinimo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad apeliantė pagal Darbo apmokėjimo nuostatų 8 punktą turinti teisę iki 30 procentų sumažinti darbuotojams darbo užmokesčio kintamojo užmokesčio dalį, nagrinėjamu atveju, šią teisę įgyvendino netinkamai, tai yra vadovaujantis apeliantės generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymu nepagrįstai sumažino darbo užmokestį ir bazinio darbo užmokesčio ribose. Faktą, jog apeliantė atskaičiavo ir atsakovui priklausančio bazinio darbo užmokesčio dalį pagrindžia byloje pateikti atsiskaitymo lapeliai (nutarties 19-20 punktai), nors pagal priimtą generalinio direktoriaus įsakymą galėjo būti atskaičiuota tik kintamoji dalis, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovui sumažinto darbo užmokesčio tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir teisingai nusprendė, jog atsakovui buvo sumažinta tiek kintamoji, tiek bazinio darbo užmokesčio dalys.

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad atsakovui mokėtinas valandinis darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų peržengė ieškinio reikalavimus, kadangi šiomis aplinkybėmis nesirėmė nei apeliantė, nei atsakovas Darbo ginčų komisijoje ir pirmosios instancijos teisme. Su šiais argumentais nesutiktina. Atsakovo 2020 m. gegužės 25 d. pateiktas prašymas Darbo ginčų komisijai patvirtina, jog atsakovas prašymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovo darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas apeliantės veiksmais, nurodė, kad apeliantės vienašališkas sprendimas sumažinti darbo užmokestį pažeidė Darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingą apmokėjimo už darbą principą. Kaip matyti tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tirdamas šiuos atsakovo nurodytus argumentus, pagrįstai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir jo atitikties minimaliam valandiniam darbo užmokesčiui, todėl nurodomi argumentai dėl bylos ribų peržengimo laikytini nepagrįstais.

24. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie darbo užmokesčio kintamosios dalies sumažinimą. Teigia, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai, paskelbus įsakymą skelbimų lentoje ir SMS žinute. Nurodo, kad toks informavimo būdas pasirinktas vengiant darbuotojų susibūrimų, atsižvelgiant į didelį darbuotojų skaičių. Atsakovas su šiais motyvais nesutinka, teigia, kad apie sumažintą atlyginimą buvo informuotas tik 2020 m. balandžio 3 d., nors sumažintas atlyginimas yra skaičiuojamas nuo kovo mėnesio.

25. Ištyrus rašytinius įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantės generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymu, kuriuo dėl ekstremalios padėties ir koronaviruso grėsmės, be kita ko, nuspręsta 20 procentų sumažinti darbuotojams mokamą atlyginimą, pavesta apeliantės padalinių ir filialų vadovams su šiuo įsakymu supažindinti įmonės darbuotojus, padalinių ir filialų vadovai įgalioti su kiekvienu darbuotoju aptarti susidariusią situaciją, sudaryti susitarimus arba priimti sprendimus pagal įsakymą dėl laikinų darbo sąlygų pakeitimo. Apeliantė, pagal Darbo užmokesčio nuostatų 8 punktą, yra įpareigota pranešti darbuotojui iš anksto apie mažinamą darbo užmokestį iš anksto, kai darbo užmokestis yra mažinamas dėl ekonominės padėties.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas apie priimtą įsakymą buvo informuotas 2020 m. balandžio 3 d. SMS žinute, kurioje nėra išsamiau nurodytos priimto įsakymo turinys, pateiktoje SMS žinutėje nurodoma „Pakabintas direktoriaus įsakymas susipažinimui“. Kitų įrodymų, apie atsakovo informavimą apie pasikeitusį darbo užmokestį byloje nėra, taip pat nėra duomenų, jog padalinio ar filialo vadovas įvykdė pareigą individualiai su atsakovu aptarti susidariusią situaciją, sudaryti susitarimą ar priimti sprendimą dėl laikinų darbo sąlygų pakeitimo, apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokiu momentu buvo paskelbtas įsakymas skelbimų lentoje ir ar apeliantas turėjo galimybę su šiuo įsakymu susipažinti iki 2020 m. balandžio 3 d..

27. DK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad tik DK 45 straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Ir apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas iš anksto. Išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

28. Nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 26 d. neterminuotos darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad atlyginimas mokamas pagal Darbo apmokėjimo nuostatus ir etatų (pareigybių) sąrašą, tai yra sutartyje nėra nurodytas konkretus atlyginimo dydis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui mokėtinas bazinis darbo užmokestis bei kintamoji dalis nustatyti pagal Darbo apmokėjimo nuostatų 5 ir 21 punktus, todėl atsakovas vykdydamas pareigas turėjo pagrįstą lūkestį iki 2020 m. gegužės 19 d. gauti kintamojo darbo užmokesčio dalį, pagal šioje nuostatose nustatytus dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 29 d. neterminuotoje darbo sutartyje konkretus mokėtinas atlyginimas atsakovui nėra nustatytas, darytina išvada, kad Darbo apmokėjimo nuostatose nurodytas atlyginimas (tiek bazinės, tiek kintamosios dalies) apskaičiavimas, yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, kuri galėjo būti keičiama tinkamai ir laiku informavus atsakovą.

29. Taigi, byloje nustatyta, kad šalių neterminuota darbo sutartimi ir Darbo apmokėjimo nuostatais sulygta, jog atsakovo darbo užmokestį sudarys bazinis atlygis ir kintama darbo užmokesčio dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė sulygtą kintama darbo užmokesčio dalį nepagrįstai traktuoja kaip sąlygą, kurią gali keisti vienašališkai, laikant, kad ši darbo užmokesčio dalis gali būti bet kada panaikinta. Pažymėtina, jog nutarties 28 punkte aptartas atlyginimas Darbo apmokėjimo nuostatose yra atsakovo darbo užmokestis, kuris yra įtrauktas į darbo sutartį. Darbuotojo atlyginimas – būtinoji darbo sutarties sąlyga. Darbo teisėje pripažįstama, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantė tinkamai iki 2020 m. balandžio 3 d. informavo atsakovą apie darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimą, į tai, jog nėra duomenų, jog su atsakovu individualiai buvo aptarta susidariusi situacija taip kaip nurodyta apeliantės generalinio direktoriaus įsakyme, nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovė tinkamai ir iš anksto informavo atsakovą apie pasikeitusias darbo sąlygas. Priešingų įrodymu apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

30. Pažymėtina, jog apeliantė galimybę informuoti atsakovą sieja ir su apeliantės darbuotoju kiekiu, turtinės padėties pablogėjimu pandemijos laikotarpiu. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantei taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobūdį (keleivių pervežimas), sutiktina su apeliante, kad apeliantės turtinė padėtis pablogėjo dėl akivaizdžių priežasčių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbuotojas nepriklausomai nuo apeliantės turtinės padėties pablogėjimo ir ar darbuotojų skaičiaus įmonėje privalo įvykdyti darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie besikeičiančias darbo apmokėjimo sąlygas, nurodyti tokių sąlygų keitimo priežastys, taip kaip šiuo atveju nurodyta apeliantės Darbo apmokėjimo nuostatų 8 punkte, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė atsakovo aiškiai neinformavo nei raštu, nei išsiųsta SMS žinute apie besikeičiančią darbo apmokėjimo tvarką, nepateikė duomenų, jog su atsakovu individualiai buvo aptarta situacija dėl darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimų, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti atsakovui priklausantį darbo užmokestį iki gegužės mėnesio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie darbo apmokėjimo tvarką aiškiai buvo informuotas 2020 m. gegužės 19 d. apeliantės paaiškinimu dėl užmokesčio apskaičiavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms (nutarties 8–24 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus – 2020 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitą 500 EUR sumai, 2020 m. lapkričio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą 500 EUR sumai. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš apeliantės priteisiamos patirtos 500 EUR bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. T. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“.