- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-366-307/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00040-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- R. T.
- Advokatai
- Vitalijus Burinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Vitalijaus Burinskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
– pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas – dvi dienos, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo sulaikymo bausmei atlikti momento.
R. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Daiktai: 1. 4000 pakelių cigarečių „Korona super slims“; 2. trys savadarbiai naščiai, skirti dėžėms su cigaretėmis nešti; 3. mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry Curve 9220“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 4. mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P10 VTR-L29“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „MTS.BY“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2GB talpos micro SD kortele Nr. SD-C02G; 5. mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry Curve 9320“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Varėnos pasienio rinktinės poskyryje, adresu Alytaus g. 1, Varėna, konfiskuoti ir sunaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu D. M. (D. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu jam paskirta subendrinta 260 MGL – 13000 Eur bauda (trylikos tūkstančių). Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
R. T. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 10 d. apie 13 val. 30 min. iš anksto susitaręs ir veikdamas vykdytoju bendrininkų grupėje kartu su vykdytoju veikusiu D. M. ir vykdytojais Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdamas muitinės kontrolės ne per muitinės postą gabeno Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 4 000 pakelių cigarečių „Korona super slims“, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 13 091 Eur (toliau – Prekės), šiomis aplinkybėmis: nusikalstamos veikos padarymo tikslu jis (R. T.) ir D. M. 2019 m. balandžio 10 d. apie 13 val. 30 min. nuvykę į Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą, esantį Šalčininkų rajone, Pašalčies kaimo ribose, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0564 ir Nr. 0565 iš Baltarusijos Respublikos teritorijoje bendrai veikusių nenustatytų asmenų perėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šių asmenų perduotas prekes, supakuotas į 8 dėžes.
Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 10 d. apie 13 val. 30 min. aukščiau nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Šalčininkų rajone, Pašalčies kaimo ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0564-0565 atgabentas akcizais apmokestinamas ir 250 MGL vertės dydžio sumą viršijančias prekes – 4 000 pakelių cigarečių „Korona super slims“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, ir kurių vertė yra 13 091 Eur (toliau – Prekės), susitaręs ir veikdamas vykdytoju bendrininkų grupėje kartu su vykdytoju veikusiu D. M., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, bendrais veiksmais pėsčiomis gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje – Šalčininkų rajone, Pašalčies kaimo ribose, apie 300 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kur prekes 2019 m. balandžio 10 d. apie 13 val. 45 min., paliko siekdamas pasišalinti ir išvengti sulaikymo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pradėjus atlikti įtariamųjų sulaikymo veiksmus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo R. T. gynėjas Vitalijus Burinskis prašo:
1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, BK 199² straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas;
2. tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl R. T. išteisinimo atmestų, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir R. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą;
3. tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl R. T. išteisinimo atmestų, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir R. T. grąžinti iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry Curve 9220“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10 VTR-L29“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „MTS.BY“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2GB talpos micro SD kortele Nr. SD-C02G.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas grįsdamas R. T. kaltę dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo remiasi vieninteliu motyvu, t. y. D. M. pripažinimu, kad su nenustatytais Baltarusijos piliečiais buvo sutarta iš anksto dėl cigarečių gabenimo iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją, kad buvo sutarta kur konkrečiai, kuriuo laiku bus gabenamos cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną, išvengiant muitinės patikrinimo. Anot apelianto, šioje dalyje nuosprendis yra visiškai nemotyvuotas.
5. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų R. T. kaltę padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
6. Pirma, nuteistasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme patvirtino, kad per valstybės sieną, iš anksto susitarus, cigaretes jam atnešė Baltarusijos pilietis. Teigė, kad jam atvykus prie valstybės sienos linijos atėjo baltarusis, kuris ir pernešė per du kartus aštuonias dėžes cigarečių.
7. Antra, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnas M. Č. taip pat teigė, kad nuteistuosius pamatė Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie 300 metrų nuo valstybės sienos. Kiti VSAT pareigūnai taip pat nematė nuteistųjų, kertančių valstybės sienos liniją ar esančių prie pat jos.
8. Trečia, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos specialisto J. J. 2019 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime taip pat teigiama, kad įvykio metu apie 300 metrų Lietuvos Respublikos gilumoje nuo valstybinės sienos ženklų Nr. 0565-0564 jis pamatė du asmenis, nešančius po du ryšulius. Valstybės sienos apžiūrai ir daiktų paieškai panaudoti kinologo M. Č. su tarnybiniu šunimi atlikti veiksmai daugiau rezultatų nedavė. Patikrinta Valstybės siena VSŽ 0564-0564, kuri eina Šalčios upeliu, valstybės sienos pažeidimo nenustatyta, asmenų ir daiktų neaptikta.
9. Analizuodamas 2019 m. balandžio 10 d. apžiūros protokolą nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad protokole nurodyta, jog apžiūra buvo pradėta 14.10 val., o bylos duomenys patvirtina, kad R. T. buvo sulaikytas 14.25 val. Vadinasi įvykio vietos apžiūra buvo pradėta nesulaikius R. T.. Po sulaikymo jis įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo, nes nėra įrašytas į apžiūros protokolą. Į protokolą nėra įrašytas ir kitas nuteistasis D. M.. Anot apelianto, tai reiškia, kad tarnybinis šuo apžiūrą atlikusius pareigūnus iki valstybinės sienos atvedė ne pagal nuteistųjų, o pagal gabentų cigarečių kvapą. Tokiu būdu buvo nustatyta pačių cigarečių pakuočių pergabenimo per valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją vieta ir judėjimo kryptis.
10. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014 Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo gynėjo teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duomenų, patvirtinančių, kad būtent R. T. įvykdė kontrabandą, yra netgi mažiau nei minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, tačiau šiuo atveju teismas priėmęs skundžiamą nuosprendį padarė visiškai priešingas išvadas.
11. Skundžiamame nuosprendyje kaip vienas iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių R. T. kaltę padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra VSAT pareigūno M. Č. parodymai. Šis liudytojas vienintelis matė du asmenis, nešančius pakuotes su cigaretėmis į Lietuvos valstybės teritorijos gilumą ir kategoriškai teigė, kad vienas iš šių asmenų buvo R. T.. Tačiau gynėjo teigimu, šio pareigūno parodymai kelia abejonių.
12. Visų pirma, anot apelianto, kelia abejonių tai, kad pareigūnas M. Č. tankiame miške per kelias sekundes, esant 20-30 metrų atstumui taip kruopščiai ir detaliai įsidėmėjo tiek R. T. aprangos detales, tiek jo veido bruožus. Tuo tarpu jo porininkas pareigūnas Z. V., nors ir buvo šalia M. Č., girdėjo pastarojo komandas, greitai prie jo pribėgo, tačiau antro asmens nematė, nes jam trukdė miškas.
13. Antra, M. Č. nurodė, kad R. T. buvo užsidėjęs beisbolo kepuraitę ir, kad jis buvo šviesių plaukų. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad R. T. plaukai yra trumpi, jie negalėjo išlysti iš po kepuraitės, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad M. Č. įsidėmėjo R. T. veido ir aprangos bruožus ne nusikaltimo vietoje, bet užkardoje, į kurią nuteistasis buvo pristatytas iš karto po jo sulaikymo. Be to, gynėjas taip pat nurodo, kad M. Č. apklausa bei R. T. atpažinimas pagal nuotrauką buvo padaryti devyniomis dienomis vėliau.
14. Trečia, byloje liudytojais apklausti pareigūnai M. Č., Z. V., V. K. ir A. D. teigė, kad M. Č. radijo ryšiu nuolat informavo kitus pareigūnus apie pasišalinusio vyriškio judėjimo kryptį, apibūdino jo išvaizdos požymius. Gynėjo teigimu, tokie parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi pats M. Č. tuo metu sulaikinėjo D. M., perdavė jį Z. V.. Be to, M. Č. R. T. taip ir nepavyko sulaikyti net ir su tarnybiniu šunimi. Be to, pareigūnų parodymų, kad M. Č. radijo ryšiu informavo visus apie bėgančio asmens judėjimo kryptį ir išvaizdą, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, pavyzdžiui, pareigūnų pokalbių garso įrašai.
15. Apelianto teigimu, pagrįstų abejonių kelia ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. Č., Z. V., A. D. ir V. K. apklausos protokolai. Anot gynėjo, pareigūnų nurodytos aplinkybės apie bėgančio asmens aprangos detales yra visiškai identiškos, nors pareigūnai buvo apklausiami praėjus nuo devynių dienų iki dviejų mėnesių po nuteistųjų sulaikymo. Tuo tarpu liudytojų A. D. ir V. K. parodymai iš esmės identiški. Anot gynėjo, tai leidžia daryti išvadą, kad pareigūnų parodymai buvo surašyti ne pagal jų žodinius paaiškinimus, kaip to reikalauja BPK 183 straipsnio 3 dalis, o nukopijuojant vienus nuo kitų. Todėl gynėjo teigimu, tokie baudžiamojo proceso pažeidimai neturėtų būti toleruojami, o tokių veiksmų metu gauti duomenys neturėtų būti pripažįstami įrodymais byloje. Anot gynėjo, tokia parodymų kopijavimo praktika ne tik grubiai pažeidžia liudytojo apklausos tvarką, bet ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes tokiu būdu yra suderinami visų apklaustų VSAT pareigūnų parodymai, atimant iš kaltinamojo, taip pat ir iš teismo, galimybę byloje nustatyti objektyvią tiesą. Be to, gynėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors teisiamojo posėdžio metu šių liudytojų parodymai buvo prieštaringi, dažnai nesutapo, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje jų neišdėstė, pasiremdamas tik pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
16. Skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi telekomunikacinių ryšių analize, atlikta paėmus mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles iš abiejų kaltinamųjų kratų metu. Ši analizė yra pateikta VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų pateikimo Nr. IT-1497 (toliau – tarnybinis pranešimas). Apelianto teigimu, išsamiau susipažinus su tarnybiniu pranešimu, jo priedu Nr. 1 (schema, atvaizduojanti judriojo ryšio bazinės stoties bokšto celės SLC01C veikimo teritoriją) galima daryti išvadą, kad iš nuteistųjų paimtų mobiliojo ryšio telefonų ir SIM kortelių duomenys neįrodo juos veikiant kartu, buvus kontrabandos ir neteisėto cigarečių gabenimo vietoje, priešingai, kai kurie duomenys tiesiogiai paneigia bet kokį D. M. ir R. T. bendravimą mobiliojo ryšio telefonais.
17. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 9 d. ir nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 10 d. užfiksuota abonentų Nr. +(duomenys neskelbtini) (R. T.) ir Nr. +(duomenys neskelbtini) (D. M.) galima buvimo vieta yra „Bitės“ judriojo ryšio bazinės stoties bokšto celės SLC01C veikimo teritorija, kurios veikimo ribos yra apie 250 laipsnių. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad iš šios celės atvaizdavimo žemėlapyje (priedas Nr. 1) matyti, kad kampas, esantis tarp dviejų pavaizduotų linijų (celės veikimo ribų), nesiekia net 90 laipsnių.
18. Kita vertus, iš tarnybiniame pranešime ir jo prieduose nurodyto celės SLC01C adreso galima daryti išvadą, kad ši celė yra (duomenys neskelbtini) miesto centre ir, jei jos veikimo ribos yra nurodytos teisingai, tai apima ketvirtadalį (duomenys neskelbtini) miesto, bei šalia esančius miestelius ir kaimus. Gynėjas nurodo, kad R. T. yra (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, o D. M. (duomenys neskelbtini) miestelio, esančio šalia (duomenys neskelbtini), gyventojas. Tokiu atveju, net ir nustačius, kad R. T. ir D. M. telefonai nusikaltimo padarymo dieną buvo prisijungę prie tos pačios mobiliojo ryšio bazinės stoties bokšto celės, tai dar nereiškia, kad jie kartu buvo prie valstybės sienos ir kartu darė nusikalstamas veikas.
19. Be to, net pripažinus, kad priede Nr. 1 celės SLC01C veikimo ribos (250 laipsnių) yra pavaizduotos teisingai, iš jo (priedo Nr. 1) matyti, kad į šios celės veikimo teritoriją patenka ir žuvų ūkio tvenkiniai, kuriuose nurodė žvejojęs R. T..
20. Gynėjas nurodo, kad tarnybiniame pranešime esančioje lentelėje yra nurodyti duomenys apie SIM kortelių aktyvavimo laiką, tačiau nėra pateiktas originalus išrašas iš sistemos, per kurią šie duomenys buvo gauti. Gynėjui kelia abejonių, ar gaunant šiuo duomenis paieškos parametrai nebuvo užduoti taip, kad būtų gautas reikiamas rezultatas, t. y. kad tam tikrą dieną (2019 m. kovo 10 d.) ir tam tikrą valandą (00.42 val.) abi SIM kortelės jau buvo įdėtos į mobiliuosius telefonus. Abejonių kelia aplinkybė, kad abi SIM kortelės buvo aktyvuotos naktį – 00.42 val., ir likus mėnesiui laiko iki nusikaltimo padarymo. Teigia, kad jei abiejų nuteistųjų SIM kortelės būtų aktyvuotos su tikslu naudoti jas darant nusikaltimą, tai būtų padaryta prieš pat nusikalstamos veikos padarymą, o ne rengiantis jį padaryti tik po mėnesio. Kita vertus, net ir nustačius, kad SIM kortelės buvo aktyvuotos tuo pačiu metu, tai neįrodo, kad jų savininkai po mėnesio veikdami kartu padarė nusikalstamą veiką.
21. Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. tarp abonentų Nr. +(duomenys neskelbtini) (R. T.) ir Nr. +(duomenys neskelbtini) (D. M.) vartotojų kontaktai telefoniniais skambučiais ar SMS žinutėmis nėra fiksuojami. Anot nuteistojo gynėjo, tai tik patvirtina, kad visi kiti tarnybiniame pranešime nurodyti ankščiau aptarti duomenys buvo „pritempti“ siekiant pagrįsti nuteistųjų tarpusavio bendravimą. Todėl, apelianto teigimu, išsamiai ištyrus telekomunikacijų ryšių analizę, pateiktą tarnybiniame pranešime, galima daryti išvadą, kad ji neįrodo nei nuteistųjų tarpusavio bendradarbiavimo, nei R. T. buvimo prie valstybės sienos linijos.
22. Specialisto išvada Nr. S 172/2019(01) buvo nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų trijų savadarbių naščių, skirtų dėžėms su cigaretėmis nešti, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, nėra R. T. biologinių pėdsakų. Nors šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. T. su naščiais, o kartu ir su cigaretėmis nekontaktavo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl to visiškai nepasisakė.
23. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad sulaikomas R. T. VSAT pareigūnams nepateikė jokių žvejybos įrankių. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai V. K. ir A. D. parodė, kad stebėdami vietovę jie prie tvenkinių jokių žmonių, transporto priemonių nematė, niekas nežvejojo. Tačiau R. T. nuo pat jo sulaikymo momento pareigūnams tvirtino, kad jis tvenkiniuose žvejojo. Ką patvirtina ir liudytojai V. K. ir A. D.. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. T. pripažino, kad žvejojo tinklais, todėl pareigūnai, stebėję aplinką, galėjo jo nematyti. Be to, suvokdamas, kad žvejoja neteisėtai ir kad jo pastatyti tinklai bus konfiskuoti, nuteistasis pareigūnams jų ir nenurodė. R. T. parodymus patvirtino ir liudytojais apklausti A. S. (S.) ir V. T., tačiau jais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, o rėmėsi (duomenys neskelbtini) žuvininkystės ūkio gautu raštu.
24. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su R. T. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme. Teigia, kad parinkdamas bausmės rūšį teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams, bei tai, kad veikė bendrininkų grupėje. Apelianto teigimu, nors teistumas R. T. ir nėra išnykęs, tačiau paskutinį kartą jis buvo teistas prieš ketverius metus iki jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Tai rodo, kad nusikalstamų veikų darymas nėra jo gyvenimo būdas ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Be to, nurodo, kad dalis baudų, skirtų pagal ankstesnius nuosprendžius, yra sumokėtos. Iš jo atlyginimo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio antstoliai daugiausiai už jam paskirtas įvairias baudas išieškojo 736,75 eurus. Anot apelianto, nors R. T. nuteistas dėl nusikalstamų veikų įvykdytų bendrininkų grupėje, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis laikomas vykdytoju, o ne organizatoriumi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad abi R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, jomis žala valstybei padaryta nebuvo. Be to, tokio pobūdžio nusikalstamose veikose sulaikyto kontrabandinių cigarečių kiekis nelaikytinas labai dideliu. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir R. T. asmenybę: jis yra vedęs, turi keturis nepilnamečius vaikus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Todėl, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose Nr. 1A-269-387/2020, Nr. 1A-206-449/2020), apeliantas mano, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti jam paskyrus piniginio pobūdžio bausmę – baudą.
25. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti R. T. priklausančius mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry Curve 9220“ su SIM kortele „Labas“, mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 VTR-L-29“ su SIM kortele „MTS.BY“ ir 2 GB talpos micro SD kortelę. Byloje nėra duomenų, kad darant nusikalstamas veikas buvo naudojami mobiliojo ryšio telefonai, todėl net ir pripažinus, kad R. T. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagrįstai, mobiliojo ryšio telefonai negali būti laikomi nusikalstamų veikų padarymo priemone, todėl turi būti grąžinti R. T..
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. T. gynėjo Vitalijaus Burinskio apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. T. ir D. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. balandžio 10 d., apie 13.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami kaip vykdytojai bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės Šalčininkų rajone, Pašalčies kaimo ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0564-0565, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje paėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų perneštas 8 dėžes – 4000 pakelių cigarečių „Korona super slims“. Šias akcizais apmokestinamas ir nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintas cigaretes, kurių vertė 13091 Eur, R. T. ir D. M. bendrais veiksmai pėsčiomis gabeno apie 300 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol Šalčininkų rajone, Pašalčies kaimo ribose buvo pastebėti VSAT pareigūno M. Č..
Nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad R. T. nepagrįstai nuteistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad R. T. dalyvavo gabenant cigaretes iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną, išvengiant muitinės patikrinimo, vėliau nešant jas į Lietuvos Respublikos gilumą, nesutinkama su liudytojų VSAT pareigūnų parodymų, byloje esančių kitų įrodymų vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais: iš dalies nuteistojo D. M. (t. 2, b. l. 172), liudytojais apklaustų VSAT pareigūnų M. Č. (t. 2, b. l. 171–172), Z. V. (t. 2, b. l. 172–173), A. D. (t. 2, b. l. 175–176) ir V. K. (t. 2, b. l. 173–175) parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 20–22), liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 31–34), įvykio vietos ir joje aptiktų daiktų (t. 1, b. l. 11–16), daiktų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 42–47) byloje surinktais duomenimis, Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktu cigarečių muitiniu įvertinimu (t. 1, b. l. 57–58) bei kitais bylos duomenimis.
Nuteistasis R. T. apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje neigė gabenęs cigaretes per Lietuvos Respublikos sieną. Nurodė, kad VSAT pareigūnas negalėjo jo atpažinti, kadangi jo (R. T.) su D. M. sulaikymo metu nebuvo. Jis tą dieną žvejojo tinklais netoli esančiuose (duomenys neskelbtini) priklausančiuose tvenkiniuose su dar keturiais asmenimis, kurių nurodyti negali, nes pastarieji dirba žuvininkystės ūkyje, todėl bijo būti apkaltinti vagyste ir atleisti iš darbo. Iki tvenkinių jį atvežė brolis V. T.. Jo sulaikymo metu kiti žvejai buvo toliau nuo jo ir pareigūnams nesirodė. Kadangi žvejojo nelegaliai, todėl jis (R. T.) nuo pareigūnų ir bėgo. Jis pareigūnams žvejybos įrankių neparodė, tačiau jei jie būtų pavažiavę iki šalia esančių tvenkinių būtų patys radę tinklus.
Papildomai apklaustas R. T. patikslino, kad brolis V. T. jį ir A. S. (S.) prie tvenkinių, esančių apie kilometrą nuo jo sulaikymo vietos, atvežė apie 11 val. Su V. T. sutarė, kad atvažiuos jų (R. T. ir A. S.) paimti apie 16-17 val. Prie tvenkinių buvo ir du apsaugos darbuotojai, kurie telefonu jį informuodavo, kur geriau žvejoti, prižiūrėjo, kad žvejybos metu jiems (R. T. ir A. S.) niekas netrukdytų. Tą dieną šie darbuotojai budėjo prie tvenkinių. Jis (R. T.) turėjo su jais atsiskaityti pardavęs žuvį. Atpažinimo metu jis (R. T.) jau buvo persirengęs sausais rūbais, todėl nesupranta, kaip VSAT pareigūnas (M. Č.) jį galėjo atpažinti (t. 2, b. l. 180, 186–187).
Aplinkybę, kad 2019 m. balandžio 10 d. jis (R. T.) žvejojo tinklais (duomenys neskelbtini) tvenkiniuose nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Asmenų, kurie kartu su juo buvo prie tvenkinių, R. T. apklausiamas nenurodė. Jis pažįsta D. M., tačiau su juo tą dieną cigarečių negabeno (t. 2, b. l. 62, 64 – 65, 66, 72).
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad R. T. parodymus iš esmės patvirtina nuteistojo D. M. parodymai, kuriuose jis teigė, kad nešant cigaretes buvo pastebėtas ne su R. T., o su Baltarusijos piliečiu. Apklaustas teisiamajame posėdyje nuteistasis D. M. pripažino, kad įvykio dieną gabeno kontrabandines cigaretes. Parodė, kad iki sienos nuėjo jis vienas. Ten jo laukė Baltarusijos pilietis, kuris į Lietuvos teritoriją jau buvo pernešęs 8 cigarečių dėžes. Abu paėmę šias dėžes nešė į Lietuvos pusę, tačiau netrukus buvo sustabdyti pareigūno. Jis (D. M.) iš karto sustojo, o Baltarusijos pilietis nubėgo ten, iš kur jie ir atėjo. Jis (D. M.) pažįsta R. T., tačiau tą dieną pastarojo kartu su juo nebuvo (t. 2, b. l. 179). Iš esmės analogiškas aplinkybes D. M. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 165–166).
Vertinant abiejų nuteistųjų parodymus galima pripažinti, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo pakankamai nuoseklūs ir vienodi. Abu jie neigė, jog kontrabandines cigaretes kartu su D. M. gabeno R. T.. D. M. tvirtino, kad cigaretes per Lietuvos Respublikos sieną pernešė ir vėliau kartu su juo Lietuvos teritorijoje nešė Baltarusijos pilietis, o R. T. teigė, kad jis tuo metu netoliese esančiuose tvenkiniuose nelegaliai žvejojo. Tačiau priešingai nei teigiama R. T. gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kontrabandines cigaretes kartu su D. M. neteisėtai gabeno būtent R. T..
Pirmiausia, R. T. dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina įvykio vietoje jį mačiusio liudytojo VSAT pareigūno M. Č. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. gavę pranešimą nuvyko patikrinti saugomo valstybės sienos ruožo. Kolega Z. V. link sienos nuėjo keliu, o jis (M. Č.) su tarnybiniu šunimi nubėgo aplink mišką. Kai iki valstybės sienos buvo likę apie 300 metrų, jis pamatė į kelią išėjusius D. M. ir R. T.. Jie stovėjo apie 20-30 metrų atstumu atviroje vietovėje, nešė užsidėję ant pečių cigarečių dėžes. Abu nuteistieji, pamatę jį, numetė dėžes ir pradėjo bėgti link sienos. Jis (M. Č.) paleido šunį, kuris maždaug už 50 metrų sulaikė D. M., o R. T. nubėgęs apie 10-20 metrų link sienos padarė lanką ir nubėgo į Dundulės mišką. Jis sulaikė D. M., perdavė jį netrukus pribėgusiam Z. V., o pats tęsė R. T. persekiojimą. Apie tai, kad nuteistasis galimai bėga link tvenkinių, jis (M. Č.) pranešė kitiems pareigūnams. R. T. pabėgus iš įvykio vietos, jis (M. Č.) jo nebematė. Toje vietoje yra miškas, daug medžių, posūkių, vingių, todėl matomumas blogas – nuo 20 iki 100 metrų. Iš kolegų pasakojimo žino, kad gavę pranešimą V. K. ir A. D. nuvažiavo link sankirtos, iš kurios matosi tvenkiniai, ir ten būdami pamatė, kaip R. T. išbėgo iš miško. Nuo vietovės, kur buvo sulaikytas R. T. iki vietos, kur jis (M. Č.) paleido šunį, atstumas – apie kilometras ar pusantro. R. T. buvo sulaikytas maždaug po valandos. D. M. ir R. T. anksčiau nebuvo matęs. R. T. veido bruožus ir aprangos detales jis įsidėmėjo ir nurodė savo kolegoms. D. M. ir R. T. apranga buvo labai panaši. R. T. buvo užsidėjęs kepuraitę su snapeliu. Po pastarojo sulaikymo jis atpažino R. T. užkardoje. Ikiteisminio tyrimo metu jis (M. Č.) R. T. apibūdino kaip šviesaus gymio, stambesnio kūno sudėjimo, su chaki spalvos kepuraite, chaki spalvos džemperiu su gobtuvu, juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos pirštinėmis, šviesių plaukų (t. 2, b. l. 171–172). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. Č. atpažino R. T. kaip asmenį, kuris 2019 m. balandžio 10 d. gabeno cigaretes, ir kuris pasišalino iš sulaikymo vietos (t. 1, b. l. 20–22).
Liudytojo M. Č. nurodytas aplinkybes apie R. T. pasišalinimą iš įvykio vietos patvirtina ir kitas teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas VSAT pareigūnas Z. V.. Liudytojo parodymais nustatyta, kad patikrinti valstybės sienos ruožą prie valstybės sienos ženklo Nr. 0565 jis su M. Č. nuėjo skirtingais keliais. M. Č. nubėgo pirmas, jis (Z. V.) girdėjo, kaip kolega pažeidėjui nurodė sustoti. Pribėgęs po kelių sekundžių jis (Z. V.) pamatė ant kelio ryšulius, o netoli jų ant žemės paguldytą D. M.. M. Č. paaiškino, kad buvo dar vienas žmogus, kuris nubėgo link sienos, todėl jis (M. Č.) su šunimi pagal pėdsakus nusekė paskui jį. M. Č. radijo ryšiu apibūdino kaip buvo apsirengęs pasišalinęs asmuo (R. T.), nurodė, kad iš pradžių jis nubėgo link sienos, padarė ratą ir nubėgo į Lietuvos gilumą (t. 2, b. l. 172–173). R. T. sulaikymo aplinkybės byloje nustatytos liudytojų V. K. ir A. D. parodymais. Šių liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad R. T. iki sulaikymo tvenkiniuose žvejojo. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavę pranešimą apie iš įvykio vietos pasišalinusį asmenį jis su A. D. su žiūronais stebėjo aplinką netoli tvenkinių. Po 20-30 min. jis (V. K.) pamatė iš miško išbėgantį R. T.. Kadangi pastarojo išvaizda atitiko radijo ryšiu nurodytą apibūdinimą jie nuvažiavo šį asmenį patikrinti. R. T. pamatęs juos apsisuko ir įšoko į vandens griovį. Nors nuteistasis tvirtino, kad jis žvejojo, tačiau jokių žvejybos įrankių neturėjo, kitų asmenų šalia taip pat nebuvo. Liudytojo V. K. teisiamajame posėdyje nurodytas R. T. išvaizdos apibūdinimas atitiko M. Č. parodymus apie R. T. išvaizdą įvykio metu (t. 2, b. l. 173–175).
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau aptartų liudytojų parodymus patvirtina ir byloje liudytoju apklaustas A. D., kuris kartu su V. K. stebėjo vietovę netoli Dundulės miško bei tvenkinių. A. D. nuosekliai teigė, kad M. Č. apibūdinimą atitinkantį žmogų (R. T.) jie pamatė išbėgantį iš miško. Pastarasis buvo apsirengęs chaki spalvos džemperiu su gobtuvu, tamsiomis sportinėmis kelnėmis. Sulaikymo metu R. T. bandė slėptis, todėl įšoko į vandens griovį. Teigė, kad nuteistasis buvo uždusęs, todėl iš pradžių negalėjo kalbėti, po to paaiškino, kad tvenkiniuose statė tinklus. Tačiau jie nei tinklų, nei kitos žvejybos įrangos nepastebėjo (t. 2, b. l. 175–176).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, kadangi jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvykių seką, yra logiški, ir priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs ir iš esmės sutampa tarpusavyje. Liudytojų M. Č. ir Z. V. parodymais nustatyta, kad gavę pranešimą iš budėtojo jie link įvykio vietos bėgo skirtingais keliais: Z. V. tikrinti informacijos nuėjo mišku tiesiai, o M. Č. su tarnybiniu šunimi – darydamas lanką aplink mišką. M. Č. pamatęs nuteistuosius nešančius cigarečių dėžes davė nurodymą nuteistiesiems stoti, įspėjo, kad bus paleidžiamas tarnybinis šuo. Z. V. patvirtino girdėjęs savo kolegos įspėjimus, tačiau sulaikomų asmenų jis nematė, kadangi užstojo medžiai. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Z. V. nebuvo kartu su M. Č. pastarajam pastebėjus nuteistuosius. Jis į įvykio vietą atbėgo vėliau, tik išgirdęs M. Č. įspėjimus. Tuo metu nuteistasis R. T. iš įvykio vietos jau buvo spėjęs pasišalinti, todėl liudytojas Z. V. jo ir nematė.
Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad M. Č. negalėjo taip detaliai įsidėmėti iš sulaikymo vietos pabėgusio asmens aprangos ir išvaizdos požymių, kadangi tai padaryti trukdė miškas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 11–16) matyti, kad nešuliai su cigaretėmis buvo numesti ne miško tankmėje, bet proskynoje, atviroje vietovėje. Liudytojas M. Č. patvirtino, kad R. T. jis pamatė būdamas nuo jo 20-30 metrų atstumu, jo regėjimas geras, todėl visiškai logiška, kad liudytojas šviesiu paros metu, net ir per gana trumpą laiką būdamas pakankamai nedideliu atstumu nuo nuteistųjų galėjo užfiksuoti šias reikšmingas aplinkybes. Be to, liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje tiksliai nurodė, kokia kryptimi nubėgo R. T. ir apie tai, bei apie nuteistojo išvaizdą radijo ryšiu pranešė kitiems VSAT pareigūnams. Liudytojai V. K. ir A. D. patvirtino, kad M. Č. radijo ryšiu pranešė, kad vyksta sulaikymas, kad vienas asmuo pasišalino ir bėga link Dundulės miško, link tvenkinių. Liudytojai nurodė, kad sulaikymo metu R. T. buvo apsirengęs chaki spalvos džemperiu, tamsiomis kelnėmis, turėjo chaki spalvos kepuraitę, apžiūros metu pas jį buvo rastos juodos spalvos pirštinės. Anot liudytojų, R. T. aprangos apibūdinimas tiksliai atitiko M. Č. radijo ryšiu pateiktą informaciją, būtent todėl ir buvo nuspręsta jį sulaikyti. Apelianto teigimu M. Č. R. T. aprangos bei išvaizdos požymius galėjo įsidėmėti jau po pastarojo sulaikymo bei pristatymo į užkardą, tačiau tokiu atveju, M. Č. nebūtų galėjęs šių aplinkybių nurodyti ir kitiems VSAT pareigūnams dar iki nuteistojo sulaikymo. Kita vertus, tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja paties R. T. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, kad jį atpažinęs pareigūnas (M. Č.) užkardoje jį matė jau persirengusį kitais, sausais drabužiais. Taigi, teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad M. Č. pirmą kartą R. T. pamatė tik atvažiavęs į užkardą, vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, kuri nepaneigia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų VSAT pareigūnų parodymais nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu VSAT pareigūnai parodė, kad M. Č. bėgdamas paskui nuteistąjį nuolat informavo kitus pareigūnus apie pasišalinusio asmens judėjimo kryptį, nors pats tuo metu sulaikinėjo D. M., o vėliau bėgdamas paskui nuteistąjį pastarojo taip ir nebematė. M. Č. parodymais nustatyta, kad sulaikęs D. M. ir perdavęs jį savo kolegai liudytojui Z. V. jis nubėgo paskui pasišalinusį asmenį, kadangi tiksliai matė, kuria kryptimi jis nubėgo. Būtent tuo metu jis ir pranešė kitiems pareigūnams turimą informaciją, t. y. R. T. išvaizdos požymius bei judėjimo kryptį. Atkreiptinas dėmesys, kad VSAT pareigūnams, saugantiems pasienio ruožus, gerai žinomi šių vietovių maršrutai, bei pati teritorija, todėl net ir nematydamas bėgančio asmens, pareigūnas gali nuspėti, kokia kryptimi iš įvykio vietos bandys pasišalinti pažeidėjas. Šiuo atveju M. Č. kitiems pareigūnams ir nurodė, kad R. T. bėga link tvenkinių. Būtent ten, išbėgantis iš miško nuteistasis ir buvo pastebėtas V. K. bei A. D.. Todėl tai, kad R. T. įvykio vietoje tam tikru metu buvo dingęs iš M. Č. akiračio, nepaneigia jo parodymų, kad jis sekdamas pastarojo pėdsakus numatė jo galimą pasišalinimo kryptį ir pranešė apie tai kitiems pareigūnams.
Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus M. Č., Z. V., V. K. bei A. D. buvo pažeistos BPK 183 straipsnio nuostatos, kadangi šių liudytojų parodymai nebuvo surašyti pagal jų žodinius paaiškinimus, o nukopijuoti vieni nuo kitų. BPK 183 straipsnio 3 dalis nustato, kad liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų; liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Iš tiesų, vertinant šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, galima daryti išvadą, kad jie galimai tarpusavyje buvo derinami. Visgi, kolegijos nuomone, laikyti tai esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu šiuo atveju nėra pagrindo. Pirmiausia, visi šie liudytojai buvo tiesioginiai įvykio dalyviai, Z. V., V. K. bei A. D. informaciją apie nuteistojo aprangos detales gavo iš M. Č., todėl jų apklausose nurodytos aprangos detalės atitiko R. T. mačiusio pareigūno pateiktą apibūdinimą. Vėliau V. K. ir A. D. patys sulaikė R. T., todėl gerai ir įsidėmėjo, kaip pastarasis buvo apsirengęs. Antra, įrodymais baudžiamojoje byloje pripažįstami teisiamajame posėdyje duoti liudytojų parodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino kaip nuoseklius ir neprieštaringus. Būtent šiais teisme ištirtais liudytojų parodymais ir grindžiamos teismo išvados dėl R. T. kaltės įvykdžius nusikalstamas veikas.
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama 2019 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų pateikimo Nr. IT-1497 pateikta telekomunikacinių ryšių analizė, šių duomenų patikimumas. Teigiama, kad prie tarnybinio pranešimo nėra pridėti pirminiai duomenų gavimo šaltiniai, nurodytos judriojo telefono ryšio celės Nr. SLC01C veikimo ribos neatitinka jų atvaizdavimo žemėlapyje (priedas Nr. 1) ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindo sutikti su šiais gynėjo teiginiais. Iš minimo tarnybinio pranešimo turinio galima suprasti, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas R. J., atlikęs duomenų analizę bei surašęs tarnybinį pranešimą, rėmėsi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos gautais duomenimis bei telekomunikacijų operatorių duomenimis apie buvusius telekomunikacinius įvykius (t. 1, b. l. 96, 97–100). Nors kartu su tarnybiniu pranešimu buvo pateikta DVD-R laikmena ir telefono ryšio abonentinio numerio telefoninių skambučių išklotinės, duomenų, kad ši informacija buvo pateikta telekomunikacijų operatoriaus byloje nėra. Be to, nėra nurodyta ir iš kokių pirminių šaltinių buvo gauti duomenys apie paimtų iš nuteistųjų SIM kortelių aktyvavimo laiką. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nesiaiškino, tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno neapklausė, tačiau apkaltinamąjį nuosprendį grindė tarnybiniame pranešime pateikta duomenų analize. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šiuo tarnybiniu pranešimu nesiremia, nes byloje nėra jokios informacijos apie pirminius jos gavimo šaltinius. Teisėjų kolegija šiuo atveju, vadovaudamasi operatyvumo principu, nemato būtinybės aiškintis, kokiu būdu buvo gauti tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kadangi ši informacija nėra būtina daromų išvadų pagrįstumui. R. T. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina jau ankščiau teismo aptarti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.
Nuteistojo R. T. kaltės dėl bendrininkavimo darant nusikalstamas veikas su D. M. nepaneigia ir aplinkybė, kad ant įvykio vietoje rastų savadarbių naščių, skirtų dėžėms su cigaretėmis nešti, nebuvo aptikta R. T. biologinių pėdsakų (specialisto išvada Nr. S 172/2019(01) t. 1, b. l. 65–69). Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad asmens kratos metu pas R. T. buvo rastos juodos spalvos medžiaginės pirštinės (t. 1, b. l. 42–44). Liudytojas M. Č. taip pat parodė, kad tuo metu, kai pastebėjo dėžes nešančius nuteistuosius R. T. mūvėjo juodas pirštines. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo biologinių pėdsakų ant savadarbių naščių ir negalėjo likti, nes nusikalstamų veiksmų metu jis mūvėjo pirštinėmis.
R. T. apklaustas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime nuosekliai tvirtino, jog jis sulaikymo dieną nelegaliai žvejojo (duomenys neskelbtini) priklausančiuose tvenkiniuose. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie nuteistojo teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija siekiant paaiškinti jo buvimo ir sulaikymo pasienio zonoje aplinkybes. Pirmiausia, paties nuteistojo parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad įvykio dieną jis su kitais kartu su juo žvejojusiais asmenimis pagavo apie 150 – 200 kilogramų žuvies, kurią išvežė vienas iš jo draugų, be to, teigė, kad jo (R. T.) užduotis tą dieną buvo stebėti tvenkinių savininko namą (t. 2, b. l. 62). Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis jau teigė, kad jį ir A. S. prie tvenkinių nuvežė brolis V. T.. Su pastaruoju buvo susitarta, kad jis atvažiuos jų (R. T. ir A. S.) ir sugautos žuvies paimti apie 16 val. Taigi, apie tai, kad tą dieną sugautą žuvį išsivežė jo draugas automobiliu, R. T. teisiamajame posėdyje jau nenurodė. Be to, teisme nuteistasis teigė, kad būtent jis tvenkiniuose žvejojo, o tvenkinių apsaugos darbuotojai stebėjo aplinką, bei telefonu jį (R. T.) informavo, kur geriau žvejoti (t. 2, b. l. 186–187). Be to, nuteistojo versiją apie žvejybą paneigia tai, kad pagal VSAT pareigūnų V. K. ir A. D. parodymus, nuteistąjį jie pamatė tuomet, kai jis išbėgo iš miško toje vietoje, kuri buvo arčiausiai iki valstybės sienos. Iš byloje esančio plano-schemos, kuriame pareigūnai nurodė nuteistojo judėjimo maršrutą, matyti, kad R. T. buvo sulaikytas bėgant nuo tvenkinių link kelio. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis siekė skubiai iš šios vietovės pasišalinti (t. 1, b. l. 30, 41). Pirmiau paminėti liudytojai taip pat nurodė, kad R. T. pamatęs atvažiuojantį jų automobilį bandė pasislėpti įšokdamas į vandens griovį, nuo intensyvaus bėgimo buvo uždusęs, negalėjo kalbėti, vėliau teigė, kad žvejojo, tačiau su savimi jokių žvejybos įrankių neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. T. (t. 2, b. l. 187), bei A. S. (t. 2, b. l. 188) duotais parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. T. nurodė savo draugą A. O. kaip asmenį, galintį pateikti duomenų, patvirtinančių, kad R. T. nedalyvavo nusikalstamose veikose, tačiau kitų asmenų, dalyvavusių su juo žvejyboje, nenurodė (t. 2, b. l. 64–65). Prokuroro 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu buvo atsisakyta tenkinti R. T. gynėjo advokato prašymą dėl A. O. apklausos motyvuojant tuo, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. papildomos apklausos metu R. T. atsisakė duoti parodymus, o jo gynėjas prašomas pateikti papildomas aplinkybes ir motyvus dėl šio liudytojo apklausos, tai padaryti atsisakė (t. 1, b. l. 116–117). Pirmosios instancijos teismas patenkino nuteistojo gynėjo prašymą šį liudytoją apklausti, tačiau A. O. apklaustas teisiamajame posėdyje nebuvo, kadangi jis buvo išvykęs į Norvegiją (t. 2, b. l. 179). Būtent šiame teisiamajame posėdyje nuteistasis R. T. jau nurodė, kad į žvejybą jį atvežė brolis V. T. (t. 2, b. l. 180), o į sekantį teismo posėdį atvyko ir A. S., kuris teigė, kad 2019 m. balandžio 10 d. kartu su nuteistuoju žvejojo tvenkiniuose (t. 2, b. l. 186). Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybės, kad nuteistasis iš pradžių nenurodė nei vieno iš kartu su juo buvusių asmenų, vėliau pateikė A. O. duomenis, o nepavykus jo apklausti nurodė dar du neva su juo buvusius asmenis, leidžia abejoti liudytojų V. T. ir A. S. parodymų patikimumu, juolab, kad V. T. yra nuteistojo brolis, o A. S. – draugas. Savo parodymais šie liudytojai akivaizdžiai siekia padėti R. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, A. S. parodymai prieštarauja pirmiau aptartiems liudytojų V. K. bei A. D. parodymams. A. S. teigė, kad jis kartu su R. T. žvejojo tvenkiniuose tinklais, tačiau pamatęs, kad nuteistąjį sulaikė pareigūnai jis pasislėpė ir nesirodė. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausti V. K. ir A. D. parodė, kad gavę pranešimą apie pažeidėjus jie sustojo sankryžoje ir su žiūronais apie pusvalandį stebėjo vietovę, tačiau jokių kitų asmenų prie tvenkinių nematė. Liudytojai patvirtino, kad toje vietoje matomumas geras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai R. T. pamatė praėjus apie 20-30 min. nuo stebėjimo pradžios, taigi jei A. S. ar kiti asmenys įvykio metu būtų buvę netoli tvenkinių, pareigūnai per tiek laiko juos būtų pastebėję. R. T. taip pat teigė, kad tuo metu prie tvenkinių dar buvo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai, kurie tą dieną saugojo teritoriją ir jį informuodavo, kur geriau žvejoti, bei stebėjo, kad jiems (R. T. bei A. S.) niekas netrukdytų. Tačiau ir šie nuteistojo argumentai prieštarauja byloje esantiems duomenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. Tribonių kaimo prieigose nebuvo užfiksuota vagystės iš tvenkinių, o tą dieną jokie apsaugos darbuotojai pagal darbo grafiką nedirbo (t. 2, b. l. 192). Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. T. versija, jog įvykio dieną jis nelegaliai žvejojo tvenkiniuose, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, o nuteistojo buvo pasirinkta siekiant pateisinti savo buvimą netoli valstybės sienos.
Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad R. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Apeliantas remiasi nuteistojo D. M. parodymais, kad cigaretes jam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pernešė Baltarusijos pilietis, bei VSAT pareigūno M. Č. parodymais, VSAT pareigūno J. J. 2019 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad asmenys gabenantys cigaretes buvo pastebėti Lietuvos teritorijoje, apie 300 metrų nuo Lietuvos valstybės sienos ženklų. Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti.
Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Taigi, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad cigaretės, kurių vertė nusikalstamos veikos padarymo metu viršijo 250 MGL dydžio sumą, per Lietuvos Respublikos sieną buvo pergabentos ne per muitinę, o perneštos per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. apskritai išvengiant muitinės kontrolės. Jau minėta, kad nuteistasis D. M. neneigia, kad jo gabentos cigaretės buvo perneštos per Lietuvos valstybės sieną ir tai padarė Baltarusijos pilietis, su kuriuo jis buvo iš anksto susitaręs. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybinis šuo, asmenų, gabenusių pakuotes su cigaretėmis pėdsakais, nuo aptiktų dėžių su cigaretėmis, vedė per Dundulės miško masyvą 284 metrus iki valstybės sienos linijos, prie Šalčios upelio, ties kurio viduriu driekiasi valstybės siena. Kadangi valstybės sienos linija ir jos prieigos eina Šalčios upeliu, valstybės sienos kirtimo pėdsakų, tinkamų identifikavimui nebuvo aptikta (t. 1, b. l. 11–16). Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarnybinis šuo, pareigūnus atvedęs iki valstybės sienos, sekė ne R. T., o cigarečių kvapo pėdsakais, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Liudytojo M. Č. parodymais nustatyta, kad tęsdamas įvykio vietos apžiūrą su tarnybiniu šunimi jis pirmiausiai apžiūrėjo vietovę, kurioje buvo sulaikytas D. M. bei nelegaliai gabenamos cigaretės, o po to tarnybinis šuo cigaretes gabenusių asmenų paliktais pėdsakais nusekė iki valstybės sienos ribos (t. 1, b. l. 18–19). Taigi, tarnybinis šuo sekė asmenų pėdsakais ir šie pėdsakai vedė nuo dėžių su cigaretėmis iki Šalčios upelio, ties kuriuo eina valstybės sienos linija. Greta kitų byloje esančių įrodymų ši aplinkybė patvirtina, kad kartu su D. M. cigaretes nuo Lietuvos valstybės sienos linijos nešė ir R. T.. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant pripažinti asmenį kaltu, padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra būtina nustatyti, kad kiekvienas iš bendrininkų įgyvendino visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Todėl tai, kad patys nuteistieji D. M. ir R. T. neperžengė valstybės sienų ribų gabendami cigaretes, dar nereiškia jų nekaltumo padarius kontrabandą, tai tik rodo, kad jie veikė bendrininkaudami, iš anksto susitarę kartu su kitos valstybės – Baltarusijos Respublikos piliečiais (piliečiu), kurie rastas cigaretes pergabeno per sieną, o nuteistieji jas iš sutartos vietos pasiėmė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad šioms nusikalstamoms veikoms buvo ruošiamasi iš anksto, t. y. su Baltarusijos Respublikos piliečiu buvo susitarta dėl cigarečių perdavimo vietos ir momento, sutartu laiku abu nuteistieji atvyko į sutartą vietą prie Lietuvos valstybės sienos ir perėmė cigaretes. R. T. asmens kratos metu buvo rastos pirštinės, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ su įdėta Baltarusijos Respublikos telekomunikacijų operatoriaus SIM kortele „MTS.BY“ (t. 1, b. l. 75–76), kuris, akivaizdu, buvo pasiimtas su savimi siekiant palaikyti ryšį su bendrininkais Baltarusijoje ir taip palengvinti nusikalstamos veikos darymą. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. T. atliktų veiksmų tikslas, būtent, ir buvo privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių nepateikimas muitinei, tai yra cigarečių kontrabanda. 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte Nr. (9.3/46)2V-6884 yra nurodyta, kad 4000 pakelių cigarečių „Korona super slims“ bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 091 Eur (t. 1, b. l. 57–58). Taigi gabenamų daiktų vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. R. T. suvokė, kad, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, tačiau jų nepateikė ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad R. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
Nuteistojo gynėjas savo skunde apeliuodamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-177/2015, atkreipia dėmesį, jog išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo užfiksuoti pėdsakai ant kontrolinės pėdsakų juostos, taip pat buvo duomenų, kad dėžes į Lietuvos Respubliką pernešė baltarusiai, galiausiai tarp nuteistųjų ir nenustatyto asmens iš Baltarusijos Respublikos buvo užfiksuoti pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu, kurių metu buvo derinamas atvykimo prie abiejų valstybių sienos laikas, vieta ir pan. Tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams šių duomenų nepakako kaltei pagal BK 199 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Apelianto minimas nuosprendis yra priimtas byloje, kurioje asmenys dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti nesurinkus įrodymų, jog kaltinamieji padarė šį nusikaltimą. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas). Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo R. T. kaltei pagrįsti ir paneigti apelianto skundo teiginius, kad R. T. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl šioje byloje remtis minimu nuosprendžiu kaip precedentu, nėra pagrindo.
BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako, tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Ši nusikalstama veika taip pat padaroma alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių, o tai reiškia, kad nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398-511/2015; Nr. 2K-266-693/2016 ir kt.).
Nuteistajam R. T. inkriminuotas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas, kuris pasireiškė tuo, kad jis kartu su bendrininku D. M. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios Šalčininkų rajone, Pašalčies kaimo ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0564-0565, pėsčiomis nešė 4000 pakelių cigarečių „Korona super slims“ apie 300 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol R. T. pamatęs pareigūnus gabenamas cigarečių dėžes numetė siekdamas pasišalinti. Byloje nėra ginčo, kad gabentos cigaretės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio ribą (13 091 Eur), yra akcizais apmokestinamos prekės ir jos nebuvo paženklintos nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, o jų kiekis viršijo Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Abu nuteistieji šias aplinkybes žinojo, suprato savo nusikalstamą veiksmų pobūdį ir siekė taip veikti. R. T. ir D. M. veikė kaip vykdytojai, nes vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. T. ir D. M. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.
Dėl R. T. paskirtos bausmės
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį nuteistas subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes neatsižvelgė į tai, kad R. T. buvo teistas daugiau nei prieš ketverius metus, ankstesniais teismo sprendimais jam paskirtos baudos yra išieškomos iš jo darbo užmokesčio, jis nebuvo pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi, nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, be to, nusikalstamų veikų metu nebuvo padaryta žala valstybės biudžetui, nebuvo atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę.
Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).
Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcija taip pat numato baudos ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas R. T. už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – taip pat dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. T. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo.
Skirdamas bausmes R. T. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, jomis valstybei turtinė žala padaryta nebuvo. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad R. T. išsiskyręs (t. 2, b. l. 154–156), turi mažamečių vaikų (t. 3, b. l. 50–51, 53–54, 55, 56), dirba (t. 2, b. l. 153), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 47–51), teistas du kartus, teistumai nėra išnykę (t. 2, b. l. 6–8). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. liepos 7 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais R. T. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos piniginio pobūdžio bausmės – baudos (t. 2, b. l. 9–46).
Niekuo nepagrįsti gynėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas be kita ko turėjo atsižvelgti ir į tai, kad R. T. nebuvo padarytų nusikalstamų veikų organizatorius. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, bei 199² straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdytos bendrininkų grupėje, nei vienam iš byloje teisiamų asmenų organizatoriaus požymis ir nebuvo inkriminuotas. Taigi nuteistųjų kaip bendravykdytojų vaidmuo buvo įvertintas pagal byloje turimus duomenis.
Sutiktina, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje, bei 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos smurtiniams nusikaltimas, tačiau įstatymo leidėjas šias veikas priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik baudą, bet ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kokią konkrečią bausmės rūšį parinkti nuteistajam sprendžia teismas, įvertinęs visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad R. T. iki nusikaltimo šioje baudžiamojoje byloje padarymo buvo teistas prieš ketverius metus, be to, ankstesniais teismo sprendimais paskirtos baudos yra išieškomos iš jo darbo užmokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. liepos 7 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, R. T. skyrė atitinkamai 67 MGL (2523 Eur) baudą bei 178 MGL (6703 Eur) baudą. Antstolė Teresa Gerasimovič 2019 m. birželio 26 d. patvarkyme dėl duomenų pateikimo Nr. S-19-45-12862 nurodė, kad šios baudos nėra išieškotos. Nurodyta, kad 2018 m. birželio 11 d. R. T. yra pateikęs prašymą mokėti skolą ir vykdymo išlaidas dalimis po 40 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d. R. T. sumokėjo bendrą 490 Eur sumą, kuri atsižvelgiant į jo atžvilgiu vykdomas 7 vykdomąsias bylas, buvo paskirstyta būtinų ir papildomų vykdymo išlaidų padengimui (t. 2, b. l. 55– 56). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 08131/2020 nurodė, kad R. T. iš savo atlyginimo per antstolius išmokėjo daugiausiai į valstybės biudžetą už jam skirtas įvairias baudas 736,75 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio (t. 3, b. l. 48). Taigi ši byloje esanti informacija patvirtina, kad iš R. T. darbo užmokesčio yra atliekami išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, tarp jų ir baudos valstybės biudžetui. Tačiau įvertinus tai, kad baudos buvo skirtos dar 2015 metais, R. T. savanoriškai baudų nesumokėjus buvo išduoti vykdomieji raštai priverstiniam baudų išieškojimui, dalis išieškotų sumų buvo paskirstytos antstolio vykdymo išlaidoms padengti, galima teigti, kad šiai dienai išieškota baudų suma sudaro tik nedidelę dalį R. T. teismo paskirtų baudų. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis R. T. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. A8-2523-371/2019 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda), ir jam skirta 3500 Eur dydžio bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad šį administracinį nusižengimą R. T. padarė praėjus septyniems mėnesiams nuo šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Taigi visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei teigia gynėjas apeliaciniame skunde, R. T. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei pakankamai didelis. Tai neabejotinai patvirtina, kad bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nedaro teigiamos įtakos R. T. asmenybei ir neužtikrina bausmės paskirties, nustatytos BK 41 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad konkrečiu atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. T. paskyrus tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Nepagrįsti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybės, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis (2019 m. birželio 11 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad R. T. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos ir bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 2 dalį bei 5 dalies 1 punktą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau ištaisius šią įstatymo taikymo klaidą nuteistojo teisinė padėtis pasunkėtų, o nesant prokuroro ar kitų proceso dalyvių apeliacinių skundų dėl šio pagrindo apeliacinės instancijos teismas sunkint nuteistojo padėties negali.
Taigi įvertinus nuteistojo R. T. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo R. T. už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis, yra aiškiai per griežta. R. T. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės šios išvados nepaneigia.
Dėl daiktų
Apeliaciniu skundu gynėjas taip pat prašo grąžinti nuteistajam R. T. apygardos teismo nuosprendžiu konfiskuotus mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry Curve 9220“ su SIM kortele „Labas“, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10 VTR-L29“ su SIM kortele „MTS.BY“ ir 2GB talpos micro SD kortelę. Toks nuteistojo prašymas atmestinas.
Apygardos teismas nuosprendžiu šiuos iš nuteistojo paimtus mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis ir micro SD kortele pripažino nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis. Nors apygardos teismas savo sprendimo neargumentavo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su tokia apygardos teismo išvada. Byloje nustatyta, kad atlikus R. T. asmens kratą po jo sulaikymo buvo rasti šie daiktai: asmens tapatybės kortelė ir du mobiliojo ryšio telefonai (t. 2, b. l. 84–86). Viename iš rastų mobiliojo ryšio telefonų buvo įdėta Baltarusijos Respublikos telekomunikacijų operatoriaus SIM kortelė „MTS.BY“, o kitame aparate buvo išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Labas“. Taigi iš to seka, kad R. T. prie Lietuvos valstybės sienos vykdamas daryti nusikalstamų veikų pasiėmė su savimi tik tuos daiktus, kurių paskirtis akivaizdi – esant būtinybei palaikyti ryšius su nusikaltimų bendrininkais. Tokią išvadą tik patvirtina aplinkybė, kad R. T. bendrininkas D. M. bylą tyrusiam pareigūnui atsisakė atskleisti iš jo paimto mobilaus ryšio telefono „BlackBerry“ PIN kodą (t. 1, b. l. 165–166). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos mobiliojo ryšio telefonus „BlackBerry Curve 9220“ ir „Huawei P10 VTR-L29“ pripažino nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis ir juos konfiskavo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Vitalijaus Burinskio (Vitalij Burinskij) apeliacinį skundą atmesti.