Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. (V. K.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 100 MGL (13 000 Lt, arba 3 765 Eur) dydžio bauda;

V. K. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas;

A. S. (A. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 100 MGL (13 000 Lt, arba 3 765 Eur) dydžio bauda;

A. S. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas;

M. A. (M. A.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 120 MGL (15 600 Lt, arba 4 518 Eur) dydžio bauda;

M. A. pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 291 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 199 straipsnio 1 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., A. S. bei M. A. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, o būtent:

pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdami licencijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 3 punktų reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti ir gabenti didesnį negu leistiną kiekį tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, nuo vietos, esančios apie 25 m atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1011 ir 1012 iki (duomenys neskelbtini), automobiliu „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 18 000 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 130 852 Lt.

V. K., A. S. bei M. A. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami kartu su nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, M. A., A. S. ir nenustatytam Baltarusijos Respublikos piliečiui organizavus neteisėtą valstybės sienos perėjimą bei M. A. ir kitiems asmenims padėjus, V. K. kartu su A. S. ir kitais nenustatytais asmenimis neteisėtai perėjo valstybės sieną, o būtent:

turėdami tikslą neteisėtai pereiti valstybės sieną, padaryti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą bei disponavimą šiomis prekėmis ir veikdami kartu, A. S., M. A. bei nenustatytam Baltarusijos Respublikos piliečiui organizavus, t. y. parengus nusikalstamą veiką – 2013 m. rugpjūčio 26 d. valstybės sienos neteisėtą perėjimą (duomenys neskelbtini), jos mechanizmą ir jai vadovaujant, M. A. bei kitiems nenustatytiems asmenims padedant, t. y. saugant nusikalstamos veikos – valstybės sienos perėjimo bendrininkus (vykdytojus) (A. S., V. K. ir kitus nenustatytus asmenis) skirtingai nutolusiose vietose nuo valstybės sienos pažeidimo vietos, kur neteisėtai buvo gabenamos cigaretės: stebint aplinką, privažiavimus prie nurodytos vietos, patruliuojančių policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą minėtame ruože, siekiant užtikrinti nekliudomą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per valstybės sieną, V. K. kartu su A. S. bei kitais nenustatytais asmenimis 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, apie 25 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1011 link valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1012, tyčia neteisėtai neleistinoje vietoje – ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės postus, kelis kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vykdami pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir atgal iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, grįždami toje pačioje vietoje.

Be to, V. K., A. S. bei M. A. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami kartu su nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, M. A., A. S. ir nenustatytam Baltarusijos Respublikos piliečiui organizavus privalomų pateikti muitinei daiktų (akcizais apmokestinamų prekių) kontrabandą bei M. A. ir kitiems asmenims padėjus, V. K. kartu su A. S. ir kitais nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus (akcizais apmokestinamas prekes), o būtent:

turėdami tikslą neteisėtai pereiti valstybės sieną, padaryti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą bei disponavimą šiomis prekėmis ir veikdami kartu, A. S., M. A. bei nenustatytam Baltarusijos Respublikos piliečiui organizavus privalomų pateikti muitinei daiktų (akcizais apmokestinamų prekių) kontrabandą, t. y. parengus nusikalstamą veiką – 2013 m. rugpjūčio 26 d. privalomų pateikti muitinei daiktų (akcizais apmokestinamų prekių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini), jos mechanizmą ir jai vadovaujant, M. A. bei kitiems nenustatytiems asmenims padedant, t. y. saugant nusikalstamos veikos – kontrabandos bendrininkus (vykdytojus) (A. S., V. K. ir kitus nenustatytus asmenis) skirtingai nutolusiose vietose nuo valstybės sienos pažeidimo vietos, kur neteisėtai buvo gabenamos cigaretės: stebint aplinką, privažiavimus prie nurodytos vietos, patruliuojančių policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą minėtame ruože, siekiant užtikrinti nekliudomą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per valstybės sieną, V. K. kartu su A. S. ir kitais nenustatytais asmenimis 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, neteisėtai kelis kartus vykdami pėsčiomis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją apie 25 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1011 link valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1012 ir tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno (nešė) privalomus pateikti muitinei daiktus – 18 000 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 130 852 Lt, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Be to, M. A. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent:

laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. 22 val. (duomenys neskelbtini), A. A. (A. A.) ir M. A. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name Nr. 6, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis: pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinį su šarvamuše – padegamąja kulka ir pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro medžioklinį šovinį su dideliu pradiniu kulkos greičiu, kol šių šaudmenų kratos metu neaptiko ir nepaėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Nuteistųjų noras pateikti tik savo įvykių versiją kaip vienintelę teisingą yra jų gynybinė pozicija, kritikuotina ir atmestina. Pateikdami savo įvykių versiją bei neargumentuotai kritikuodami byloje surinktus jų kaltės įrodymus, nuteistieji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už tam tikras nusikalstamas veikas (sienos perėjimą ir kontrabandą). Nuteistieji nebuvo iki galo nuoširdūs, stengėsi suklaidinti teismą, pateikdami tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl jų parodymai vertintini atsargiai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo ir kaltinamojo pavojingumo, labai svarbu nustatyti, ar nusikalstama veika buvo tik atsitiktinio pobūdžio, ar jai buvo iš anksto ruoštasi.

Dėl minėtos veikos padarymo M. A. nesitarė su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, todėl ši veika jam inkriminuota kaip vykdytojo ekscesas.

Bylos duomenys įrodo, kad M. A. su A. S. parengė nusikalstamas veikas, paskirstė vaidmenis, iš anksto pasirūpino nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, racijomis, kurias išdalino kitiems bendrininkams, mobiliojo ryšio telefonais ir SIM kortelėmis; aptarė konspiracijos taikymo galimybes ir jos metodus; įtraukė į šias nusikalstamas veikas V. K. bei kitus tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie atliko antraeilius vaidmenis. Nesant suderintų, bendrų veiksmų visumos, nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, todėl teismas nepagrįstai nepripažino veikimo bendrininkų grupe kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nepateikė jokių motyvų dėl jos pašalinimo.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių nuteistiesiems skirti ne su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nors BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – baudos, tačiau jų paskyrimas nagrinėjamu atveju neleis pasiekti bausmės tikslų, juo labiau kad nuteistieji du kartus atsisakė baigti procesą supaprastinta tvarka, o duomenų apie jų tinkamą socializaciją ir pasitaisymą negauta.

Byloje nustatyta, kad V. K. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, kurią padaręs jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2013 m. rugpjūčio 26 d., t. y. bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu, atlikimo laikotarpiu. Nustatęs, kad nuteistasis neatliko paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, teismas privalėjo subendrinti šias bausmes tarpusavyje, tačiau to nepadarė.

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje dėl V. K., A. S. bei M. A. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pašalinti organizavimo ir vadovavimo šiai nusikalstamai veikai, padėjimo požymiai;

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 291 straipsnio l dalį, 199 straipsnio l dalį ir nubausti:

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirta ir neatlikta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo būdu (nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d.

M. A. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 291 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 199 straipsnio l dalį, 253 straipsnio l dalį ir nubausti:

pagal BK 253 straipsnio l dalį – areštu 50 parų.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo būdu (dalis nusikalstamų veikų padarytos esant idealiai sutapčiai) bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 30 dienų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad byloje nėra įrodymų dėl V. K. ir A. S. neteisėto valstybės sienos perėjimo bei kontrabandos, M. A. neteisėto disponavimo šaudmenimis, ir dėl šių veikų nuteistuosius pagrįstai išteisino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau ne visai tinkamai įvertino įrodymus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nenustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie veikė bendrininkų grupe, taip pat to, kad M. A. organizavo ir padėjo, o A. S. organizavo ir vadovavo šiai nusikalstamai veikai, todėl neteisingai paskyrė bausmes.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir kontrabandos

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nesurinkta įrodymų, jog kaltinamieji padarė šį nusikaltimą.

Nėra abejonės, kad cigaretės kontrabandos būdu pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad jas per valstybės sieną gabeno V. K. ir A. S. kartu su nenustatytais asmenimis, A. S. su M. A. bei nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu organizavus kontrabandą, o M. A. dar ir padėjus ją padaryti.

Su tokiais skundo argumentais negalima sutikti.

Kita vertus, šie duomenys nepaneigia nuteistųjų parodymų, kad dėžes su cigaretėmis per valstybės sieną nešė baltarusiai, o V. K. jas krovė į automobilį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tiesa, A. S. parodė dėžių nekrovęs, tik stebėjęs aplinką, tačiau šią aplinkybę paneigė V. K. parodymai, kuriuos patvirtino pati įvykio situacija: viskas vyko 4–5 min., ir per tokį trumpą laiką vienas žmogus nespėtų priimti kelių žmonių nešiojamų krovinių bei sukrauti į automobilį 33 dėžių, išardyti dar 3 dėžių ir sukrauti blokais supakuotų 1 500 pakelių cigarečių.

Du žmonės iš tiesų buvo reikalingi nusikalstamai veikai paspartinti, jos operatyvumui užtikrinti, tačiau ne kontrabandai, kaip teigė savo apeliaciniame skunde prokuroras (nenustatyta, kiek baltarusių nešiojo per valstybės sieną dėžes su cigaretėmis), bet greitesniam pasišalinimui su kroviniu iš įvykio vietos, o tai jau ne kontrabandos, bet neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimo sudėtis. Už šį nusikaltimą visi nuteistieji pripažinti kaltais.

Prokuroro skunde nurodyta kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija neįrodo M. A. ir A. S. organizavus kontrabandą bei jai vadovavus. Užfiksuoti jų pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu tarpusavyje ir su nenustatytu asmeniu iš Baltarusijos Respublikos (1 t., 182–193 b. l.) patvirtina, kad derinami būsimi veiksmai (atvykimo prie abiejų valstybių sienos laikas, vieta ir pan.), tačiau negalima neįvertinti, jog kontrabanda glaudžiai susijusi su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kadangi kontrabandinį krovinį būtina kuo skubiau išgabenti ir paslėpti. Būtent tam reikalingas veiksmų suderinimas, kad skirtingus nusikaltimus darantys asmenys prie valstybės sienos atvyktų vienu metu. Šiuo atveju užfiksuotų pokalbių turinys neįrodo, kad būtent M. A. ir A. S. neteisėtai pereis dviejų valstybių sieną ir neš dėžes su cigaretėmis, padarydami kontrabandą.

Prokuroras apeliavo į kriminalinės žvalgybos veiksmus taikiusio pareigūno M. K. parodymus, jog jie patvirtina pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes. Pokalbių telefonu įrodomoji reikšmė jau aptarta, o pirmosios instancijos teisme duotų (,,Aš žinau, kad M. A. yra organizatorius“) bei perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų kategoriškų liudytojo parodymų (1 t., 30–31 b. l.) dėl M. A. vaidmens darant kontrabandą (,,<...> pasienietis M. A. nuolatos organizuodavo cigarečių kontrabandos gabenimą per valstybės sieną. Jis buvo pagrindinis daugybės kontrabandos gabenimo atvejų organizatorius“) neįrodo įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (3 t., 60 b. l.), iš kurio matyti, kad registre nėra duomenų apie M. A. pradėtą ikiteisminį tyrimą, kaltinimą ar teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Tai rodo arba liudytoją išdėsčius savo subjektyvią nuomonę, arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus nepakankamai kokybišką darbą, jeigu dėl ,,pagrindinio daugybės kontrabandos gabenimo atvejų organizatoriaus“ nė karto nepradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prokuroras teisus, jog valstybės sienos pažeidimo baigtumui pakanka ir vieno fakto, todėl konkretus sienos kirtimų skaičius neturi įtakos kitai nusikalstamai veikai (kontrabandai) padaryti. Aptariamu atveju nenustačius, kad nuteistieji pažeidė valstybės sieną ir padarė kontrabandą, šis skundo argumentas negali būti panaudotas jų kaltei pagrįsti. Dėl to prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įvykių (veiksmų) scenarijus vertinamas kaip prielaida, bet ne įrodytas faktas.

Kita vertus, BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai gali būti teisme perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Taigi tokie parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. K. ir A. S. valstybės sienos perėjimo bei kontrabandos faktą, taigi aptariamais V. K. parodymais negalima patikrinti įrodymų, kurių byloje nėra. Be to, šiam nuteistajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, todėl jo parodymai, ryškiai besiskiriantys nuo visų kitų jo paties parodymų bei bylos medžiagos viseto, turi būti vertinami atsargiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas V. K. parodymų patikrinimas vietoje, todėl nenustatyta, kur jis ėmė dėžes su cigaretėmis ir nešė į automobilį. Taigi nepaneigta, kad jis neperėjo valstybės sienos, o vaikščiojo Lietuvos teritorijoje.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, jog kratų metu pas M. A. ir A. S. rastuose lapeliuose su rankraštiniais įrašais (skaičiais) užfiksuota informacija apie cigarečių dėžių kiekį, kainas ir pan. (1 t., 99, 101, 103–104, 139–140, 147, 148 b. l.), o ne skirta traktoriui pirkti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia informacija reikšminga neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis, jų realizavimui, bet neįrodo kontrabandos.

Prokuroras įžiūrėjo tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistųjų aktyvių veiksmų ir kilusių padarinių. Su tuo būtų galima sutikti tuo aspektu, jog cigaretės pateko į Lietuvos teritoriją, pažeidus valstybės sieną ir padarius kontrabandą, tačiau šis priežastinis ryšys, esantis tarp skirtingų nusikalstamų veikų, neįrodo, kad visas veikas padarė tie patys asmenys.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nemotyvuota, kodėl remtasi vėliausiai duotais nuteistųjų parodymais, nevertinti ir neanalizuoti jų pirminiai parodymai, šių parodymų ryšys su nustatytinomis kitomis aplinkybėmis, išsamiai nepasisakyta dėl telefoninių pokalbių turinio, išimtų daiktų reikšmės asmenų kaltei pagrįsti ar paneigti. Tai yra nuosprendžio surašymo trūkumas, BPK 305 straipsnio nuostatų pažeidimas, tačiau jis nelaikytinas esminiu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Šis trūkumas ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visos abejonės ar neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2012, 2K-577/2012, 2K-46/2013 ir kt.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant patikimų įrodymų, V. K., M. A. ir A. S. pagrįstai išteisinti dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo bei kontrabandos, nenustačius jų dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Nenustačius kaltų asmenų, BPK 303 straipsnio 6 dalies nuostatos numato bylą perduoti prokurorui imtis priemonių tokiems asmenims nustatyti, kas ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Dėl bendrininkavimo požymių, neteisėtai disponuojant

Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad teismas iš nuteistųjų nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis aprašomosios dalies nepagrįstai ir be motyvų pašalino bendrininkavimo požymius: organizavimą ir vadovavimą šiai nusikalstamai veikai, padėjimo faktorių.

Nuteistasis A. S. teisme pripažino, kad jis buvo tas, kuris nusikaltimo dieną daug kartų bendravo mobiliojo ryšio telefonu su asmeniu iš Baltarusijos Respublikos derindamas laiką, kada automobiliai, vienas atvešiantis, o kitas perimsiantis kontrabandinį krovinį, turi atvykti prie valstybės sienos. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad tuos pokalbius teisėjų kolegija sieja ne su kontrabandos darymu, bet su organizavimu veiksmų, būtinų pasiruošti neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis. Be to, A. S. pokalbiai telefonu su nenustatytais asmenimis iš Baltarusijos Respublikos bei Lietuvos, užfiksuoti techninių priemonių panaudojimo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus protokole (1 t., 170–193 b. l.), įrodo ne tik šią aplinkybę, bet ir tai, jog jis organizavo asmenis, kurie turėjo stebėti aplinką netoli valstybės sienos, darant aptariamą nusikaltimą, juos instruktavo ir nusikaltimui vadovavo (,,Važiuoju, žmones išmėtau“, ,,Sakau, mano žmonės nuėjo jau ten“, ,,Na, būk ten. Na, eik, tik žiūrėk, jeigu kas ... iš karto viską mesk ir ...“).

Nenustatyta, kas parūpino nusikaltimo dalyviams radijo stoteles, bet iš pokalbio telefonu akivaizdu, kad jos buvo (,,Kodėl neatsiliepi per radijo ryšį?“, ,,Na, tai būk įsijungęs radijo ryšį“, ,,Taip ir yra, aš ir esu įsijungęs radijo ryšį“), nors nuteistieji tai neigė. Dėl to ši aplinkybė nepersonifikuojama.

Išdėstyti įrodymai neabejotinai rodo, kad M. A. bei A. S. organizavo, o A. S. dar ir vadovavo neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra pakankamai duomenų teigti, jog M. A. taip pat vadovavo nusikaltimui, todėl šis prokuroro apeliacinio skundo teiginys atmetamas.

Kita vertus, visi nuteistieji teisme parodė, kad, neprivažiavus valstybės sienos, iš automobilio išlipo M. A. ir liko stebėti aplinkos. Tai įrodo, kad, darant aptariamą nusikaltimą, jis atliko ir padėjėjo funkcijas (BK 24 straipsnio 6 dalis).

A. S. bei M. A. kaip vykdytojų veiksmai neaptariami, nes jie įvertinti skundžiamame teismo nuosprendyje, prokuroras jų neginčija.

Taigi nustatyta, kad daryti nusikaltimą buvo iš anksto rengiamasi: surastas trečias bendrininkas (V. K.), aplinką stebintys padėjėjai, pasirūpinta tarpusavio bendravimo ryšio priemonėmis (racijomis), aptarti tarpusavio supratimui būtini kodiniai žodžiai (,,laumžirgis“, ,,vyška“, ,,minusas“ ir pan.), pasiskirstyta vaidmenimis ir kt.

Išdėstyti motyvai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), nes tik veikdami bendrais suderintais veiksmais galėjo tikėtis sėkmės.

Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis

Bylos duomenimis nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis M. A. neteisėtai disponavo šaudmenimis ir teismui nesugebėjo pateikti jokios loginės versijos dėl šovinių atsiradimo jo gyvenamojoje vietoje aplinkybių.

M. A. dar ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 41 b. l.) parodė nežinąs, iš kur namuose galėjo atsirasti šovinių, nes šeimoje nėra medžiotojų. Jis parodė gyvenęs viename kambaryje su broliu J. A. (J. A.), kuris maždaug prieš pusantrų metų mirė. Šią aplinkybę patvirtino M. A. tėvai ir įrodo J. A. mirties liudijimo kopija (3 t., 129 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamojo nežinojimas kokių nors aplinkybių nereiškia loginės versijos nepateikimo. Priešingai, prokuroras turi pareigą pateikti teismui įtariamojo (kaltinamojo) kaltės įrodymus.

Byloje tėra duomenų, jog, atlikus kratą M. A. gyvenamojoje vietoje, stalo stalčiuje rasti du šoviniai (1 t., 126–128 b. l.), o specialisto išvados Nr. 140-(731)-IS1-742 duomenys (1 t., 67–68 b. l.) patvirtina, kad šie šaudmenys yra tinkami šaudyti pramoninės gamybos skirtingo kalibro šoviniai.

Nežiūrint į išdėstytus objektyvius įrodymus, nė vienas iš jų neįrodo, kad šaudmenys priklausė M. A., kadangi jie rasti ne lengvai pastebimoje vietoje, bet stalo stalčiuje, ir ne ten, kur surasti neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis įrodantys duomenys.

Nepaneigta, jog šaudmenys galėjo priklausyti tame pačiame kambaryje gyvenusiam broliui. Pateikti šią nuteistojo versiją paneigiančius duomenis buvo prokuroro pareiga. Paneigimui nepakanka nurodyti, kad nebuvo jokių tyrimą atlikusių pareigūnų provokavimo faktų ar kitų galimų jų neteisėtų veiksmų.

Jokiais duomenimis nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistojo M. A. tarnybinės veiklos pobūdis ir su tuo susijęs disponavimas šaunamaisiais ginklais patvirtina jo domėjimąsi šaunamųjų ginklų amunicija. Toks argumentas juo labiau neįtikinamas, kad rasti tik du skirtingi šoviniai.

Šiame nuosprendyje jau minėtas bendrasis baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo (visos abejonės ar neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino M. A., nes neįrodyta, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis.

Dėl bausmių

Teismas motyvavo bausmių skyrimą, tiesa, ne visas su tuo susijusias aplinkybes teisingai įvertino.

Teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jie prisipažino neteisėtai disponavę akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nuoširdžiai gailisi.

Prokuroras apeliaciniame skunde neigė esant šią aplinkybę motyvuodamas, kad kaltininkai nepadėjo tyrimui atskleisti tiesos šioje byloje, keitė parodymus, neprisipažino padarę visų veikų ir pan.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas. Nuteistieji pripažino neteisėtai disponavę akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. jas gabenę, tačiau neigė padarę kitus nusikaltimus.

Tiek skundžiamas, tiek šis nuosprendis įrodo, kad kitų nusikaltimų jie nepadarė, taigi tokių veikų neigimas negali būti vertinamas kaip kliūtis pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl tos veikos, kurią jie pripažino ir už kurią pripažinti kaltais.

Kita vertus, prokuroras teisus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe. Savo argumentus buvus bendrininkų grupę teisėjų kolegija jau išdėstė, aptardama bendrininkavimo požymius, todėl jų nekartoja, o tik konstatuoja, kad tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistiesiems turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės, nes nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių kitokioms bausmėms skirti.

Atkreipiamas prokuroro dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nereikia jokių išimtinių aplinkybių, kadangi BK 199² straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes. Baudos bausmės skyrimas atitinka susiklosčiusią bausmių skyrimo už panašias nusikalstamas veikas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2009, 2K-565/2010, 2K-673/2012, 2K-217/2013 ir kt.), nes aptariamas nusikaltimas nors ir priskiriamas prie sunkių, tačiau neabejotinai yra mažiau pavojingas nei smurtiniai ar kitokie nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.

Nuteistųjų atsisakymas baigti procesą supaprastinta tvarka neturi įtakos griežtesnei bausmės rūšiai parinkti, nes jie nepripažino perėję valstybės sieną ir padarę kontrabandą, šie nusikaltimai neįrodyti.

Prokuroras niekuo neargumentavo, kodėl baudos bausmės paskyrimas neleis pasiekti bausmės tikslų, juo labiau kad visi nuteistieji dirba, M. A. ir A. S. anksčiau neteisti, o V. K., nors teistas daug kartų, bet dauguma nusikaltimų yra vagystės, ir visi teistumai, išskyrus už paskutinę veiką, pasibaigusią teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, yra išnykę.

Atsižvelgus į tai, kad visi nuteistieji nusikalstamą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe, kas pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, M. A. be to, kad buvo vykdytojas, dar organizavo ir padėjo padaryti nusikaltimą, o A. S. buvo ne tik vykdytojas, bet ir organizavo bei vadovavo neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės keičiamos, jos didinamos.

Už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis prokuroras prašė visiems nuteistiesiems paskirti vienodo dydžio bausmes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės kaltiems asmenims turi būti individualizuotos, įvertinus jų vaidmenį darant nusikaltimą, bendrininkavimo rūšį, kaltininkų asmenybes ir pan.

Skundžiamame nuosprendyje M. A. didesnis vaidmuo darant nusikaltimą, taigi ir bausmė, argumentuoti tuo, jog jis tam tikslui panaudojo automobilį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio argumentavimo nepatvirtina bylos duomenys.

Iš nuteistųjų M. A. bei A. S. parodymų teisme matyti, kad jie abu save laikė nusikaltimui daryti panaudoto automobilio savininkais, abu parodė jį pirkę. Jie šią transporto priemonę įsigijo maždaug prieš metus iki aptariamo įvykio ir nė vienas neperregistravo savo vardu. Nusikaltimo dieną juo atvažiavo A. S. Taigi nėra pagrindo teigti, kad vien dėl to M. A. vaidmuo didesnis ir jam skirtina griežtesnė bausmė, kadangi tikrasis automobilio savininkas nenustatytas. Galima daryti prielaidą, jog realiai automobilis priklausė abiem, todėl ši aplinkybė nėra tinkama paskirti skirtingo dydžio bausmes.

M. A. ir A. S. bausmių individualizavimui reikšmingi kiti bylos duomenys. Be to, kad abu buvo vykdytojai neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes, jie organizavo nusikaltimą, A. S. jam aktyviai vadovavo, o M. A. buvo padėjėjas. Taigi jo vaidmuo darant nusikaltimą nebuvo tiek reikšmingas, kiek A. S.

Dėl išdėstytų motyvų, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistųjų asmenybes ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija diferencijuoja bausmes, A. S. skirdama didžiausią, o V. K. ir M. A. – mažesnes.

Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad už ankstesnę V. K. padarytą nusikalstamą veiką Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nubaustas laisvės apribojimu 1 m. ir 6 mėn., priimtas 2013 m. vasario 21 d. (2 t., 114–116 b. l.), o nagrinėjamas nusikaltimas padarytas 2013 m. rugpjūčio 26 d., t. y. neatlikus paskirtos bausmės, tačiau prokuroro prašymas subendrinti paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, yra nepagrįstas.

Bylos duomenys įrodo, kad patvarkymas vykdyti baudžiamąjį įsakymą priimtas 2013 m. balandžio 2 d. (2 t., 113 b. l.). Nustatant neatliktos paskirtos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs jam paskirtos bausmės, imama ta bausmės dalis, kuri asmeniui liko atlikti nuo tada, kai dėl naujos nusikalstamos veikos priimtas nuosprendis (o ne nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo). Bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą V. K. baigė atlikti 2014 m. spalio 6 d. Taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis jau buvo atlikęs visą anksčiau paskirtą bausmę ir nebeliko teisinio pagrindo taikyti BK 64 straipsnio nuostatų.

Į V. K. paskirtą bausmę įskaitydamas laikino sulaikymo laikotarpį, teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, kad jis sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 27 d. Tokią pačią klaidą padarė ir prokuroras apeliaciniame skunde. Iš bylos duomenų (2 t., 67, 68 b. l.) matyti, kad V. K. laikinai sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 26 d. 18.30 val. ir paleistas 2013 m. rugpjūčio 28 d. 16 val., t. y. beveik po dviejų parų. Šis laikotarpis, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunktyje numatytas bausmių keitimo taisykles, įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, kad V. K., M. A. ir A. S. Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe; šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia;

nustatyti, kad M. A. organizavo ir padėjo, o A. S. organizavo ir vadovavo nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje.

V. K. paskirti bausmę 180 MGL (6 777 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką V. K. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir galutinę bausmę nustatyti 176 MGL (6 626,4 Eur) dydžio baudą.

M. A. paskirti bausmę 200 MGL (7 530 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką M. A. įskaityti laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. ir galutinę bausmę nustatyti 156 MGL (5 873,4 Eur) dydžio baudą.

A. S. paskirti bausmę 250 MGL (9 412,5 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką A. S. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. ir galutinę bausmę nustatyti 246 MGL (9 261,9 Eur) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.