Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agneira“ atstovui advokatui Evaldui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agneira“ dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Žaliamatis“ 2024 m. sausio 2 d. išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03268, pagal kurią pradinė kreditorė pardavė atsakovei džiovyklą už 17 545 Eur, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2024 m. vasario 15 d.

9. Pradinė kreditorė UAB „Žaliamatis“ 2024 m. spalio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/10/08 ir priėmimo–perdavimo akto Nr. 2A prie 2024 m. spalio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/10/08 pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 4 045 Eur skolą pagal 2024 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03268.

10. Ieškovė 2024 m. gruodžio 17 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties pagrindu perleido UAB „Investicijų ir inovacijų centras“ visas kylančias reikalavimo teises į atsakovę.

11. UAB „Investicijų ir inovacijų centras“ 2025 m. vasario 20 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties pagrindu perleido (grąžino) ieškovei visas kylančias reikalavimo teises į atsakovę.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Žaliamatis“ 2024 m. spalio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/10/08 ir priėmimo–perdavimo akto Nr. 2A prie 2024 m. spalio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/10/08 pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės 4 045 Eur skolą pagal 2024 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ZLM Nr. 03268. Ieškovė 2024 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. MT 20251009-1, kuriuo informavo atsakovę, kad perėmė reikalavimo teisę į atsakovės neįvykdytą įsipareigojimą. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakove matyti, kad 2024 m. spalio 9 d. gavusi ieškovės pranešimą atsakovė atsakė ieškovei (el. b. l. 99–100). Taigi apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei tapo žinoma jau 2024 m. spalio 9 d., ir nors teisminio proceso metu atsakovė, be kita ko, teigė, kad, gavusi ieškovės 2024 m. spalio 9 d. pranešimą Nr. MT20241009, prie kurio nebuvo pridėtas jame nurodyta priedas – Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1A, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo mokėti ieškovei pranešime nurodytos sumos, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, gavusi ieškovės pranešimą, atsakovė nekėlė klausimo dėl galbūt trūkstamų dokumentų ir su ieškove nebendradarbiavo (el. b. l. 99–100).

15. Tai, kad po teismo įsakymo išdavimo ieškovė reikalavimo teises į atsakovę buvo perleidusi kitam asmeniui (UAB „Investicijų ir inovacijų centras“), neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, kadangi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, apie pradinės kreditorės reikalavimo teisių perleidimą ieškovei, atsakovei tapo žinoma 2024 m. spalio 9 d., t. y. nuo šios dienos atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su naująja kreditore – ieškove, kuri iki ieškinio šioje byloje pareiškimo susigrąžino reikalavimo teisę į atsakovę (dokumento Nr. DOK-69623).

16. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą.

Dėl prievolės įvykdymo sustabdymo

18. CK 6.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų. Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Bet kuria savigynos priemone, be kita ko ir teise sustabdyti prievolių vykdymą, asmuo privalo naudotis sąžiningai (CK 1.137 straipsnis). Jeigu asmeniui iškilo abejonė dėl to, ar kreditorius iš tikrųjų turi teisę priimti prievolės įvykdymą, jos įvykdymą sustabdęs asmuo turi imtis visų jam prieinamų priemonių šioms abejonėms panaikinti, o ne pasyviai laukti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-516/2016).

19. Nors atsakovė triplike teigia, kad ieškovė, tik atsakovei pareikalavus, į bylą pateikė priedą prie 2024 m. spalio 8 d. reikalavimų perleidimo sutarties, t. y. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2A prie 2024/10/08 reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2024/10/08, iš kurio matyti, jog perimtas kreditinis reikalavimas yra 4 045 Eur, ir 2024 m. spalio 9 d. pranešimą Nr. MT20241009-1 „Dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo“, kuriuo informuojama, kad 2024 m. spalio 8 d. ieškovė iš UAB „Žaliamatis“ perėmė reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Agneira“ neįvykdytą įsipareigojimą – 6 913,83 Eur skolą: teisinės pagalbos išlaidos, administravimas, delspinigiai, įskaitant PVM, kuris kyla iš UAB „Agneira“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal perduotus dokumentus (Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1A pridedamas), tačiau šis Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1A nėra pateiktas. Tačiau, kaip nustatyta byloje, ieškovė buvo išsiuntusi atsakovei minėtą pranešimą Nr. MT20241009-1, ir atsakovė tą pačią dieną atsakė ieškovei, kad yra atsiskaičiusi (el. b. l. 99–100). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad, gavusi ieškovės pranešimą, kreipėsi į ieškovę siekdama išsiaiškinti, kokiu pagrindu reikalaujama sumokėti 6 913,83 Eur skolą, taip pat nepateikė duomenų, kad būtų informavusi ieškovę apie prievolės įvykdymo sustabdymą. Taigi, atsakovės elgesys po informavimo apie reikalavimo teisių perleidimą laikytinu pasyviu, atsakovei teismui nepateikus priešingų įrodymų (CPK 178 straipsnis).

20. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė būtinųjų prievolės įvykdymo stabdymo sąlygų – jog atsakovė turėjo pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė (ieškovė), turi teisę priimti jos įvykdymą, ir atsakovės reikalavimu ieškovė nepateikė reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų.

Dėl skolos priteisimo

21. Nagrinėjamu atveju atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove, perėmusia reikalavimo teises, pagal pradinės kreditorės UAB „Žaliamatis“ 2024 m. sausio 2 d. išrašytą PVM sąskaitos faktūrą, serija ZLM Nr. 03268, už įsigytą džiovyklę, kurios suma – 17 545 Eur (su PVM). Taigi, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

22. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.311 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės, tačiau atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau konstatuotina, kad ji buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais – atsakovė gavo iš pradinės kreditorės prekę ir įsipareigojo sumokėti už ją, apmokėdama pradinės kreditorės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

23. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2024 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 145787346 atliko 13 500 Eur mokėjimą pradinei kreditorei pagal 2024 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ZLM Nr. 03268. Bylos nagrinėjimo metu, 2025 m. gegužės 22 d., atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad 2025 m. gegužės 21 d. sumokėjo ieškovei likusią 4 045 Eur skolą pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 045 Eur skolos netenkintinas.

Dėl kompensacinių palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 359,95 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidų ir 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 2 d. atsakovė iš pradinės kreditorės UAB „Žaliamatis“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ZLM Nr. 03268, įsigijo džiovyklę už 17 454 Eur. Kaip jau buvo nustatyta (žr. šio sprendimo 22 punktą), šalys nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, tarp šalių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju įstatymas neįpareigojo šalių sudaryti rašytinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties, todėl pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 ir 6 punktų nuostatas šalių sutartis laikytina komercine sutartimi tarp ūkio subjektų (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1206-826/2016). Dėl išdėstytų priežasčių atsakovės argumentai dėl MAPKSVPĮ nuostatų netaikymo laikytini nepagrįstais.

28. Atsakovė skolos fakto neginčijo, 4 045 Eur skolos likutį pagal 2024 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03268, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2024 m. vasario 15 d., sumokėjo tik 2025 m. gegužės 21 d. Todėl darytina išvada, kad atsakovė buvo praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, kas yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės palūkanas, numatytas MAPKSVPĮ (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

29. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteisti 359,95 Eur kompensacinių palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

30. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

31. Ieškovė, remdamasi MAPKSVPĮ nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos ieškovei skyrimo

32. Atsakovė prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

33. CPK 95 straipsnio normos reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

34. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, ir kt.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, pagrindžiančias, jog procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

36. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto CPK 95 straipsnio prasme. Kaip bus pasisakyta toliau (žr. šio sprendimo 40 punktą), teismo šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti ieškovės netinkamą procesinį elgesį bei įžvelgti ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nustatyta asmens tyčia, o ne vien nesąžiningo procesinio elgesio požymiai, atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio (99 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo + 1 Eur už ieškinį).

39. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta.

40. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgtina į aplinkybę, kad pirmiausia ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 17 545 Eur skolos. Teismui išdavus teismo įsakymą ir skolininkei (atsakovei) pareiškus prieštaravimus, paaiškėjo, kad ieškovė iš pradinės kreditorės buvo perėmusi reikalavimo teisę į keturis kartus mažesnę atsakovės skolą – 4 045 Eur. Tai, taip pat aplinkybė, kad po teismo įsakymo išdavimo ieškovė perleido savo reikalavimo teises į atsakovę kitai įmonei ir tik po baudos ieškovei skyrimo pateikė teismui įrodymus apie reikalavimo teisių į atsakovę susigrąžinimą, esmingai prisidėjo prie to, kad po teismo įsakymo išdavimo buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau ieškovei pareiškus ieškinį po prieštaravimų pateikimo. Šių aplinkybių kontekste ieškovės procesinis elgesys vertintinas kaip netinkamas, prisidėjęs prie atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo įstatyme numatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos ne nuo ieškinio, o pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sumos, t. y. 17 545 Eur.

41. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei pagrindinę skolą – 4 045 Eur, tuo ją pripažindama, teismas šiuo sprendimu taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 399,95 Eur (359,95 Eur + 40 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 25 Eur (100 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 816,75 Eur (1 089 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 791,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, juridinio asmens kodas 303266450, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agneira“, juridinio asmens kodas 305618637, 359,95 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 95 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (399,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agneira“, juridinio asmens kodas 305618637, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, juridinio asmens kodas 303266450, 791,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.