Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-1206-826/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Proceso Nr. 2-06-3-00116-2016-8)

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3330,41 Eur skolą už įsigytas prekes, 259,88 Eur palūkanų, 8,05 procento metinių palūkanų už priteistą 3590,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo, 103,11 Eur nesumokėto turtinės žalos atlyginimo,6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 103,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 124,00 Eur žyminis mokestis ir 24,00 Eur kelionės į teismą išlaidos.

Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 16 d atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių už 3330,41 Eur pagal PVP sąskaitą faktūrą ŠPL Nr. 0007228. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos su ieškove nebuvo atsiskaityta. Įsiskolinimo faktą atsakovė patvirtino 2014 m. gruodžio 31 d. pasirašydama su ieškove tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Kadangi atsakovė gavusi prekes neatsiskaitė, ji privalo ieškovei mokėti palūkanas.2013 m. gegužės 24 d. ieškovei vykdant statybos rangos darbus adresu Klaipėdos m., Nemuno g. 139, 141, 143A, atsakovei priklausantis vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervažiavo apsauginius barjerus ir sugadino mikrobanginio barjerinio judesio daviklį, jo sutaisymas kainavo 503,11 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo UAB „Gauduva“. Atsakovė atlygino 400,00 Eur ir dar yra skolinga 103,11 Eur. Prašė priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 103,11 Eur sumos. Atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko tik iš dalies.Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas numatytas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes 2014 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal PVM sąskaitą faktūrą ŠPL Nr. 0007228 nėra laikoma komerciniu sandoriu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino: priteisė ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ iš atsakovės UAB ‚Inkomsta“ 3330,41 Eur skolos, 259,88 Eur delspinigių, 8,05 procentus metinių palūkanų už priteistą 3590,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ iš atsakovės UAB „Inkomsta“ 103,11 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 103,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 148,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovė pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, nes nustatytu terminu už prekes ieškovei nesumokėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). To fakto neginčija ir pati atsakovė. Atsakovė nevykdė sutartinės prievolės, todėl privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti 8,05 procento dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį.Priteisė 103,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes nebuvo duomenų, kad ši prievolė įvykdyta visiškai. Patenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 124,00 Eur žyminis mokestis ir 24,00 Eur ieškovės atstovo kelionės išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį dėl 259,88 Eur delspinigių priteisimo, 8,05 procento metinių palūkanų už priteistą 3590,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir 24,00 Eur kelionės išlaidų.Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 301,08 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal MAPKSVPĮ nuostatas, o pirmosios instancijos teismas priteisė 259,88 Eur delspinigių. Teismas priimdamas sprendimą iš esmės išsprendė reikalavimą, kurio nebuvo ieškinyje, o atsakovei nebuvo sudarytos galimybės gintis. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, ir nepagrįstai pripažino tarp šalių atsiradusius santykius pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą faktūrą ŠPL Nr. 0007228 komerciniu sandoriu.Teismas tenkindamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatsižvelgė tai, kad prašymas priteisti ieškovės darbuotojo patirtas atvykimo į teismo posėdį išlaidas yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad nors tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, tačiau pagal CK 1.71–1.74, 6.311 straipsnių nuostatas prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai nėra numatyta privaloma rašytinės sutarties forma. Nors nebuvo rašytinės sutarties, tačiau pagal visas aplinkybes ir MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalį tai buvo komercinis sandoris, todėl ji pagrįstai reikalavo teismo priteisti iš atsakovės palūkanas. Palūkanų dydis buvo patikslintas posėdžio metu, apskaičiuotas už 356 dienas, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. sausio 7 d.Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo. Ieškovės atstovas važiavo iš Šiaulių į Klaipėdą, todėl buvo patirtos kelionės išlaidos, kurios yra laikytinos kitomis būtinomis išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Į bylą buvo pateiktas mokėjimo kvitas, kuris patvirtina turėtas išlaidas.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl palūkanų priteisimo

Atsakovė UAB „Inkomsta“, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos palūkanos pagal MAPKSVPĮ, teigia, jog tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties ir jų santykiai nelaikyti komerciniu sandoriu. Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 16 d atsakovė iš ieškovės pagal sąskaitą faktūrą ŠPL Nr. 0007228 įsigijo prekių už 3 330,41 Eur. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau pagal CK 6.311 straipsnio nuostatas pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Šiuo atveju įstatymas neįpareigojo šalių sudaryti rašytinės prekių pirkimo – pardavimo sutarties, tarp šalių pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (atsakovė gavo iš ieškovės prekes ir įsipareigojo sumokėti ieškovei už gautas prekes), pagal MAPKSVPĮ 2 str. 1 ir 6 punktų nuostatas šalių sutartis laikytina komercine sutartimi tarp ūkio subjektų, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentas dėl MAPKSVPĮ netaikymo laikytinas nepagrįstu. Tai, kad atsakovė yra skolinga ieškovei pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą faktūrą ŠPL Nr. 0007228 patvirtina 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, skolos fakto atsakovė neginčija nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Tokios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad atsakovė buvo praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovei palūkanas, numatytas pagal MAPKSVPĮ už piniginės prievolės nevykdymą tiek iki ieškinio pateikimo, tiek iškėlus bylą teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). Ieškovė ir atsakovė yra ūkio subjektai, todėl palūkanų dydis nustatytinas vadovaujantis MAPKSVPĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčijo pagal MAPKSVPĮ 2 str. 5 p. nustatytos palūkanų normos 8,05 proc. ir iki ieškinio pateikimo dienos apskaičiuotų palūkanų dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo priteistos palūkanų normos ir iki ieškinio pateikimo dienos apskaičiuotų palūkanų dydžio nepasisako. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė delspinigius kadangi tokio reikalavimo ieškovė nereiškė, tačiau nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad priteisia „delspinigius“, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, nes spręsdamas pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis palūkanų priteisimą, ieškovė prašė priteisti palūkanas, o ne delspinigius, šis padarytas rašymo apsirikimas, teisėjų kolegijos nuomone, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl padarytas rašymo apsirikimas taisytinas nekeičiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės buvo priteistos palūkanos pagal MAPKSVPĮ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą priteisė ieškovei iš atsakovės byloje sumokėtą žyminį mokestį ir jos turėtas 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovės atstovo kelionės išlaidas. Atsakovė nesutinka su kelionės išlaidų priteisimu motyvuodama tuo, jog ieškovė nepagrindė jų dydžio. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-104/2009).Šiuo atveju matyti, kad ieškovė teismui pateikė automobilio HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (b. l. 41) ir kvitą už dyzelinį kurą, kurio suma 1,77 Eur (b. l. 42). Duomenų, iš ko susidarė ieškovės patirtos 24,00 Eur išlaidos dėl atstovo vykimo į posėdį, nėra. Remiantis šia aplinkybe, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog iš tikrųjų patyrė šias išlaidas, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.Pateikdama teismui ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, kuriame buvo pareikštas turtinis 4 128,36 Eur reikalavimas, ieškovė privalėjo sumokėti 93,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė su ieškiniu pateikė mokėjimo nurodymus 2015 m. rugsėjo 22 d. Nr.054331Mp (23 Eur) ir 2016 m. sausio 6 d. Nr.055930mp (101 Eur). Kadangi 2015 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr.054331Mp (23 Eur) sumokėtas žyminis mokestis buvo panaudotas civilinėje byloje e2L-14387-512/2015, todėl ieškovei grąžintina 8,00 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-22 ieškovė savo iniciatyva sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iki 259,88 Eur, o atsakovė, po bylos iškėlimo ieškovei sumokėjo 400,00 Eur žalos, todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovei turėjo būti priteistina ne 124,00 Eur, o 92,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str.1 d.1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1, 3, 4 d.)Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atsakovė kreipdamasi į apeliacinės instancijos teismą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės materialusis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintas, o už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žyminis mokestis nemokamas, atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę dalį patikslinti ir nurodyti, kad ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ iš atsakovės UAB „Inkomsta“ priteista 259,88 Eur palūkanų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ iš atsakovės UAB „Inkomsta“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 92,00 Eur (devyniasdešimt dviejų Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ 8,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr.055930mp.