Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-322-983/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-15
Bylos Nr.
1-322-983/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-40354-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Kaltinamasis
R. U.
Nukentėjusysis
D. T.
Civilinis atsakovas
AAS „BTA B. I. Company“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-322-983/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-40354-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. lapkričio 15 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

kaltinamajam R. U. ir jo gynėjai advokatei J. Ž.,

nukentėjusiajai D. T., civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), , pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., šeim. padėtis - nevedęs, išsilavinimas – aukštesnysis, dirba (duomenys neskelbtini), teistumas - neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U., būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2015-07-18, apie 22.50 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Jaunystės g. 2 esančioje sankryžoje, būdamas neblaivus (1.64 prom.), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, 14, 126 , 127 ir 128 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į automobilį "F. G.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. T., ir kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas juosmens srities sumušimas ir L2 slankstelio kompresinis lūžis ir tuo nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.

Kaltinamasis R. U. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-18, Vievyje, būdamas neblaivus važiavo susitikti su draugais, grįžusiais iš užsienio. Ties sankryža jį apakino kito automobilio šviesos, jis nieko nematė, todėl atsitrenkė į kitą automobilį, kuris stovėjo. Priėjęs prie automobilio į kurį atsitrenkė, pamatė vairuotoją, kuri skundėsi kaklo skausmais ir atvykus greitajai pagalbai, buvo išvežta į ligoninę. Jis po įvykio buvo ligoninėje ir laukė atsakymo, tačiau jam buvo pasakyta, kad nukentėjusiajai jokių stiprių sužalojimų nėra, ji išleista namo gydytis ambulatoriškai. Nurodė, kad dėl šio įvykio jam buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015-008-07 nutarimu už pažeidimo padarymą jam buvo skirta 1303 Eur bauda, kurią jis yra sumokėjęs, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 m. Apie tai, kad dėl minėto įvykio jam pradėtas ikiteisminis tyrimas jis sužinojo tik gavęs kvietimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiosios neatsiprašė, nes nežinojo, kad dėl minėto įvykio jai padaryta žala sveikatai. Atsiprašo nukentėjusios dabar. Nurodė, kad padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai atlyginimo draudimo bendrovė, o jis su draudimo bendrovės apskaičiuota ir sumokėta suma sutinka, yra sudaręs su draudimo bendrove sutartį dėl skolos apmokėjimo išdėstymo ir bendrovei moka dalimis. Teigė, kad draudimo bendrovei jau yra sumokėjęs 5400 Eur, liko sumokėti – 1300 Eur. Nesutinka su nukentėjusiosios prašoma 10000 Eur neturtinės žalos suma, mano, kad ji yra per didelė. Pažymėjo, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jis sutiktų sumokėti dar 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigė, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, kadangi jis dirba statybų vadovu, turi važiuoti į objektus, pristatyti reikiamas medžiagas. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu jokių naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs. Pažymėjo, kad gyvena su tėvais, tėvas yra jam didelis autoritetas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pagal laidavimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šis prisipažinimas neprieštarauja bylos įrodymams, byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273, 291 str.). Tačiau atsižvelgus į tai, kad byloje kyla ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nuspręsta apklausti nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę D. T. dėl patirtos neturtinės žalos ir civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovą dėl išmokėtų nukentėjusiajai sumų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai iš kaltinamojo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad po įvykio atvykusi greitoji medicinos pagalba sudėjo jai įtvarus ir išvežė į ligoninę, iš kurios išleido tik ryte. Teigė, kad jai buvo nustatyti kompresiniai lūžiai, raumenų sutampymai, buvo sujudinti slanksteliai. Po gydymo jai buvo suteikta neįgalumo grupė. Nurodė, kad ji pateikė 10000 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų nepatogumų. Teigė, kad ji neteko darbo, o ir šiuo metu daugiau gydosi nei dirba. Nurodė, kad iki įvykio dirbo pakuotoja UAB „Nemuno banga“. Po autoįvykio gydėsi 5 mėnesius, dėl ko ją iš ankstesnės darbovietės atleido. Metus ji buvo registruota darbo biržoje ir tik po metų įsidarbino UAB „VSA Vilnius“ rūšiuotoja. Jos atlyginimas kai dirbo pakuotoja UAB „Nemuno banga“ buvo apie 480-500 Eur, o dabar uždirba minimalų darbo užmokestį - 330 Eur ir gauna neįgalumo išmoką - 117 Eur. Teigė, kad turtinė žala jai yra atlyginta, jokių pretenzijų dėl to neturi. Nurodė, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad jos civilinis ieškinys yra 10000 Eur todėl, kad ji neteko darbo ir yra sutrikdyta jos sveikata, ji turi nuolat vartoti vaistus, dažnai turi nedarbingumą. Iš pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad nuo 2016-12-19 iki 2017-12-18 jai buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Daugiau jokių įrodymų pateikti teismui ji neturi. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą ji nesutinka todėl, kad kaltinamasis nesutinka apmokėti jai 10 000 Eur. Sutiktų tik tuomet, jei kaltinamasis sutiktų sumokėti 10000 Eur neturtinės žalos, kuriuos panaudotų tolimesniam gydymui, reabilitacijai. Nurodė, kad dėl stuburo problemų ji ir ankščiau yra kreipusis į medikus, turėdavo nedarbingumus po du mėnesius, tačiau tokių stuburo problemų ankščiau tikrai nebuvo.

Civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas civiline atsakomybe buvo draustas jų draudimo bendrovėje, todėl gavus informaciją apie įvykį draudimo bendrovėje buvo pradėtos nuostolių atlyginimo procedūros. Praėjus 2 dienoms po įvykio gavus pirminį pranešimą draudimo bendrovėje buvo apskaičiuota 803 Eur 6 cnt išmoka turtinei žalai atlyginti dėl apgadinto automobilio, kuri 2015-07-30 buvo išmokėta nukentėjusiajai. Vėliau nukentėjusioji kreipėsi į bendrovę papildomai su prašymu atlyginti žalą dėl sveikatos sutrikdymo. Kadangi nukentėjusiajai buvo sudėtinga surinkti papildomus dokumentus, buvo paprašytas iš jos leidimas gauti asmens duomenis, bei sveikatos istoriją. Surinkus visus dokumentus 2016-03-08 buvo išmokėta papildoma išmoka neturtinei žalai atlyginti 1000 eurų. Sprendimas dėl šio dydžio buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sutrikdymas buvo pripažintas kaip nesunkus. Buvo gauta informacija iš nukentėjusiosios sveikatos istorijos, kad nuo 2008 metų nukentėjusiajai diagnozuota lėtinė lumbossakralinė radiokolopatija ir visas gydymas, kuris buvo taikytas vyrauja būtent šios ligos klinikai. Tai yra, eismo įvykis tik pastūmėjo senos ligos eigą, o ne dėl šio eismo įvykio ši liga prasidėjo. Apie šį priimtą sprendimą 2016-04-15 nukentėjusioji buvo informuota raštu ir jokių pretenzijų ir papildomų reikalavimų daugiau nereiškė. 2017-07-11 buvo papildomai išmokėta ligonių kasoms 335 Eur 63 cnt bei yra vykdomi pastovūs mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl nukentėjusiosios netekto darbingumo. Bendroje sumoje tai yra apie 5000 Eur. Sumos jiems yra teikiamos kas 3 mėnesius ir tai sudaro apie 329-352 Eur suma kas mėnesį. Šiai dienai jie dar nežino kiek dar bus tokių reikalavimų, todėl pasakyti tiksliai žalos dydžio sumos negali. Išmokėjus išmoką jie kreipėsi regreso tvarka su pretenzija į kaltinamąjį dėl šios sumos grąžinimo ir jis geruoju sutiko atlyginti nurodytą sumą, tiesiog paprašė išdėstyti tam tikram laikotarpiui. Buvo pasirašytas su kaltinamuoju susitarimas, pagal kurį jis dalimis moka visas išmokėtas sumas. Šiai dienai yra sumokėta netgi šiek tiek į priekį. Kalbant apie nukentėjusiosios reikalavimą 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, akivaizdžiai matosi, kad ji netinkamai supranta neturtinės žalos paskirtį, sampratą. Mano, kad jos ieškinio suma yra labai didelė. Mano, kad ieškinys turėtų būti mažinamas iki 3000 Eur dydžio sumos, iš kurių 1000 Eur yra jau išmokėtas. Nurodė, kad taip pat ir nukentėjusiosios pateiktas neįgalumo pažymėjimas nepatvirtina, kad tas neįgalumas yra būtent dėl šio eismo įvykio. Pažymėjo, kad mokėjimai tęsis tiek kiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba manys, kad turi būti mokama išmoka nukentėjusiajai, o tai gali tęstis ir visą gyvenimą. Šiai dienai kaltinamasis yra sumokėjęs 5400 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji, liudytoja, civilinė ieškovė D. T. parodė, kad 2015-07-18 sau priklausančiu automobiliu " Ford galaxy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 22.50 val., ji važiavo namo. Automobilyje kartu buvo jos vyras S. T. ir nepilnametis sūnus G. T.. Važiuojant Vievyje, Naująja gatve prieš viaduką per autostradą pagrindiniu keliu važiavo automobilis, todėl ji sustojo praleisti automobilį, jau kai tas automobilis pravažiavo ir ji norėjo pradėti važiuoti, pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Kas vyko toliau ji pasakyti negali, nes neprisimena, kaip suprato praradusi sąmonę buvo. Sąmonę atgavo tuomet, kai medikai jai suteikinėjo pagalbą. Vėlia vežė ją į Vilniaus Lazdynų ligoninę. Maždaug po 3 valandų apžiūros ligoninėj buvo išleista į namus, kadangi nieko rimto nenustatė, nustatė stuburo, juosmens patempimus. Visą laiką jautė stiprų skausmą nugaroje, todėl po savaitgalio kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Buvo jai paskirtas gydymas, tačiau negerėjant jai chirurgas davė siuntimą atlikti magnetinį tyrimą. Po magnetinio tyrimo jai buvo nustatyti stipriai sužaloti stuburo slanksteliai ir vieno iš jų lūžis. Gydymas tęsėsi iki 2015-12-23, o nuo tos dienos ji gavo neįgalumą ir nustatyta, kad yra tik 55 procentus darbinga. Avarijos kaltininkas su ja nebendravo, ji jo nėra mačiusi, nebuvo net atsiprašyti. Ji kreipėsi į BTA draudimą, kaltininko, kuris jai sumokėjo apie 900 eurų už automobilį ir vėliau 1000 eurų išmokėjo už tai, kad pateikė čekius už važinėjimą gydytis, už įtvarus ir vaistus, į šitą sumą įėjo ir skirtumas tarp atlyginimo ir sodros išmokos. Tai yra apie 1900 eurų ji gavo viso iš BTA draudimo. Iki šiol jai yra ir bus liekamieji eismo įvykio reiškiniai, tai jai visam gyvenimui. Jaučia nuolatinius nugaros skausmus. Todėl nori pareikšti 10 000 eurų žalą neturtinei žalai atlyginti. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove 10 000 eurų sumai. Kol kas daugiau nieko papildyti neturi (b.l. 74).

Apklaustas liudytoju S. T. parodė, kad 2015-07-18 apie 22.50 val., jis kartu su savo žmona D. T. ir sūnumi važiavo namo. Automobilį " F. G.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo žmona. Važiuojant Naująja gatve, Vievyje, Elektrėnų sav., privažiavus prie sankryžos, žmona sustojo, praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį. Tuo metu į jų automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis Jis neišlipęs iš automobilio paskambino numeriu 112, nes jo žmona nerodė gyvybės požymių. tada jis išlipo iš automobilio ir iš vairuotojo pusės priėjo prie žmonos. Taip pat pamatė, kad tuo metu atsidarė durelės ir į lauką išlipo į juos atsitrenkusio automobilio vairuotojas-vyriškis. Automobilis buvo " VW Passat" markės. Valstybinių numerių neįsidėmėjo. Jam būnant prie žmonos, vairuotojas priėjo prie jų, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. , siūlė tartis. Tada atvyko pareigūnai ir suformino įvykį. Daugiau nieko papildyti neturi (b.l. 22).

Specialisto išvadoje Nr. G472/2017(01), nustatyta, kad D. T. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Diagnozuotos ligos-juosmeninės stuburo dalies radikulopatija, osteochondrozė, spondiloartrozė,L5/S1 disko protrūzija-yra lėtinės, progresuojančios, prasidėjusios iki užduotyje nurodyto įvykio. Diagnozuotas juosmens srities sumušimas ir L2 slankstelio kompresinis lūžis, padaryti veikiant suspaudimo ( kompresinėmis) jėgoms, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-18) ir būdu, t.y. autoįvykio metu (b.l. 68, 69).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo R. U. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis R. U. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2015-07-18, apie 22.50 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Jaunystės g. 2 esančioje sankryžoje, būdamas neblaivus (1.64 prom.), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, 14, 126 , 127 ir 128 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į automobilį "F. G.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. T., ir kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas juosmens srities sumušimas ir L2 slankstelio kompresinis lūžis ir tuo nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. U. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Teismas pažymi, kad nors iš bylos medžiagos matyti, kad R. U. už KET 14, 9, 117 p. reikalavimų pažeidimus Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-07 nutarimu jo veiką kvalifikavus pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d., buvo nubaustas 1303 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m., tačiau kaltinamojo gynėjos prašymas šią baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi asmuo už tą pačią veiką yra baudžiamas antrą kartą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija dar 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje nutartyje suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda R. U. buvo paskirta dėl klaidos, laiku nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms susijusioms su nukentėjusiajai padarytu sveikatos sutrikdymo mastu, t.y. baudžiamojoje byloje R. U. kaltinamas dėl Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127 ir 128 punktų reikalavimų pažeidimų, sukėlusių nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo tarpu administracine tvarka jis buvo nubaustas tik už KET 9, 14, 117 punktų reikalavimų pažeidimus, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.

Be to, teismas pažymi, kad kaltinamojo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir atitinkamo kaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo atveju, R. U. paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 skyriaus nustatyta tvarka, taip išvengus dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimo.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. U. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą jo tėvo R. U. atsakomybei, mano, kad tėvas galės daryti jam teigiamą įtaką.

Byloje yra pateiktas laiduotojo R. U. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, perduodant jo atsakomybei.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. U. sutiko laiduoti už kaltinamąjį R. U. ir nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir neabejoja, kad užtikrins, jog jo sūnus nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su sūnumi, nors jis yra pensininkas, bet dirba mokykloje, moko vaikus žaisti šaškėmis. Prašo, kad sūnus būtų perduotas pagal laidavimą jo atsakomybėn netaikant užstato, vieneriems metams.

Prokuroras prieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos būtinos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiosios prašoma 10000 Eur neturtinės žalos suma, o tai neleidžia teismui manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Teismas pažymi, kad tiek teismo posėdžio metu apklaustas civilinio atsakovo „AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovas nurodė, tiek į bylą pateiktas tarp R. U. ir AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje 2016-08-23 Susitarimas dėl žalos atlyginimo Nr. R16/0009130 bei AB „Swedbank“ banko išrašas iš kaltinamojo sąskaitos patvirtina, kad kaltinamasis visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir jos neginčijo, nuolat moka Sodros apskaičiuojamas įmokas dėl nukentėjusiajai nustatyto neįgalumo ir sutinka jas mokėti tiek kiek reikės, atlygino 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t.y. iš viso jau sumokėjo 5400 Eur iš priskaičiuotų 6735 Eur žalos. Šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ir toliau mokės reikiamas sumas ir visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Taip pat teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis R. U. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, darbdavio (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas teigiamai, sumokėjo jam skirtą administracinę baudą, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar kitus grubius KET pažeidimus, o tai liudija asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, laiduotojas tėvas R. U. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. U. daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, perduodant jį pagal laidavimą R. U. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti R. U. kaip laiduotoju, nes jis yra kaltinamojo tėvas, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini). Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį R. U. charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 2 metų 6 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir tai, jog R. U. yra darbingas ir dirbantis (duomenys neskelbtini), tai yra pajėgus tokią įmoką sumokėti.

LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (LR BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. U. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. U. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingas, dirba, gauna pajamas. Tuo tarpu kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą be užstato, nepaisant to, kad padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką – vairavo neblaivus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje privalo būti konfiskuotas, juo labiau, kad tokią praktiką nuosekliai formuoja Lietuvos teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-397-843/2017, 1A-436-211/2017).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš eismo įvykį sukėlusios kaltinamojo R. U. (b.l. 76). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji savo prašymą palaikė ir nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalotas stuburas, t.y. lūžo stuburo slankstelis, dėl ko ji 1,5 mėn. buvo priversta gulėti lovoje, nuolat vartoti vaistus, jai buvo nustatytas tik 55 proc. darbingumas. Šios traumos pasekmes ji jaučia ir dabar, kadangi kenčia stiprius nugaros skausmus, didelį diskomfortą. Teigė, kad po įvykio ji gydėsi 5 mėn., todėl prarado darbą UAB „Nemuno banga“, kur dirbo pakuotoja ir uždirbdavo 481-500 Eur per mėnesį. Nurodė, kad 1 metus ji buvo registruota darbo biržoje, o nuo 2017-04-18 įsidarbino VSA „Vilnius“ rūšiuotoja, kur gauna minimalų apie 330 Eur atlyginimą ir 117 Eur neįgalumo pašalpą. Iki eismo įvykio tokių problemų su stuburu neturėjusi.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai - iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniau skyriaus specialisto išvados Nr. G 472/2017 (01) matyti, kad jai buvo diagnozuotas juosmens srities sumušimas ir L2 slankstelio kompresinis lūžis. Nors nukentėjusioji nurodo iki eismo įvykio tokių problemų neturėjusi, po avarijos buvo ir yra priversta kentėti didelį skausmą, prarado dalį darbingumo, su tokiais argumentais sutiktina tik iš dalies. Priešingai nei tvirtina nukentėjusioji, iš byloje esančios specialisto išvados, kuri padaryta įvertinus D. T. medicinos dokumentų duomenis, aiškiai matyti, jog pastarajai dar iki įvykio buvo diagnozuotos ligos – juosmeninės stuburo srities radikulopatija, osteochondrozė, spondiloartrozė, L5/S1 disko protrūzija. Šios ligos yra lėtinės, progresuojančios, prasidėjusios iki nagrinėjamo įvykio, t.y. iš esmės niekaip nesusiję su eismo įvykiu. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog D. T. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas.

Taigi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu patirtas sužalojimas tik iš dalies turėjo įtakos nukentėjusiosios darbingumo praradimui, kadangi iš byloje esančios Darbingumo lygio pažymos DL – 1 Nr. 0939925, kuria D. T. nuo 2015-12-23 iki 2016-12-22 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, matyti, kad toks darbingumo lygis buvo nurodytas pagal diagnozes pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus TLK-10 AM kodus: M51.1 (kitos tarpslankstelinio disko ligos) ir T91.1 (kaklo ir liemens sužalojimų padariniai). Paprastai asmens darbingumo lygis vertinamas ne dėl vienos konkrečios diagnozės, o kompleksiškai įvertinant visus darbingumo lygiui darančius organizmo funkcijų sutrikimus ir socialinį faktorių, t. y. veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus, todėl konkretaus susirgimo, mažinančio darbingumo lygį, išskirti nėra galimybės. Tokiu būdu kaip objektyviai nepasitvirtinę iš dalies atmetami nukentėjusiosios teiginiai dėl to, kad ji iki eismo įvykio neturėjo jokių su juosmeninės stuburo srities dalimi susijusių nusiskundimų. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio ištiktos traumos patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, buvo priversta vykti į medicinos įstaigas, tam tikra laiko tarpą negalėjo dirbti, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos ir draudimo bendrovė išmokėjo jai 1 000 eurų dydžio neturtinę žalą, taip pat 803,06 Eur turtinę žalą už automobilį, ir visą turtinę žalą apimančią gydymo išlaidas, taip pat negautas pajamas. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas pažymi, jog civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės neturtinei žalai nustatyti, taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, dėl kokių priežasčių jai buvo pratęstas 550 proc. darbingumo lygis.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes, taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 eurų iki 3 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių ir daro išvadą, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo be jau išmokėtos sumos dar 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti R. U. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams į šį laikotarpį įskaitant Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-07 nutarimu paskirtą ir atliktą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. U. priklausantį automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. priteisti D. T. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti R. U., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. U., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė