Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. 2-723-781/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
2-723-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00090-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-723-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00090-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-650-889/2021 sprendžiant ieškovo J. G. ieškinio atsakovui antstoliui A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą, buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš antstolio A. S. 250 000 Eur kompensaciją, iš jų – 125 000 Eur valstybės biudžetui. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 125 000 Eur turtinė žala už sunaikintą butą ir ten esančias materialines vertybes ir neturtinė žala už provokacijas – 125 000 Eur. Taip pat ieškovas prašo pateiktą ieškinį prijungti prie baudžiamosios bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas nustatė, kad ieškinyje nėra aiškiai (suprantamai) išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, iš jo turinio nėra galimybės identifikuoti faktinio jo pagrindo, neįrodinėjamos civilinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos.

4. Teismas pažymėjo, kad pateiktame ieškinyje ieškovas kalba apie T. Ž. ir D. Ž. interesus, tačiau nenurodo kaip buvo pažeisti jo paties interesai. Be to, ieškovas nėra pateikęs duomenų apie tai, kad atstovauja / turi teisę atstovauti T. Ž. ir D. Ž. ar jų vardu reikšti ieškinį.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodė baudžiamosios bylos, prie kurios prašo prijungti ieškinį numerio, nepatikslino kam ji buvo iškelta ir koks teismas ją nagrinėja.

6. Teismas nustatė, kad priklausomai nuo pareikštų reikalavimų sumos, ieškovas turi sumokėti 2 550 arba 3 800 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

7. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, o tai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pagrįsti teisę atstovauti kitų asmenų interesus teisme, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes ir sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi, prašo priteisti jam iš antstolio A. S. 250 000 Eur, kaip kompensaciją iš jų 125 000 Eur valstybės biudžetui, o ieškinį prijungti prie baudžiamosios bylos. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

8.1. Atsakovas neteisėtais nusikalstamais veiksmais žaloja ieškovo, kuris jau yra neįgalus, sveikatą, todėl ieškovas neturi mokėti už ieškinį žyminio mokesčio.

8.2. Antstolis neteisėtai ir priverstinai iškeldino ieškovą, D. Ž. ir T. Ž. iš buto, nesuteikdamas kito gyvenamojo ploto – nurodė užgrobti turtą, kurio vertė 126 000 Eur. Šis turtas šiuo metu yra sunaikintas, nes grindinis šildymas, vandentiekis sušaldyti, dėl ko viskas bute supuvo, supelijo. Taip pat dėl antstolio neteisėtų veiksmų ieškovui atimta neįgalumo pensija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimą dėl J. G. darbingumo lygio.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

13. Konkrečiu atveju, nekyla abejonių, kad su atskiruoju skundu teikiami dokumentai nagrinėjant klausimą pirmosios instancijos teisme pateikti nebuvo, nors objektyviai galėjo būti pateikti, nes jų priėmimo data yra 2020 m. kovo 3 d. Kita vertus, įrodymų teikimas į bylą nėra savitikslis veiksmas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Tuo tarpu pateikti įrodymai dėl darbingumo lygio nustatyto niekaip nėra susiję su pirmosios instancijos teisme priimtu ieškiniu, kuriame skundžiami antstolio veiksmai kaip sukėlę žalą, nei su apeliacinėje instancijoje nagrinėjamu klausimu dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildomi įrodymai nepriimami ir kaip pavėluotai pateikti, ir kaip nepatvirtinantys / nepaneigiantys teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Dėl skundžiama nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų

14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

16. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.

17. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys ar per atstovus. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų.

18. CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.

19. Nors konkrečiu atveju ieškinys yra reiškiamas apelianto vardu, tačiau iš jo turinio nustatyta, kad apeliantas jame teigia, jog padeda T. Ž. dėl antstolio neteisėtų veiksmų. Paaiškina, kad asmuo mėnesį buvo paverstas elgeta, nes antstolis nusavino jo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautą 81 Eur išmoką, o taip pat neteisėtai iškeldino T. Ž. ir jo motiną D. Ž. iš buto nesuteikdamas kito gyvenamojo ploto, dėl ko buvo patirta žala. Ieškinyje apeliantas nenurodė koks yra jo ryšys su T. Ž. ir D. Ž., kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis atstovauja šių asmenų interesus, nepateikė jokių įrodymų apie teisę minėtų asmenų vardu reikšti ieškinį. Kadangi, kaip jau minėta, asmenys gali vesti bylas teisme tik patys ar per atstovus, kurių atstovavimo teisę pagrindžiančius įrodymus pateikia, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pagrįsti apelianto teisę atstovauti kitų asmenų interesus teisme.

20. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra konstatuota, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).

22. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes. Nors apeliantas ieškinyje nurodo, kad jis patyrė 250 000 Eur žalą, kurią sudaro 125 000 Eur turtinė žala už sunaikintą butą ir 125 000 Eur žala už provokacijas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš ieškinio turinio nėra aišku kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieškovas turi omenyje, koks priežastinis ryšys tarp jų ir apeliantui tariamai kilusios žalos. Kitaip tariant, nėra aišku nei kokiais ir kada atliktais veiksmais, nei koks / kieno butas, kokios konkrečiai materialinės vertybės buvo sunaikintos, nepateikti ir įrodymai patvirtinantys minėto turto realią vertę buvusią iki tariamo sunaikinimo bei nepaaiškinama kokius realius (ne) turtinius nuostolius reikalaujama kompensuoti ar kaip jie susiję su atsakovo atliktais veiksmais. Taip pat nėra nurodyta kokias konkrečiai provokacijas atsakovas atliko ir kaip jos susijusios su prašoma priteisti 125 000 Eur suma, nėra detalizuojama iš ko susideda ši suma. Esant nurodytoms aplinkybėms bei apeliantui atskirajame skunde nepateikus jokių jas paneigiančių argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes.

23. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad apeliantas už teikiamą ieškinį nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kaip nustato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tačiau apeliantas teigia, kad jis žyminio mokesčio mokėti ir neturi, nes yra neįgalus, o antstolio neteisėti veiksmai žaloja jo sveikatą.

24. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

25. Nors pagal bendrąją taisyklę, teisme reiškiami reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau CPK 83 straipsnio 1 punkte išvardinti konkretūs atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.

26. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jis už ieškinį neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Viena vertus, jau minėta, kad ieškinio dalykas ir pagrindas nėra pakankamai aiškūs. Kita vertus, iš ieškinio turinio akivaizdu, kad prašoma priteisti žalą, kuri kildinama ne iš sveikatos sutrikdymo, o iš turto praradimo / sunaikinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, o negalint to padaryti dėl sunkios finansinės padėties, pateikti teismui prašymą dėl žyminio mokesčio ar jo dalies atidėjimo / atleidimo nuo jo mokėjimo.

27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šia nutartimi apeliantui nustatytinas papildomas 7 dienų terminas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui, skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytų trūkumų pašalinimui.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė