Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. e2-380-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
e2-380-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00477-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
D. S., T. Z., G. R., K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-380-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00477-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-1488-460/2017 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams D. S., T. Z., G. R., K. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo. Ieškovas G. M. pareikštu ieškiniu prašo 1) priteisti solidariai iš atsakovų D. S. (buvusios L. L.), T. Z. 161 984,35 Eur bei 5 proc. procesines palūkanas; 2) priteisti solidariai iš atsakovų D. S., T. Z., G. R. ir K. R. 27 015,65 Eur bei 5 proc. procesines palūkanas.Atsakovė D. S. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byla. Nurodė, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto bylos baigtis tiesiogiai turi įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Bankroto proceso metu gali būti patenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, kas yra susiję su ieškinio dalyku. Neginčytina, kad bankroto byloje ieškovo patvirtintas kreditorinis reikalavimas apima ir nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus, be to, reiškiamas tiesioginis ieškinys. Atsižvelgiant į tai, kad nepasibaigus kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto procesui, nėra galimybių tinkamai nustatyti ieškovo patirtos žalos dydžio, todėl negalima nagrinėjamos bylos nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta minėta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byla Nr. B2-68-163/2017 (proceso Nr. 2-57-3-00055-2013-3).Teismas nurodė, kad ieškovas yra patvirtintas bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ kreditoriumi ir jo reikalavimo tenkinimas vykdomas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas byloje pateikė reikalavimus dėl nuostolių jam atlyginimo atsakovams, kurie tam tikru laikotarpiu buvo KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ valdymo organų nariais. Įvertinus bankroto byloje patvirtintą kreditinį reikalavimą ir pateiktus reikalavimus šioje byloje, matyti, kad kreditinis reikalavimas apima ir nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus. Iš ieškinio dalyko matyti, kad yra reiškiamas tiesioginis ieškinys, nes yra prašoma ieškovui iš atsakovų kaip KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ vadovų priteisti solidariai 189 000 Eur žalą. Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia, kad bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto bylos baigtis tiesiogiai turi įtakos šiai bylai – jei bankroto proceso metu ieškovo kreditinis reikalavimas bus (iš dalies) patenkintas, ieškinio dalykas arba keisis (bankroto procese patenkinus dalį kreditorinio reikalavimo), arba jo iš viso nebeliks (bankroto procese visiškai patenkinus kreditorinį reikalavimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-881-178/2016). Todėl teismas sprendė, kad negalima bylos pagal ieškovo pareikštą ieškinį nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės prašymą tenkino (CPK 163 str. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja teismų praktikai, dėl ko naikintina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 pažymėjo, kad esant iškeltai skolininko bankroto bylai kreditorius yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį skolininko dalyviams/valdymo organams dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tai, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams pripažįstama ir aktualioje kasacinio teismo praktikoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015 priimtas nuosprendis, kuriuo L. L. ir T. Z. nuteisti už tai, kad L. L. suorganizavo, o T. Z. suklastojo 2011 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame apeliantas tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt bei 2012 m. liepos 23 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame apeliantas tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį dar už 144 500 Lt, dėl ko apeliantui buvo padaryta 1 000 000 Lt žala. Taip pat pripažinta apelianto teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.Tiek baudžiamojoje byloje, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 nustatyta, kad turtinę žalą apeliantui padarė atsakovai L. S. (L.) ir T. Z. savo tiesioginiais nusikalstamais veiksmais. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo apeliantui 100 000 Eur indėlių draudimo sumą, o dėl likusios sumos priteisimo apeliantas pareiškė reikalavimus. Pareikštas ieškinys gali būti nagrinėjamas ir gali būti tenkinamas nustačius tiesioginio ieškinio pateikimo galimybes – atsakovų neteisėtus veiksmus, nukreiptus į apeliantą. Atsakovė D. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skundas grindžiamas argumentais apie apelianto teisę reikšti atsakovams tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau šie argumentai nesusiję su bylos sustabdymo institutu ir jo taikymo pagrindais. Nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai nepaneigia CPK įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo instituto.Bankrutavusios KU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto bylos baigtis tiesiogiai turi įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, nes bankroto proceso metu gali būti patenkintas apelianto kreditorinis reikalavimas, kas susiję su ieškinio dalyku. Apeliantas yra bankrutavusios KU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorius, bankroto byloje patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas, apimantis ir nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus. Nepasibaigus KU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto procesui, nėra galimybių tinkamai nustatyti apelianto patirtos žalos dydžio, nes kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Negalima nagrinėjamos bylos nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta minėta bankroto byla. Tai, kad toks kreditoriaus (tiesioginis) ieškinys iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės iki įmonės bankroto bylos išnagrinėjimo, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012.Bylos sustabdymas nepaneigia apelianto teisių į teisminę gynybą. Apelianto pareikštas ieškinys galėtų būti tenkintas tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir žalos dydį. Šiuo metu nėra aiškus žalos dydis, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas stabdyti bylą iki bus išnagrinėta KU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byla.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas tenkintinas.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str. 1 d.). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, t. y. privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu – iki bus išnagrinėta bankrutavusios KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byla. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad bankroto bylos, kurioje apeliantas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą, baigtis tiesiogiai turi įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, nes bankroto proceso metu apelianto kreditorinį reikalavimą patenkinus (iš dalies patenkinus) keistųsi ieškinio dalykas arba jo iš viso nebeliktų. Apeliantas nesutikimą su šia teismo išvada grindė tuo, kad ji prieštarauja aktualiai teismo praktikai, pagal kurią apelianto pareikštas tiesioginis ieškinys gali būti nagrinėjamas ir esant neišnagrinėtai KB kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto bylai. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Taigi, minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė D. S., prašydama stabdyti bylą, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, spręsdamas dėl pagrindo bylos sustabdymui, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-881-178/2016, kurioje dėl pareikšto tiesioginio ieškinio taip pat spręstas bylos sustabdymo klausimas. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išvada, kad kreditoriaus (tiesioginis) ieškinys negali būti išnagrinėjamas iki bankrutavusios įmonės pabaigos, t. y. bylos pagal kreditoriaus (tiesioginį) ieškinį negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta įmonės bankroto byla, konstatuota remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Taigi, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta vadovaujantis kasacinio teismo praktika. Pastarosiomis nutartimis atsakovė grindžia ir savo atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tačiau, kaip pagrįstai teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 nurodė pakeitimą ankstesnės teismų praktikos taisyklės, kuri buvo suformuluota kasacinio teismo minėtoje 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, kad kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir/ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos pasibaigus bankroto procesui. Kasacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 konstatuota, kad „kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. <...> pagal aktualiausią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala“. Todėl darytina išvada, kad tiek kreditoriaus teisės pareikšti tiesioginį ieškinį, tiek bylos pagal tokį ieškinį nagrinėjimo iš esmės neriboja bankroto bylos stadija, nes kreditorius tokiu atveju reiškia reikalavimą ne bankrutuojančiai įmonei, o jos valdymo organams/jų nariams dėl jų veiksmais jam (kreditoriui) individualiai padarytos žalos atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-881-178/2016, kuria remiasi atsakovė, ieškinys ir nebuvo grindžiamas specifiniu pagrindu – kreditoriui padaryta individualia žala, taigi, paminėta bei nagrinėjama bylos ir nėra analogiškos.Kaip minėta, sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatytini kitoje byloje. Nagrinėjamu atveju nustatinėtinos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, kreditoriui padarytos individualios žalos faktas, jos dydis ir nėra pagrindo manyti, kad teismas negali pats šių aplinkybių nustatyti be bankroto procedūrų užbaigimo. Kitas dalykas yra tai, kad turint galvoje patvirtintą apelianto kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, atsakovų prievolės pobūdis išlieka subsidiarus pagrindinio skolininko atžvilgiu (CK 6.245 str. 5 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, dėl ko nagrinėjama byla sustabdyta nepagrįstai. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Teisėjas Alvydas Poškus