Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-464-460/2015 (Nr. 2-241-460/2016) pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams antstolei R. V., R. V., bankrutuojančiai individualiai įmonei „Krova“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BTA „Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.

Ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydama iš BIĮ „Krova“, o šiai neturint pakankamai turto, iš įmonės savininkui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto bei antstolės R. V. ieškovei VMI solidariai priteisti 127 692,92 Eur (440 898,11 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog antstolė R. V. 2012 m. spalio 12 d. atšaukė IĮ „Krova“ lėšų areštą ir 2012 m. rugsėjo 25 d. pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Kitą apribojimą IĮ „Krova“ atžvilgiu bankui antstolė pateikė 2013 m. liepos 17 d. Realiai antstolės patvarkymas dėl skolininkės lėšų arešto galiojo nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. spalio 12 d. Ieškovės teigimu, į IĮ „Krova“ banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. įplaukė 958 166 Lt, o nuo 2012 m. vasario 14 d. pas antstolę pateiktų vykdymui sprendimų suma sudarė 440 898,11 Lt. Antstolei tinkamai atliekant savo pareigas, ši skola turėjo būti išieškota, todėl 440 898,11 Lt laikytina patirta žala, susidariusi dėl antstolės R. V. neteisėtų veiksmų, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškovė VMI patikslintame ieškinyje pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta BIĮ „Krova“ bankroto byla. Nurodė, kad, iškėlus IĮ „Krova“ bankroto bylą, paaiškėjo nauji kreditoriai, įmonė veiklos nevykto, o VMI negali nustatyti, ar pakaks lėšų jos pareikštų finansinių reikalavimų patenkinimui. Todėl neužbaigus BIĮ „Krova“ bankroto bylos, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl byla stabdytina CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta BIĮ „Krova“ bankroto byla Nr. eB2-658-253/2015. Teismas nurodė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, joje akumuliuojami visi bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. BIĮ „Krova“ bankroto byloje yra patvirtintas VMI finansinis reikalavimas, tuo pačiu nagrinėjamoje byloje ji gina savo interesus savarankiškai. Teismo vertinimu, bankroto bylos baigtis tiesiogiai įtakos šios bylos baigtį, nes pirmiausiai kreditorių interesų iš bankrutuojančios įmonės turto bus tenkinami būtent bankroto byloje. Esant tokiai situacijai, kad bankroto proceso metu bus patenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, šioje byloje išnyks ieškinio dalykas – žala ir jos dydis. Iš dalies tenkinus ieškovės kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, atitinkamai keisis žalos dydis šioje byloje. Teismo vertinimu, bankroto procedūros BIĮ „Krova“ bankroto byloje neabejotinai susijusios su nagrinėjama byla, kas yra privalomas bylos stabdymo pagrindas. Todėl nagrinėjamą civilinę bylą teismas sustabdė iki bus išnagrinėta BIĮ „Krova“ bankroto byla Nr. eB2-658-253/2015 (CPK 163 str. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Atsakovas R. V. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, kas turėjo esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas ne kartą sudarė sąlygas ieškovei tikslinti ieškinį, ieškinys iš esmės išnagrinėtas du kartus teismui vis atnaujinant bylos nagrinėjimą ir įpareigojant ieškovę tikslinti ieškinį. Ieškovei neįvykdžius 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl ieškinio patikslinimo, teismas turėjo išnagrinėti ieškinį pagal pateiktą ieškinio redakciją, tačiau teismas sprendė kitą ieškovės prašymą.Teismas elgėsi nenuosekliai, nes skundžiama nutartimi bylą sustabdė, nors ankstesnis atsakovės IĮ „Krova“ prašymas dėl bylos sustabdymo teismo buvo atmestas. Tokiu būdu byloje yra du galiojantys teismo sprendimai, kurie vienas kitam prieštarauja. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl bylos atnaujinimo ir dar kartą įpareigoti ieškovę atlikti nenumatytą procese veiksmą – patikslinti ieškinį. Ieškinio padavimo dienai nebuvo aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, t. y. reali žala nebuvo atsiradusi, nes ieškovė negalėjo jos pagrįsti. Teismas sustabdė bylą dėl aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, galimo atsiradimo ateityje po bankroto bylos išnagrinėjimo. Tokia teismo pozicija prasilenkia su procesinės teisės normomis, numatančiomis teismo pareigą ieškinį nagrinėti pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne į ateitį. Teismas, pažeisdamas koncentracijos principą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, suteikė ieškovei išskirtines teises tikslinti ieškinį net po to, kai byla išnagrinėta iš esmės ir sudarė sąlygas „laukti“ žalos atsiradimo įrodymų, o ieškovei neįvykdžius teismo nurodymo ir nepatikslinus ieškinio, nepagrįstai pakartotinai buvo svarstomas ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo ir jis nepagrįstai tenkintas.Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad ginčo byloje ieškovė nepateikė žalos fakto įrodymų, tačiau teismas nusprendė jai sudaryti sąlygas hipotetiškai gauti tokių įrodymų ateityje. Teismas netinkamai taikė bylos privalomojo sustabdymo pagrindus pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.Dėl pernelyg užsitęsusio bylos proceso trečiasis asmuo jau dabar turi nuostolių, nes pagal draudimo reikalavimus galimam žalos atlyginimo užtikrinimui atidėtas 57 924 Eur dydžio rezervas, o sustabdžius bylą iki pasibaigs BIĮ „Krova“ bankroto byla, nuostoliai ženkliai padidės.Trečiasis asmuo nesutikimą dėl bylos stabdymo išreiškė atsiliepime į patikslintą ieškinį, tačiau teismas išdėstytų argumentų nesvarstė.

Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2015 m. rugsėjo 25 d. patikslintas ieškinys yra motyvuotas, pagrįstas bankroto procesą reglamentuojančiais teisės aktais, paremtas teismų praktika, į ką teismas pagrįstai atsižvelgė.Iki bankroto bylos iškėlimo apelianto asmeninės nuosavybės teise turėtas turtas (apsunkintas hipoteka) – žemės sklypas su statiniais, 2014 m. lapkričio 10 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas, įrašas viešajame registre galioja nuo 2015 m. sausio 9 d. Vertingiausias asmeninis apelianto turtas realizuotas, apie tai išviešinta jau bankroto procese, tačiau ieškovė negalėjo tiesiogiai kontroliuoti minėto sandorio aplinkybių. Ieškovė, neturėdama iš bankroto administratoriaus informacijos, kad jos reikalavimas bankroto byloje bus patenkintas, laikė tikslinga prašyti bylą dėl žalos priteisimo stabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes tik užbaigus bankroto bylą, būtų aišku, ar joje bus patenkintas ieškovės reikalavimas, t.y. ar išliks ieškinio dalykas – žala. Ieškovė, neturėdama informacijos, kad jos reikalavimas bankroto byloje bus patenkintas bei nežinodama, koks įmonės turtas realiai administratoriui buvo pateiktas, pati neturi teisės vienasmeniškai spręsti dėl išieškojimo galimybės iš apelianto asmeninio turto.Atsakovai, siekdami paneigti teisėtą ieškovės reikalavimą atlyginti patirtą žalą, ir toliau įrodinėja, kad ieškovės reikalaujama žalos suma neaiški (įeina į bendrą kreditorinį reikalavimą). Bankroto procedūros BIĮ „Krova“ bankroto byloje neabejotinai yra susijusios su nagrinėjama byla, nes, bent iš dalies bankroto byloje tenkinus ieškovės reikalavimą, atitinkamai keistųsi ir žalos dydis. Todėl teismas pagrįstai bylą sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Atsakovė antstolė R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės patvirtintas reikalavimas bankroto byloje yra lygus šioje byloje preliminariai ieškinio sumai. Taigi, ieškinio dalykas siejamas su bankroto bylos baigtimi. Apelianto atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji, dėl ko ieškovės reikalavimas papildomai gali būti tenkinamas ir iš asmeninio apelianto turto. Tačiau ieškinio reikalavimą pripažinus sąlyginiu, jis negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 296 str. 1 d. 11 p.).2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota patikslinti ieškinį. Nors ieškovė 2015 m. rugsėjo 25 d. pateikė procesinį dokumentą pavadintą „Patikslintas ieškinys“, tačiau iš jo turinio matyti, jog ieškinys nepatikslintas, o pareikštas prašymas stabdyti bylą. Pateiktame procesiniame dokumente ieškovė nenurodė, kokiam asmeniui ar asmenims, kurie galimai pažeidė jos teises arba įstatymų saugomus interesus, reiškia reikalavimus, taip pat aiškiai nesuformulavo reikalavimo, t.y. nenurodė, ko teismo prašo. Neįvykdžius 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str. 1 d.). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta. Šiame kontekste atsakant į atskirojo skundo argumentą dėl proceso koncentracijos principo pažeidimo, pažymėtina, kad pagrįstas bylos sustabdymas nelaikytinas šio principo pažeidimu, nes šio instituto taikymas yra numatytas įstatyme, o aptariamu šioje byloje pagrindu teismui yra netgi privalomas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu iki bus išnagrinėta BIĮ „Krova“ bankroto byla. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad bankroto bylos baigtis tiesiogiai turi įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, nes bankroto proceso metu gali būti patenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, kas susiję su ieškinio dalyku – žala ir jos dydžiu. Apeliantas, nesutikdamas su šiais teismo argumentais, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą; ankstesne nutartimi prašymas dėl bylos sustabdymo jau buvo atmestas; teismas neturėjo pagrindo priimti 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl bylos atnaujinimo ir įpareigoti ieškovę tikslinti ieškinį; ieškovei neįvykdžius pastarosios nutarties, teismas turėjo bylą nagrinėti; byla sustabdyta dėl ateityje po bankroto bylos išnagrinėjimo atsirasiančių aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Visų pirma, kaip jau minėta, apeliacijos dalyką sudaro būtent 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. ar pagrįstai sustabdyta nagrinėjama civilinė byla. Todėl skundo argumentai, susiję su 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties teisėtumu bei šios nutarties vykdymu, nėra nagrinėjimo dalyku, todėl dėl šių skundo argumentų nepasisakytina. Taip pat ir ankstesnio prašymo dėl bylos sustabdymo išnagrinėjimas neužkerta šalims galimybės su tokiu prašymu dar kartą kreiptis į teismą. Todėl tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino BIĮ „Krova“ prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, dar nereiškia, kad toks prašymas nebegali būti pateikiamas ir nagrinėjamas vėliau.

Ieškovė yra BIĮ „Krova“ kreditorė, kurios kreditorinis reikalavimas patvirtintas BIĮ „Krova“ bankroto byloje. Neginčytina, kad patvirtintas kreditorinis reikalavimas apima ir nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus. Iš nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad yra reiškiamas tiesioginis ieškinys, nes yra prašoma ieškovės naudai iš BIĮ „Krova“, o šiai neturint pakankamai turto, iš apelianto asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto bei antstolės R. V. priteisti 127 692,92 Eur (440 898,11 Lt) žalos atlyginimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bankroto bylos baigtis tiesiogiai įtakos šiai bylai - jei bankroto proceso metu ieškovės kreditorinis reikalavimas bus (iš dalies) patenkintas, ieškinio dalykas arba keisis (bankroto procese patenkinus dalį kreditorinio reikalavimo), arba jo iš viso nebeliks (bankroto procese visiškai patenkinus kreditorinį reikalavimą). Juolab, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog antros eilės kreditorių (tokia yra ieškovė) reikalavimų patenkinimo (bent iš dalies) tikimybė, pardavus apelianto turtą, iš esmės egzistuoja.

Atsižvelgiant į tai, kad nepasibaigus BIĮ „Krova“ bankroto procesui, nėra galimybių tinkamai nustatyti ieškovės patirtos žalos dydžio, nes BIĮ „Krova“ kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, darytina išvada, kad negalima bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta BIĮ „Krova“ bankroto byla. Tai, kad toks kreditoriaus (tiesioginis) ieškinys iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės iki įmonės bankroto bylos išnagrinėjimo konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Taigi, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės atitiko kasacinio teismo teiktus išaiškinimus. Kita vertus, bankroto procedūrų eigoje nustačius, kad kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovės) reikalavimas negalės būti (nė iš dalies) tenkinamas, byla turėtų būti atnaujinta ir nelaukiant šių procedūrų pabaigos, nes šiuo atveju bylos sustabdymą lemia ne bankroto bylos išnagrinėjimas apskritai, o aplinkybės, susijusios su kreditoriaus reikalavimo tenkinimo galimybe bankroto byloje.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šio punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.