Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-425-613/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-05
Bylos Nr.
e2S-425-613/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31564-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-425-613/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31564-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti antstolio 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą Nr. S-25-179-37792, kuriuo pareiškėjas nepagrįstai įpareigojamas atlyginti administravimo išlaidas; 2) anuliuoti 2025 m. rugsėjo 22 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 9290.

2. Nurodė, kad vykdomajame rašte matyti antstolės žyma, kad 2004 m. liepos 20 d. išlaidos jau apmokėtos, todėl jų negalima antrą kartą reikalauti apmokėti iš išieškotojo. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punkte nustatyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko. Pažymėjo, kad išieškojimas vykdomas ne tik iš A. Č., kuris mirė, bet ir iš kitų skolininkų, todėl neaišku, kodėl vykdomoji byla nutraukiama esant solidariems skolininkams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jeigu antstolis reikalauja vykdymo išlaidų tik už laikotarpį iki 2019 m. liepos 31 d., tai lieka neaišku, kodėl įtrauktos ir 2025 m. rugsėjo 22 d. patirtos išlaidos. Be to, jeigu 2025 m. rugsėjo 22 d. yra tik išlaidų įtraukimo diena, tai antstolis reikalauja apmokėti ne savo, o kitų antstolių patirtas vykdymo išlaidas, kurių antstolis faktiškai nepatyrė. Anot pareiškėjo, susidarė itin absurdiška situacija, kai, jam nukentėjus ir patyrus išieškomą nuostolį, vykdymo proceso metu ne tik neišieškota skola, bet ir pareiškėjas nukentės daugiau negu nuo paties nusikaltimo padarymo, nes neatgaus 225,90 Eur nuostolių ir dar papildomai turės susimokėti 315,23 Eur.

3. Antstolis R. V. 2025 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nurodė, kad išieškotojo prašomą sumokėti sumą sudaro 276,71 Eur, taip pat pakoregavo 2025 m. rugsėjo 22 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 9290 ir joje nurodytą 315,23 Eur sumą pakeitė į 276,71 Eur. Antstolio teigimu, vykdymo procesas vyko ilgą laiką nuo 2004 metų. Vykdomojoje byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių administravimo išlaidų apmokėjimą, tačiau vykdomajame rašte matoma antstolės P. K. žyma dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, todėl antstolis atitinkamai sumažino išieškotojo apmokėtinas vykdymo išlaidas iki 276,71 Eur papildomų patirtų vykdymo išlaidų sumos. Antstolis pabrėžė, kad šiuo atveju jis nereikalauja sumokėti antstolio atlygio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 610 straipsnio 1 dalies nuostatos išieškotojo pareigos apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas nesieja nei su skolininkų buvimu ar nebuvimu (jų mirtimi ar pan.), nei su galimybėmis / perspektyvomis šias išlaidas vėliau išieškoti iš skolininko, nei su tokių išlaidų susidarymo laikotarpiu (iki 2019 m. liepos 31 d. ar kitais laikotarpiais). Taigi antstolis turi besąlyginę teisę būtent iš išieškotojo reikalauti apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir tik vėliau vykdyti šių išlaidų išieškojimą iš skolininko. Remdamasis šiais motyvais, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, teisiškai nereikšmingus pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama į skolininkų daugetą susiklosčiusiuose pareiškėjo (kreditoriaus) ir už žalą atsakingų asmenų (skolininkų) materialiniuose teisiniuose santykiuose.

4.2. Kadangi, vadovaujantis CPK 610 straipsnio 1 dalimi, antstolis vis dėlto turi teisę reikalauti pirmiau iš išieškotojo apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas, tai nėra pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus (2025 m. lapkričio 7 d. patvarkymu patikslinus mokėtinas sumas) reikalaujant iš išieškotojo apmokėti 276,71 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų.

4.3. Pažymėjo, kad pareiškėjas neteigia ir neįrodinėja, kad jis jau buvo apmokėjęs ir šią išlaidų dalį; tokios sumos sumokėjimo įrodymų nėra ir antstolio pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Antstolis 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkyme Nr. S-25-179-37792 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išieškoti iš pareiškėjo vykdymo išlaidas atsižvelgiant būtent į tai, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkas A. Č. mirė, po skolininko mirties palikimo niekas nepriėmė, todėl nesant teisių ir pareigų perėmėjo vykdomoji byla nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Priešingai, nei nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas vieninteliu tikslu – gavus lėšas nutraukti vykdomąją bylą, dėl to nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad neatsižvelgtina į jo „argumentus, kuriais apeliuojama į skolininkų daugetą susiklosčiusiuose pareiškėjo (kreditoriaus) ir už žalą atsakingų asmenų (skolininkų) materialiniuose teisiniuose santykiuose“.

5.3. Iki skundžiamo patvarkymo vykdomojoje byloje priėmimo daugiau nei dvidešimties metų laikotarpiu nebuvo iškilęs klausimas dėl vykdymo išlaidų (ne)apmokėjimo, tačiau jis iškilo būtent dėl to, kad pagrindinis skolininkas mirė ir antstolis nusprendė vykdomąją bylą nutraukti, o prieš ją nutraukdamas – pareikalauti iš pareiškėjo apmokėti vykdomosios bylos išlaidas.

5.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kadangi nebuvo vertinama susidariusi absurdiška situacija, kai pareiškėjui nukentėjus ir patyrus 225,90 Eur nuostolį (skolą) ši skola nebuvo išieškota, nors jis apmokėjo vykdomosios bylos administravimo išlaidas, tačiau patvarkymu yra reikalaujama iš pareiškėjo sumokėti dar 276,71 Eur.

5.5. Nei Sprendimo vykdymo instrukcijos 124 punkte, nei 130 punkte nėra antstolio patvarkyme nurodomų vykdymo išlaidų, pvz., skolininko duomenų patikrinimo, juo labiau nėra nustatyto antstolio nurodomo 1,93 Eur vykdymo išlaidų dydžio.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Tai, jog išieškotojas patyrė nuostolį dėl vykdomosios bylos vykdymo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iki skolininko mirties, nesudaro pagrindo nemokėti vykdymo išlaidų antstoliui, kuris vykdė vykdomąją bylą. Nėra aišku, kokiomis įstatymo nuostatomis remdamasis išieškotojas turi pagrindą tikėtis atgauti skolą, nepatirdamas papildomų išlaidų byloje.

6.2. Antstolis veikia privačiai, nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir neprivalo kompensuoti privataus išieškotojo išieškojimo kaštų, kurių nepavyksta išieškoti iš skolininko. Teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina išieškotojo pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, kurios esant galimybei vėliau išieškomos iš skolininko. Taigi išieškotojas gali tikėtis, kad jam patirtos vykdymo išlaidos bus atlygintos, tik, jeigu yra galimybė jas išieškoti iš skolininko.

6.3. Vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos yra apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, kurie galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., numatyta, jog vykdymo išlaidos apskaičiuojamos už kiekvieną Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą antstolio atliktą veiksmą. Papildomų vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti ir atitinka galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nustatytus dydžius.

6.4. Iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. galiojusioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje pareiškėjo nurodomos nuostatos, jog jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie administravimo išlaidų pridedama šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkanti suma, ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus, nebuvo numatytos ir skundžiamu patvarkymu šių išlaidų apmokėti nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą Nr. S-25-179-37792, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio patvarkymo pagrindų išrašytą išankstinę sąskaitą apmokėjimui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

11. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas vieninteliu tikslu – gavus lėšų, vykdomąją bylą nutraukti. Laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl skolininkų daugeto susiklosčiusiuose pareiškėjo ir už žalą atsakingų asmenų (skolininkų) materialiniuose teisiniuose santykiuose.

12. Pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. liepos 20 d. antstolės P. K. kontorai pateikė vykdyti 2003 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. N-1-242-02/03 dėl 780 Lt, kas atitinka 225,90 Eur, žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. Č.. Vykdomojo dokumento pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio R. V. kontoroje vykdomajai bylai suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). Antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje išieškotojas – pareiškėjas V. D., o skolininkas – A. Č..

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

16. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstoliui vykdyti buvo pateiktas vykdomasis dokumentas, kuriame skolininku įvardytas tik vienas asmuo – A. Č.. Atitinkamai, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, išieškojimo veiksmus, siekdamas įvykdyti piniginio pobūdžio išieškojimą, antstolis šioje vykdomojoje byloje gali atlikti tik iš skolininko A. Č. turto, nepriklausomai nuo to, ar pareiga įvykdyti reikalavimą išieškotojui kyla iš skolininko asmeninės ar solidarios su kitais asmenimis prievolės. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip teisiškai nereikšmingus atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama į skolininkų daugetą susiklosčiusiuose kreditoriaus ir už žalą atsakingų asmenų materialiniuose teisiniuose santykiuose. Aplinkybė, jog antstoliui pateiktame vykdomajame rašte yra pažodžiui perkelta įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas), iš kurios matyti, jog prievolė atlyginti žalą yra solidarioji skolininko su kitais asmenimis prievolė, negali būti vertinama kaip suteikianti antstoliui teisę pagal vykdomąjį raštą, išduotą konkretaus skolininko atžvilgiu, atlikti išieškojimą ir iš solidariųjų skolininkų, dėl kurių vykdomasis raštas antstoliui nebuvo pateiktas vykdyti.

17. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su antstolio atliktais vykdymo veiksmais, kuriais antstolis iš jo pareikalavo vykdomojoje byloje padengti vykdymo išlaidas.

18. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-25-179-37792 antstolis iš išieškotojo (pareiškėjo) pareikalavo apmokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, pareiškėjui išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis nurodė, jog, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkas mirė, po skolininko mirties palikimo niekas nepriėmė, todėl nesant teisių ir pareigų perėmėjo vykdomoji byla nutrauktina. Nustatyta, jog neapmokėtų vykdymo išlaidų suma sudaro 276,71 Eur, remiantis 2025 m. rugsėjo 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu, šią sumą sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos.

19. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

20. Pagal CPK 610 straipsnio nuostatas, išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (straipsnio 1 dalis). Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis).

21. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija, Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 105 punkte įtvirtinta vykdymo išlaidų struktūra, analogiška CPK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam teisiniam reglamentavimui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktas numato, jog, antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.

22. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad antstolis turi teisę būtent iš išieškotojo reikalauti apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir tik vėliau vykdyti šių išlaidų išieškojimą iš skolininko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikęs vykdymo veiksmus, įgyja teisę išsiieškoti vykdymo išlaidas. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolio ekonominiai lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis antstolio pateiktais duomenimis, vykdymo išlaidas antstolis apskaičiavo už vykdymo veiksmus, atliktus iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75 buvo pakeistos tam tikros Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, jų dydžio, kurios įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Minėto įsakymo 2.3 papunktis numato, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose byloje vykdymo išlaidos, skaičiuojamos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, išskyrus vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomosiose bylose, pradėtose iki šio įsakymo įsigaliojimo, skaičiuojamos tik už veiksmus, atliktus iki šio įsakymo įsigaliojimo (įsakymo 2.4 papunktis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, galiojusios iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., nuostatos numatė papildomų vykdymo išlaidų rūšis (3 lentelė), įskaitant skolininko asmens ir kitų duomenų patikrinimo išlaidas (3 lentelės 5 punktas), antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimo (3 lentelės 3 punktas), antstolio akto arba patvarkymo parengimo (3 lentelės 21 punktas) išlaidas ir kt.

24. Šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog apskaičiuodamas vykdymo išlaidas antstolis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Apelianto atskirajame skunde nurodomos Sprendimų vykdymo instrukcijos 124, 130 nuostatos laikotarpiu, už kurį antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas, negaliojo, todėl negalėjo būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atskirojo skundo argumentais, jog šiuo metu galiojančioje aktualioje Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijoje antstolio patvarkyme nurodomų išlaidų nėra, nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą.

25. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog daugiau nei dvidešimt metų iki skundžiamo patvarkymo priėmimo klausimas dėl vykdymo išlaidų neapmokėjimo nekilo, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos padengti vykdymo išlaidas, kurių apmokėjimo pareikalavo antstolis (CPK 610 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pareigos padengti vykdymo išlaidas įstatymo nustatyta tvarka nepaneigia ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog per visą vykdymo procesą iš skolininko nebuvo išieškota skola, tačiau atliekant vykdymo veiksmus susidarė tam tikro dydžio vykdymo išlaidos. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus reikalaujant išieškotojo padengti 276,71 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė