Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-03-02 · Administracinė byla Nr. eI3-137-283/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
eI3-137-283/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00114-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“, „Aukštaitijos vandenys“, "Panevėžio gatvės", "Aukštaitijos vandenys"
Pareiškėjas
AB „Panevėžio stiklas“
Advokatai
Vaidas Rakauskas
Administracinė byla Nr. eI3-137-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2020-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 14.10, 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

per vaizdo konferencijų programą/platformą „Zoom“ dalyvaujant:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ atstovams M. L. ir advokatui Vaidui Rakauskui,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei O. V.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ atstovui G. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Panevėžio gatvės“ ir „Aukštaitijos vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja akcinė bendrovė „Panevėžio stiklas“ (toliau – ir pareiškėja, ir AB „Panevėžio stiklas“, ir Bendrovė) skundu prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos (toliau – Panevėžio valdyba) Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto G. M. 2020 m. kovo 4 d. surašyto Privalomojo nurodymo 6.1 punktu AB „Panevėžio stiklas“ buvo nurodyta nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų nuotekų užterštumas neviršytų Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, pateikė skundą Aplinkos apsaugos departamentui ir prašė jį panaikinti. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. kovo 31 d. priimtu Sprendimu Privalomojo nurodymo nepakeitė.

AB „Panevėžio stiklas“ paaiškino, kad Panevėžio valdyba, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 4 d. lietaus nuotekų išleistuve Nr. 250 paimtų paviršinių nuotekų mėginių tyrimo rezultatais, konstatavo, kad pareiškėja, pažeisdama TIPK leidimo Nr. P1-1/066 sąlygas, priedą Nr. 3, sutartį Nr. 02K/169 bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, su paviršinėmis nuotekomis į UAB „Panevėžio gatvės“ tinklus išleidžia gamybines nuotekas, užterštas riebalais – 15 mg/l, ir viršijant paviršinėse nuotekose BDS₇ užterštumą (nustatyta – 37 mg/lO₂, normatyvas – 17 mg/lO₂).

Pareiškėja tvirtino, kad Privalomojo nurodymo 5 punkte nėra aiškiai įvardinta, kuri TIPK leidimo sąlyga galimai buvo pažeista, tėra apsiribojama tik bendro pobūdžio nuoroda į vieną iš TIPK leidimo priedų – sutartį Nr. 02K/169, o nurodyta Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis yra blanketinė ir nepaaiškina galimo pažeidimo esmės. Pareiškėja, remdamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punkte pateiktu taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo apibrėžimu, tvirtino, kad ji veiklą vykdo pagal jai išduotą TIPK leidimą. TIPK leidimas, kuriam buvo suteiktas Nr. P1-1/066, Bendrovei buvo išduotas 2007 m. spalio 8 d.; koreguotas 2007 m. gruodžio 28 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. kovo 9 d., 2010 m. rugpjūčio 3 d.; pakeistas 2014 m. kovo 6 d. ir 2015 m. gruodžio 12 d.; po paskutinio pakeitimo TIPK leidimui suteiktas Nr. T-P.3-8/2015.

Pareiškėja nurodė, kad TIPK leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelėje yra pateikta informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą, į kurį išleidžiamos nuotekos, o šios lentelės dalyje „Parametrai“, kurioje nurodyti parametrai, pagal kuriuos ribojamas išleidžiamų nuotekų priėmimas, riebalai nėra nurodyti. Teigė, kad TIPK leidimo 26 lentelės 5 pastaboje nurodyta, kad 7 stulpelyje nurodomi tik tie parametrai, pagal kuriuos ribojamas išleidžiamų nuotekų priėmimas. Pareiškėjos teigimu, kadangi TIPK leidimas, kaip veiklos sąlygų sistema, nenumato kontroliuojamo riebalų parametro, kaip nurodyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 45.7, 47, 65 punktuose, TIPK leidimo sąlygos pareiškėjai neriboja riebalų kiekio nuotekose, išleidžiamose į UAB „Panevėžio gatvės“ tinklus, todėl Bendrovė negali būti laikoma pažeidusi TIPK leidimo 26 lentelėje nurodytas sąlygas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. su UAB „Panevėžio gatvės“ sudarė Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 26/17-105, pakeitusią galiojusią 2002 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 02K/169. Naujos sutarties 1.6 punkte yra nurodyti leidžiamas išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas ir atskiri leidžiami užterštumo parametrai. Vidutinės metinės koncentracijos ir didžiausios momentinės koncentracijos išleidžiamų riebalų kiekiams nuotekose šioje sutartyje nėra nurodytos, tačiau sutarties 1.6.4 punktu susitarta, kad kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija ir nuotekų fizikiniai parametrai negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms. Pareiškėja tvirtino, kad, vykdydama veiklą ir išleisdama nuotekas į UAB „Panevėžio gatvės“ nuotekų tinklus, Bendrovė vadovaujasi TIPK leidimo sąlygomis ir galiojančiais teisės aktais, tarp jų – ir Nuotekų tvarkymo reglamentu. AB „Panevėžio stiklas“, ginčydama Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo teiginį, kad pareiškėja nauja sutartimi negali pakeisti TIPK leidimo sąlygų, t. y. nauja sutartis negalėjo panaikinti 2002 m. spalio 22d. sutarties Nr. 02K/169, pažymėjo, kad 2002 m. spalio 22 d. sutarties Nr. 02K/169 2.1 punkte buvo nurodyti iš esmės analogiški leidžiami užterštumo parametrai, tačiau ir šioje sutartyje nebuvo nurodytos atskiros ribinės vertės riebalų kiekiams nuotekose, o skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas, naftos produktai yra nurodyti TIPK leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelėje. Pareiškėja vertino, kad, vadovaudamasi su UAB „Panevėžio gatvės“ sudaryta 2017 m. liepos 5 d. sutartimi, TIPK leidimo sąlygų nepažeidė.

AB „Panevėžio stiklas“, aiškindama 2017 m. liepos 5 d. sutarties 1.6.4 punktą, nurodė, kad pavojingų medžiagų DLK yra nurodyta Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priede, sudarytame iš dviejų dalių – A dalies „Prioritetinių medžiagų ir kai kurių kitų teršalų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nuotekose ir aplinkos kokybės standartai (AKS)“ ir B dalies „Kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK)“). Riebalai yra įtraukti į Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B2 sąrašą ir šiems teršalams nustatyta DLK, išreikšta kaip metinė vidutinė vertė, į gamtinę aplinka yra 10 mg/l. Pareiškėja tvirtino, kad, pagal 2002 m. spalio 22 d. 2017 m. liepos 5 d. sutartis, Bendrovė privalo užtikrinti, kad riebalų koncentracija išleidžiamose nuotekose neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B2 sąraše nurodyto DLK dydžio – 10 mg/l. Pareiškėja pabrėžė, kad šis dydis yra išreikštas kaip metinė vidutinė, o ne kaip momentinė vertė, kaip kad užfiksuota Tyrimų protokole Nr. P-107-2020-54/1. Pareiškėja teigė, kad Panevėžio valdyba ir Aplinkos apsaugos departamentas nepagrindė, dėl kokių priežasčių riebalų koncentraciją reikia vertinti pagal momentinę koncentraciją, nors Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato jų metinę vidutinę vertę. Pažymėjo, kad pareiškėjai su tuomečiu Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintoje Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nebuvo nustatyta įpareigojimų matuoti, kontroliuoti ir fiksuoti riebalų koncentraciją išleidžiamose nuotekose, kadangi šios programos III dalies 3 lentelėje aiškiai nurodyta, kad Bendrovė matuoja, kontroliuoja ir fiksuoja į lietaus kanalizacijos nuotekas patenkančius naftos produktus, suspenduotas medžiagas ir BDS₇. Be to, pareiškėja, remdamasi 2017 m. liepos 5 d. sutarties 1.6.4 punktu, teigė, kad, sprendžiant, ar Bendrovė laikėsi TIPK leidimo sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, būtina vadovautis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.3 punkto nuostatomis.

Be to, AB „Panevėžio stiklas“, teigdama, kad nepažeidė aplinkosauginių reikalavimų ir standartų, dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nurodė, jog užsakė tyrimą, kurį atliko UAB „Ekometrija“. Atliktų 2020 m. balandžio 1 d. tyrimų protokole Nr. 2256 buvo užfiksuota, kad lietaus nuotekų išleistuve Nr. 250 nustatyta riebalų momentinė koncentracija – 4 mg/l, t. y. beveik 3 kartus mažesnė nei Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2020-54/1. Pareiškėja, remdamasi Nuotekų tvarkymo reglamento 17 punkto nuostatomis, pabrėžė, kad Privalomojo nurodymo 5 punkte nurodyta riebalų koncentracija yra mažesnė nei 20 mg/l (10 mg/l x 2).

Teismo posėdyje AB „Panevėžio stiklas“ atstovai M. L. ir advokatas V. Rakauskas prašė tenkinti skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas V. Rakauskas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės rėmėsi skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir juos pakartojo. AB „Panevėžio stiklas“ atstovas, remdamasis byloje UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime pateiktais duomenimis, teigė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog per nuotekų išleistuvą Nr. 250 į aplinką išleidžiamos ne tik AB „Panevėžio stiklas“ nuotekos. advokatas V. Rakauskas akcentavo, jog Privalomąjį nurodymą parengusio Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto G. M., teismo posėdyje apklausto kaip liudytojas, paaiškinimai apie Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą yra nepagrįsti, šio Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno pasiūlytas būdas yra visiškai netinkamas ir negali būti įgyvendinamas.

Pareiškėjos atstovė M. L. naujų papildomų paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė AB „Panevėžio stiklas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad Sprendimas, priimtas išnagrinėjus 2020 m. kovo 16 d. gautą pareiškėjos skundą, ir Privalomasis nurodymas yra teisėti ir pagrįsti.

Aplinkos apsaugos departamentas, atsiliepime išdėstęs faktines aplinkybes apie 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų atliktą Bendrovės neplaninį patikrinimą ir jo rezultatus, užfiksuotus Patikrinimo akte Nr. PA37-20, bei remdamasis pareiškėjai išduotu ir galiojančiu TIPK leidimu Nr. T-P3-8/2015 ir jo sudėtine dalimi – su UAB „Panevėžio gatvės" sudaryta 2002 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 02K/169, tvirtino, kad AB „Panevėžio stiklas“ pažeidė TIPK leidimo sąlygas, priedą Nr. 3 ir sutartį Nr. 02K/169 bei Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl šios priežasties Panevėžio valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 punktu, pagrįstai parengė Privalomąjį nurodymą.

Aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, tvirtino, kad AB „Panevėžio stiklas" privalo užtikrinti TIPK leidimo sąlygų vykdymą, laikytis jame numatytų reikalavimų bei atsižvelgti į bendruosius aplinkos apsaugos principus. Nurodė, kad TIPK leidimo dalies „Leidimo sąlygos" 22 punkte įtvirtinta, kad teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir/arba kanalizacijos tinklus turi būti atliekamas pagal šiame skyriuje nustatytas sąlygas; lietaus kanalizacijos nutekamieji vandenys išleidžiami į UAB „Panevėžio gatvės" kanalizacijos tinklus pagal 2002 m. spalio 22 d. sudarytą sutartį Nr. 02K/169 (TIPK leidimo priedas Nr. 3). Šios sutarties 2.1 punkte nustatyta, jog AB „Panevėžio stiklas“ įsipareigoja užtikrinti, kad nuleidžiamo į miesto kanalizacijos tinklus vandens užterštumas ir teršalų kiekis per metus neviršytų šių normų: suspenduotos medžiagos (SM) – 50 mg/l, BDS₇ – 7 mg/l, nafta – 1 mg/l. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, nurodytoje sutartyje aiškiai apibrėžta, kad tik nurodyti teršalai su nuotekomis gali būti išleidžiami į UAB „Panevėžio gatvės" tinklus. Pažymėjo, kad TIPK leidimo 29 lentelėje „Leidžiamų nuotekų užterštumas“ nustatyta, jog lentelė nepildoma, nes nuotekų išleidimas vykdomas pagal su UAB „Panevėžio gatvės" 2002 m. spalio 22 d. sudarytą sutartį Nr. 02K/169. Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad, pagal TIPK leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelę, pareiškėjos nuotekos išleidžiamos į UAB „Panevėžio gatvės" kanalizacijos tinklus per priimtuvus Nr. 250 bei Nr. 181a, kurių vietos pažymėtos Lietaus kanalizacijos principinėje schemoje (TIPK leidimo priedas Nr. 7). Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad Bendrovė privalo užtikrinti, jog kontroliniuose šuliniuose Nr. 250 ir Nr. 181a nuotekos su teršalais atitiktų Sutarties Nr. 02K/169 2.1 punkte nustatytas sąlygas.

Aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimo skyriaus parengto tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-54/1 duomenimis, teigė, kad buvo nustatyta, jog 2020 m. vasario 4 d. kontroliniame šulinyje Nr. 250 aptiktų riebalų koncentracija buvo 15 mg/l, o tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-54/1 duomenimis, nuotekose iš stiklo taros cecho nutekamųjų vandenų naftos produktų valymo įrenginių (gamybinės nuotekos po valymo su naftos gaudyklėmis) užfiksuota 8 mg/l riebalų. Atsakovo vertinimu, tai rodo, kad Bendrovė pažeidė Sutarties Nr. 02K/169 2.1 punkte nustatytas sąlygas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad Valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikęs patikrinimą, privalo surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą. Atlikus AB „Panevėžio stiklas“ patikrinimą, kuriame dalyvavo jos atstovas aplinkosaugai J. S., 2020 m. sausio 29 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. PA37-20. Šiame akte buvo konstatuota ir tai, kad, pagal išduotą TIPK leidimą, AB „Panevėžio stiklas“ gamybinės ir paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tinklus, eksploatuojamus UAB „Panevėžio gatvės” pagal Sutartį Nr. 02K/169, kurioje numatyta priimti paviršines ir sąlyginai švarias gamybines nuotekas. Aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad Bendrovės atstovas J. S. 2020 m. vasario 11 d. susipažino su Patikrinimo aktu Nr. PA37-20, jį pasirašė ir pastabų nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė O. V. prašė atmesti skundą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais, išdėstytomis aplinkybėmis. Naujų papildomų paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių atsakovo atstovė nepateikė.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyba savarankiško atsiliepimo nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime vertino, kad AB „Panevėžio stiklas“ nepažeidė 2017 m. liepos 5 d. pasirašytos naujos redakcijos Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 29/170105 1.6.4 punkte sulygtos sąlygos. Teigė, kad, remiantis šia sutarties sąlyga, visos kitos medžiagos, kurios patenka į paviršinių nuotekų tinklus, neturi viršyti Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B2 sąrašu, pabrėžė, kad Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta vidutinė metinė riebalų koncentracija (10 mg/l), o ne vienkartinė koncentracija. UAB „Panevėžio gatvės“ tvirtino, kad nėra aišku, kuo remiasi Aplinkos apsaugos departamentas, reikalaudamas, jog AB „Panevėžio stiklas“ išleidžiamose paviršinėse nuotekose būtų nulinė riebalų koncentracija. Nurodė, kad ištirtas nuotekų mėginys buvo paimtas iš šulinio Nr. 250, kuriame susimaišo dviejų bendrovių, t. y. ne tik AB „Panevėžio stiklas“, paviršinės nuotekos.

Teismo posėdyje UAB „Panevėžio gatvės“ atstovas G. B. sutiko su AB „Panevėžio stiklas“ skundu. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus paaiškinimus. UAB „Panevėžio gatvės“ atstovas G. B. patvirtino, kad į AB „Panevėžio stiklas“ išduotame TIPK leidime nurodytą nuotekų išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik pareiškėjos, bet ir kito ūkio subjekto nuotekos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje UAB „Aukštaitijos vandenys“ atstovė V. S. sutiko su AB „Panevėžio stiklas“ skundu. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškinimų, tiesiogiai susijusių su AB „Panevėžio stiklas“ nuotekų šalinimo per išleistuvą Nr. 250 aplinkybėmis nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad AB „Panevėžio stiklas“ savo veikloje vadovaujasi TIPK leidimu, kuris buvo išduotas 2007 m. spalio 8 d., suteikiant jam Nr. P1-1/066; TIPK leidimas buvo koreguotas 2007 m. gruodžio 28 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. kovo 9 d., 2010 m. rugpjūčio 3 d., pakeistas 2014 m. kovo 6 d. ir 2015 m. gruodžio 11d.; ginčo laikotarpiu taikomam TIPK leidimui suteiktas Nr. T-P.3-8/2015. Remiantis AB „Panevėžio stiklas“ atstovės M. L. pateiktais paaiškinimais ir Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos kokybės departamento 2020 m. gegužės 25 d. rašto Nr. (5.6)-AD5-7806 „Dėl AB „Panevėžio stiklas“ paraiškos TIPK leidimui pakeisti“ duomenimis, pareiškėja yra pradėjusi TIPK leidimo keitimą, kurio procedūros iki teismo posėdžio nėra baigtos.

Pagal AB „Panevėžio stiklas“ veikloje taikomo TIPK leidimo 26 ir 28 lentelėse nustatytas sąlygas, per išleistuvą Nr. 250 yra išleidžiamos nuotekos į UAB „Panevėžio gatvės“ kanalizacijos tinklus; per išleistuvą Nr. 250 išleidžiamos pramoninės ir paviršinės nuotekos; TIPK leidimo 29 lentelė „Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“ nepildyta, nuotekų išleidimas vykdomas pagal su UAB „Panevėžio gatvės“ sudarytą 2002 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 02K-16 ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ sudarytą 2000 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 1406.

UAB „Panevėžio gatvės“ sudaryta 2002 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 02K-16 įsipareigoja užtikrinti paviršinio ir sąlyginai švarių gamybinių vandenų priėmimą į miesto kanalizacijos tinklus ir jų nutekėjimą į atvirus vandens telkinius nuo 16,20 ha ploto (1.1 punktas); AB „Panevėžio stiklas“ įsipareigojo užtikrinti, kad išleidžiamo į miesto kanalizacijos tinklus vandens užterštumas ir teršalų kiekis neviršytų tokių normų: suspenduotos medžiagos (SM) – 50 mg/l, BDS₇ – 17 mg/lO₂; nafta – 1 mg/l (2.1 punktas). Šios sutartimi nustatytos užterštumo ir teršalų kiekio normos perkeltos į TIPK leidimo 26 lentelę „Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą (išskyrus paviršinius vandens telkinius ir žemdirbystės drėkinimo laukus), į kurį išleidžiamos nuotekos“ (išleistuvas Nr. 250);

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. pavedimu Nr. BDR-359 „Dėl įmonių, išleidžiančių nuotekas į paviršinį vandenį, neplaninių patikrinimų“ (toliau – pavedimas Nr. BDR-359) Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės kontrolės skyriui buvo pavesta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 24 d., patikrinti, kaip AB „Panevėžio stiklas“ tvarko gamybines nuotekas ir leidžia jas į paviršinį vandenį.

Vykdydami Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavedimą Nr. BDR-359, Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai atliko AB „Panevėžio stiklas“ neplaninį patikrinimą ir jo rezultatus įformino 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA37-20. Patikrinimo akte Nr. PA37-20 nurodyta, kad Bendrovėje susidaro gamybinės, paviršinės ir buitinės nuotekos; pagal TIPK leidimą, gamybinės ir paviršinės nuotekos išleidžiamos į UAB „Panevėžio gatvės“ eksploatuojamus lietaus kanalizacijos tinklus, remiantis 2002 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 02K-16, o buitinės nuotekos – į UAB „Aukštaitijos vandenys“ eksploatuojamus kanalizacijos tinklus, remiantis 2000 m. sausio 12 d. sutartimi Nr. 1406; stiklo apdirbimo ceche ir paketų bare stiklo šlifavimo ir stiklo ruošinių plovimo metu susidarančios gamybinės nuotekos prieš išleidžiant į lietaus kanalizacijos tinklus yra mechaniškai apvalomos nusėsdintuve; stiklo taros ceche aušinimo metu gamybinės nuotekos prieš išleidžiant į lietaus kanalizacijos tinklus apvalomos naftos-purvo gaudytuve; nuo Bendrovės teritorijos surinktos paviršinės nuotekos be valymo išleidžiamos į UAB „Panevėžio gatvės“ eksploatuojamus lietaus kanalizacijos tinklus.

Be to, atliekant patikrinimą, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai 2020 m. vasario 4 d. AB „Panevėžio stiklas“ lietaus nuotekų išleistuve Nr. 250 paėmė paviršinių nuotekų mėginius; mėginių paėmimas užfiksuotas protokoluose Nr. P-110-2020-N-37 ir Nr. P-107-2020-N-81; gauti tyrimų rezultatai pateikti 2020 m. vasario 18 d. Tyrimų protokoluose Nr. P-107-2020-54/1 ir Nr.P-107-2020-55/1, Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinėje kortelėje Nr. 4.

Panevėžio valdyba 2020 m. kovo 4 d. parengė Privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20, kuriuo AB „Panevėžio stiklas“ buvo įpareigota iki 2020 m. kovo 13 d. nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršytų TIPK leidime nustatytų sąlygų.

Aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs 2020 m. kovo 16 d. gautą Bendrovės skundą, 2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“ Privalomojo nurodymo nekeitė. Aplinkos apsaugos departamentas Sprendime konstatavo, kad AB „Panevėžio stiklas“ nepagrįstai remiasi 2017 m. liepos 5 d. su UAB „Panevėžio gatvės“ sudaryta sutartimi Nr. 26/17-105, kadangi šia dvišale sutartimi negalima pakeisti galiojančio TIPK leidimo sąlygų, patvirtintų tokį leidimą išduodančios kompetentingos institucijos; nurodyta sutartis negali būti taikoma, kadangi ji negalėjo panaikinti 2002 m. spalio 22 d. sutarties Nr. 02K-169 ir pakeisti valstybės institucijos numatytų imperatyvių įpareigojimo laikytis TIPK leidimo sąlygų. Aplinkos apsaugos departamentas padarė išvadą, kad Privalomasis nurodymas atitinka individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio viešojo administravimo subjekto duoto privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Valstybinės kontrolės įstatymas. Valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai, siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, esant šiame įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus. Privalomojo nurodymo davimo atvejai išvardinti Valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1–5 punktuose.

AB „Panevėžio stiklas“, pagrįsdamas skundo teiginį, kad Privalomasis nurodymas neteisėtas ir nepagrįstas, nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, jis privalo atitikti Valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatytus privalomojo nurodymo turiniui, bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui įtvirtintus reikalavimus. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja tvirtino, kad privalomieji nurodymai negali būti laikomi teisėtais, jeigu jie šių reikalavimų neatitinka; viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, negali pažeisti gero administravimo (atsakingo valdymo) principo, apimančio ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (skundo 17–21 punktai).

Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad Privalomasis nurodymas atitinka Valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: Privalomojo nurodymo 5 punkte išdėstyta pažeidimo esmė – AB „Panevėžio stiklas“ su paviršinėmis nuotekomis į UAB "Panevėžio gatvės” tinklus išleidžia gamybines nuotekas, užterštas riebalais (nustatyta koncentracija – 15 mg/l), paviršinėse nuotekose viršijamas užterštumas BDS₇ (nustatyta – 37 mg/lO₂, normatyvas – 17 mg/lO₂; Privalomajame nurodyme nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuos pažeidė Bendrovė, t. y. TIPK leidimo Nr. P-1/066 sąlygos, nustatytos priede Nr.3, sutartis Nr. 02K/169.

Valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti Valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – ir reikalavimas nurodyti, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti (4 punktas). Privalomojo nurodymo davimo atvejai išvardinti Valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1–5 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (žr., pvz., 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-663/2007; 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018); privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012 ir kt.); privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti Valstybinės kontrolės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1188-662/2020 ir kt.); privalomasis nurodymas negali būti paremtas vien prielaidomis (spėjimais), aplinkybės, kurios yra privalomojo nurodymo juridinis pagrindas, turi būti įrodytos (žr., pvz., 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-289/2009; 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-140/2012; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1188-662/2020).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikiamus aiškinimus ir remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (taikoma 2020 m. sausio 1 d. – 2020 rugpjūčio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) bei Valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, daroma išvada, kad Panevėžio valdyba privalėjo Privalomąjį nurodymą pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis ir nurodyti, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

Panevėžio valdyba Privalomąjį nurodymą grindė faktiniais duomenimis, kad AB „Panevėžio stiklas“ su paviršinėmis nuotekomis į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus išleidžia gamybines nuotekas, kurios užterštos riebalais (nustatyta koncentracija – 15 mg/l), ir viršijant BDS₇ užterštumą (nustatyta koncentracija – 37 mg/lO₂, normatyvas – 17 mg/O₂ l). Panevėžio valdyba nurodytus duomenis nustatė, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimo skyriaus atliktų tyrimų rezultatais: iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 250 paimtuose mėginiuose momentinė riebalų koncentracija buvo 15 mg/l; BDS₇ momentinė koncentracija – 37+2 mg/lO₂ (2020 m. vasario 18 d. Tyrimų protokolas Nr. P-107-2020-54/1, Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr.4).

Daroma išvada, kad, sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo, visų pirma, būtina nustatyti, ar šis individualus administracinis aktas grindžiamas objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis (faktais).

Administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-728-415/2017, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-684/2019, 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 ir kt.).

Įvertinus AB „Panevėžio stiklas“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir atstovų pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad pareiškėja nekėlė ginčo dėl mėginių paėmimo iš išleistuvo Nr. 250 paėmimo tvarkos.

Byloje nustatyta, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime nurodė, jog į išleistuvą Nr. 250 (originale – šulinį), iš kurio paimtus nuotekų mėginius ištyrė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimo skyrius, patenka ir jame susimaišo dviejų ūkio subjektų, t. y. ne tik AB „Panevėžio stiklas“, paviršinės nuotekos. UAB „Panevėžio gatvės“ vertino, kad dėl šios priežasties negalima spręsti, kurio konkretaus ūkio subjekto nuotekos įtakojo paimtuose mėginiuose nustatytą riebalų 15 mg/l koncentraciją. Iš esmės analogiškas aplinkybes UAB „Panevėžio gatvės“ nurodė ir 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktame atsiliepime į AB „Panevėžio stiklas“ atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas G. B. 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdyje.

Pareiškėja skunde nurodė, kad į lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik gamybinės, bet ir paviršinės nuotekos; stiklo taros ceche susidariusios gamybinės nuotekos po išvalymo vietiniuose naftos produktų valymo įrenginiuose, kuriuose nuotekos išvalomos nuo naftos produktų; stiklo apdirbimo ceche ir paketų bare susidarančios gamybinės nuotekos (stiklo šlifavimas ir stiklo ruošinių plovimas), kurios prieš išleidžiant į lietaus kanalizacijos tinklus yra mechaniškai apvalomos vietiniame valymo įrenginyje – nusėsdintuve; nuo įmonės teritorijos surinktos paviršinės nuotekos. Pareiškėja teigė, kad nebuvo įvertinta, ar užfiksuota 15 mg/l riebalų koncentracija išleistuve Nr. 250 susidarė tik dėl padidėjusios riebalų koncentracijos pareiškėjos išleidžiamose gamybinėse nuotekose, o ne dėl kitų priežasčių. AB „Panevėžio stiklas“ vertinimu, turėjo būti nustatoma riebalų koncentracija po naftos gaudyklės, kurioje išvalomos gamybinės nuotekos iš stiklo taros cecho, bei riebalų koncentracija po nusėsdintuvo, kuriame valomos stiklo paketų ceche susidariusios gamybinės nuotekos. Pareiškėja nurodė, kad iš stiklo taros cecho nutekamųjų vandenų naftos produktų valymo įrenginių ištekančiose nuotekose buvusi riebalų koncentracija buvo užfiksuota Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2020-55/1 ir nustatyta kad ji buvo 8 mg/l, bei pažymėjo, kad nuotekos, atitekančios iš nusėsdintuvo, kuriame valomos stiklo paketų gamybos ceche susidariusios gamybinės nuotekos, nebuvo apskritai tiriamos (skundo 52–55 punktai).

Be to, AB „Panevėžio stiklas“, remdamasis UAB „Panevėžio gatvės“ pateiktais duomenimis, teigė, kad, paaiškėjus faktui, jog į išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik Bendrovės, bet ir kito ūkio subjekto paviršinės nuotekos, nėra pagrindo teigti, kad vien tik AB „Panevėžio stiklas“ veikloje susidarančios nuotekos patenka į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus.

Bylos duomenimis, UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepimas su priedais Aplinkos apsaugos departamentui ir Panevėžio valdybai buvo išsiųstas 2020 m. spalio 30 d. Iki teismo posėdžio atsakovai rašytinių paaiškinimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad į išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik AB „Panevėžio stiklas“ paviršinės nuotekos, bei nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendžia, kad teismo posėdyje Aplinkos apsaugos departamento atstovė O. V. paaiškinimų, paneigiančių aukščiau nurodytą aplinkybę, irgi nepateikė. Teikdama paaiškinimus, atsakovo atstovė pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 18 d. Tyrimų protokole Nr. P-107-2020-55/1 yra užfiksuoti duomenys, jog stiklo taros cecho nutekamuosiuose vandenyse iš naftos produktų valymo įrenginių (gamybinėse nuotekose po valymo naftos gaudyklėmis) irgi buvo rasta riebalų, kurių koncentracija buvo 8 mg/l, ir kad tai rodo, jog riebalais užterštos AB „Panevėžio stiklas“ gamybinės nuotekos patenka į UAB „Panevėžio gatvės“ nuotekų tinklus.

Minėta, kad Privalomasis nurodymas buvo grindžiamas Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus nustatytais duomenimis apie išleistuve Nr. 250 paimtuose paviršinėse nuotekos rastus teršalus – riebalus ir BDS₇, kurių koncentracijos buvo atitinkamai 15 mg/l ir 17 mg/lO₂ .

Vertinant teismo posėdyje Aplinkos apsaugos departamento atstovės nurodytą teiginį, kad bylos duomenys patvirtina, jog dar iki patenkant į išleistuvą Nr. 250 iš stiklo taros cecho išleidžiamos nuotekos yra užterštos riebalais, atsižvelgiama į tai, kad teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, jog visi argumentai, nulėmę konkretų viešojo administravimo subjekto sprendimą, privalo būti nurodyti šiame akte; viešojo administravimo subjektas, kurio priimtas aktas ginčijamas teisme, bylos nagrinėjimo procese negali pateikti naujų tokio sprendimo priėmimo argumentų ir motyvų bei jo pildyti, o teismas, vertindamas administracinio akto teisėtumą, negali remtis tokiais papildomais motyvais. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas Aplinkos apsaugos departamento atstovės teismo posėdyje nurodytų 2020 m. vasario 18 d. Tyrimų protokole Nr. P-107-2020-55/1 rezultatų neturi pagrindo vertinti kaip Privalomąjį nurodymą patvirtinančių faktinių duomenų.

Vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgus į teisminėje praktikoje suformuotą jų aiškinimą, daroma išvada, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog Panevėžio valdybos parengtas Privalomasis nurodymas pagrįstas neobjektyviais ir abejonių keliančiais faktiniais duomenimis, todėl neatitinka taikomos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažeidus įsakmų reikalavimą įrodyti aplinkybes, kurios yra privalomojo nurodymo, kaip individualaus administracinio akto, faktinis pagrindas, Privalomasis nurodymas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-289/2009; 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-140/2012 ir kt.).

Panaikinus kaip neteisėtą Panevėžio valdybos parengtą Privalomąjį nurodymą, naikinamas ir Aplinkos apsaugos departamento išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas 2020 m. kovo 31 d. Sprendimas.

Dėl atstovavimo išlaidų

AB „Panevėžio stiklas“ prašė atlyginti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad jos turėtų atstovavimo išlaidų suma sudaro 9 578,33 Eur, atskirai parengtuose 2020 m. spalio 6 d. ir 2021 m. sausio 12 d. parengtuose prašymuose nurodė suteiktas paslaugas, išlaidas joms apmokėti, pateikė finansinius dokumentus, ataskaitas apie suteiktas teisines paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje AB „Panevėžio stiklas“ atstovavo advokatas V. Rakauskas pagal 2020 m. kovo 5 d. atstovavimo sutartį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, taikomos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta redakcija).

AB „Panevėžio stiklas“ už paduotą skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio ir turi teisę gauti šios kategorijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad už advokato susipažinimą su Privalomuoju nurodymu bei kitais su kliento veikla ir nurodymu susijusiais dokumentais ir skundo Aplinkos apsaugos departamentui rengimą turėjo 1 085,37 Eur išlaidų.

Teismo procesas išnagrinėtoje byloje buvo ikiteismine tvarka išnagrinėto ginčo dėl Privalomojo nurodymo tęsinys. Dėl šios priežasties sprendžiama, kad ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, priskirtinos bylos nagrinėjimo išlaidoms, o jų dydis nustatytinas atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.1 punkte nurodytą maksimalų rekomenduojamą užmokesčio už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-698-1062/2018). Susipažinimas su Privalomuoju nurodymu bei kitais su kliento veikla ir nurodymu susijusiais dokumentais ir skundo Aplinkos apsaugos departamentui rengimas vertina kaip Rekomendacijų 8.1 punkte nurodyta vieninga paslauga.

Atsižvelgus į tai, kad skundas Aplinkos apsaugos departamentui buvo parengtas 2020 m. I-ajame ketvirtyje, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.1 punktais, sprendžiama, kad pareiškėja įgijo teisę gauti 395,28 Eur (0,3 x 1 317,60 Eur) išlaidų už aukščiau nurodytos paslaugos apmokėjimą atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad už Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. kovo 31 d. sprendimo analizę, papildomų dokumentų analizę ir rinkimą, skundo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams dėl šio sprendimo panaikinimo parengimą, skundo projekto papildymą ir skundo priedų rengimą ir pateikimą teismui turėjo 1 529,56 Eur (180,89 Eur + 1 085,37 Eur + 207,64 Eur + 55,66 Eur) išlaidų.

Vertinama, kad aukščiau nurodyta pareiškėjos atstovo suteiktos paslaugos patenka į skundo teismui parengimo paslaugą ir laikoma vienos rūšies išlaidomis, apibrėžtomis Rekomendacijų 8.2 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad skundas teismui buvo paduotas 2020 m. II-ajame ketvirtyje, daroma išvada, kad turėtos 1 529,56 Eur skundo teismui rengimo išlaidos neviršija nurodytų Rekomendacijų 8.2 punkte (2,5 x 1 353,60 Eur), todėl pareiškėja įgyja teisę į jų atlyginimą.

Pareiškėja prašė atlyginti 1 833,76 Eur (556,60 Eur + 94,38 Eur +347,88 Eur + 139,15 Eur + 695,75 Eur) dydžio turėtas išlaidas už prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę parengimą.

Teismas sprendžia, kad 2020 m. gegužės 11 d. prašymo parengimas, jo papildymo ir prašymo su priedais teikimas teismui, rašytinių paaiškinimų dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę rengimas laikytinos vieninga 2020 m. gegužės 11 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę parengimo paslauga, o galutinės teismo eksperto išvados teksto suderinimas, tolimesnės ginčų vedimo tvarkos aptarimas elektroniniu laišku – 2020 m. spalio 2 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę rengimo paslauga ir patenka į Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą paslaugą.

Atsižvelgus į tai, kad 2020 m. gegužės 11 d. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę parengimą buvo pateiktas 2020 m. II-ajame ketvirtyje, o 2020 m. spalio 2 d. prašymas – 2020 m. IV-ajame ketvirtyje, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais, sprendžiama, kad pareiškėja įgijo teisę gauti 1 102,84 Eur ((0,4 x 1 358,60 Eur) + (0,4 x 1 398,50 Eur)) išlaidų už prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę parengimą atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad ji turėjo 1 043,63 Eur (626,18 Eur + 417,45 Eur ) pasiruošimo 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžiui ir atstovavimo jame išlaidų.

Teisminėje praktikoje pasirengimas teismo posėdžiui ir kita veikla rengiantis teismo posėdžiui laikomi kaip vienos atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas, už kurį atskirai neatlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012 ir kt.).

Bylos duomenimis, 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo AB „Panevėžio stiklas“ atstovaujantis advokatas V. Rakauskas, truko 2 val. 16 min. (nuo 13 val. 31 min. iki 15 val. 47 min.).

Atsižvelgus į tai, kad 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdis vyko 2020 m. IV-ajame ketvirtyje, bei vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 ir 9 punktais, sprendžiama, kad pareiškėja įgijo teisę į 279,70 Eur (2 val. x 0,1 x 1 398,50 Eur) išlaidų už atstovimą teismo posėdyje atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad ji turėjo 133,10 Eur išlaidų už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymų pridėjimo prie bylos parengimą ir 280,72 Eur išlaidų už dviejų paklausimų Aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ir paklausimo Aplinkos apsaugos departamentui dėl Privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos parengimą.

Įvertinus parengtų dokumentų pobūdį, sprendžiama, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymų pridėjimo prie bylos priskirtini paslaugai, nurodytai Rekomendacijų 8.16 punkte, paklausimai Aplinkos apsaugos departamentui – Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytai paslaugai. Atsižvelgus į tai, kad visi išvardinti dokumentai buvo parengti 2020 m. IV-ajame ketvirtyje, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.16 ir 8.18 punktais, sprendžiama, kad pareiškėjos turėtos išlaidos už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymų pridėjimo prie bylos parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, o už paklausimų Aplinkos apsaugos departamentui rengimui turėtų atlyginamų išlaidų suma yra 41,96 Eur (3 x 0,01 x 1 398,50 Eur) išlaidų. Taigi, pareiškėja įgijo teisę į 175,06 Eur (133,10 Eur + 41,96 Eur) turėtų dokumentų rengimo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-3672-283/2020 pagal AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. kovo 13 d. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimo „Nepratęsti 2020-03-04 privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 įvykdyti terminą“ ir 2020-03-13 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos rašto Nr. (16.5)-AD5-4264 „Dėl pakartotinio prašymo pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN37-20 terminą“ panaikinimo ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įpareigojimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dviem mėnesiams. Nurodytoje administracinėje byloje teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu AB“ Panevėžio stiklas“ skundą atmetė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad 2020 m. kovo 5 d. – 2020 m. kovo 11 d. suteiktos paslaugos – Privalomojo nurodymo analizė ir komunikacija dėl faktinių aplinkybių, prašymo dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo rengimas, pakartotinio prašymo Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vadovui parengimas ir suderinimas su klientu – yra susijusios su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-3672-283/2020 išnagrinėtu ginču ir šių išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas. Dėl šios priežasties prašymo dalis dėl 623,15 Eur išlaidų atlyginimo netenkinama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pateikė išaiškinimą, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje pripažįstama kad atlyginamos tik pagrįstos ir racionalios išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atsižvelgus į suteiktų paslaugų momentą, vadovaujantis ekonomiškumo bei protingumo ir teisingumo kriterijais, 2020 m. spalio 20 d. konsultacijos AB „Panevėžio stiklas“ buveinėje ir kelionė tuo tikslu, 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. spalio 26 d. teiktos konsultacijos vertinamos kaip neracionalios paslaugos nagrinėjamoje byloje, todėl už jas turėtos 1 331,60 Eur dydžio išlaidos neatlyginamos.

Teismas sprendžia, kad neatlyginamos 1 489,51 Eur (121,00 +79,86 + 974,05 + 78,65 + 235,95) dydžio išlaidos už advokato profesines paslaugas 2020 m. spalio 9 d. – 2020 m. spalio 19 d. laikotarpiu, suteiktos rengiant atskiruosius skundus dėl teismo 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nutarčių netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (stenogramų rengimas, susitikimas su AB „Panevėžio stiklas“ atstove, atskirųjų skundo rengimas). Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-464-520/2020 ir 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-763-602/2020 pareiškėjos atskirieji skundai buvo netenkinti, t. y. procesiniai sprendimai priimti ne pareiškėjos naudai.

Be to, sprendžiama, kad neatlyginamos pareiškėjos turėtos 227,93 Eur (194,81 Eur + 33,12 Eur) dydžio išlaidos už jo atstovo advokato V. Rakausko kelionę į teismo posėdį. Teismas, darydamas šią išvadą, vadovaudamasis Rekomendacijų 3 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad teisinės paslaugos ginče dėl Privalomojo nurodymo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos individualaus administracinio akto, nebuvo susijusios su specializuotų teisinių žinių teikimu, daro išvadą, kad AB „Panevėžio stiklas“ naudojimasis ne teismo vietovėje dirbančio advokato paslaugomis neatitinka būtinumo kriterijaus.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad AB „Panevėžio stiklas“ prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai atlyginama 3 504,94 Eur ((22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų +3482,44 Eur (395,28 Eur + 1529,56 Eur + 1102,84 Eur + 279,70 Eur + 175,06 Eur) atstovavimo išlaidų ) turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažįstamos kaip racionalios, būtinos ir pagrįstos.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo

AB „Panevėžio stiklas“ 2021 m. sausio 12 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-137-283/2021 įsiteisėjimo dienos laikinai sustabdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 galiojimą.

Pareiškėja, pagrįsdama prašymą, nurodė, kad anksčiau teikti jos prašymai taikyti teismui reikalavimo užtikrinimo priemones teismo 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nutartimis buvo netenkinti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 lapkričio 18 d. nutartimis nurodytas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.

Pareiškėja, remdamasi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio gatvės“, kaip paviršinių nuotekų Panevėžio mieste tvarkytojo, atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, teigė, kad nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog į išleistuvą Nr. 250 patenka ne vien tik pareiškėjos, bet ir kito ūkio subjekto paviršinės nuotekos. AB „Panevėžio stiklas“ vertino, kad dėl šios priežasties negalima teigti, kad vien tik pareiškėjos veikloje susidarančios nuotekos patenka į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Panevėžio valdyba patikrinimo metu ir surašydama Privalomąjį nurodymą netyrė aplinkybės, jog į išleistuvą Nr. 250 patenka ir kito ūkio subjekto paviršinės nuotekos, kurių užterštumas nebuvo nustatytas, o neįvertinusi šios aplinkybės, padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė pažeidė TIPK leidimo sąlygas. AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas užtikrintų interesų pusiausvyrą, reiškiančią, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos nereikalaus nedelsiant įvykdyti aiškiai neteisėto Privalomojo nurodymo, kurio vykdymas sukeltų pareiškėjai žalingus padarinius.

Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinamas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ir ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikinas sustabdymas (3 punktas).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog Panevėžio valdybos parengtas Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir dėl šios priežasties naikinamas, yra ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos taikyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 71, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas “ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos parengtą 2020 m. kovo 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“.

Tenkinti akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-137-283/2021 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2020-7) įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 galiojimą.

Akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“ priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 3 504,94 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus ir 94 euro centus) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitos prašymo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė