Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) Kaišiadorių rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. spalio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. KSP-27 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir KRAAD direktoriaus 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. V-113 „Dėl 2015 m. spalio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-27“ (toliau – ir Įsakymas).Pareiškėja paaiškino, kad nei Privalomajame nurodyme, nei Įsakyme nėra aptarta, kokius teisės aktus pažeidžia pastatyta tvora ir kokias pasekmes ji sukelia aplinkai. Pareiškėja nesutiko su Agentūros pareigūno nubraižyta tvenkinio matavimo schema, nes nėra aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, apie ją nėra duomenų viešajame registre. Gavusi Privalomąjį nurodymą dėl tvoros pašalinimo, pareiškėja kreipėsi į įvairias institucijas ir iš jai pateiktų atsakymų sužinojo, kad sodininkų bendrijos „Šilas“ (toliau – ir Bendrija) teritorijoje yra ne tvenkinys, o kūdra. Pareiškėja pabrėžė, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta iki 2006 metų. Tuo metu galiojo Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – ir Aprašas), kuris paviršinio vandens telkinio sąvoką apibrėžė kaip reljefo įdaubą, nuolat arba laikinai užpildytą tekančiu arba stovinčiu vandeniu. Prie tvenkinių buvo priskirti ežerai, tvenkiniai (išskyrus kūdras), kanalai, rekultivuoti į vandens telkinius, karjerai. Tik aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 pakeitus aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 540 ir išdėsčius jį nauja redakcija, buvo įtvirtinta, kad paviršiniam vandens telkiniui priskiriami tvenkiniai ir kūdros, tačiau vadovaujantis principu lex retro non agit įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.Bendrijos valdybos 2010 m. rugsėjo 17 d. posėdyje buvo svarstytas pareiškėjos prašymas leisti išsipirkti valstybinės žemės, kurioje yra pastatyta tvora, dalį ir jai buvo leista išsipirkti 0,0339 ha valstybinės žemės plotą, esantį šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. 2014 m. lapkričio 21 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kaišiadorių skyrių dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo. 2015 m. buvo parengtas minėto žemės sklypo Projektas ir jis suderintas su NŽT Kaišiadorių skyriumi. Pareiškėjos sklypui iki Projekto parengimo žemės naudojimo apribojimai nebuvo įregistruoti. Prijungiamam sklypui Projekte numatomas apribojimas – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Pagal Projektą, dalis sklypo patenka į tvenkinio apsaugos zoną, kuri lygi pakrantės apsaugos juostai, t. y. 12,5 m pločio. Pareiškėja pabrėžė, kad patikrinimo akte nurodyta apsaugos juosta nesutampa su Projekto duomenimis.Pareiškėja paaiškino, kad tvoros įrengimo vieta buvo suderinta su Bendrijos pirmininku, minėta žemės sklypo dalimi jai buvo leista naudotis, todėl pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių, jog ginčo teritorija bus prijungta prie jos sklypo. Tvora nebuvo statoma savavališkai, ji užtikrina vaikų saugumą, be to, apsaugo nuo vagysčių, atlieka šlaito apsaugos nuo erozijos funkciją.

Atsakovas KRAAD atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovas paaiškino, jog neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog valstybinėje žemėje, prie Bendrijos tvenkinio, ties pareiškėjos žemės sklypu yra pastatyta medinė tvora, kurios 33,05 m patenka į vandens telkinio apsaugos juostą. Taip pat nustatyta, kad 33,05 m tvoros pastatyta valstybinėje žemėje neturint valstybinės žemės nuomos sutarties.KRAAD pabrėžė, kad pareiškėjos pateiktas Projektas nėra patvirtintas ir suderintas su NŽT, todėl juo negalima vadovautis. Paaiškino, jog tiek kūdroms, tiek tvenkiniams yra taikoma paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarka, kurią nustato Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija), todėl pareiškėjos argumentai dėl kūdros nepagrįsti. Privalomasis nurodymas pareiškėjai duotas dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos), 126.1 punkto reikalavimų pažeidimo. Pagal STĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Pagal Specialiųjų sąlygų 126.1 punktą, pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras. Taigi Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo surašytas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, kuriais draudžiama paviršinio vandens pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.Bendrija paaiškino, jog ginčo tvora buvo pastatyta ne anksčiau kaip 2009 m. Pareiškėjai išsipirkti 0,0339 ha valstybinės žemės plotą, kuriame yra tvora, 2010 m. buvo leista Bendrijos valdybos pritarimu, tačiau 2015 m. birželio 13 d. susirinkimo metu nutarta nepritarti pareiškėjos prašymui prisijungti valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė, kurioje pastatyta tvora, Bendrijai reikalinga rekreacinei zonai sukurti pagal 2012 m. už Europos Sąjungos lėšas parengtą teritorijos prie tvenkinio sutvarkymo projektą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad projektuojant Bendrijos teritoriją kolektyvinio sodo išplanavimo projekte buvo numatyta įrengti tvenkinį, kuris vėliau ir buvo įrengtas, todėl pareiškėjos argumentai dėl kūdros yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime taip pat prašė pareiškėjos skundą atmesti. NŽT akcentavo, jog Projektas yra nepatvirtintas ir grąžintas ištaisyti trūkumus. Be to, tik suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis) gali būti suteikiamas panaudai arba išnuomojamas.

Atsakovas KRAAD apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. K. skundą atmesti.KRAAD nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog KRAAD, neturėdamas duomenų apie ginčo tvenkinio kaip nekilnojamojo daikto suformavimą, apie jo teisinį statusą, vandens telkinio apsaugos juostos kaip specialiosios sąlygos nustatymą, neturėjo teisinio pagrindo inkriminuoti pareiškėjai STĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Specialiųjų sąlygų 126.1 punkto pažeidimų.Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar tam tikras vandens telkinys gali būti laikomas vandens telkiniu Vandens įstatymo prasme, svarbu nustatyti, ar jis atitinka vandens telkiniui keliamus reikalavimus pagal šį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrijos teritorijoje esantis tvenkinys, kaip vandens telkinys, atitinka Vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalies sąvoką, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įregistruotas registre.KRAAD nurodo, kad jeigu tam tikruose dokumentuose nebuvo įrašytos specialiosios žemės naudojimo apsaugos zonoje ir juostoje sąlygos, tai nereiškia, jog tokių zonų ir juostų aplink vandens telkinį nėra. Dėl netinkamai išduoto dokumento galbūt atsiradę nuostoliai, žala gali būti vertinami civilinio proceso tvarka, tačiau tai nepanaikina įstatyminės pareigos (pakrantės apsaugos juostoje negali būti užtvertos tvoros) vykdymo. Dėl šios priežasties KRAAD Agentūros darbuotoja pagrįstai 2015 m. spalio 19 d. patikrinimo akte Nr. KSP-129 nustatė, kad prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, valstybinėje žemėje, tvenkinio apsaugos juostoje, įrengiant medinę tvorą nesilaikyta STĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimų. Ši išvada buvo padaryta vadovaujantis Aprašo 5.2 punktu atliktais matavimais.Privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 2 ir 3 punktais, kurie nurodo, kad privalomasis nurodymas duodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti ir kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Privalomuoju nurodymu įpareigota pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuris yra trunkamasis bei pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis – tvorą. Privalomasis nurodymas atitinka AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus šio dokumento turiniui. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėja nepateikė teismui prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, kad tvora buvo pastatyta saugumo tikslais.

Pareiškėja R. K. atsiliepime prieštarauja atsakovo apeliacinio skundo tenkinimui bei prašo priteisti atstovavimo išlaidas už šio atsiliepimo surašymą.Pareiškėja pabrėžia, kad ginčo atveju nebuvo surinkta duomenų, kad specialioji sąlyga – apsaugos juosta iki Privalomojo nurodymo surašymo buvo nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad Bendrija, neturėdama visos valstybinės žemės projekto, neleidžia pabaigti pareiškėjos rengiamo žemės sklypo ir performavimo projekto, šį procesą vilkina. Be to, byloje nėra tikslių duomenų apie kūdros plotą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo sprendimą priimti, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.Bendrija pabrėžia, kad KRAAD pareiga yra užtikrinti, kad žemė ir jos ištekliai būtų naudojami racionaliai, nepažeidžiant viešo ir valstybės intereso. KRAAD, vykdydamas savo funkcijas, pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą, nes tvora pastatyta ne tik sodininkų bendrijoje esančio tvenkinio apsaugos zonoje, bet ir ja siekiant užvaldyti valstybinę žemę.