Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundo pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., jo atstovei advokatei Stasei Budėnei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui ir nukentėjusiajai R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – AVPK Varėnos r. PK) 2021 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 V. P. buvo nubaustas už savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėtiems interesams, tai yra nubaustas už tai, kad jis jam ir kitam bendrasavininkui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 metais įkasė betoninius stulpus ir iki 2021-01-13 juos laikė įkastus, taip užtverdamas bendro naudojimo kelią ir tuo sukeldamas kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu, bei kad tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje ir už šio administracinio nusižengimo padarymą V. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 16,00 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. pateiktu skundu su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo panaikinti Alytaus AVPK Varėnos r. PK 2021-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 ir administracinę teiseną jo to atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su AVPK Varėnos r. PK 2021-01-13 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021, kur jis buvo pripažintas padaręs pažeidimą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimą). Pareiškėjas nurodo, kad 2020-11-17 jam paskambino ir prie jo gyvenamos vietos su tarnybiniu automobiliu atvyko AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjai Edvardas Turnonis ir Kęstutis Gaurys, kurie jo pasiteiravo, kodėl jam su S. B. bendra nuosavybės teise priklausančiame miško paskirties sklype, kuris randasi (duomenys neskelbtini), kelias užstatytas trimis betoniniais stulpais. Jis nurodė, kad jokio kelio neužstatė, o takelyje, kuris eina link Merkio upės įkasė tris betoninius stulpus, kad nedarytų iš takelio kelio, nepiltų statybinių ir kitų atliekų, nevažinėtų miško samanomis, miške nekastų smėlio. Parodė sklypo Registro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei sklypo abrisą. Pareigūnams pasakė, kad jei kuo yra kaltinamas, tai prašo, kad jam būtų parašytas šaukimas, kuo kaltinamas ir atsiųstas jam, kad „galėtų savo teisių gynimui pasitelkti advokatą”. 2021-01-12 į jo gyvenamąją vietą atvyko AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjai Edvardas Turonis ir Kęstutis Gaurys ir paklausė, ar negalėtų 2021-01-13 09.00 val. atvykti į AVPK Varėnos r. PK adresu M.K. Čiurlionio g.53, Varėna, 19 kabinetą, pokalbiui. Jam atvykus, AVPK Varėnos r. PK vyresnysis tyrėjas Edvardas Turonis pareiškė, kad jam bus surašomas administracinis nusižengimo protokolas, nes yra nukentėjusių nuo jo veiksmų. Jis paklausęs kuo yra kaltinamas, prašęs pateikti nukentėjusių pareiškimus, kad galėtų susipažinti su jų teiginiais, prašęs pateikti kokį konkretų teisės aktą pažeidė. Buvo atsakyta, kad nieko nepateiks, o kai bus išnagrinėta administracinė byla, tada galės parašęs prašymą susipažinti su surinkta medžiaga. Buvo pasisakyta, kad jie vadovaujasi paskutiniu Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos(toliau-NŽT) Varėnos skyriaus sprendimu ir matininko R. B. matavimais. Paprašius pateikti minėtus sprendimus, pareigūnai atsisakė juos pateikti. Jis pareigūnus perspėjęs, kad dėl bendro naudojimo kelių ir R. B. matavimų , jis NŽT Varėnos skyriaus ir R. B. veiksmus yra apskundęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ir gal reikėtų pasikonsultuoti, o sprendimą dėl Administracinio protokolo surašymo reikėtų nukelti, priėmus teismui sprendimą. V. P. nurodo, kad jis pareigūnams dar paaiškino, jog neišstumdyta grunto-žemių krūva ir betoniniai stulpai atsirado jų su bendrasavininku sklype ant takelio, vedančio per sklypą link Merkio upės, bet ne ant sklype esančio bendro naudojimo kelio.

Bet į tokius jo paaiškinimus ir pasiūlymą nebuvo atsižvelgta ir 2021-01-13 09 val. 25 min. AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Edvardas Turonis jam surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-99-2021, o po to 2021-01-13 09 val. 32 min., t. y. po 7 minučių, AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Gaurys priėmė nutarimą Nr. 55-ANR_N-32-2021 administracinio nusižengimo byloje. Jis su šiais dokumentais kategoriškai nesutinka. Administracinio nusižengimo protokole Nr. 55-ANR_P-99-2021 buvo nurodyta, kad „jis nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą teisę į nuosavybę, ginčijamą kito asmens, jam ir kitam bendrasavininkui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 metais įkasė betoninius stulpus ir iki 2021-01-13 juos laikė įkastus, taip užtverdamas bendro naudojimo kelią, ir tuo sukeldamas kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad dar 2017-07-14 atvykus į jam su S. B. bendros nuosavybės teise priklausantį miško paskirties sklypą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) gatvės esančiame takelyje, einančiam link Merkio upės kranto, pamatęs, kad yra vykdomi tako platinimo darbai, daromas kelias: miško paklotė ir samanos išvažinėtos technikos, miško paklotėje išpiltos žemės, privežta statybinių atliekų, žemių, buvo vykdomi žemės stumdymo darbai. Kiek dienų sklype buvo atliekami nelegalūs darbai negalintis pasakyti, nes į miško sklypą kasdien neturėjęs galimybės važiuoti. Todėl pasitaręs su bendrasavininku S. B., ant tako įkasė tris betoninius stulpus, kad nevyktų neteisėti darbai. Tą pačia dieną nuvykęs į Valstybinės miškų tarnybą, parašė prašymą, kad būtų užfiksuoti pažeidimai ir nustatyti asmenys, kas tai padarė. 2017-07-17 Valstybinis miškų tarnybos Miško kontrolės skyrius surašė Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą Nr. l su miško valdos kopija. 2017-07-16 vėl nuvykus į jam priklausantį sklypą, minėtoje vietoje radęs toliau vykdomus neteisėtus darbus: rado ištrauktus betoninius stulpus, atvežtos žemės, statybinio grunto, kurie buvo lyginami „JUMZO” markės traktoriumi. Nuėjęs prie traktoriaus aiškintis, kas čia vyksta, traktorininkas pareiškė, kad jį pasamdė daryti kelio, jis su traktoriumi greitai pasišalino. Liko neišstumdyta viena žemių- statybinio grunto krūva. Po 2017-07-16 neteisėtų darbų jis atstatė betoninius stulpus į buvusias vietas ir po to daugiau pažeidimų nebuvo vykdoma. 2017-07-16 paskambinęs pagalbos telefonui 112 ir prašęs atvykti aplinkos apsaugos pareigūnų užfiksuoti daromo aplinkos pažeidimo savavališkai įrenginėjant kelią, bet Alytaus aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai pranešė, kad jie negali atvažiuoti. Vėliau po telefoninio pranešimo į pagalbos tarnybą, jam paskambino iš Alytaus aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja, suderino dieną ir laiką, kad galėtų susitikti jam priklausančiame sklype dėl pažeidimų užfiksavimo. Jis susitikęs su Alytaus aplinkos apsaugos agentūros pareigūnėmis, kurios sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė matavimo, fotografavimo, filmavimo darbus dėl neteisėtai miško paklotėje daromo kelio, išpiltų statybinių atliekų, žemių privežimo, žemių stumdymo ir kitų darbų. Buvo surašytas apžiūros aktas, kurį patvirtino parašu ir jis. Vėliau Alytaus aplinkos apsaugos agentūros darbuotojos dar keletą kartų skambino jam telefonu dėl iškilusių papildomų klausimų tiriamoje medžiagoje. Dėl šių dokumentų gavimo 2020-11-13 parašęs prašymą Aplinkos apsaugos departamentui ,kur 2020 m. gruodžio mėn. gavęs atsakymą Nr. (11.4)-AD5-, kad jo pranešimas Departamente buvo gautas ir užregistruotas. Tačiau Departamento darbuotojas buvo atleistas iš pareigų ir jokia medžiaga susijusi su V. P. skundu Departamente nebuvo rasta. 2021-01-18 patikslinimui Aplinkos apsaugos departamentui jis parašęs dar vieną prašymą, kur 2021 m. sausio mėn. gavęs atsakymą Nr. (11.4)-AD5-, kad medžiagos susijusios su sklype daromais pažeidimais Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijoje nėra.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. nurodo kategoriškai nesutinkantis su protokole ir nutarime nurodyta aplinkybe, kad “jis įkasė betoninius stulpus ir iki 2021-01-13 juos laikė įkastus, taip užtverdamas bendro naudojimo kelią, ir tuo sukeldamas kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu“, nes traktavimas, kad betoniniai stulpai įkasti jo su bendraturčiu sklypo bendro naudojimo kelyje neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas rengiant Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999-07-22 įsakymu Nr. 38-636 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Varėnos rajone” (toliau-(duomenys neskelbtini) projektas). (duomenys neskelbtini) projekto plane ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane sutartiniu ženklu – juoda punktyrinė linija su skaičiumi 1 link žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso asmenims, administracinio nusižengimo byloje pripažintais nukentėjusiais, matosi pavaizduotas einantis takelis. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akte (parengtas 1999-10-30) 3 punkte aiškiai nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įsiterpęs 4 m pločio tik vienas bendro naudojimo kelias, kurio užimamas plotas 0,10 ha. Sklype taip pat yra privatus kelias Nr. 2. Pažymi, kad ir realiai vietovėje kelio į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra ir jo niekada nebuvo. Tai patvirtina ir 2017-11-20 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SS-2751-(7.5.), kuriame nurodyta, kad „darytina išvada, kad privatizuojant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Nr. 1 užimamas 0,1 ha žemės plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir laikytinas bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, esančiu valstybinėje žemėje. <...> Kelio Nr.2 užimamas žemės plotas, kaip nustatyta yra įskaičiuotas į bendra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą”.

Aplinkybę, kad nėra bendro naudojimo kelio per bendrą V. P. ir S. B. sklypą iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso asmenims, administracinio nusižengimo byloje pripažintais nukentėjusiais, patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2020-04-02 Nr.3SD1727-(14.3.104.) raštas išduotas G. B. ir R. B., kuriame nurodyta „kad žemės sklypui (projektinis Nr, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nustatyti kelio servitutai, suteikiantys teisę asmenims privažiuoti arba prieiti prie nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl siūlome Jums nustatyti servitutą sandoriu“. Minėtu raštu NŽT Varėnos skyrius patvirtino, jog privažiavimo iki sklypo Nr(duomenys neskelbtini) per jam ir S. B. priklausantį sklypą nėra ir pasiūlė adresatams teisės aktų nustatyta tvarka nusistatyti servitutą. Tai, kad nėra bendro naudojimo kelio per jų sklypą (kaip privažiavimo į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino ir pats tyrimą atlikęs pareigūnas 2020-11-06 įvykio vietos protokole, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė „«...toliau tęsiasi kaip miško keliukas. Einant šiuo keliuku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, už 45 metrų, ant keliuko šioje vietoje į žemę įkasti du betoniniai stulpai. Grunto paviršius ties stulpais nelygus, jis natūraliai apaugęs augmenija. «...Einant toliau keliuku už 80 metrų nuo stulpų, šioje vietoje keliukas susiaurėja, per visą jo plotį yra grunto krūva, natūraliai apaugusi augmenija...», «...Už grunto krūvos toliau eina tik siauras takelis, jis leidžiasi šlaitu žemyn, link Merkio upės...» . Taigi akivaizdu, jog betoniniai stulpai nėra pastatyti ant bendro naudojimo kelio ir jis neveda iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o kaip patvirtino pareigūnas, takelis, o ne bendro naudojimo kelias veda link Merkio upės. Taigi jei nėra užtvertas pravažiavimas bendro naudojimo kelyje ir tuo pačiu akivaizdu, jog nėra padarytas ir joks administracinis nusižengimas.

LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnis numato, kad atliekant kadastrinius matavimus sklypai vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal žemės formos žemėtvarkos projektus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus. Todėl NŽT Varėnos skyrius spręsdamas bendrame žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio klausimą turėtų vadovautis Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Alytaus apskrities viršininko 1999-07-22 įsakymu Nr. 38-636 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Varėnos rajone”. Tuo tarpu NŽT Varėnos skyriaus pozicija dėl bendro naudojimo kelio nurodytame sklype nuolatos keičiasi, skirtingi NŽT raštai prieštarauja vienas kitam: 2017-11-20 rašte Nr. 1SS-2751;(7.5) nurodoma, kad sklype yra vienas bendro naudojimo kelias, kitas - privatus. 2020-04-02 rašte Nr.3SD1727-(14.3.104 - nurodoma, kad per V. P. sklypą privažiavimo į gretima sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra. 2020-11-05 nurodyta, kad sklype jau du bendro naudojimosi keliai, 2020-11-Nr.3SD rašte policijai – nurodyta, kad V. P. sklype du bendro naudojimo keliai, vienas jų, kaip privažiavimas iki gretimo sklypo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog nors NŽT Varėnos skyrius remiasi tais pačiais žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentais, specialistų pozicija nepastovi, klaidinanti ir prieštaraujanti. Teikiant atsakymus nėra analizuojama, kas laikytina takeliu, kas bendro naudojimo keliu, kokios yra jų koordonatės sklype, todėl yra klaidinami ir gretimo sklypo savininkai ir policijos pareigūnai - ko pasėkoje, jam paskirta nepagrįsta administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla(Nr.eI3-181-644/2022) (atsakovas - Varėnos skyriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo - matininkas R. B.), kurioje jis prašo panaikinti 2021-07-01Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą ir 2021-05-17 NŽT Varėnos skyriaus vedėjos išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo (toliau - Išvada dėl žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo būtinumo). Pažymi, jog ši nepagrįsta „Išvada dėl žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo būtinumo“ priimta po atliktų gretimo sklypo kadastrinių matavimų.

Skundo pareiškėjas nurodo, kad Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad jis pažeidimą padarė „Nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos“, paprašius pareigūnų papildyti protokolą, kokie konkrečiai įstatymai yra pažeisti ir kokio įstatymo jis nesilaikė, pareigūnai atsisakė tai padaryti, taigi nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokius teisės aktus jis pažeidė. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta ar buvo nustatyta, kur yra įkasti betoniniai stulpai. Pareigūnų prašė, kad nustatytų ar įkasti betoniniai stulpai yra bendro naudojimo kelyje ar miške, kad parodytų dokumentuose, kur eina bendro naudojimo kelias ar k­eliai, tačiau pareigūnai tai padaryti atsisakė ir šių esminių aplinkybių nenustatė ir neįrašė nei į protokolą, nei į nutarimą. Pareigūnams pateikęs 2006-01-17 išduotą Registrų centro pažymėjimą, kuriame nėra nurodyta jokių bendro naudojimo kelių ar kelio jo sklype, bei prašęs pateikti teisės aktų tvarka nustatytus dokumentus, kurie paneigtų Registro pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus duomenis, prašęs išimti naujausią Registrų centro išrašą apie jo sklypą, prašęs nustatyti tikslią betoninių stulpų buvimo vietą, nustatyti jų koordinates, bet pareigūnai šiuos jo prašymus ignoravo. Taip pat nors prašė, jam nebuvo paaiškinta, kuo remiantis teigiama, kad nuo jo nukentėjo G. B. ir R. B.. Vyresnysis tyrėjas Edvardas Turonis jam teigė, kad bendro naudojimo kelias ir keliai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus rašte, bet ar stulpai pastatyti ant bendro naudojimo kelio negalėjo tiksliai pasakyti. Todėl akivaizdu, kad nenustačius ir neištyrus visų šių esminių aplinkybių protokolas ir nutarimas yra surašyti nepagrįstai, neteisėtai ir jam paskirta nuobauda yra naikintina. Be to, protokole pažymėta, kad jis pažeidimą padarė 2020-11-04 09 val. 00 min. Su tuo taip pat nesutinka, kadangi nepaaiškinama kaip ir kodėl buvo nustatyta tokia pažeidimo data, o nutarime iš esmės tik atkartotas protokolo tekstas, nors ANK 617 straipsnis įpareigoja pareigūną, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala,taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be to, ANK 618 straipsnis numato, kad nutarime turėjo būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Akivaizdu, kad šių imperatyvių teisės normų pareigūnas priėmęs nutarimą nesilaikė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. po skundo pateikimo 2021-02-19 pateikė papildomus paaiškinimus , nurodydamas, jog pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir Įgyvendinimo metodikos, patvirtinos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207. 48.3. p. vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias. Pagal byloje pridėtus žemės sklypo planus akivaizdu, kad jo sklype nėra vietinės reikšmės viešų kelių, kuriais galėtų būti privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų. Nurodytos metodikos 49 p. numato, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio, o kai projektuojamas kelias yra faktiškai nenaudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m. Nurodė, jog gretimas sklypas, priklausantis B. ,kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-ž-l382. Pagal tuo metu galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos redakcijos 20.4. punktą kadastro vietovėje žemėtvarkos projektą rengiantis autorius privalo patikrinti, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, projekto autorius privalo parengti pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo, pakviesti žemės ar miško savininkus, patikėtinius ir pasiūlyti jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomuose žemės ar miško sklypuose. Tuo metu galiojusios redakcijos Metodikos 48.3. p. numatė, kad vietinės reikšmės kelias projektuojamas taip, kad jungtų valstybinius kelius su esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai. Remiantis nurodytais teisės aktais, pravažiavimo į gretimą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kelio klausimas turėjo būti išspręstas savalaikiai teisės aktų nustatyta tvarka Alytaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymu Nr. 38-ž-138. Taip pat papildomai į bylą pateikta DVD laikmena su filmuota medžiaga (sklype, kuris randasi (duomenys neskelbtini) gatvės esančio takelio), įrodančia, kad V. P. sklype, bendro naudojimo kelio į gretimą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, yra tik siauras takelis. Tad nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, nes bendro naudojimo pravažiavimo kelias, kaip privažiavimas į gretimą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo, negalėjo būti ir nėra suprojektuotas, ir dėl to nebuvo užtvertas bei tuo pačiu nebuvo padarytas administracinis nusižengimas,o paskirta administracinė nuobauda yra naikintina.

2021-07-16 byloje buvo gautas pareiškėjo V. P. atstovės advokatės prašymas, kuriuo prašoma AVPK Varėnos r. PK 2021-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 panaikinti ir administracinę teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti, kadangi V. P. veiksmai, dėl kurių atlikimo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, atlikti 2017 m. liepos mėnesį, t.y. jau prieš ketverius metus. Suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui administracinė nuobauda V. P. negalėjo būti paskirta, o administracinė teisena pagal jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą turėjo būti nutraukta.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – AVPK Varėnos r. PK pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodo, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, bei prašo 2021-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti. Prašė skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais , bei prašė jo skundo motyvų ir atstovės teismo posėdyje išdėstytų motyvų bei argumentų pagrindu administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Stasė Budėnė nurodė, kad ištyrus bylą, išsamiai išnagrinėjus situaciją ir aplinkybes, apklausus liudytojus, pasisakius šalims, yra nustatytos aplinkybės, kurios duoda pagrindą pareiškėjo skundą tenkinti pilnai, t. y. AVPK Varėnos r. PK 2021-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 panaikinti. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą V. P. buvo padaryta visa eilė klaidų. Institucijos surašiusios protokolą, kaip retai pasitaiko, matyti visas kompleksas pažeidimų, kas duoda pagrindą, institucijos priimtą nutarimą pripažinti negaliojančiu. Matyti, net 4 pagrindai, kurių kiekvienas savarankiškai sudaro pagrindą naikinti AVPK Varėnos r. PK 2021-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021. Visų pirma, netinkamai surašytas protokolas, kurio pagrindu, V. P. taikyta administracinė atsakomybė. Protokolas ir nutarimas surašyti dėl savavaldžiavimo, t. y. dėl nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Savavaldžiavimas numato atsakomybę už teisės vykdymą pažeidžiant tam tikrus teisės aktus. ANK 518 straipsnis – blanketinė administracinės teisės pažeidimų norma.Todėl surašant protokolą turėjo būti aiškiai ir tiksliai nurodoma kokį teisės aktą pažeidė V. P. atlikdamas tam tikrus veiksmus, t. y., jam priklausančiam žemės sklype įkaldamas stulpus, kad nebūtų daromi jo, kaip miško savininko teisės pažeidimai. Tuo tarpu nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei priimtame nutarime nėra nurodoma kokį teisės aktą pažeidė V. P.. Jau vien ši aplinkybė, kad nėra nurodyta koks teisės aktas pažeistas, rodo netinkamą protokolo surašymą ir kas pagal suformuotą teismų pagrindą sudaro pagrindą panaikinti sprendimus ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą. Vien netinkamas protokolo surašymas V. P. atžvilgiu yra pagrindas priimtus sprendimus naikinti. Atstovė nurodo, kad neprašo bylos grąžinti institucijai surašiusiai protokolą, ir tai nebūtų tinkamas sprendimas, kadangi yra daugiau klaidų, kurios daro V. P. atsakomybę dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo negalimą. Antrasis pagrindas netenkinti V. P. skundą – senaties terminas. Administracinė atsakomybė pagal ANK 39 straipsnį, gali būti taikoma ir administracinė nuobauda skiriama jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip 2 metai. Tai yra naikinamasis terminas, kuriam suėjus administracinė atsakomybė negalima. Veiksmus, dėl kurių padarymo yra kaltinamas V. P. padaręs administracinį pažeidimą, stulpų įkalimą jis atliko 2017 metų liepos mėn., kas pažymėta ir protokole ir nutarime. Tai matyti ir iš V. P. paaiškinimo, taip pat ir iš privataus miško patikrinimo pažymos, kurią surašė Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyrius 2017-07-17 (b. l. 42). Veiksmų atlikimo data yra visiškai aiški, t. y. 2017 m. liepos mėn. Iki šios dienos yra praėję daugiau kaip 4 metai, t. y. daugiau nei dveji metai, ir todėl, jeigu toks pažeidimas būtų buvęs padarytas, administracinė atsakomybė jau negali būti taikoma. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad pažeidimas buvo tęstinis, nes įkasti stulpai buvo visą laiką nuo 2017 m liepos mėn., o jo atstovaujamajam ,nukentėjusiuoju pripažintam G. B., šis faktas paaiškėjo tik 2020 metais, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. Senaties terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos yra skaičiuojamas civilinėje teisenoje, civilinio proceso nuostatos nustato, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau šiandien nagrinėjama ne civilinė, o administracinio nusižengimo byla, todėl yra visai kiti reikalavimai ir pagrindai. Šiuo atveju patraukimo atsakomybėn senatis yra skaičiuojama nuo pažeidimo padarymo dienos, o ne nuo jo paaiškėjimo dienos. Bet šioje byloje faktiškai yra atvejis, kad administracine tvarka administracinio nusižengimo byloje neturi būti sprendžiami tarp šalių kilę ginčai, kurie pagal savo pobūdį yra civiliniai santykiai. Ir tai yra klasikinis civilinių teisinių santykių pavyzdys. G. B. ir jo sutuoktinė įsigijo žemės sklypą, kurį formuojant nebuvo numatytas privažiavimas. Suprantamas jų kaip asmenų, turinčių nuosavybę, siekimas turėti privažiavimą, kuris būtų įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju nepateisinamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis savo teisę gauti privažiavimą prie įsigyto žemės sklypo bando primesti V. P., norėdamas be jokio teisinio pagrindo per V. P. sklypą įsirengti privažiavimą ir taip patekti į savo žemės sklypą. Ir tai jis bando padaryti pasinaudodamas valstybės institucijų pagalba, vietoj to, kad jis teiktų pasiūlymą kitam žemės savininkui V. P. ir kitam bendrasavininkui susitarti dėl servituto, o nesant susitarimo, jis turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašydamas nustatyti servitutą. LAT yra suformulavęs taisyklę, kad civiliniai teisiniai santykiai neturi būti sprendžiami kaip administracinio nusižengimo padarymas. Tai būtų savarankiškas pagrindas institucijos priimtus sprendimus dėl protokolo surašymo ir nuobaudos paskyrimo priimtu nutarimu naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną prieš V. P. nutraukti.

V. P. savo žemės sklype, to sklypo praėjimo keliuke, kuris nėra bendro naudojimo kelias, įkaldamas betoninius stulpus jokio administracinio nusižengimo nepadarė, tuo pagrindu ir prašoma administracinę teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti. V. P. veiksmuose nėra administracinio pažeidimo sudėties. Kad tie stulpai įkasti, fakto neginčija V. P.. Esmė ta, ar V. P. įkasė tuos stulpus bendro naudojimo kelyje ar jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame kelyje. Jeigu jo asmeninės nuosavybės teise jam priklausantis keliukas, tai atitinkamai šios bylos nukentėjusysis G. B. neturi teisinio pagrindo tuo keliuku naudotis ir negali būti šioje byloje nukentėjęs ir atitinkamai V. P. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Buvo nagrinėtas klausimas, kuris V. P. sklype esantis keliukas yra bendro naudojimo. Šis klausimas buvo pradėtas nagrinėti dar 2017 metais, kuomet V. P. užtikęs, kad jo žemės sklype miško keliuke, kuris veda link Merkio upės, o ne link nukentėjusiojo G. B. žemės sklypo, yra daromi kažkokie darbai, privežta grunto, išvažinėta miško paklotė. Šias aplinkybes V. P. nustatęs įtvirtino betoninius stulpus, kad tokie dalykai nesikartotų. Kreipėsi į institucijas, tame tarpe ir į Miškų tarnybos Miško kontrolės skyrių, buvo patikrintas įvykis ir nustatyta, kad miško keliuke, einančiame ant miško takelio, einančio link Merkio upės, buvo atlikti tam tikri darbai, kad tas keliukas yra apžėlęs, vietomis yra 2 metrų pločio, automobiliais nevažinėtas. Šiame miško keliuke V. P. įrengė užtvarą, kadangi jo sklype yra vienas bendro naudojimo kelias. Tada ir kreipėsi į NŽT išaiškinti, siekiant išsiaiškinti, kuris kelias yra bendro naudojimo. 2017-10-23 gautas NŽT Varėnos skyriaus raštą, o 2017-11-20 NŽT raštą, kuriame viskas išanalizuota koks kelias išimtas iš jo žemės sklypo kaip valstybinės žemės kelias, nurodant, kad tai (duomenys neskelbtini) gatvės tąsa, kuri eina skersai sklypo ir susijungia gretimame sklype su kitu per V. P. ir B. žemės sklypą einančiu sklypu. Tai ne tas kelias ir ne miško keliukas, kuris išsišakoja nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir eina link Merkio upės, kuriame V. P. įtvirtino tuos betoninius stulpus. 2020 m., kai B. įsigijo žemės sklypą ir pamatė, kad neturi privažiavimo prie žemės sklypo, tada jis kreipėsi į NŽT prašydamas išaiškinti kur yra privažiavimas prie jo žemės sklypo. NŽT Varėnos skyrius 2020-04-02 raštu informavo, kad žemės sklypui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyti kelio servitutai, tai V. P. ir B. žemės sklypas, kurie suteiktų teisę asmenims privažiuoti ar prieiti prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl siūlė B. patekimui į savo žemės sklypą nusistatyti servitutą. Gavęs tokį raštą B. ieškojo kažkokių kitokių kelių, vėliau kreipėsi NŽT dėl administracinės atsakomybės V. P. taikymo, tada kreiptasi į policiją. NŽT atsakydama į Varėnos r. PK, kuri tuo metu tyrė B. skundą, atsakydama į raštą NŽT Varėnos skyrius Varėnos PK nurodė, kad būtent tas keliukas, įvardijamas kaip B. žemės sklypo plane nurodytas keliukas – privažiavimas, yra bendro naudojimo kelias, skirtas privažiavimui iki žemės sklypo, skirtas ir privažiavimui prie B. žemės sklypo. Vėlesniuose dokumentuose šiame rašte nurodyti duomenys buvo paneigti ir NŽT ėmė vadovautis ta pačia pozicija, kuri buvo išdėstyta 2017-11 rašte, kad ne tas keliukas kuris atsišakoja nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir veda link Merkio upės, bet (duomenys neskelbtini) gatvės tąsa, kertanti P. ir B. sklypą, yra bendro naudojimo kelias. Ši situacija buvo išnagrinėta ir Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimu 2021-08-05, priimdamas sprendimą, motyvuojančioje dalyje tiriamojoje dalyje ginčų komisija detaliai aprašė ir dokumentus, dėl bendro naudojimo kelio buvimo V. P. žemės sklype ir patvirtino, kad duomenų, kurie paneigtų NŽT atsakymą, kad būtent kertantis keliukas, o nenusileidžiantis link Merkio upės, yra bendro naudojimo kelias, duomenų paneigiančių šį NŽT paaiškinimą ir atsakymą į B. atstovo paklausimą administracinių ginčų komisija nenustatė. Nei šioje byloje, nei administracinių ginčų komisijoje nagrinėtoje byloje buvo pateikta konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, neva tai specialisto vertinimu būtent tas keliukas turi būti vertinamas kaip bendro naudojimo kelias, kuriuo turi teisę patekti į sklypą B.. Vertinant išvadą, specialisto išvada nėra dokumentas, kuris neturi būti vertinamas, specialisto išvada teismas turi vertinti visų kitų įrodymų kontekste. Pateikta išvada neatitinka byloje nurodytų faktinių, esminių aplinkybių. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, kuris keliukas yra bendro naudojimo, ir ar tas keliukas, einantis link Merkio upės yra bendro naudojimo. Specialistas remiasi 2006 m. Žemėtvarkos projektu, tačiau reikia vertinti tai, kad tas projektas 2006 metų, o P. sklypas suprojektuotas 2000 metais ir reikėtų vertinti pagal 1999 metų projektą. Specialisto išvada neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi nurodoma, kad bendro naudojimo kelias, kuris yra P. sklype, turi būti 260 metrų ilgio ir tai yra kelias, o ne keliukas, o tuo tarpu specialisto paskaičiavimu tas keliukas, kuris veda link Merkio upės yra 215 metrų ilgio. Taip pat tas keliukas, kuris eina link Merkio upės nėra kelias, tai yra miško keliukas, tai detaliai aprašyta privataus žemės sklypo patikrinimo pažymoje, tiek ir įvykio vietos apžiūroje, kurią surašė Varėnos r. PK tyrėjas E. Turonis. Akivaizdu, kad specialistas nesiremia ta medžiaga, kurią turėjo įvertinti. Trečias dalykas, teisinė pusė, pagal Žemės reformos Žemėtvarkos projektą ir jiems prilyginamų žemės sklypų parengimo ir įgyvendinimo metodiką, tai formuojant žemės sklypą vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, t. y., metodikos 48.3 punktas. Tuo tarpu, formuojant žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo V. P., per šį sklypą neturėjo būti formuojamas viešas kelias iki to sklypo, kurį vėliau 2019 metais įsigijo B., dėl tos priežasties, nes toje vietoje buvo vienas arba du žemės sklypai, o pagal metodiką turi būti nemažiau kaip 5 žemės sklypai, kad per kitą sklypą būtų formuojamas įvažiavimas, kaip vietinės reikšmės viešasis kelias. Remiantis ta metodika negalėjo būti suprojektuotas viešasis kelias į sklypą, kurį valdo B., nes buvo tik du sklypai. Ši specialisto išvada negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis, kad tas kelias, kuriame įkasti betoniniai stulpai vertinamas kaip bendro naudojimo kelias. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, priešingai yra visa eilė įrodymų patvirtinančių, kad jis veiksmus atliko ne bendro naudojimo kelyje, o savo asmeninėje žemėje, kas neužtraukia jam administracinės atsakomybės. Prašoma nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat prašo priteisti V. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y., advokato atstovavimo išlaidas.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo G. B. atstovas advokatas L. B., prašė palikti policijos nutarimą nepakeistą, V. P. skundą atmesti. Nurodė, kad gal netinkamas protokolo surašymas būtų pagrindas bylą grąžinti atgal institucijai surašiusiai protokolą, jeigu asmuo nesuprastų kuo yra kaltinamas, na ir jeigu tai užkirstų kelią asmeniui į gynybą. Matyti, iš skundo bei teisme išdėstytų argumentų V. P. ginčija nutarimą tuo pagrindu, pirminė pozicija tokia, kad nebuvo iš viso ginčo keliuko, kurį jis būtų užtvėręs. Dėl viešo registro duomenų, tai į bylą yra prijungtas Miškų kadastro registro išrašas, kuriame nurodytas kelias yra, taip pat yra pateikta G. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kurios duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurie yra vieši ir teisingi, kol nėra nuginčyti, kur taip pat yra nurodytas įvažiavimas. Byloje yra daug duomenų patvirtinančių, kad tas kelias yra. Gali būti, kad tas kelias, į kurį 2017 metais įkasti stulpai ir užversta grunto krūva, nėra naudojamas, gal kažkiek yra pasikeitęs, apaugęs, tačiau minėtas kelias egzistuoja. Remiantis 2000 m. (duomenys neskelbtini) B. B. grąžinamos žemės natūra pirminiu dokumentu, kuris parengtas remiantis 1999 m. Miškotvarkos projektu, matyti, kad tas kelias, kuris savavališkai užtvertas ir dėl kurio vyksta ginčas, jau pažymėtas plane, kurį pasirašė pirminis žemės sklypo savininkas B.. Apeliantas į bylą pateikė 2021 m. gegužės mėnesio NŽT Varėnos skyriaus raštą, adresuotą G. B. atstovui, kuriuo remiasi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prašoma paaiškinti B. plane esančius žymėjimus. Svarbūs yra du momentai, vienas dalykas, kad keliai yra bendro naudojimo, antras dalykas, kad skaičiukai „01“ ir „02“ žymi užimamus plotus. Žiūrint į B. sklypo planą, matyti, kad tik prie vieno ginčo keliuko yra žymėjimas „01“, kas atitinka 0,10 ha keliuko plotą. Šį žymėjimą reikia lyginti su kitų kelių plotu. Šalia plano yra 1999-10-30 žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktas, kurio 3 punkte nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra įsiterpusios fiziniams ir juridiniams asmenis ar valstybei priklausančios žemėnaudos ir bendro naudojimo kelias 4 metrų pločio, 0,10 ha. Žiūrint į planą, plane yra tik vienas kelias, kurio plotas 0,10 ha. Apklaustam liudytojui kilo abejonių dėl kelių žymėjimų 1999 m. plane. 2000 m. B. B. gražinamo natūra plane Nr. (duomenys neskelbtini), visur kelių plotai sužymėti. (duomenys neskelbtini) sklype nėra kažkokio atsitiktinio žymėjimo (brūkšninio), toks žymėjimas yra visame plane. Atstovo pozicija tokia, kad ginčo kelias, kuris užtvertas, yra tas kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į B. valdos plotą. Nurodė, kad NŽT Varėnos skyriaus išvada yra negaliojanti, reikia vadovautis 2021-05-17 išvada. Tas dokumentas, kuriuo remiamasi, nėra panaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šia išvada NŽT remiasi savo atsiliepime ir pateikia jį Administracinių ginčų komisijai, kurioje NŽT pasisako, kad keliukas, kuris užtvertas, nėra įskaičiuotas į B. ir V. P. nuosavybės teisę. NŽT paaiškino ką reiškia žymėjimas. Matosi, kad 1999 m. projekte tas keliukas nėra įskaičiuotas į nuosavybę. NŽT išsakyta pozicija, kad visi keliai, esantys pareiškėjo žemės sklype, yra bendro naudojimo keliai. Šioje situacijoje, vertintina ar pareiškėjas įkasdamas stulpus elgėsi teisėtai, ir ar padarė administracinį nusižengimą. Kad yra kelias patvirtina Miškų kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto duomenys, tiek 1999 m., tiek 2000 m. planai. Kyla klausimas ar asmuo, naudodamasis tuo keliu elgėsi teisėtai. LR Žemės įstatymo 21 str. 7 d., žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudotis, kad kiti naudotojai, savo naudojamos žemės sklype vykdytų ūkinę ir kitokią veiklą nepažeisdami gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų, gyventojų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Šiuo atveju kelio užtvėrimas pažeidžia šią nuostatą. Jeigu teismas laikytų, kad minėtas keliukas, kuris užtvertas, priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, tai vėl gi, reikėtų vadovautis Kelių įstatymo 18 str. 1 d., kuriame kalbama, kad kelio savininkui, laikantis Vyriausybės nustatytos tvarkos, suteikta teisė laikinai apriboti, nutraukti eismą, uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, esant karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo ar priežiūros darbų metu. Laikant, kad pareiškėjas yra kelio savininkas, taip jis turi teisę prižiūrėti kelią, bet kelio remonto laikotarpiu. Dabar nurodoma, kad betoniniai stulpai kelyje įkasti buvo 2017 m., tačiau stulpai nepašalinti iki šio momento ir jokie darbai ten nevyksta. Tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip savavaldžiavimas. ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti ir kitų teisės pažeidimų būdais, t. y. tiek ir Žemės įstatymo 21 str. 7 d., tiek ir Kelių įstatymo 18 str. 1 d. nurodytos nuostatos. Liudytojas pacitavo priešgaisrines taisykles, pagal kurias net ir privatūs keliai negali būti savavališkai užtveriami. Kelių priežiūros tvarkos apraše (2004-02-11 redakcija) taip pat kalbama, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai ar kiti daiktai šalinami dalyvaujant policijai savininko įrengusio tai lėšomis. Bylos duomenys ir viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad ginčo kelias egzistuoja, specialistų išvada patvirtina, kad ginčo kelias egzistuoja ir egzistavo, pridėtos nuotraukos, lyginimas, taip, matavimai gali skirtis, nes šiais laikais matavimai tikslesni. Duomenų, kad specialisto išvados būtų netinkamos nepateikta, specialisto išvados atitinka Nekilnojamojo turto ir Miškų kadastro duomenis. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, tai ANK 39 str. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo, o trunkamojo nusižengimo atveju per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Akivaizdu, kad tai trunkamasis pažeidimas, stulpai įkasti ir iki šiol nepašalinti. Terminas skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, kuris nesuėjęs. Prašoma skundą atmesti. Taip pat pateikti duomenys, kad G. B. už išvados parengimą patyrė išlaidas, todėl šias išlaidas prašoma priteisti iš V. P..

Teismo posėdyje nukentėjusysis G. B. su V. P. skundu nesutiko ir prašė atmesti, palaikė jo atstovo teismo posėdyje išdėstytus motyvus bei argumentus dėl skundo.

Liudytojas -Valstybinės miškų urėdijos atstovas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad Miškotvarka yra vykdoma kas 10 metų, ir Valstybinė miškų urėdija naudojasi aktualiais duomenimis, todėl negali tiksliai pasakyti koks reglamentavimas buvo taikomas rengiant 1999 m. projektą. Į daugumą proceso dalyvių užduotų klausimų atsakyti konkrečiai negalėjo, nurodydamas, kad į šiuos konkrečius klausimus galėtų atsakyti miškotvarkos specialistas. Paaiškino, kad kelių plotas apskaičiuojamas kelio važiuojamosios dalies plotį dauginant iš kelio ilgio. Miškotvarkos projekte kelias nurodomas nuo kvartalo sklypo iki kvartalo sklypo, turėtų būti sąrašas konkrečių kelių ir ten nurodytas kelių ilgis. Nurodė, kad reikia turėti sąrašą, miškotvarkos projekte bus konkretus kelių sąrašas ir nurodyta pradžia bei pabaiga. Liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti koks kur kelias pagal jam posėdžio metu pateiktą planą, nes planas yra atspausdintas, yra dokumento kopija, ir gali būti netikslu. Šis planas ruoštas 2006 metais, planai ruošiami kas 10 metų, todėl reikėtų žiūrėti 2016 metų aktualią redakciją. Siekiant nustatyti kelių konfigūraciją ir kiekį reikia vadovautis aktualia 2016 metų plano redakcija. Rengiant projektą Miškotvarkos skyrius jį tvirtina, o šie duomenys eina į Valstybės miško kadastro duomenis. Paaiškino, kad galėjo būti taip, kad darant planą 2006 metais ir 2009 metais, kur yra valstybinė žemė galėjo nebūti privažiavimo kelio. Antras sklypas 504 kvartalo miško paskirties, o kitas sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė. Negalėjo plane nurodyti kelio, kurio plotas 0,10 ha. Liudytojas nurodė, kad jis yra Valstybinės miškų urėdijos Miškotvarkos skyriaus vadovas, skyrius daug funkcijų atlieka , bet tikrai ne planavimo, elementų, miško žymėjimo ar su planų rengimu. Nurodė, kad Valstybinės miškų urėdijos Miškotvarkos skyrius prižiūri, tvarko, remontuoja, tiesia kelius, pagal miškotvarkos parengtą projektą. Valstybinė miškų urėdiją privačius miško savininkus kontroliuoja, jų veikla susijusi pagal Miškų įstatymo du punktus, t. y., Valstybinė miškų urėdija vykdo miško priešgaisrinę saugą priklausomai nuo priklausomybės ir Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą, kita veikla yra išvestinė. Nurodė, kad kontrolės privačių miško savininkų veiksmų nevykdo. Galimai formuojamas žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra 0,6 ha miško, ir buvo suformuotas kaip atskiras miško sklypas, kadangi nebuvo privažiavimo 53 punkte. Nurodė, kad galimai yra neatitikimas pagal Žemėtvarkos paaiškinimus ir 1999 m. projektą, apie pažymėtą punktyrinę liniją su tašku ir su kita punktyrine linija, tačiau tai galėtų pakomentuoti Miškotvarkos specialistai. Liudytojas nurodė, kad jis žiūrėjo aktualius miško kadastro duomenis, kuriuos gali parodyti, kurie yra prieinami specialistams ar fiziniam asmeniui, susimokėjusiam specialų mokestį. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys gali nesutapti su Miškų kadastro duomenimis, tačiau galima kreiptis į Miškų tarnybą siekiant, kad būtų patikslinti tie duomenys. Miškų kadastro žemėlapyje duomenyse yra nurodyta kelių priklausomybė ar tai bendro naudojimo valstybinėje žemėje ar yra privatus savininko kelias. Natūroje matyti, kad sklypo ribos baigiasi, o kelias patenka į visą sklypo ribą, kai vykdomi matavimai sklypo riba eina iki tam tikro elemento, kelias būna išskiriamas, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus taip buvo galima. Nurodė, kad iš Miškų kadastro žemėlapio būtų daugiau informacijos apie kelių priklausomybę. Tai yra Valstybinės miškų urėdijos žymėjimas. Pagal miško kelio apibrėžimą, miško kelias priklauso savininkui, kaip urėdijos atstovas nurodė, kad miško kelią galima užsitverti. Kelio savininkas gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią kai dėl to kyla tam tikros grėsmės. Jeigu kelias užtvertas ir jeigu kiltų gaisras privažiuoti su gaisro gesinimo technika, t. y., institucijos negalėtų patekti į tą miško sklypą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą( taip nurodyta nusižengimo protokole ir nutarime). ANK 518 straipsnis neturi atskirų dalių, todėl laikytina, kad V. P. buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnį. Šiame straipsnyje atsakomybė numatyta dėl savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, bei užtraukia baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Byloje nustatyta, kad R. B., G. B. 2020-10-30 pareiškimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui buvo pateiktas 2020-11-04. Tuomet Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Gaurys 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimais, vadovaudamasis ANK 578 straipsniu, nutarė G. B. bei R. B. pripažinti nukentėjusiaisiais. 2021 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Edvardas Turonis surašė V. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-99-2021 dėl 2017 metais padaryto pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Gaurys 2021 m. sausio 13 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 ir V. P. paskyrė 16 Eur baudą pagal ANK 518 str. dėl savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėtiems interesams, tai yra V. P. nubaudė už tai, kad jis jam ir kitam bendrasavininkui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 metais įkasė betoninius stulpus ir iki 2021-01-13 juos laikė įkastus, taip užtverdamas bendro naudojimo kelią, ir tuo sukeldamas kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. P. veiksmus(t.y. betoninių stulpelių įkasimą), dėl kurių jis patrauktas administracinėn atsakomybėn (jam ir kitam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įkasė betoninius stulpus) atliko 2017 m. liepos mėn.

Iš AVPK Varėnos r. PK pateikto R. B., G. B. pareiškimo matyti, kad R. B. ir G. B. 2020-11-04 kreipėsi į Alytaus AVPK dėl to, kad ant privažiavimo kelio į jiems ir K. A. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus gretimame sklype, priklausančiame V. P. ir S. B., yra įrengtos tyčinės kliūtys, įkasant betoninius stulpus ir užverčiant kelią grunto krūva, bei tuo yra užtvertas įvažiavimas į jų žemės sklypą.

Iš administracinėje byloje esančių 2020-11-05 R. B. apklausos protokolo bei 2020-11-13 G. B. apklausos protokolo matyti, kad R. B. ir G. B. 2019 metais įsigijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto 2020-07-13 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad R. B. ir G. B. žemės sklypą įsigijo 2019-08-20 pirkimo pardavimo sutartimi(įrašas registre galioja nuo 2020-07-13), bei nėra įrašų, kad jiems būtų buvę nustatyta pravažiavimo servitutas per gretimą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. P. ir S. B. . R. B. ir G. B. nepateikė į bylą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ,kuria būtų patvirtinama, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas būtų turėjęs pravažiavimo servitutą per V. P. ir S. B. priklausantį žemės sklypą, kada CK 4.111 str.2d. numato, kad pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui , nustatytas servitutas išlieka.

Iš byloje pateikto 2020-11-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad prie R. B. ir G. B. žemės sklypo esančio gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui K. A. taip pat nėra įrašytas pravažiavimo servitutas per gretimą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. P. ir S. B. .

Iš byloje pateikto 2020-07-03 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype ,kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),priklausančiame po ½ dalį S. B. ir V. P., nėra nurodytas pravažiavimo servitutas gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ar kokių tai kitų specialiųjų sąlygų dėl privažiavimo prie Merkio upės.

CK 4.124 str.1d. numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas, o 2 d. numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

Tokiu būdu iš surinktų byloje įrodymų visumos galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad S. B. ir V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta pravažiavimo servituto(ų) gretimų žemės sklypų ,kadastriniai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams .

Administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo grafoje “Nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės) data, laikas“ yra nurodyta „2020 m. lapkričio mėn. 4 d. 09 val. 00 min.”, o grafoje “Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės” nurodyta, kad pažeidimas padarytas “2017 m.”. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Edvardas Turonis ,kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą ,nurodė, kad protokolo bei nutarimo grafoje “Nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės) data, laikas“ nurodyta data ir laikas „2020 m. lapkričio mėn. 4 d. 09 val. 00 min.” yra nurodytas ne administracinio nusižengimo, o nukentėjusiųjų pareiškimo gavimo data ir laikas. Tokiu būdu iškyla klausimas, ar nurodomu nusižengimu buvo pažeidžiamos ankstesnio žemės sklypo savininko teisės ,ar nusižengimas buvo tęstinis ir kada apie jų nurodomą teisių pažeidimą sužinojo nukentėjusieji, kadangi iš to kyla klausimas ar yra/nėra patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK nenumato galimybės pratęsti 39 straipsnyje numatyto termino. Įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartys administracinėse bylose Nr. N62-1967/2011; AN2-233-497/2020, ir kt.).

Iš aukščiau nurodytų byloje esamų įrodymų matosi, kad nukentėjusieji nurodytą žemės sklypą savo nuosavybėn įsigijo 2019-08-20 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir šią sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2020-07-13, t.y. nuo šios dienos nuosavybės įgijimo faktas buvo išviešintas prieš trečiuosius asmenis.

Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ankstesnis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas būtų kreipęsis dėl savo teisių dėl pravažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą po 2017 m liepos mėn. pažeidimo, t. .y po V. P. nurodomo betoninių stulpelių įkasimo. Iš šio fakto galima daryti išvadą, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas iki žemės sklypo pardavimo 2019-08-20 nelaikė, jog įkasus betoninius stulpelius yra kuo nors pažeidžiamos jo teisės dėl pravažiavimo į žemės sklypą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, jog 2017 m liepos mėn.-2019-08-20 laikotarpiu buvo atlikti savavaldžiavimo veiksmai prieš ankstesnį žemės savininką bei tuo pačiu laikotarpiu savavaldžiavimo veiksmai negalėjo būti atliekami ir nukentėjusiųjų atžvilgiu, kadangi jie tuo laikotarpiu nebuvo šio žemės sklypo savininkais ir jų teisės negalėjo būti pažeidžiamos. Todėl sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą šiuo atveju yra aktualus tik laikotarpis nuo žemės sklypo įgijimo nukentėjusiųjų nuosavybėn momento. Iš nukentėjusiųjų 2020-10-30 rašyto pareiškimo Alytaus AVPK galima manyti, kad jie apie savo teisių dėl pravažiavimo į jiems priklausantį žemės sklypą numanomą pažeidimą galimai sužinojo nuo 2020 m spalio mėn. pradžios, kadangi nurodo, kad spalio 2d. kreipęsi į Žemėtvarkos tarnybą dėl žemės sklypo naudojimo patikrinimo, o 2020-10-20 gavę žemėtvarkos skyriaus išvadą, kurioje buvo nurodyta, jog kliūčių sudarymas, įrengiant betoninius stulpelius ir supilant grunto krūvą, yra neteisėtas ir gali būti laikomas savavaldžiavimu. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad apie galimą jų teisių pažeidimą nukentėjusieji suprato tik 2020-10-20 d. ir po to jie kreipėsi dėl teisinės gynybos tiek į Varėnos seniūniją, tiek į policiją. Esant tokioms aplinkybėms galima būtų laikyti, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn V. P. savavaldžiavimo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu galėjo atlikti tik nuo 2019-08-20 ,o vertinant iš subjektyvinės pusės, tai tik nuo 2020 m spalio 20 d., kai nukentėjusieji suvokė ir pradėjo laikyti, kad gretimo žemės sklypo savininkas jų atžvilgiu vykdo savavaldžiavimą trukdydamas pastatytomis kliūtimis jiems patekti į jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

Dėl to nagrinėjamu atveju, dėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodomų V. P. atliktų savavaldžiavimo veiksmų 2017 m liepos mėn-2020-10-20 laikotarpiu negali būti laikoma, kad buvo daromas administracinis nusižengimas. Todėl šiuo atveju bylos išsprendimui būtų aktuali situacija tik nuo 2020m. spalio mėn. pradžios iki 2021-01-13, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tam išspręsti šiuo atveju yra aktualus klausimas buvo ar nebuvo oficialiai įteisintas pravažiavimo kelias link nukentėjusiųjų žemės sklypo per S. B. ir V. P. žemės sklypą bei ar V. P. turėjo ginti savo nuosavybę nuo pažeidimų, nesusijusių su nuosavybės netekimu.

Iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad byloje nukentėjusiųjų pusė nepateikė įrodymų, kad per S. B. ir V. P. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suformuotas ir teisiškai įteisintas pravažiavimo kelias į jiems priklausantį žemės sklypą. Iš pateiktų tiek nukentėjusiųjų pusės, tiek traukiamo administracinėn atsakomybėn V. P. dokumentų matosi, kad Žemėtvarkos tarnyba ar tarnybos Varėnos skyrius vienais atvejais laikė, kad toks pravažiavimo kelias žemėtvarkos projektų planuose yra suformuotas bei pravažiavimo kelio užimamas plotas yra išimtas iš S. B. ir V. P. nuosavybės teise valdomo ,kitais atvejais nurodė, kad tokio kelio nėra, nes projektų planuose yra atžymėta bei išimtas tik iš šio žemės sklypo ploto bendro naudojimo kelias- (duomenys neskelbtini) gatvės rezervuoto pratęsimo plotas 0,10 ha. 2021-05- parnešimu nukentėjusiųjų atstovui(b.l.114) NŽT Varėnos skyrius nurodė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr.(duomenys neskelbtini), yra tik vienas bendro naudojimo kelias, pažymėtas Nr.1 kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, jo plotas 0,10 ha ,kuris neįskaičiuotas į šio žemės sklypo plotą, o žemėtvarkos projektų planuose pažymėti kiti keliai į įskaityti į V. P. ir S. B. žemės sklypų nuosavybę. Taigi iš surinktų įrodymų visumos matosi, kad nukentėjusiųjų nurodomas pravažiavimo kelias yra pažymėtas atskiruose žemėtvarkos projektų planuose, tačiau šis nurodomas pravažiavimo kelias nėra priskirtas bendro naudojimo keliams ir nėra išimtas iš S. B. ir S. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ,kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir šis nurodomas pravažiavimas yra jų privati nuosavybė, bei šiam žemės sklypui nėra nustatyti servitutai ar kitokios specialiosios naudojimo sąlygos dėl privažiavimo prie kitų žemės sklypų ar Merkio upės. Esant tokiai situacijai žemės sklypo savininkai(as) turi teisę gintis nuo bet kokio neteisėto kėsinimosi į jų nuosavybę. CK 4.98 str.( Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu) nurodo, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Esant tokioms aplinkybėms, kada buvo nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimai ,nesusiję su valdymo netekimu(miško takelio užšiukšlinimas statybinėmis atliekomis ar savavališkas pravažiavimo kelio įrengimas), tai žemės sklypo savininkas(ai) turėjo teisę nutraukti tokius neteisėtus kitų asmenų veiksmus.Ir šiuo atveju vieno iš žemės sklypo savininkų V. P. veiksmai,kai jis betoniniais stulpeliais užtvėrė galimybę kitiems asmenims(tame tarpe ir nukentėjusiesiems) savavališkai ir be jokio teisėto pagrindo važinėti su transporto priemonėmis jo žemės sklype esančiu miško takeliu ,negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi jis, remdamasis CK 4.98 str. ,turėjo teisę gintis nuo jo nuosavybės pažeidimų, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu. Kadangi nukentėjusieji G. B. ir D. B. per 2020 m spalio-2021-01-13 laikotarpį neturėjo teisėto pagrindo(nebuvo nustatyto servituto ar bendro naudojimo kelio ) važiuoti per S. B. ir V. P. nuosavybės priklausantį miško sklypą į savo žemės sklypą, tai jų, be jokio teisinio pagrindo, norimo turėti pravažiavimo į savo žemės sklypą per kitiems asmenims priklausantį miškų žemės sklypą užtvėrimas negalėjo pažeisti tikros ar tariamos jų teisės į pravažiavimą transporto priemonėmis link savo žemės sklypo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad V. P. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str., bei dėl to yra pagrindas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti(ANK 591 str.1d.1 p.).

Iš visų byloje pateiktų įrodymų ir šalių ginčo situacijos matosi,kad nukentėjusieji G. B. ir D. B. siekdami apginti savo teises dėl privažiavimo prie jiems priklausančio žemės sklypo užtikrinimo turėtų kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl servituto nustatymo. Šiuo atveju policijos pareigūnai išanalizavę pateiktus įrodymus netinkamai kvalifikavo esamą situaciją kaip administracinį nusižengimą ir be pagrindo pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, kadangi teisminė praktika nurodo,kad administracine tvarka neturi būti sprendžiami tarp šalių kilę ginčai, kurie turi civilinių santykių ginčo pobūdį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo atstovė advokatė Stasė Budėnė teismo posėdžio metu prašė priteisti patraukto administracinėn atsakomybėn V. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas- 800 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmajam procese, 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 200 Eur už jo atstovavimą nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismui grąžinus naujam nagrinėjimui, bei teismui pateikė rašytinį prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo ir įrodymus apie turėtas išlaidas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Taigi asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021 išaiškino, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y., šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Taigi, išplėstinė septynių teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, spręsdama klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatavo, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. P. atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti patenkintas. Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės.

Nukentėjusiojo G. B. atstovas advokatas L. B. prašo iš pareiškėjo V. P. priteisti 1250,00 Eur išlaidas, patirtas už išvados parengimą, jo atstovaujamajam G. B..

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai proceso dalyvis savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, atstovavusio nukentėjusįjį, paslaugoms apmokėti.

G. B. pateikė teismui dokumentus – 2021-05-25 mokėjimo nurodymą 250,00 Eur sumai, ir 2021-06-16 mokėjimo nurodymą 1000,00 Eur sumai, patvirtinančius, kad patyrė 1250,00 Eur. Kadangi nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena prieš V. P. nutraukiama reabilituojančiais pagrindais, tai nukentėjusiajam jo turėtos proceso išlaidos, nepriteistinos, atsižvelgiant į išnagrinėto skundo rezultatus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-32-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių(ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui grąžinti V. P. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 20125192391.

Priteisti V. P. naudai iš valstybės 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20(dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.