Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-66-813/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-09
Bylos Nr.: AN2-66-813/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-51-3-00023-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Darius Kantaravičius (pirm.)
Nukentėjusysis: R. B.
Institucija: Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato
Advokatai: Linas Blažulionis, Stasė Budėnė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-66-813/2022 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00023-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4; 19.20;21.1.7; 21.11.10 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų R. B. ir G. B. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2022 m. sausio 6 d. nutarimo V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK Varėnos rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 16 eurų bauda už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą teisę į nuosavybę, ginčijamą kito asmens, jam ir kitam bendrasavininkui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 metais įkasė betoninius stulpus ir iki 2021 m. sausio 13 d. juos laikė įkastus, taip užtverdamas bendro naudojimo kelią ir tuo sukeldamas kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarimu panaikintas Alytaus AVPK Varėnos rajono PK 2021 m. sausio 13 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena V. P. atžvilgiu nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš valstybės V. P. naudai priteista 1 400 Eur patirtų išlaidų advokato teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarime konstatuota, kad iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad nukentėjusiųjų pusė nepateikė įrodymų, jog per S. B. ir V. P. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suformuotas ir teisiškai įteisintas pravažiavimo kelias į jiems priklausantį žemės sklypą. Iš pateiktų tiek nukentėjusiųjų pusės, tiek traukiamo administracinėn atsakomybėn V. P. dokumentų matosi, kad Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) ar NŽT Varėnos skyrius vienais atvejais laikė, kad toks pravažiavimo kelias žemėtvarkos projektų planuose yra suformuotas bei pravažiavimo kelio užimamas plotas yra išimtas iš S. B. ir V. P. nuosavybės teise valdomo, kitais atvejais nurodė, kad tokio kelio nėra, nes projektų planuose yra atžymėtas bei išimtas tik iš šio žemės sklypo ploto bendro naudojimo kelias - (duomenys neskelbtini) gatvės rezervuoto pratęsimo plotas 0,10 ha. Kadangi nukentėjusieji G. B. ir R. B. per 2020 m spalio – 2021 m. sausio 13 d. laikotarpį neturėjo teisėto pagrindo (nebuvo nustatyto servituto ar bendro naudojimo kelio) važiuoti per S. B. ir V. P. nuosavybės priklausantį miško sklypą į savo žemės sklypą, tai jų, be jokio teisinio pagrindo, norimo turėti pravažiavimo į savo žemės sklypą per kitiems asmenims priklausantį miškų žemės sklypą užtvėrimas negalėjo pažeisti tikros ar tariamos jų teisės į pravažiavimą transporto priemonėmis link savo žemės sklypo.

Šalies argumentai

3. Nukentėjusiųjų R. B. ir G. B. atstovas advokatas Linas Blažulionis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarimą ir palikti galioti Alytaus AVPK Varėnos rajono PK 2021 m. sausio 13 d. nutarimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apsiribojo vien ta aplinkybę, jog ginčo keliui nenustatytas servitutas ir viešajame registre neįregistruotas servitutas, tačiau nevertino kitų byloje esančių įrodymų, tarp jų byloje esančių Miškų kadastro duomenų, nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje numatytos teisės gali būti realizuojamos nesilaikant imperatyvios įstatymo nustatytos tvarkos. Nurodyti pažeidimai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

3.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad aplinkybe, jog R. B. ir G. B. nepateikė į bylą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, teismas negali remtis, kadangi tokio dokumento nei teismas, nei bylos šalys neprašė ir nereikalavo. Be to, pats teismas turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Kita vertus, teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių bendrojo naudojimo kelio egzistavimą.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. ir G. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ribojasi su V. P. priklausančiu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). V. P. žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. V. P. žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) suformuotas pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“ (toliau – ir 1999 m. žemėtvarkos projektas). Projektuojant žemes sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekto autorius A. K. pirminiuose dokumentuose - plane, parengtame 2000 m. sausio 27 d., nurodė 4 m pločio bendrojo naudojimo kelią 0,1 ha pločio, kaip kelią privažiuoti į valstybinį žemės sklypą ar kitaip dar pagal sutartinius ženklus įvardintą (duomenys neskelbtini) kaimo žemę. R. ir G. B. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suplanuotas / suprojektuotas / pažymėtas (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte M 1: 1000, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2006 metų gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-Ž-1382 (toliau – ir 2006 metų žemėtvarkos projektas), sklypui buvo suteiktas projektinis numeris (duomenys neskelbtini). Iki žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo minėtas žemės sklypas buvo valstybinė bendrojo naudojimo žemė. 1999 m. galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (redakcija, galiojusi iki 2000 m. balandžio 15 d.) 31 punktas nustatė, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. 32.2 punktas nustatė, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis. Taigi 1999 m. projektuojant žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), B. žemės sklypas suformuotas nebuvo, o buvo bendro naudojimo teritorija su jame esančia (duomenys neskelbtini) kaimui priklausančia žeme. Atitinkamai projektuojant žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekto autorius A. K. pirminiuose dokumentuose - plane, parengtame 2000 m. sausio 27 d., nurodė 4 m pločio bendrojo naudojimo kelią 0,1 ha pločio, kaip kelią privažiuoti į valstybinę žemę, ant kurios šiuo metu suprojektuotas ir suformuotas nukentėjusiesiems priklausantis vienas iš čia esančių dviejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.4. 2006 metų žemėtvarkos projekte pažymėtas (sutartiniu ženklu pažymėtu valstybiniu / neprivatizuojamu / bendro naudojimo ne mažesnio kaip 4 metrų pločio keliu, vedančiu iki Merkio upės) privažiavimas iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio egzistavimą patvirtina byloje pateikta R. ir G. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, duomenys, juose esančiame plane užfiksuotas kelias iš V. P. žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje liudytoju apklaustas Valstybinės miškų urėdijos atstovas R. K. pateikė miškų kadastro registro išrašą, kuriame nurodytas kelias yra pažymėtas. Be to, iš UAB „K.“ matininko E. M. parengto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) situacijos brėžinio (plano) aiškiai matyti, kad žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) yra kelias, vedantis į R. ir G. B. priklausantį žemės sklypą.

3.5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, priešingai, nei patvirtina šie rašytiniai įrodymai, sprendė, kad minėtuose dokumentuose nurodytas kelias yra viso labo „miško takelis“.

3.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad iš 2020 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame po ½ dalį S. B. ir V. P., nėra nurodytas pravažiavimo servitutas gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ar kokių kitų specialiųjų sąlygų dėl privažiavimo prie Merkio upės. Pabrėžiama, jog teismas nevertino, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atlikti kadastriniai matavimai, t. y. jame esantys keliai nėra sukoordinuoti. Be to, V. P. ir S. B. priklausančio sklypo „Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akto“ schemoje grafiškai pažymėtas visas kelių tinklas, anksčiau nurodyti rašytiniai įrodymai, tarp jų ir V. P. užsakymu UAB „K.“ matininko E. M. parengta žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla ir jame esantis planas patvirtina, kad nurodytame sklype yra ir daugiau kelių. Tačiau ir kiti keliai nenurodyti 2020 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, todėl apie to laiko privalomumą surašyti visus kelius reikia klausti pačių Registrų centro atstovų. Neatmestinas variantas ir tas, kad kol sklype neatlikti geodeziniai matavimai, keliai su savo tiksliais parametrais ir priklausomybėmis nesurašomi, siekiant neįvesti painių netikslumų.

3.7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog NŽT ar NŽT Varėnos skyriaus pozicija dėl bendro naudojimo kelio buvimo nenuosekli. Teigiama, kad NŽT pozicija buvo prieštaringa tik dėl to, ar bendrojo naudojimo, kaip kelias privažiuoti į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įskaičiuotas į V. P. priklausančio žemės sklypo plotą. 2020 m. birželio 11 d. raštu NŽT sprendė, kad akte Nr. (duomenys neskelbtini) 4 m pločio bendrojo naudojimo, kaip kelias privažiuoti į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra įskaičiuotas į V. P. priklausančio žemės sklypo plotą, t. y. kelias yra išskirtas iš nuosavybės.

3.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo argumentas, jog V. P. realizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatytą teisę, yra nepagrįstas, kaip ir argumentas, jog vieno iš žemės sklypo savininkų V. P. veiksmai, kai jis betoniniais stulpeliais užtvėrė galimybę kitiems asmenims savavališkai ir be jokio teisėto pagrindo važinėti su transporto priemonėmis jo žemės sklype esančiu miško takeliu, negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi jis, remdamasis CK 4.98 straipsniu turėjo teisę gintis nuo jo nuosavybės pažeidimų, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu. Teismas neanalizavo, kaip V. P. laikėsi šios teisės realizavimo tvarkos.

3.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nevertino, jog net miško keliai, priklausantys fiziniams ir juridiniams asmenims negali būti savavališkai užtveriami. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas) įtvirtina atvejus, kuomet kelio savininkas gali laikinai apriboti nutraukti eismą ar uždaryti kelią, inter alia kitais atvejais, kai gali būti sugadintas kelias arba tai kelia grėsmę saugiam eismui. Tačiau tai daryti galima tik laikinai ir laikantis Apraše nustatytos tvarkos. Galiausiai vienašališkai užtverti kelią draudžia Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės.

Atsiliepimas

4. Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas S. D. atsiliepime į R. B. ir G. B. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovė advokatė Stasė Budėnė atsiliepime į R. B. ir G. B. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti V. P. iš valstybės jo patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 400 eurų.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tiek anksčiau, tiek ir R. B. ir G. B. įsigijus žemės sklypą, šiam sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas. V. P. ir S. B. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype jokie kelio servitutai nustatyti nebuvo.

5.2. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo dokumentuose nurodytas 4 m pločio 0,1 ha plotą užimantis bendro naudojimo kelias yra būtent tas kelias, kuris eina į R. ir G. B. priklausantį žemės sklypą, kaip numatyta 2006 m. žemėtvarkos projekte. Pažymima, kad V. P. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas 1999 m. žemėtvarkos projekto pagrindu, o faktiškai jo ribos buvo nustatytos šiais dokumentais: Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus A. K. 1999 m. spalio 30 d. parengtu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Ribų paženklinimo parodymo aktu, 2000 m. sausio 22 d. Ribų nustatymo abrisu bei Grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) planu. Todėl nagrinėjant ginčą dėl šiame sklype esančio bendro naudojimo kelio, yra aktualūs būtent nurodytų dokumentų, o ne 2006 m. žemėtvarkos projekto, pagal kurį buvo formuojamas B. žemės sklypas, sprendiniai.

5.3. Iš Grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad per šį sklypą eina du indeksu 4 pažymėti keliai ir yra du nuo šių kelių atsišakojantys keliukai. Žemės sklypo paženklinimo parodymo akto 3 punkte pažymėta, kad šiame sklype yra bendro naudojimo kelias, 4 m pločio, užimantis 0,1 ha. Taigi, vertinant, kad tik vienas iš sklype esančių kelių yra bendro naudojimo kelias, aktualu nustatyti, kuris iš Grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtų kelių yra bendro naudojimo kelias.

5.4. V. P. dar 2017 m. liepos 17 d., t. y. iš karto po betoninių stulpų įkasimo, raštu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydamas paaiškinti, ar žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra pažymėti keliai. NŽT Varėnos skyrius 2017 m. spalio 23 d. rašte Nr. 3SD-6303-(14.3.104) paaiškino, kad pagal sklypo formavimo dokumentus šiame sklype yra vienas 4 m pločio bendro naudojimo kelias (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), kurio plotas 0,1 ha ir kuris nėra įskaičiuotas į B. B. grąžinto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotą. NŽT 2017 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-2751-(7.5) išaiškino, kad sklypą kerta du 4 m pločio keliai, kurie susijungia gretimame sklype; iš jų šiauriau esantis kelias, kurio užimamas plotas yra 0,1 ha (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), nebuvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą ir laikytinas bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, esančiu valstybinėje žemėje. Analogiška pozicija, t. y. kad bendro naudojimo kelias kerta V. P. žemės sklypą, o ne veda į R. B. ir G. B. priklausantį žemės sklypą, yra išdėstyta ir kituose į bylą pateiktuose dokumentuose: NŽT V. P. adresuotame 2021 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 1SS-718-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, taip pat NŽT Varėnos skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. advokatui Linui Blažulioniui adresuotame rašte Nr. 3SD-2302-(14.3.137E) „Dėl informacijos pateikimo“. NŽT Varėnos skyrius 2020 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 3SD-1727-(14.3.104), adresuotame R. ir G. B., išaiškino, kad 1999 m. žemėtvarkos projekte žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kelias, kuriuo B. galėtų patekti į savo žemės sklypą, tačiau sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyti servitutai, todėl siūlo pareiškėjams kelio servitutą dėl patekimo į savo sklypą per šį sklypą nustatyti sandoriu arba, nepavykus susitarti, teismo sprendimu. Nurodyti įrodymai, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės, paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo dokumentuose nurodytas 4 m pločio 0,1 ha plotą užimantis bendro naudojimo kelias yra tas kelias, kuris eina į R. B. ir G. B. priklausantį žemės sklypą. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendro naudojimo kelias yra šį sklypą pietvakarių kryptimi kertantis kelias, kuris į B. sklypą neveda ir su jų sklypu nesiriboja.

5.5. 2020 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2017 m. liepos 17 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 1, nukentėjusiųjų pateikta Kliūčių įrengimo vietos ant privažiuojamojo kelio schema ir kt. patvirtina, kad betoniniai stulpai buvo įkasti ne ant bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kuris dar vadinamas (duomenys neskelbtini) gatve arba (duomenys neskelbtini) gatvės tąsa, o nuo šio kelio atsišakojusiame miško keliuke, kuris toliau virsta į pėsčiųjų takelį, vedantį link Merkio upės. Pagal NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. rašte pateiktą išaiškinimą, R. ir G. B. galėtų juo naudotis patekimui į savo žemės sklypą tik tuo atveju, jeigu tokia teisė jiems būtų suteikta servitutu, tačiau nei 2017 m. liepos mėn., nei dabar kelio servitutas nėra nustatytas.

5.6. Atsiliepime tvirtinama, kad 2000 m. formuojant žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktus bendro naudojimo kelias per šį sklypą į šiuo metu B. priklausantį žemės sklypą net ir negalėjo būti suprojektuotas. Remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 48.3. punktu, vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jungtų valstybinius kelius su sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai. Kadangi kelias būtų vedęs tik į vieną žemės sklypą (2006 m. žemėtvarkos projektu padalintu į du sklypus, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), remiantis nurodyta teisės akto nuostata, bendro naudojimo kelias į šį žemės sklypą negalėjo būti suprojektuotas.

5.7. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 53 punktas nustato, kad į žemės ūkio paskirties žemės sklypą didesnis nei 0,1 ha miško žemės plotas gali būti įtraukiamas tik tuomet, jeigu nėra galimybės suformuoti racionalių ribų miškų ūkio paskirties sklypą ir jei miško žemė nesiriboja su esamu keliu arba prie jos nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra žemės ūkio, bendras plotas 2,3262 ha, iš kurių 0,61 ha yra miško žemė. Vertinant šiuos duomenis metodikos 53 punkto kontekste, akivaizdu, kad šiame sklype esanti miško žemė nebuvo suprojektuota kaip atskiras miškų paskirties žemės sklypas dėl to, kad į šį sklypą kelias nėjo ir nebuvo galimybės suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Ši aplinkybė taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad iki B. sklypo per V. P. ir S. B. sklypą eina bendro naudojimo kelias.

5.8. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinio skundo argumentas, jog žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl jame esantys keliai nėra sukoordinuoti, yra niekuo nepagrįstas, nes kadastriniai matavimai naujų juridinių faktų (servitutų, kelio statuso nustatymo ir pan.) žemės sklypui nesukuria.

5.9. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo aiškinimu dėl CK 4.98 straipsnyje numatytos nuosavybės teisių gynimo tvarkos. Teigiama, kad įstatymas neatima iš savininko galimybės savo nuosavybę ginti pačiam, nesikreipiant į teismą. Pvz., žemės sklypo savininkas turi teisę savo sklypą aptverti tvora, kad pašaliniai asmenys po jį nevaikščiotų. Savininkui pasirenkant savo nuosavybės teisių gynimo būdą, yra svarbu, kad pasirinktu būdu gindamas savo nuosavybės teises, savininkas nepažeistų įstatymų ir jais saugomų kitų asmenų teisių. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė, kad V. P. betoninius stulpus įrengė ne bendro naudojimo kelyje, o jo ir bendraturčio S. B. nuosavybėje esančiame miško keliuke, kuriuo naudotis tretiesiems asmenims nei įstatymu, nei administraciniu aktu, nei sandoriu nėra suteikta. Tad savo veiksmais V. P. trečiųjų asmenų, įskaitant ir šios bylos nukentėjusiuosius, teisių nepažeidė, nes teisės naudotis šiuo keliuku jie neturėjo.

5.10. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei 11 dalies nuostatas, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtino Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, taip pat Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimus, tačiau V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nei vieno iš nurodytų teisės aktų pažeidimas nėra inkriminuojamas. Nagrinėjant bylą teismo procese, kaltinimas dėl pažeidimo padarymo negali būti išplėstas, ir jau vien dėl šios priežasties V. P. veiksmų atitikimas (ar neatitikimas) nurodytoms teisės aktų nuostatoms nenagrinėtinas. Be to, nurodytos teisės aktų nuostatos yra taikomos keliams. Į pėsčiųjų takelį pereinantis miško keliukas, kuriame V. P. įkasė betoninius stulpus, Kelių įstatyme nurodyto kelio apibrėžimo neatitinka, todėl apelianto nurodytų teisės aktų nuostatos negali būti taikomos.

5.11. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad vertinant V. P. veiksmus administracinio nusižengimo sudėties aspektu, pažymėtina tai, kad V. P. iš karto po betoninių stulpų ant jo sklype esančio miško keliuko įrengimo siekė išsiaiškinti, kokį statusą turi šis keliukas, ar jis nėra bendro naudojimo kelias. Tai patvirtina, kad V. P., įrengdamas apsaugas, saugančias jo miško žemę nuo daromos žalos, neturėjo tikslo daryti teisės pažeidimo, priešingai – po stulpų įrengimo jis stengėsi išsiaiškinti, ar tokiais veiksmais jis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nesant V. P. veiksmuose tyčios ar neatsargumo, jo veiksmuose nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės.

5.12. Pirmos instancijos teismui nustačius, kad V. P. įrengė betoninius stulpus ne bendro naudojimo kelyje, o privačioje jo ir S. B. nuosavybėje, V. P. veiksmuose nėra ir kito administracinio nusižengimo sudėties elemento – objektyviosios pusės, nes betoninių stulpų įrengimas privačioje žemėje ar toje žemėje esančiame privačiame keliuke jokiais teisės aktais nėra uždraustas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė ginčijamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

5.13. Atsiliepime tvirtinama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių ginčo situacijos matosi, kad tarp nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. bei gretimo sklypo savininko V. P. yra iškilęs civilinis ginčas dėl nukentėjusiųjų patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nukentėjusiųjų R. B. ir G. B. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK, kituose įstatymuose).

7. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

8. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

9. Byloje nustatyta, kad V. P. jam ir kitam bendrasavininkui B. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 metais įkasė betoninius stulpus ir ten juos laikė iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (2021 m. sausio 13 d.), taip užtverdamas miško sklype esantį miško kelią (takelį), administracinio nusižengimo protokole ir Alytaus AVPK Varėnos rajono PK nutarime įvardintą kaip bendro naudojimo kelią, vedantį į nukentėjusiesiems R. B. ir G. B. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Alytaus AVPK Varėnos rajono PK už prieš tai nurodytus veiksmus V. P. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame teismo nutarime teisingai nurodyta, kad minėtas straipsnis dalių neturi, todėl asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn turėjo būti nurodytas ANK 518 straipsnis be dalių.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes surinktų įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje nustatyto savavaldžiavimo sudėties. Teismas pripažino, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ankstesnis žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas būtų kreipęsis dėl savo teisių dėl pravažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą po 2017 m liepos mėn. t. .y., po V. P. nurodomo betoninių stulpelių įkasimo. Iš šio fakto galima daryti išvadą, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas iki žemės sklypo pardavimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nelaikė, jog įkasus betoninius stulpelius yra kuo nors pažeidžiamos jo teisės dėl pravažiavimo į žemės sklypą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, jog 2017 m liepos mėn. – 2019 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu buvo atlikti savavaldžiavimo veiksmai prieš ankstesnį žemės savininką bei tuo pačiu laikotarpiu savavaldžiavimo veiksmai negalėjo būti atliekami ir nukentėjusiųjų atžvilgiu, kadangi jie tuo laikotarpiu nebuvo šio žemės sklypo savininkais ir jų teisės negalėjo būti pažeidžiamos. Kadangi 2020 m spalio 20 d. nukentėjusieji pradėjo laikyti, kad gretimo žemės sklypo savininkas jų atžvilgiu vykdo savavaldžiavimą, nuo to momento vertinama, ar V. P. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių. Teismas sprendė, kad iš 2020 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame po ½ dalį S. B. ir V. P., nėra nurodytas pravažiavimo servitutas gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ar kokių kitų specialiųjų sąlygų dėl privažiavimo prie Merkio upės. Iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad byloje nukentėjusiųjų pusė nepateikė įrodymų, kad per S. B. ir V. P. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), būtų suformuotas ir teisiškai įteisintas pravažiavimo kelias į jiems priklausantį žemės sklypą. NŽT ar NŽT Varėnos skyrius vienais atvejais laikė, kad toks pravažiavimo kelias žemėtvarkos projektų planuose yra suformuotas bei pravažiavimo kelio užimamas plotas yra išimtas iš S. B. ir V. P. nuosavybės teise valdomo sklypo, kitais atvejais nurodė, kad tokio kelio nėra, nes projektų planuose yra atžymėtas bei išimtas tik iš šio žemės sklypo ploto bendro naudojimo kelias- (duomenys neskelbtini) gatvės rezervuoto pratęsimo plotas 0,10 ha. 2021-05- parnešimu nukentėjusiųjų atstovui NŽT Varėnos skyrius nurodė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik vienas bendro naudojimo kelias, pažymėtas Nr.1 kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, jo plotas 0,10 ha, kuris neįskaičiuotas į šio žemės sklypo plotą, o žemėtvarkos projektų planuose pažymėti kiti keliai į įskaityti į V. P. ir S. B. žemės sklypų nuosavybę. Taigi iš surinktų įrodymų visumos matosi, kad nukentėjusiųjų nurodomas pravažiavimo kelias yra pažymėtas atskiruose žemėtvarkos projektų planuose, tačiau šis nurodomas pravažiavimo kelias nėra priskirtas bendro naudojimo keliams ir nėra išimtas iš S. B. ir S. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir šis nurodomas pravažiavimas yra jų privati nuosavybė, bei šiam žemės sklypui nėra nustatyti servitutai ar kitokios specialiosios naudojimo sąlygos dėl privažiavimo prie kitų žemės sklypų ar Merkio upės. Esant tokiai situacijai žemės sklypo savininkai(as) turi teisę gintis nuo bet kokio neteisėto kėsinimosi į jų nuosavybę. Nukentėjusieji G. B. ir R. B., siekdami apginti savo teises dėl privažiavimo prie jiems priklausančio žemės sklypo užtikrinimo, turėtų kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl servituto nustatymo. Nesutikti su tokia žemesnės instancijos teismo išvada pagal byloje nustatytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

12. Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame po ½ dalį S. B. ir V. P., nėra nurodytas pravažiavimo servitutas gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ar kokių kitų specialiųjų sąlygų dėl privažiavimo prie Merkio upės. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Tačiau, anot apelianto, šiuo atveju servitutas ir nereikalingas, kadangi į R. B. ir G. B. priklausantį žemės sklypą yra privažiavimas bendrojo naudojimo keliu, vedančiu būtent per V. P. ir S. B. priklausantį žemės sklypą, būtent kuriame V. P. ir įkalė betoninius stulpus. Šią aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“; žemės sklypo (V. P.), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekto autorius A. K., planas, parengtas 2000 m. sausio 27 d.; Varėnos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas M 1: 1000, patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 2006 metų gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-Ž-1382; žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos duomenys; aktualus miškų kadastro registro išrašas; UAB „K.“ matininko E. M. parengtas žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) situacijos rengtų kadastrinių matavimų brėžinys. Aukštesniojo teismo vertinimu, su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

13. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas rengiant (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“. Projektuojant žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto autorius pirminiuose dokumentuose - plane, parengtame 2000 m. sausio 27 d., lauko brėžinyje (abrise), parengtame 2000 m. sausio 22 d., nurodė žemės sklypo kraštinių ilgius. Sklypas buvo suformuotas Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu B. B. pagal preliminarius matavimus. Projektuodamas minėtą žemės sklypą plane projekto autorius juodomis punktyrinėmis linijomis grafiškai pažymėjo kelius. Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akto 3 punkte buvo įrašyta, kad sklype yra įsiterpusios žemėnaudos - bendro naudojimo kelias 4 m pločio, 0,10 ha, kuris nėra įskaičiuotas į sklypo plotą, visi kiti vietinės reikšmės vidaus keliai yra įskaičiuoti į bendrą sklypo plotą. Servitutai, projektuojant žemės sklypą, nustatyti nebuvo (administracinio nusižengimo b. l. 23-27).

14. Žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausantis R. B. ir G. B., suformuotas pagal (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-Ž-1382. Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirminiuose dokumentuose: abrise, kurį 2006 m. rugpjūčio 16 d. parengė projekto autorius V. S., sklypo pietrytinėje dalyje, ties tašku 18, pavaizduotas 4 m pločio privažiavimo kelias (administracinio nusižengimo b. l. 51-56). Visgi daryti kategoriškos išvados, kad minėtas kelias yra bendro naudojimo kelias, neįskaičiuotas į V. P. ir S. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą ir kad būtent šiame kelyje V. P. įkasė betoninius stulpus, negalima dėl byloje esančių duomenų prieštaringumo, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

15. NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. rašte pažymėta, kad 1999 m. spalio 30 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 4 m pločio bendro naudojimo kelias 0,1000 ha pločio. Plane Nr. (duomenys neskelbtini) jis pažymėtas grafiškai kaip kelias privažiuoti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 30-32). Tačiau daugumoje tiek iki šio rašto surašymo, tiek ir vėlesniuose NŽT ir NŽT Varėnos skyriaus rengtuose atsakymuose, atsiliepime Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai buvo pateikiamas kitoks išaiškinimas, paneigiantis aplinkybę, kad per S. B. ir V. P. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suformuotas ir teisiškai įteisintas pravažiavimo kelias į nukentėjusiesiems priklausantį žemės sklypą.

16. Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo projekto plane ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane esančius kelių žymėjimus matyti, kad per sklypą projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) eina du punktyrine linija su skaičiumi 4 pažymėti keliai, vienas kurių turi du atsišakojimus, nepažymėtus jokiu skaičiumi. Abu skaičiumi 4 pažymėti keliai susikerta gretimame žemės sklype, projektinis Nr. 302-5. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2000 m sausio 27 plane nurodytas 4 m pločio 0,10 ha ploto bendro naudojimo kelias nebuvo suprojektuotas kaip privažiavimas į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausantį R. ir G. B., o tuo metu dar buvusį valstybine žeme. 2017 m. spalio 23 d. NŽT Varėnos skyriaus V. P. rengtame atsakyme nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo kelias, 4 m pločio, plotas 0,10 ha. Bendro naudojimo kelio (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė) plotas 0,10 ha neįskaičiuotas į B. B. grąžinamo natūra miškų ūkio paskirties žemės sklypo 8,90 ha plotą (administracinio nusižengimo b. l. 121). 2017 m. lapkričio 20 d. NŽT V. P. rengtame atsakyme į jo prašymą paaiškinti, kiek ir kokių kelių yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo projekto plane ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane sutartiniu ženklu – juoda punktyrinė linija su skaičiumi 4, nurodyta, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kerta du vietovėje esami 4 m pločio keliai, kurie susijungia gretimame žemės sklype Nr. 302-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal mastelį pamatavus šiauriau esančio 4 m pločio kelio ilgį nustatyta, kad jis yra apie 260 m, plotas 0,10 ha, (toliau – kelias Nr. 1), o piečiau esančio 4 m pločio kelio ilgis yra apie 230 m, plotas apie 0,09 ha (toliau – kelias Nr. 2). Minėtame rašte nurodyta, kad įvertinus nustatytus faktus bei atsižvelgiant į 4 m pločio kelių Nr. 1 ir Nr. 2 užimamus žemės plotus, darytina išvada, kad privatizuojant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Nr. 1 užimamas 0,1 ha žemės plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir laikytinas bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, esančiu valstybinėje žemėje. Kelias Nr. 1 šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvė. Kelio Nr. 2 užimamas žemės plotas, kaip nustatyta, yra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir yra Jūsų (V. P.) ir S. B. nuosavybė (administracinio nusižengimo b. l. 63-66). 2018 m. liepos 26 d. NŽT Varėnos skyriaus V. P. rengtame atsakyme taip pat nurodyta, kad bendro naudojimo kelio (buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė) plotas 0,10 ha neįskaičiuotas į B. B. grąžinamo natūra miškų ūkio paskirties žemės sklypo 8,90 ha plotą. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-VIII-947 patikslino (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, tačiau vietovėje esantis miško kelias nepanaikintas, todėl Skyrius laikosi nuomonės, kad 4 m pločio miško kelias, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, yra laikytinas bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, esančiu valstybinėje žemėje. Kiti žemės sklype esantys miško keliai pažymėti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, jų užimamas plotas įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą ir šie plotai yra Jūsų (V. P.) ir bendraturčio S. B. nuosavybė (administracinio nusižengimo b. l. 110). Iš esmės analogiška pozicija išdėstyta ir kituose tiek administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek ir nukentėjusiesiems ar jų atstovui teiktuose NŽT ar NŽT Varėnos skyriaus raštuose. NŽT 2021 m. gegužės 4 d. rengdama atsakymą V. P., išnagrinėjusi jo skundą dėl NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 5 d. išvados, pakartojo savo 2017 m. lapkričio 20 d. rašte išdėstytą poziciją. Pabrėžė, kad kelias Nr. 1 šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvė ir kad Varėnos skyrius, priimdamas 2020 m. lapkričio 5 d. išvadą ir nurodydamas, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys bendro naudojimo keliai žemės sklypą dalina į keturis sklypus, netinkamai įvertino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirminius suformavimo dokumentus (1 t., b. l. 92-93). NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. rašte, adresuotame G. B. ir R. B., atsakant į jų prašymą dėl paaiškinimo dėl privažiavimo prie jų valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636, sutartiniais ženklais pažymėti vietinės reikšmės vidaus keliai. Minėtame projekto plane gretimame žemės sklype, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas 4 m pločio miško kelias, kuriuo Jūs turėtumėte privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo sklypo. Šiuo raštu taip pat informuota, kad žemės sklypui (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nustatyti kelio servitutai, suteikiantys teisę kitiems asmenims privažiuoti arba prieiti prie nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl siūlome Jums nustatyti servitutą sandoriu, t. y., sudaryti notarinį susitarimą su privataus žemės sklypo bendraturčiais V. P. ir S. B., kurie valdo minėtą žemės sklypą lygiomis dalimis (administracinio nusižengimo b. l. 67). 2021 m. gegužės m. NŽT Varėnos skyriaus rašte Nr. 3SD-(14.3.), adresuotame nukentėjusiųjų atstovui be kita ko pažymėta, kad privažiavimui į gretimą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas vietinės reikšmės vidaus kelias, projekte pažymėtas „0,1“, yra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, jo ilgis skaičiuojamas nuo sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės bendro naudojimo (vietinės reikšmės vidaus) kelio išsišakojimo iki kelio pabaigos prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), krašto ir yra apie 180 ilgio. Minėtame rašte taip pat paaiškinta, kad žemės sklypui (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nustatyti kelio servitutai, ir pasiūlyta nustatyti servitutą sandoriu, o nepavykus susitarti teismo sprendimu (1 t., b. l. 114-115).

17. Nors 2006 metų žemėtvarkos projekte pažymėtas privažiavimas iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio egzistavimą patvirtina byloje pateikta R. ir G. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenys, byloje liudytoju apklaustas Valstybinės miškų urėdijos atstovas R. K. pateikė miškų kadastro registro išrašą, kuriame nurodytas kelias yra pažymėtas, esant aukščiau nurodytiems duomenims, tai nepatvirtina fakto, kad minėtas kelias yra bendro naudojimo kelias, o ne į V. P. ir S. B. priklausančio žemės sklypo plotą įskaičiuotas kelias, t. y., jų nuosavybė.

18. 2020 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad į įvykio vietą vykstama (duomenys neskelbtini) gatve. Pasibaigus asfaltuotai kelio dangai, gatvė toliau tęsiasi kaip miško keliukas. Už 290 metrų nuo asfalto dangos pabaigos, nuo kelio į dešinę pusę veda nežymus miško keliukas. Einant šiuo keliuku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, už 45 metrų ant keliuko šioje vietoje į žemę įkasti du betoniniai stulpai. Einant toliau keliuku, už 80 metrų nuo stulpų keliukas susiaurėja per visą jo plotą yra grunto krūva, natūraliai apaugusi augmenija. Už grunto krūvos toliau eina tik siauras takelis, jis leidžiasi šlaitu žemyn link Merkio upės (administracinio nusižengimo b. l. 19). Šiuos duomenis sugretinus su 2000 m. sausio 27 d. plane pažymėtais keliais, negalima daryti neabejotinos išvados, kadangi nepakanka objektyvių duomenų, kad betoniniai stulpai yra įkasti bendro naudojimo kelyje, kuris neįskaičiuotas į V. P. ir S. B. priklausančio žemės sklypo plotą.

19. Taigi iš viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog tarp bylos duomenų esantys prieštaravimai ir neatitikimai teritorijų planavimo dokumentuose, neleidžia be nepagrįstų abejonių tvirtinti, kad keliukas, kuriame įkasti betoniniai sklypai, nėra V. P. nuosavybė.

20. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

21. Kadangi byloje esantys duomenys dėl kelio, kuriame įkasti betoniniai stulpai, priklausomybės yra prieštaringi, teismui nepateikta sprendimų, patvirtinančių, kad pirminiuose žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad V. P. ir S. B. priklausančiame žemės sklype yra tik vienas bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė), neįskaičiuotas į bendrą jų žemės sklypo plotą, nurodyti duomenys klaidingi ar yra pakeisti atitinkamais sprendimais, daroma išvada, kad Alytaus AVPK Varėnos rajono PK nepateikė neabejotinų V. P. kaltę padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą įrodymų.

22. Be to, kaip jau anksčiau minėta, ANK 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Tad šiuo atveju būtina nustatyti, kad V. P., įkasdamas betoninius stulpus, tyčia sąmoningai siekė sukelti kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu, aiškiai suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą. Jau aukščiau išdėstyta, kad įrodymai dėl to, ar kelias, kuriame įkasti betoniniai stulpai, yra bendro naudojimo, yra prieštaringi. Pastebėtina, kad V. P. ne kartą kreipėsi į NŽT dėl išaiškinimo, kuris jo sklype esantis kelias yra bendro naudojimo. Pagal tiek NŽT Varėnos skyriaus ir NŽT jam teiktus atsakymus matyti, kad jam buvo nurodoma, jog tik vienas jam ir S. B. priklausančiame žemės sklype esantis kelias yra bendro naudojimo ir jo plotas neįskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. Išsamiame 2017 m. lapkričio 20 d. NŽT V. P. rengtame atsakyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo projekto plane ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane sutartiniu ženklu – juoda punktyrinė linija su skaičiumi 4, nurodyta, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kerta du vietovėje esami 4 m pločio keliai, kurie susijungia gretimame žemės sklype Nr. 302-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y., ne R. B. ir G. B. priklausančiame žemės sklype. Bendro naudojimo kelias (kelias Nr. 1) šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvė. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad betoniniai stulpai įkasti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į dešinę išsišakojusiame nežymiame miško keliuke. V. P. paaiškino, kad dar 2017 m. liepos mėnesį atvykęs į jam ir S. B. priklausantį žemės sklypą, pamatęs, kad dešinėje pusėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės esančiame takelyje yra ardoma miško paklotė, privežta statybinių atliekų, ėmėsi priemonių apsaugoti savo nuosavybę ir įkasė betoninius stulpus. Be to, apie daromą pažeidimą informavo Valstybinę miškų tarnybą. Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2017 m. liepos 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma patvirtina V. P. aiškinimą apie jo miško žemės sklype esančiame miško takelyje, einančiame link Merkio upės, privežtas statybines atliekas ir pan. Visa tai ir aplinkybė, kad V. P. ne kartą kreipėsi į NŽT dėl išaiškinimo, kurie jo sklype esantys keliai priklauso jam nuosavybės teise, o kurie ne, nors tuo metu pagal teismui pateiktus duomenis, nėra duomenų, jog būtų kilęs ginčas su kitais asmenimis dėl naudojimosi jo sklype esančiais miško keliais, leidžia daryti išvadą, kad jis siekė įsitikinti, kad yra miško keliuko, kuriame įkasė betoninius stulpus, savininkas ir neturėjo tyčios sukelti kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo keliu. Todėl daroma išvada, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios. Nesant asmens veiksmuose tyčios, negalima konstatuoti, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. P. pagal ANK 518 straipsnį, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarimą naikinti.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti. Todėl šiuo atveju nukentėjusieji turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o keiptis į teismą dėl į jų sklypą vedančio kelio priklausomybės nustatymo ar / ir servituto nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus savavaldžiavimą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir leisti kitiems asmenims ja naudotis. Galimai pažeistos teisės yra ginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei 11 dalies nuostatas, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtino Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, taip pat Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Kadangi V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nei vieno iš šių teisės aktų pažeidimas nėra inkriminuotas, o kaltinimas dėl pažeidimo padarymo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti išplėstas, V. P. veiksmų atitikimas (ar neatitikimas) nurodytoms teisės aktų nuostatoms nenagrinėtinas.

25. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovė advokatė Stasė Budėnė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir prašymą priteisti V. P. jo patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad V. P. už atsiliepimo surašymą S. Budėnei sumokėjo 400 eurų.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-25-303/2021).

27. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Be to, šiame kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

28. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą, šia nutartimi jo skundas atmestas ir paliktas galioti Alytaus apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. P. atžvilgiu nutraukta jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Todėl darytina išvada, kad V. P. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

29. Kadangi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, apeliacinio proceso dėl apylinkės teismo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu neinicijavo, byla apeliacinės instancijos teisme, siekiant pripažinti, kad V. P. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą, kas sąlygojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinių paslaugų santykius su jo atstove advokate S. Budėne, kuri, atstovaudama V. P. interesus, apeliacinės instancijos teismui teikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą, daroma išvada, kad nukentėjusieji perėmė kaltinimo funkcijas, tad atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas ir jiems kyla pareiga atlyginti dėl jų iniciatyva tęsiamos administracinio nusižengimo teisenos, kilusias asmens, kuriam administracinė teisena nutraukta, procesines išlaidas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad V. P. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas nuostatas, turi būti tenkinamas, V. P. priteisiant iš nukentėjusiųjų lygiomis dalimis po 200 eurų (viso 400 eurų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiųjų R. B. ir G. B. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti V. P. iš nukentėjusiųjų R. B. ir G. B. lygiomis dalimis, t. y., po 200 eurų, išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Kantaravičius