- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- II-1-308/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00023-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- N. K.
institucijos paskyrusios nuobaudą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs N. K. skundą dėl 2022-05-24 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus(toliau-Tarnybos) 2022-05-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT -ANR-636-2022 N. K. buvo paskirtas įspėjimas pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį.
Nutarime buvo nurodyta, kad 2022-03-28 17.33 val. Alytaus PK per telefono programėlę Fleet Compele pranešė, kad nepilnametė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), žalojosi rankas, iškviesti medikai, tačiau namuose nėra vaiko rūpintojo, todėl medikai negali jos išvežti į gydymo įstaigą. Vėliau grįžęs, rūpintojas lydėti nepilnametę griežtai atsisakė. Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą registracijos data 2022-03-28, Nr. 11VTP-527. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės 2022-03-29 tarnybiniu pranešimu Nr. 11TSD-415 paaiškino, kad vyko nurodytu adresu, bendravo su nepilnamete G. K. ir jos rūpintoju N. K.. Dėl G. K. savižalos buvo iškviesti medikai, kurie nusprendė nepilnametę vežti į gydymo įstaigą. Rūpintojas lydėti nepilnametę griežtai atsisakė, jis teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai ji žaloja save, todėl jis nenusiteikęs to toleruoti, nori jos globos atsisakyti. N. K. teigė, kad ją reikia uždaryti į „psichuškę” ir neišleisti, nes ji turi genetinių sutrikimų, teigė, jog „tokios nepasitaiso”. Rūpintojas apie nepilnametę globotinę kalbėjo atmestinai, nerodė jokio susirūpinimo, elgėsi neatsakingai. Nepilnametė G. K. lydima Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų,buvo paguldyta į ligoninę.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad:
1. 2014-01-31 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71-547/2014 G. K. nuolatiniu globėju paskirtas N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje.
2. G. K. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). G. K. nuo 2021-08-18 iki 2021-08-30 buvo gydoma (duomenys neskelbtini).
3. 2022-03-29 gautas G. K. rūpintojo N. K. pranešimas Nr. 11GD-1358, kuriuo prašoma nutraukti, jo, kaip G. K. rūpintojo įgaliojimus, kadangi, jo įsitikinimu, G. reikalinga nuolatinė medikų priežiūra dėl pasikartojančių savęs žalojimų ir vengimo vartoti paskirtus medikamentus. 2022-04-07 nepilnametė apgyvendinta (11VLA-164) R. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).
4. 2022-04-07 Skyrių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos raštu Nr. SR-1975 informavo, kad G. K. pirmą kartą gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuje 2021 m. rugpjūčio m., sekantį kartą 2022 m. vasario m., po abiejų hospitalizacijų buvo teikiamos rekomendacijos, kurios nebuvo vykdomos rūpintojo (saugus medikamentų laikymas, tęstinė psichologinė ir psichiatrinė pagalba).
5. 2022-04-19 gautas VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų ir paauglių psichiatro raštas Nr. S-537, kuriuo pranešama, kad nepilnametei G. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). G. K. pas vaikų ir paauglių psichiatrą lankosi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Dėl sunkios mergaitės būklės išduotas siuntimas stacionariam gydymui. Po jo G. K. nesilankė 5 (penkis) mėnesius, vaistų išsirašyti neatvykdavo. Su rūpintoju N. K. G. K. atvyko 2022-01-08, bet konsultacija neįvyko dėl rūpintojo sukelto konflikto, grasinimų skundais, nepagarbaus elgesio su gydytoja. Rašte teigiama, kad po paskutinio stacionarinio gydymo, š. m. 03-04 mėn. G. K. konsultuota ambulatoriškai 04-16 d. Pažymėtina, kad mergaitę gydytojo konsultacijai atvežė R. K..
Žemesnės instancijos teismas
6. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. E2YT-2492-922/2022 dėl nepilnametės G. K. rūpintojo N. K. nušalinimo nuo rūpintojo pareigų.
7. 2022-05-09, 15 val. Administracinio nusižengimo bylą tirianti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Mulskienė priėmė N. K., paaiškinimą. N. K. nepripažįsta, kad jo veiksmai šioje situacijoje gali būti vertintini kaip rūpintojo pareigų nevykdymas. Mano, kad VTAS atstovai neteisingai interpretuoja ir vertina jo veiksmus. Paaiškinimas užfiksuotas 2022-05-09 Administracinio nusižengimo protokole Nr. VVTAIT-ANR_P-148-2022/11ANN-36.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR ANK 74 straipsnio 1 dalį vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą globėjams (rūpintojams), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nustatytos aplinkybės, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn N. K. pagal minėtą normą, veikoje yra šio nusižengimo požymių visuma. Rūpintojo pareigos, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata
aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnyje, apibrėžiančiame vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų
turinį, nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taigi, sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad LR ANK 74 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių konstatavimas rūpintojo N. K. veikoje nekeliantis jokių abejonių, nes N. K. neatliko pareigų, numatytų LR CK 3.271 straipsnyje.
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nes įrodyta, jog, N. K. būdamas vaiko rūpintoju neužtikrino vaiko fizinio ir psichinio saugumo; nesirūpino vaiko sveikata, t. y. žinodamas, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), atsisakė pristatyti ir lydėti vaiką į gydymo įstaigą, taip pažeidė LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 d. 1 p. nuostatas, t. y. vaiko atstovas pagal įstatymą nevykdė pareigos rūpintis vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, vystymusi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 str. 1 d., 1 p. ir 2 p. N. K. suvokė, kad veikia priešingai vaiko interesais ir savo aktyviais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su paskirta administracine nuobauda N. K. 2022-06-16 pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Pateiktu skundu pareiškėjas nurodo ,kad su nutarimu jis nesutinka, kadangi jis globotine G. K. rūpinosi tinkamai. Tačiau ji visiškai nenorėjo tinkamai elgtis šeimynoje, keletą kartų pjaustėsi rankas, buvo keletą kartų gydoma ligoninėje, jis stengdavosi prižiūrėti jai paskirtų vaistų vartojimą, veždavęs pas psichologus. Bet G. reiškė nepasitenkinimą buvimu jo šeimoje, norėjo persikelti gyventi pas savo tetą. Jis matydamas besiklostančią blogą situaciją su G. kreipęsis pas Tarnybos specialistus, tačiau realios pagalbos nesulaukęs.2022-03-28 jis buvo išvykęs, kai gavęs telefoninį pranešimą, jog G. vėl susižalojo. Parvykus į namus jis G. perdavęs atvykusiems Tarnybos specialistams ir 2022-03-29 atsisakęs globos. Jis visą laiką rūpinęsis G., nepalikdavęs jos be tinkamos priežiūros, bei jo veiksmai negalėjo būti laikomi kaip netinkamas rūpintojo pareigų atlikimas.
Skundo pareiškėjo atstovas 2023-09-04 į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus nurodydamas, kad :
2023-06-19 įvykusiame teismo posėdyje Institucijos atstovė negalėjo nurodyti, nei kokiais įrodymais, nei kokiais teisės aktais grindžiamas apskųstas Nutarimas. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 567 str. 3 d. nustato, kad įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl būtent Institucija turi tiksliai nurodyti įrodymus ir teisės aktus, kurias grindžiamas N. K. patraukimas atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad institucija minėtos pareigos nevyko, teikiame rašytinius paaiškinimus dėl taikytinų teisės normų.
Pavyzdžiui, ANK 592 str. 4 d. numatyta, kad jeigu baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, <...> baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Tačiau tokių nuostatų nėra dėl civilinėje byloje surinktų įrodymų ar nustatytų aplinkybių, nes
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodoma, kad tariamu atsisakymu lydėti nepilnametę į gydymo įstaigą N. K. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 31 str. 3 d. 1 p., kuris numato, kad Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.
Kaip matoma iš VTAPĮ 31 str. 3 d. 1 p. formuluotės, nėra nustatyta jokia pareiga lydėti nepilnametį į gydymo įstaigą.
Protokole bei Nutarime pateikiamos nuorodos ir į CK 3.271 str. 1 d. 1 ir 2 p., kurie numato vaiko globėjo (rūpintojo) pareigą 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi. Šioje teisės normoje taip pat neįtvirtinta pareiga lydėti nepilnametį į gydymo įstaigą.
Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, vaiko globėjo (rūpintojo) pareiga yra užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą. Nepilnametės vykimas į gydymo įstaigą su medikais ar VTAĮT atstovais, t.y. asmenimis, turinčiais specialių žinių medicinos ir nepilnamečių apsaugos srityje, yra visiškai saugus tiek psichiškai, tiek fiziškai. N. K. neturi jokio išsilavinimo ar specialių žinių, kurios leistų užtikrinti didesnį nepilnametės saugumą, negu jai vykstant į gydymo įstaigą su medikais ar VTAĮT atstovais. Todėl net jeigu globėjas nuspręstų perduoti nepilnametę atvykusiems greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistams ir atsisakytų vykti kartu su minėtais specialistais, nepažeistų jam, kam kaip globėjui, nustatytų pareigų užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, kadangi nepilnametė buvo perduoda medicinos darbuotojams, turintiems specialių žinių ir galintiems padėti nepilnametei.
Vaikai turi neginčijamą teisę į sveikatos apsaugą ir N. K. to neginčija, jis neprieštaravo medikų sprendimui, kad nepilnametę reikia pristatyti į gydymo įstaigą. Tačiau joks teisės aktas nenustato, kad N. K. privalėjo tai padaryti pats asmeniškai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme 17 str. yra įvardinti atvejai, kai prieš teikiant tam tikras medicinos paslaugas pacientui (pvz. prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar intervencinę procedūrą ir kt.) būtinas paciento (arba jo įstatyminio atstovo) rašytinis sutikimas. Tačiau byloje nėra keliamas klausimas, kad N. K. atsisakė duoti sutikimą dėl nepilnametės globotinės gydymo.
Šiuo konkrečiu atveju rašytinis sutikimas dėl nepilnametės nuvežimo į gydymo įstaigą nebuvo būtinas, todėl globėjas nepažeidė savo pareigu. O konkrečios gydymo priemonės, dėl kurių galėtų būti reikalingas sutikimas, tariamo pažeidimo padarymo metu nebuvo žinomos ar svarstomos.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nustato, kad vaiko sveikatos priežiūrą užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Įstatymo 29 str. 7 d. nustato, kad vaikas savarankiškai gali kreiptis į <...> sveikatos priežiūros ar kitą instituciją.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 str. 2 d. nustato, kad dėl nepilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą gali kreiptis nepilnametis pacientas nuo 16 metų, gydytojas, greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas, policijos ir socialinių paslaugų įstaigos atstovas, teismas, vienas iš tėvų ar globėjas. Vadinasi, pristatyti nepilnametę į psichikos sveikatos įstaigą galėjo ir medikai, policininkai ar VTAĮT atstovai. O Protokole ir Nutarime melagingai nurodyta, kad „namuose nėra vaiko rūpintojo, todėl medikai negali jos vežti į gydymo įstaigą“.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Institucija paskyrusi nuobaudą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad Alytaus PK per telefono programėlę Fleet Compele pranešė, kad nepilnametė G. K., gim. (duomenys neskelbtini) žalojosi rankas, iškviesti medikai, tačiau namuose nėra vaiko rūpintojo, todėl medikai
negali jos išvežti į gydymo įstaigą. Vėliau grįžęs, rūpintojas lydėti nepilnametę griežtai atsisakė. Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą registracijos data 2022-03-28, Nr. 11VTP-527.
Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė J. Š. ir vyriausioji specialistė V. T. 2022-03-29 tarnybiniu pranešimu Nr. 11TSD-415 paaiškino, kad 2022-03-28 Skyrius gavęs Alytaus PK parnešimą vyko nurodytu adresu, bendravo su nepilnamete G. K. ir jos rūpintoju N. K.. Dėl G. K. savižalos buvo iškviesti medikai, kurie nusprendė nepilnametę vežti į gydymo įstaigą. Rūpintojas lydėti nepilnametę griežtai atsisakė, jis teigė, kad tai ne pirmas kartas kai ji žaloja save, todėl jis nenusiteikęs to toleruoti, nori jos globos atsisakyti. N. K. teigė, kad ją reikia uždaryti į „psichuškę” ir neišleisti, nes ji turi genetinių sutrikimų, teigė, jog „tokios nepasitaiso”. Rūpintojas apie nepilnametę globotinę kalbėjo atmestinai, nerodė jokio susirūpinimo, elgėsi neatsakingai. Nepilnametė G. K. lydima Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, paguldyta į ligoninę.
2022-03-28, 19 val. bendrauta su G. K.. Mergaitė pasakojo, kad ji nenori gyventi, todėl šiandien (2022-03-28) susipjaustė rankas. G. K. patvirtino, kad tai nėra pirmas kartas. Nurodyti priežasties, dėl ko šiandien (2022-03-28) pasijuto blogai G. atsakyti negalėjo. Paklausus, kaip ji jaučiasi, G. atsakė, kad šiuo metu turi suicidinių minčių, jai būtų geriau, jeigu išvežtų į ligoninę.
N. K. 2022-05-09 administracinio nusižengimo tyrimo metu (protokolas Nr. VVTAITR-ANR_P-148-2022) paaiškino, kad 2022-03-28 globotinė G. K. žalojosi N. K. atsakė, kad 2022-03-28 jo namuose nebuvo. Jam vaizdo ryšiu per programėlę pranešė J. B.. Iki pranešimo buvo (duomenys neskelbtini). Kai pranešė, tada paskambino į 112 ir pajudėjo link namų. Vykdamas į namus keletą kartų kontaktavo su J. ir atvykusiais gydytojais. N. K. teigimu, jis atvažiavo, tikriausiai, 18 val. 45 min., jeigu „vaiko teisės“ atvažiavo 18 val. 50 min. Parvykęs, namuose rado tik policijos pareigūnę. Pabendravęs su policijos pareigūne išėjo į kiemą sutiko policijos pareigūną. G. buvo sutvarstytomis rankomis ir atrodė visiškai adekvati. Paprašė G. susitvarkyti primėtytus tvarsčius, kurie buvo panaudoti iki atvykstant medikams. G. susitvarkė. Kelionės namo pradžioje, kontaktuojant su medikais, N. K. informavo, kad jie negali vežti G. į gydymo įstaigą be rūpintojo palydos. Kadangi N. K. navigacijos rodė apie dvi valandas kelionės, medikai šitiek laiko laukti galimybės neturėjo, jis pasiūlė pasikonsultuoti su „vaiko teisėmis“, ką atsakė medikai, neprisimena. Po kurio laiko, sukontaktavus su J. B., jis pasakė, kad namuose medikų nebėra, yra tik policijos pareigūnai. Atvykus namo, policijos pareigūnai patvirtino, kad medikai išvažiavo į kitą iškvietimą. Medikai nepaaiškino dėl kokių priežasčių norėjo ją vežti į gydymo įstaigą. Kaip teigė N. K., jo giliu įsitikinimu greitosios medicininės pagalbos darbuotojai kiekvienu savižalos atveju privalomuoju būdu veža asmenis į (duomenys neskelbtini). Iki tol nei karto nebuvo iškilęs pasirinkimo klausimas vežti ar nevežti. Kitais kartais visada G. veždavo greitosios medicininės pagalbos automobilis ir lydėdavo N. K. savo automobiliu. Šį kartą atsisakė lydėti G. į gydymo įstaigą, nes „vaiko teisių“ atstovėms pareiškė, kad atsisako G. globoti, dėl to, kad G. pati pareiškė nenorą gyventi jo namuose. Taip pat, dėl to, kad pajuto, jog G. nuolatinis savęs žalojimasis gali būti nukreiptas prieš kitus namiškius. Per paskutinį pusmetį suteikta daug medicininio, psichologinio, psichiatrinio gydymo, kai kurios paslaugos suteiktos privačiai, mokant pinigus ir tai, jo nuomone, nedavė jokių
teigiamų rezultatų. N. K. teigė, kad nėra kompetentingas atlikti tai, ko nepajėgia atlikti medicinos įstaigos. Labai svarbus momentas, atsisakant G. globos, buvo tas, kad G. dienoraštyje parskaitė, kad G. tik savo krikšto tėvų sodyboje mato šiek tiek šviesos ir jaučiasi gerai. Kadangi nuostata buvo atsisakyti globos, tą ir padarė perduodamas G. į „vaiko teisių“, medikų ir policijos priežiūrą. Kitą dieną parašius oficialų prašymą nutraukti jo kaip globėjo pareigas, surado naujus globėjus. Susisiekė su G. krikšto motina ir paprašė jos paimti G. globai. Ji sutiko, bet turėjo pasiklabėti su namiškiais. Netrukus paskambino patarėjai A. B., kad R. K. sutinka rūpintis G.. A. labai pozityviai įvertino šį dalyką. R. K. nusiuntė A. B. kontaktus. N. K. griežtai nepripažįsta, kad jo veiksmai šioje situacijoje gali būti vertintini kaip rūpintojo pareigų nevykdymas. Mano, kad „vaiko teisių“ atstovai neteisingai interpretuoja ir vertina jo veiksmus ir prašė nutraukti administracinę teiseną.
2014-01-31 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71-547/2014 (duomenys neskelbtini) atleisti iš G. K. nuolatinio globėjo pareigų. G. K. nuolatiniu globėju paskirtas N. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR CPK 494 straipsnį nepilnamečio rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Taigi, 2022-03-28 dienai N. K. nebuvo atleistas nuo rūpintojo pareigų, todėl privalėjo vykdyti rūpintojo pareigas, t. y. lydėti nepilnametę G. K. į gydymo įstaigą. Be kita ko, pats N. K. skunde ir neneigė fakto, kad atsisakė lydėti savo rūpintinę į gydymo įstaigą.
VTAS vertinimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nes įrodyta, jog N. K. būdamas nepilnametės G. K. rūpintoju neužtikrino vaiko fizinio ir psichinio saugumo; nesirūpino vaiko sveikata, t. y. žinodamas, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) atsisakė pristatyti ir lydėti vaiką į gydymo įstaigą, taip pažeidė LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 d. 1 p. nuostatas, t. y. vaiko atstovas pagal įstatymą nevykdė pareigos rūpintis vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, vystymusi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 str. 1 d., 1 p. ir 2 p. N. K. suvokė, kad veikia priešingai vaiko interesais ir savo aktyviais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnio 1 dalyje. Pagal LR ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (LR ANK 7 straipsnis).
Pažymėtina, kad pagal LR ANK 74 straipsnio 1 dalį vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą globėjams (rūpintojams), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nustatytos aplinkybės, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn N. K. pagal minėtą normą, veikoje yra šio nusižengimo požymių visuma. Rūpintojo pareigos, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnyje, apibrėžiančiame vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų turinį, nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taigi, sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad LR ANK 74 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių konstatavimas rūpintojo N. K. veikoje nekeliantis jokių abejonių, nes N. K. neatliko pareigų, numatytų LR CK 3.271 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. E2YT-2492-922/2022 dėl nepilnametės G. K. rūpintojo N. K. nušalinimo nuo rūpintojo pareigų. 2022-08-02 dieną 13 val. 30 min. numatytas teismo posėdis, kuriame kviečiami liudytojai. Civilinėje byloje kviestų liudininkų parodymai gali būti labai reikšmingi ir šioje byloje.
Pažymėtina, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas ir pan.
Pabrėžtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties
kaip visumos. Taigi, tokiu atveju, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).
Institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti Tarnybos pateiktam atsiliepime nurodytais motyvais .Nurodė, kad teisės aktuose yra numatyta vaikų tėvų ir globėjų pareiga rūpintis vaikų sveikata. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 47 str.2 d. numato, kad draudžiama paguldyti į stacionarinę įstaigą nepilnametį ar neveiksnų asmenį be jo įstatyminio atstovo sutikimo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme taip pat yra numatyti atvejai, kuomet prieš taikant atitinkamas intervencijas ,medicinines paslaugas ,būtinas paciento rašytinis sutikimas. Kadangi nepilnametis vaikas dėl to negali pasirašyti, tai už jį pasirašo jų atstovai pagal įstatymą ir tai yra tėvų(įtėvių),globėjų(rūpintojų)pareiga.
Skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad skundo pareiškėjas N. K. 2022-03-28 buvo nepilnametės G. K. gim. (duomenys neskelbtini) globėju, bei G. K. iki to laiko gyveno globėjo šeimoje (duomenys neskelbtini), o N. K. nuo G. K. rūpintojo pareigų buvo nušalintas 2022-11-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-2492-92/2022.
Iš pateikto skundo ir institucijos , paskyrusios nuobaudą pateiktų įrodymų matosi, kad ginčas yra kilęs dėl skundo pareiškėjo elgesio 2022-03-28 savo namuose, kai G. K. buvo save susižalojusi globėjo namuose ir ją buvo būtina vežti į gydymo įstaigą. Iš pateiktų įrodymų matosi, kad gavus pranešimą apie vaiko savęs žalojimą į vietą atvyko Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bei policijos pareigūnai. Tačiau globėjo N. K. tuo metu namuose nebuvo ,kadangi jis buvo išvykęs ir su juo buvo kontaktuojama, bei jis buvo paragintas parvykti į namus. Po kurio laiko parvykus globėjui N. K. į namus jam buvo išaiškintas būtinumas globotinę palydėti į gydymo įstaigą. Tačiau jis tai daryti atsisakė nurodydamas, kad jis nėra G. K. globėjas, keikėsi ir reiškė neigiamą nusistatymą G. K. atžvilgiu. Jam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos kaip esamam globėjui aiškino būtinumą vykti kartu su vaiku į gydymo įstaigą, tačiau jis ir toliau tai daryti kategoriškai atsisakė. Todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pradėjo tyrimą ,ar globėjas tinkamai atliko savo pareigas 2022-03-28 , atsisakydamas vykti į gydymo įstaigą kartu su globotine, bei konstatavus netinkamą globėjo pareigų vykdymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Todėl šiuo atveju pagrindinis klausimas yra ar pagrįstai skundo pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir po to taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 74 str.1d. ANK 74 str.1d.numatyta administracinė atsakomybė tam, kas būdamas vaiko globėju(rūpintoju) nevykdo nustatytų pareigų arba vykdo priešingai vaiko interesams. Globėjo(rūpintojo) pareigas nustato LR Civilinio kodekso 3.271 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Šiuo nagrinėjamu atveju aktualu buvo dviejų pareigų vykdymas- vaiko fizinio ir psichinio saugumo užtikrinimas ir rūpinamasis vaiko sveikata.
Iš pateiktų įrodymų matosi, kad 2022-03-28 buvo susidariusi situacija, kad N. K. globotinė G. K. save sužalojo ir reiškė žodžiu ketinimus dėl savižudybės, bei buvo būtina ją vežti į gydymo įstaigą. Iš 2022-11-21 teismo nutartyje užfiksuotų liudytojų parodymų matosi, kad globėjas atsisakė vykti kartu su globotine į gydymo įstaigą, apie mergaitę kalbėjo agresyviai, gan nepagarbiai ir pakeltu tonu, bei kad buvo pakartotinai aiškintas būtinumas jam vykti su mergaite, bet globėjas N. K. tai daryti atsisakė , kartu nurodydamas, kad vežkitės ją kur norit ir kad jam nerūpi jos tolesnis likimas. Iš to galima padaryti išvadą, kad N. K. 2022-03-28 vienašališkai atsisakė vykdyti globėjo(rūpintojo )pareigas atsisakydamas vykti su globotine gydymo įstaigą, kada jis dar nebuvo nušalintas arba atleistas nuo globėjo(rūpintojo)pareigų ir turėjo pareigą rūpintis vaiku.
N. K. ir jo atstovas nurodo, kad šiuo atveju globėjui nebuvo būtinumo vykti į gydymo įstaigą kartu su globotine, kadangi buvo atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie globotinei buvo suteikę reikiamą medicininę pagalbą bei galėjo ją saugiai nugabenti į gydymo įstaigą, kur kartu su medicinos darbuotojais galėjo vykti ir ten pat buvę Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Tačiau šiuo atveju buvo aišku, kad globotinę reikės vežti ne į bendro pobūdžio gydymo įstaigą, o į specializuotą gydymo įstaigą- (duomenys neskelbtini), nes globėjui buvo žinomas faktas, kad globotinė prieš tai buvo gydoma šiam skyriuje 2022 m vasario mėn. ir kad globotinei buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pristatant vaiką į nurodytą gydymo įstaigą gydytojams yra labai svarbi informacija gauta informacija iš tėvų ar globėjų, dėl ko galėjo kilti susirgimo paūmėjimas, kaip vaikas elgėsi iki nurodomo įvykio, kokie buvo vaiko santykiai su kitais šeimos nariais ir kt. klausimai, į kuriuos gali atsakyti tik įstatyminiai atstovai(tėvai) arba globėjas(rūpintojas),kadangi kiti asmenys(vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ,greitosios medicinos pagalbos darbuotojai) negalėtų suteikti tokios pilnos informacijos. Šiuo atveju nevykdamas su globotine į gydymo įstaigą ir nenurodydamas gydytojams jokių aplinkybių dėl tokio globotinės elgesio N. K. faktiškai nusišalino nuo globėjo pareigų vykdymo ir tai jis padarė be jokio teisinio pagrindo, kada jis dar nebuvo atleistas ar nušalintas nuo globėjo pareigų ir turėjo šias pareigas vykdyti ir 2022-03-28 vakare. Taigi matosi, kad N. K. 2022-03-28 vakare be jokios svarbios priežasties nevykdė globėjo pareigų užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą bei rūpintis vaiko sveikata. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 47 str.2 d. numato, kad draudžiama paguldyti į stacionarinę įstaigą nepilnametį ar neveiksnų asmenį be jo įstatyminio atstovo sutikimo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme taip pat yra numatyti atvejai, kuomet prieš taikant atitinkamas intervencijas ,medicinines paslaugas ,būtinas paciento rašytinis sutikimas ir kada nepilnametis vaikas dėl to negali pasirašyti, tai už jį pasirašo jų atstovai pagal įstatymą ir tai yra tėvų(įtėvių),globėjų(rūpintojų)pareiga. Kadangi G. K. 2022-03-28 neturėjo dar net 16 metų, todėl ji neturėjo nei pilno nei dalinio veiksnumo, ir šiuos veiksmus pagal įstatymų reikalavimus turėjo atlikti globėjas.
Todėl institucija paskyrusi nuobaudą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teisingai įvertino N. K. atsisakymą be jokių svarbių priežasčių 2022-03-28 vykti su globotine G. K. į gydymo įstaigą kaip globėjo(rūpintojo)pareigų nevykdymą ir 2022-05-24 priimtu pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą pagal ANK 74 str.1d.dėl vaiko globėjo(rūpintojo)pareigų nevykdymo. Dėl to pateiktas skundas netenkintinas ir paliktina galioti paskirta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
N. K. skundą atmesti.
Nutartis per 20(dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.