- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- AN2-233-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00324-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
- Teisėjas
- Audrius Cininas (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
- Advokatai
- Dalius Boreika
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Kristinos Malaiškaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutarties, kuria panaikintas Aplinkos apsaugos departamento 2019-12-05 atsakymas Nr. (18.2)-AD5-22002 ir byla grąžinta departamentui atlikti papildomą aplinkybių tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. V., atstovaujama advokato Daliaus Boreikos, 2019-10-28 kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) su skundu dėl neteisėto upės vagos pakeitimo, prašydama atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą. Nustačius, kad upelio vaga yra dirbtinai pakeista, o vandens apsaugos juosta neįrašyta nuosavybės dokumentuose ir neįregistruota, patraukti sklypo savininką administracinėn atsakomybėn bei surašyti privalomą nurodymą atstatyti buvusią upelio vagą.
2. Institucija 2019-12-05 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad G. S. ir/ar žemės sklypo savininko atžvilgiu, nebus pradėta administracinė teisena pagal ANK 256 straipsnio 2 ir 3 dalį. Institucija savo atsakymą/sprendimą dėl pateikto pareiškėjos ir jos atstovo skundo grindė tuo, kad: 1) kad žemės sklypo Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 2012- 07-16 žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui „k-2“ nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o tik Registre nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra privalomos žemės sklypo savininkui; 2) 2012-07-16 planas patvirtintas iki nuosavybės teisės įgijimo; 3) dabartinė telkinio vaga vietovėje sutampa su plane pažymėtu vandens telkiniu „k-2“.
3. Pareiškėjos R. V. atstovas advokatas D. Boreika dėl 2019-12-05 Institucijos atsakymo Nr. (18.2)-AD5-22002 panaikinimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs adv. D. Boreikos skundą 2020-04-02 nutartimi iš dalies jį tenkino, panaikino Institucijos atsakymą Nr. (18.2)-AD5-22002 ir grąžino bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Teismas sprendė, kad sprendimas dėl atsisakymo pradėti administracinę teiseną priimtas skubotai, netyrus, nesugretinus esamos situacijos su nuosavybės teisių dokumentuose (žemės sklypo plane) buvusia vandens telkinio vieta, neišsiaiškinus, kodėl nesutampa upės vaga žemės sklypo plane bei UET kadastre bei faktine vandens telkinio vaga, ar minėtam vandens telkiniui taikomos specialios sąlygos.
Šalies argumentai
5. Institucija nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutartį ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos R. V. atstovo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
5.1 Institucijoje 2019-09-26 buvo išnagrinėtas tapatus R. V. skundas, paduotas tos pačios šalies atžvilgiu, dėl to paties dalyko. Pateikto atsakymo R. V. neskundė, todėl, Institucijos manymu, pirmos instancijos teismas skundą turėjo palikti nenagrinėtą.
5.2 Skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymu sausomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2-5 p. numatytų būdų (2016-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017 ir kt.). Pareiškėja šiuo atveju taip ir nenurodė skundo teisinio pagrindo, o tokie skundai teisme nėra nagrinėtini, kaip nesukeliantys teisinių pasekmių pareiškėjui. Teismas šios aplinkybės apskritai nevertino, todėl Institucijos nuomone pirmos instancijos teismas priimdamas nagrinėti Pareiškėjos skundą ir nesiaiškinęs ar Institucijos 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymas Nr. (18.2)-AD5-22002 pažeidžia pareiškėjos teises, pažeidė imperatyvias teisės normas ir yra neteisėtas tuo pagrindu. Ši klaida turėtų būti ištaisyta grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
5.3 Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Institucija pateikė Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, kad jie neturi duomenų ar upelio vaga buvo pakeista ir ar jos dabartinė vieta atitinka Lietuvos erdvinės informacijos portalo ir LR upių ežerų, tvenkinių kadastro duomenis ir siūlo kreiptis į kitą instituciją. Advokatas D. Boreika teismo posėdyje išreiškė prašymą įpareigoti Instituciją kreiptis į VĮ „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą“, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, konstatuodamas, kad pateiktas atsakymas neturės reikšmės bylai, taigi visiškai nesuprantama, kad teismas, priimdamas nutartį, šią aplinkybę vertino kaip svarbią, kurią būtina ištirti. Institucijos nuomone tokiu būdu teismas veikė pareiškėjų naudai, kadangi apribojo Institucijos galimybę apsiginti ir teikti dokumentus bei paaiškinimus.
5.4 Skunde pažymima, kad vadovaujantis ANK 39 straipsniu administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pareiškėja jau 2013 metais teikė Institucijai skundą dėl galimai pakeisto upelio vagos, todėl būtent 2013 m. turi būti laikomi metai, kuomet Pareiškėja sužinojo ir jau teikė pirmą skundą institucijai dėl galima pakeistos upelio vagos, todėl yra suėjęs 2 metų senaties terminas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Net ir teismui įpareigojus Instituciją iš naujo tirti skundą ir galimai informacijai pasitvirtinus būtų neįmanoma nustatyti, kokia buvo ankstesnė upelio vaga, kas ją pakeitė ir galiausiai nebūtų galima patraukti kaltų asmenų administracinėn atsakomybėn, kadangi yra suėjęs 2 metų naikinamasis senaties terminas
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą R. V. atstovas adv. D. Boreika prašo Institucijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:
5.1 institucija pati savo atsakyme Nr. (18.2)-AD5-22002 nurodė, kad sprendimas yra skundžiamas, todėl nesutiktina, kad teismas turėjo atsisakyti nagrinėti skundą nustačius, kad skundas paduotas tapatus, juolab, kad teisme šis ginčas nagrinėjamas pirmą kartą.
5.2 Pažymima, kad nors skunde teigiama, kad R. V. nenurodo kokios jos teisės yra pažeistos, skundas apskritai turėtų būti vertinamas kaip turintis viešąjį interesą, kadangi upelis yra valstybės nuosavybė ir jei valstybė ė institucijos atsisako ją ginti, tokią teisę turi Lietuvos piliečiai. Be to upelio vaga buvo pakeista tikslu pakeisti G. S. priklausančio sklypo paskirtį tokiu būdu įgyjant galimybę statyti sklype namą, o jį pastačius R. V. būtų užstojamas vaizdas į ežerą, kas rodo kad jos teisėti interesai akivaizdžiai yra pažeidžiami.
5.3 Atsiliepime pritariama skundžiamos nutarties išvadoms, kad byloje nebuvo tiriamos svarbios aplinkybės. Institucija apskritai netyrė R. V. skunde nurodytų aplinkybių, todėl teismas pagrįstai grąžino bylą Institucijai.
5.4 Atsiliepime teigiama, kad 2019-12-05 Institucijos atsakyme nebuvo nurodytos aplinkybės dėl suėjusių senaties terminų. Administracinė teisena nebuvo pradėta dėl visiškai kitų aplinkybių, todėl senaties terminas dėl administracinės nuobaudos skyrimo nėra šio ginčo nagrinėjimo apimtyje, be to atkreipiamas dėmesys, kad Institucija apskritai neskundžia nutarties dalies, kuria pripažinta, kad Institucijos R. V. pateiktas atsakymas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Kristinos Malaiškaitės apeliacinis skundas dalinai tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės nusižengimo bylos medžiaga, išanalizavęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju sprendė bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. V. atstovas skundo teiginius, kad upelio vaga buvo pakeista mechaniškai perkeliant ją iš sklypo vidurio į sklypo kraštą grindžia 1995-1999 ir 2012-2013 metais darytomis sklypo vietovės ortofoto. Atstovo teigimu, 2012 metų fotografijoje aiškiai matosi, kad upelio vaga yra perkelta. Pagal R. V. ir jos atstovo paaiškinimus, upelio vaga buvo pakeista tam, kad būtų galimybė suformuoti sklypą ir atkurti į jį nuosavybės teisę bei sklype pastatyti namą. Sklypo planas buvo patvirtintas 2012 metais, vadinasi, upelio vaga, jei ir buvo pakeista, tai įvyko ne vėliau kaip 2012 metais. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jo žiniomis upelio vaga galėjo būti pakeista 2012 metais. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad dar 2013 metais, pagal R. V. skundą buvo atliktas G. S. priklausančio sklypo patikrinimas dėl žemės sklype pratekančio upelio pakrantės apsaugos juostoje pastebėtų aplinkosaugos pažeidimų. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad nėra abejonių, kad kalbama apie tikėtiną pažeidimą, kuris padarytas ne vėliau kaip 2012 metais.
8. Tuo metu galiojusio ATPK 35 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo terminus, 4 dalis numatė, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai. Analogiškas terminas yra numatytas ir šiuo metu galiojančio ANK 39 straipsnyje. Tiek ATPK 35 straipsnio 4 dalyje, tiek ir ANK 39 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, todėl įvertinus tai, kad nuo galimo pažeidimo padarymo yra praėję aštuoneri metai, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad spręsti dėl galimai kaltų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo. Pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Pirmos instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai papildomoms aplinkybėms ištirti, yra netikslingas, nes net ir nustačius, kad pažeidimas buvo padarytas ir dėl jo padarymo kaltą ar kaltus asmenis, nutarimo skirti nuobaudą priėmimas būtų negalimas dėl suėjusio patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino.
9. Nustačius, jog administracinio nusižengimo teisenos byla privalo būti nutraukta suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui ir šiuo pagrindu tenkinant Institucijos skundą, kiti skunde išdėstyti argumentai nenagrinėjami.
10. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutartis grąžinti bylą Institucijai papildomoms aplinkybėms ištirti yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutartį ir priimti nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną dėl galimų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 256 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, padarymo nutraukti, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.