Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Institucija 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad G. S. ir/ar žemės sklypo savininko atžvilgiu, nebus pradėta administracinė teisena pagal ANK 256 str. 2 ir 3 d. Institucija savo atsakymą/sprendimą dėl pateikto pareiškėjos atstovo skundo iš esmės grindžia trimis motyvais, t.y. 1) kad žemės sklypo Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui „k-2“ nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o tik Registre nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra privalomos žemės sklypo savininkui; 2) kad 2012 m. liepos 16 d. planas patvirtintas iki nuosavybės teisės įgijimo; bei 3) kad dabartinė telkinio vaga vietovėje sutampa su plane pažymėtu vandens telkiniu „k-2“.

Dėl pirmo Institucijos motyvo, pareiškėjos atstovas skunde pažymi, kad nustatant, ar tam tikras vandens telkinys gali būti laikomas vandens telkiniu Vandens įstatymo prasme, svarbu nustatyti, ar jis atitinka vandens telkiniui keliamus reikalavimus pagal minėtą įstatymą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vandens telkinys 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėtas „k-2“ atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą paviršinio vandens telkinio sąvokos elementus, todėl darytina išvada, kad 2012 m liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėtas „k-2“ vandens telkinys laikytinas vandens telkiniu Vandens įstatymo prasme, nepriklausomai nuo to, ar jis įregistruotas registre, ar ne. Šiuo konkrečiu atveju, minėto telkinio apsaugos zonų neįregistravimas į Registrą nelemia žemės sklypo savininko pareigos, nustatytos Vandens įstatymo 14 straipsnyje („Draudžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygi, gyli ir (arba) krantu liniją) upes ir (arba) ežerus“), vykdymo. Priešingu atveju būtų sudarytos aplinkybės žemės savininkui piktnaudžiauti savo teise ir pavyzdžiui, pakeisti telkinio vagą, užpilti telkinį ir pan. Remiantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UTEK) viešai prieinama informacija, upės faktinė buvimo vieta, pažymėta S-2, nesutampa su įregistruota vandens telkinių apsaugos juosta, pažymėta rožine spalva. Remiantis UTEK duomenimis, ši apsaugos juosta įregistruota vėliausiai 1995 m. ir nepakeista iki šiol, kas reiškia, kad būtent anksčiau įregistruotos apsaugos juostos ribose ir tekėjo ginčo upelis, kurio vieta atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą buvo mechaniškai pakeista ir kartu su 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo planu įregistruota į Nekilnojamojo turto registrą nepaisant į UTEK įregistruotos upelio apsaugos zonos. Šiuo atveju akivaizdu, kad valstybės institucijos, atsakingos už vandens telkinių įregistravimą, nustatyta tvarka yra įregistravusios vandens telkinį - aptariamą upelį - ir jo apsaugos zoną Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre dar 1995 m., tačiau šiuo metu esanti faktinė upelio vaga neatitinka anksčiau buvusios (remiantis esama upelio apsaugos juosta), kadangi buvo pakeista mechaniniu būdu žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį teka upelis, savininko. Todėl darytina išvada, kad Institucija, skundžiamame atsakyme teigdama, kad 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui „k-2“ nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, dėl ko jos negalioja žemės savininkui, nesirėmė egzistuojančia teismų praktika, Vandens įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais, juos netinkamai aiškino, todėl tokio pobūdžio argumentas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Skunde taip pat pažymėta, kad Institucija iš viso neprašė nei žemės sklypo savininko pateikti atitinkamus dokumentus, nei apskritai atliko kokius nors veiksmus siekiant išsiaiškinti upelio vagos pasikeitimo aplinkybes, ko pasekoje, negalėjo objektyviai įvertinti susiklosčiusios situacijos ir nustatyti svarbių nagrinėjamai bylai aplinkybių bei be jokio teisėto pagrindo surašė 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos aplinkybės, nustatančios upelio vagos pakeitimo faktą, tirta paviršutiniškai, neatsižvelgiant nei į vandens telkinio dabartinę vietą sklype, nei į iki nuosavybės teisių atkūrimo buvusią telkinio vietą, skundu prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymą ir įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą per 1 mėnesį nuo sprendimo byloje priėmimo išsamiai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją, nustatyti upelio vagos pakeitimo faktą, nustatyti asmenis, atsakingus už vandens telkinio vagos pakeitimą ir taikyti jiems administracinę atsakomybę už nustatytus pažeidimus. Taip pat prašoma priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su skundu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes (b.l. 1-3, 5-18).

Todėl remiantis galiojančia teismo formuojama praktika šiuo atveju, teismas nagrinėjantis bylą pagal pareiškėjos skundą, visų pirma turi spęsti bylos palikimą nenagrinėta arba atmetimo klausimą, nes, kaip jau buvo minėta pirmas Pareiškėjos skundas jau buvo išnagrinėtas institucijoje, jai atsakyta, o Pareiškėja šio neskundė. Antro skundo padavimas, pakoreguotas jau advokato, bet tuo pačiu klausimu, pateikiant pačios institucijos teiktus dokumentus, galiausiai Institucijos skundžiamas atsakymas vėl tuo pačiu pagrindu ir siekiant to paties bylos baigimo pagrindo - pradėti administracinio nusižengimo bylą teismo turi būti vertinamas, kaip Pareiškėjos aiškiu piktnaudžiavimu savo teise.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei teismas įpareigotų Instituciją pradėti administracinio nusižengimo bylą, kai veiksmai jau buvo atlikti ir administracinio nusižengimo sudėties nebuvo nustatyta, rezultatas po tyrimo būtų tas pats, iš esmės beprasmis.

Institucijos nuomone, 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymas dėl pareiškėjos skundo surašytas teisėtai, pagrįstai remiantis galiojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į teisės aktų įpareigojimus, todėl išlaidos Pareiškėjai negali būti priteisiamos iš institucijos, kuri nėra padariusi jokių neteisėtų veiksmų Pareiškėjos atžvilgiu.

Taip pat pažymi, kad, Pareiškėja taip ir nepagrindė, kokios Pareiškėjos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti skundžiamu atsakymu, nes teismui pripažinus, kad Pareiškėja nepagrindė savo suinteresuotumo ir kokias teisines pasekmes jai sukelia Institucijos atsakymas, vadinasi Pareiškėja taip ir nenurodė skundo teisinio pagrindo ABTĮ prasme ir tokie skundai teisme nenagrinėtini, kaip nesukeliantys teisinių pasekmių. Atsiliepimu prašoma Pareiškėjos R. V. skundą pripažinti nepagrįstu ir atmesti. Kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (b.l. 25-27, 30-59).

Antroji aplinkybė, nurodyta atsakyme į skundą, kad planas patvirtintas iki nuosavybės teisės įsigijimo. Kadangi G. S. nuosavybės teise žemės sklypas priklausė nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2014 m. vasario 12 d., jai negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Šiuo atveju pažymėtina, kad būtent nuosavybės į žemės sklypą atkūrimas vyko kur kas anksčiau ir ilgesnį laiką, kiek žinoma, pareiškėja ir anksčiau skundė minėtą nuosavybės atkūrimą tuo pagrindu, kad upelis ėjo per sklypo vidurį ir tokiu atveju pagal tuometinius įstatymus nebuvo galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadangi būtent upelis ėjo per žemės sklypą, nebuvo galimybės suformuoti normalaus žemės sklypo, dėl to nebuvo galimybės atkurti. Tikriausiai buvo priimtas kažkoks sprendimas. Būtent po jo ir buvo pakeista upelio vaga tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą sklypą. Šiuo atveju aplinkybė, kad nuosavybės teise žemės sklypas priklausė anksčiau ar vėliau nesudaro jokio pagrindo Institucijos atsakymo teisėtumui, kadangi žemės sklypo teisių atkūrimo metu, atkūrimas vyko ilgą laiką, nuo 2006 metų, tuo metu, nežinoma kada tiksliai, ir buvo pakeista žemės sklype esančio vandens telkinio vaga.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas Darius Komka paaiškino, kad jam teko tirti šį pareiškėjos R. V. skundą. Nurodė, kad pirmas R. V. skundas buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 24 d., minėtame skunde buvo nurodytos trys aplinkybės, viena iš jų buvo dėl pakeistos upelio vagos. Skunde buvo nurodyta, kad sena upelio vaga (prie skundo pažymėta raudonai), ji neatitinka tos vagos, kuria upelis turėjo eiti. 2019 m. rugsėjo mėnesį nuvykus į vietą buvo bendrauta su sklypo savininke, jos paklausus ar ji ką nors žino dėl upelio vagos pakeitimo, nurodė, kad nežino, sklypą paveldėjo iš motinos. Nors minėto sklypo savininkei nebuvo pranešta Pareiškėjos pavardė, sklypo savininkė pasakė, kad tai yra ne pirmas kaimynės skundas dėl upelio pakeitimo vagos ir kitų tariamų tiek aplinkosauginių, tiek žemės naudojimo pažeidimų. Kadangi visgi turėjo išsiaiškinti, ar buvo pakeista upelio vaga, kas pakeitė, ar buvo pažeisti teisės aktai, kurių savininkas privalėjo laikytis, paėmęs ortofoto žemėlapį 2009-2010 metų, pažiūrėjo, kad nėra aiški upelio vaga, nes teritorija apaugusi medžiais ir krūmais ir upelio vaga nėra žinoma. 2015-2017 metų žemėlapyje aiškiai matosi upelio vaga, todėl paėmęs koordinates, pernešė jį į Geoportal žemėlapį, apie kurį kalba pareiškėjai, 2012 metais, ir akivaizdžiai matėsi, kad vandens telkinio vaga sutampa su žemės sklypo plane esančio vandens telkinio K-2 vaga.

Reikėjo išsiaiškinti, ar šiuo atveju tokiems vandens telkiniams buvo nustatyta apsaugos zona. Paėmus sklypo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir planą, plane pažymėtas servitutas. Šiam servitutui pažymėtas plotas 0,0213 ha. Tas pats plotas pažymėtas ir paviršinio vandens telkinio pakrantės zonos juostos. Vadinasi, šiam vandens telkiniui nustatyta ne upelio K2 vandens telkinio ar kanalo, šiuo atveju nežinoma, kas tai per vandens telkinys, apsaugos zona, o yra Salotės ežero apsaugos zona. Be to, sudėjus Salotės ežero kranto linijų ilgius ir padauginus iš 5 metrų, ką ir rašo Nacionalinės žemės tarnyba, ir buvo nustatyta 5 metrų pločio apsaugos zona. Gaunasi tai, kad buvo nustatytas Salotės ežeras. Tai reiškia, kad kažkokie darbai buvo įmanomi prie šio upelio, jam nesant aplinkos apsaugos zonoje, vadinasi, buvo galima faktiškai prie kranto atlikti tuos darbus, kuriuos priešingu atveju draustų teisės aktai.

Vėliau buvo paprašyta žemės sklypo savininkės pateikti turimus dokumentus, nes ji minėjo, kad tai ne pirmas skundas, ir ji pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktą, iš kurio buvo matyti, kad buvo kilę klausimų ir anksčiau ir buvo tiriama, ar nepažeisti upelio apsaugos zonos reikalavimai. 2013 metais nustatyta, kad buvo iškirsti saugotini medžiai, kitų aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Taip pat sklypo savininkė pateikė susirašinėjimą su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, iš kurio matėsi, kad yra kilęs konfliktas tarp kaimynės R. V. ir žemės sklypo savininkės, kadangi žemės sklypo savininkė neturėjo įvažiavimo, o kaimynė, kuri šiuo atveju yra Pareiškėja, rašė skundus, jos sklype buvo numatytas servitutas ir vistiek neleido naudotis tuo servitutu.

Kadangi joks pažeidimas nebuvo nustatytas, tas buvo atsakyta atsakyme į pareiškėjos skundą, nurodyta kokias teisės aktais remtasi, kas buvo privaloma, ką turėjo vykdyti žemės sklypo savininkė. Jokio pažeidimo nebuvo nustatyta, tačiau Pareiškėjos atstovai teigia, kad konkrečiai pažeidimą padarė žemės sklypo savininkė. Vienu atveju Pareiškėja nurodo žemės sklypo vieną savininką, o kitu atveju nurodo, kad būtent dar buvusi savininkė G. S. pakeitė upelio vagą. O fiksuojant pažeidimą reikia konkrečiai nurodyti koks subjektas pakeitė upelio vagą. Tuo tarpu nei Pareiškėja, nei jos atstovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtent šis asmuo pakeitė upelio vagą. Atlikęs tyrimą, pažeidimų šioje vietoje neįžvelgė, nėra nustatyta, kad ta upelio vaga būtų pakeista. Juolab, kad būnant vietoje, tame upelyje net vandens nebuvo. Atstovo nuomone, žymėjimas K2 galėjo atsirasti matininkui žymint, galimai konkrečiai jis matė, kad jau yra dirbtinė vaga ir ten galėjo būti ne vandens telkinys, kuris prižiūrimas, valomas ir t. t., tai jau buvo suformuotas kažkoks nuolydis, kad susikaupęs vanduo galėtų tiesiog nubėgti. Nors pareiškėjos atstovai teigia, kad ten būtinai turi būti upelis, ten galėtų būti ir kanalas. Matininkas, matydamas, kad šioje vietoje kažkas buvo suformavęs krantus, nes jau 2013 metais akte nurodyta, kad ten išdėlioti akmenys, tai vadinasi, buvo kažkoks valymas, akmenys dedami ir tai nebuvo natūralus vandens telkinys, o jau buvo prisidėta žmogaus buvusioje upelio vagoje. Nustatyti iš kažkokių pažymių, kad tas upelis buvo kitoje vietoje, neįmanoma, taip pat neįmanoma nustatyti, kas ir kada tą upelio vagą pakeitė. Net jeigu ir būtų padarytas administracinis teisės pažeidimas, administracinė teisena turėtų būti nutraukta suėjus senaties terminui. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo procedūra pagal Pareiškėjos skundą iš tikrųjų buvo pradėta, tiesiog nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes nebuvo nustatytas pats nusižengimas.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad Pareiškėjai nurodo neatitikimus, bet iš esmės neatitikimas yra vienas, tai yra nustatyta upelio apsaugos zona, pavaizduota grafiškai, bet tai yra grafinė medžiaga. Upelis yra savo vietoje. Tuo tarpu, nuosavybės dokumentuose nėra tos apsaugos zonos. Vadinasi, jos neturėjo būti ir grafinėje medžiagoje iš esmės. Neatitikimai yra du. Vienas neatitikimas, kad grafinėje medžiagoje žemėlapyje yra pažymėta S-2. Galima žiūrėti Vilniaus rajono savivaldybės žemėlapį, galima žiūrėti Upių ir ežerų registrą, Upių ir ežerų kadastre taip pat yra neatitikimas, pažymėta S-2, nors neatitikimai yra du, turėtų būti K1 ir neturėtų būti apsaugos zonos, dėl to ir buvo informuota Nacionalinė žemės tarnyba. Vilniaus rajono savivaldybės žemėlapis (b.l. 32 antroje pusėje), ir Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapiai (b.l. 34-35) skiriasi tuo, kad pirmame pavaizduotas upelis, o kituose dar nurodyti kokie yra apribojimai (su apsaugos zonomis). Taip pat yra neatitikimas pavadinime. Negali nurodyti, kodėl nurodyti ribojimai yra nuosavybės dokumentuose. Galimai, žmogui buvo grąžinta žemė, jis pakeitė jos paskirtį, o kadangi Pareiškėjos namas yra priešais ežerą, galimai bus vaizdas užstotas ar pan. Kitaip bandoma neleisti žmogui, turinčiam nuosavybę į žemės sklypą, kurio paskirtis namų valda, o nustačius vandens telkiniui 5 metrų apsaugos juostą, realiai sklypo savininkui kiltų problemos dėl statybų. Kadangi Pareiškėja gyvena priešais, atstovo nuomone, visais įmanomais būdais bandoma prieiti prie to upelio kitame sklype. Net jeigu ir būtų pakeista upelio vaga, ją turėtų atstatyti kas pakeitė. Upelis nėra pastovus gamtoje egzistuojantis dalykas. Vienais metais jis gali tekėti viena vaga, o kitais metais kita vaga, ypač, kur yra įtekėjimai į ežerus, upelis gali turėti kelias vagas. Šiuo atveju reikia nagrinėti Pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, nes pareiškėjai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Tai yra viešas interesas, nes upelis nėra nei vieno iš žemės sklypo savininkų nuosavybė

Taip pat nurodė, kad skundo tyrimo metu 2019 m. rugsėjo mėn. upelyje nebuvo vandens. 2010 metais jis uždėjo koordinates ant upelio vagos. 2009-2010 metais viskas apaugę medžiais, 2015 metais jau visiškai matosi upelio vaga. Tas pačias koordinates įvedus į Geoportalą ir po 2012 metų rodo tą pačią upelio vagą. 2012 metais upelio vaga buvo tikrai ten, kur dabar yra. Vėlesniais metais upelio vaga yra toje vietoje, kaip parodyta žemės sklypo plane. Negali atsakyti dėl ko 2013 metais buvo pateiktas Pareiškėjos skundas, byloje pateiktas patikrinimo aktas, kurį pateikė dabartinė žemės sklypo savininkė, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Minėtame 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akte nurodyta, kad gautas R. V. skundas dėl žemės sklype, nurodytas kadastrinis numeris, upelio apsaugos juostoje pastebėto aplinkosauginių pažeidimų.

Taip pat nurodė, kad neįmanoma nustatyti subjekto, padariusio administracinį teisės pažeidimą. Jei teisės pažeidimas ir buvo padarytas, tai jis buvo padarytas ne vėliau negu 2012 metų viduryje, todėl akivaizdu, kad jokio asmens patraukti administracinėn atsakomybėn negalima. Nors Pareiškėja nurodo, kad konkretus žmogus pakeitė upelio vagą, tačiau nepateikė jokių. Negali atsakyti, kas yra K-2, ar tai kanalas, tai yra vandens telkinys. Grafinėje medžiagoje tai pažymėta K2, tačiau koks tai yra vandens telkinys, negali atsakyti. Taip pat negali atsakyti, ar tai Sudervėlės intakas. Pažymėjo, kad be abejo, natūraliai pirmiau susiformavo upelis. Apsaugos zoną „įpaišo“ žmogus. Pareiškėjos atstovai tvirtina, kad upelio vaga pasikeitė, o apsaugos zona liko, tačiau tam upeliui nėra apsaugos zonos. Negali atsakyti, kokios priežastys lėmė, kad atsirado upelio apsaugos zona. Praktikoje, neretas atvejis, kai nesutampa upelio apsaugos zona. Dėl paskutinio NŽT 2020 m. vasario mėnesio atsakymo gali paaiškinti tai, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. keitėsi teisės aktai ir gal nurodė, kad pasikeitęs teisės aktas ir galėjo būti taip, kad jie nurodo, pasikeitęs tas teisės aktas. Jo žiniomis, dabar specialiosios sąlygos sukeltos į vieną įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 2 d. Kas dėl nekilnojamojo turto registro išrašo 9.1 ir 9.2 punktų, atsakyme parašyta, kad zona yra 200 metrų, todėl plotas yra didesnis. Zonai taikomi kitokie reikalavimai. Apsaugos juosta ir NŽT atsakyme parašyta, kad yra 5 metrai. Yra skirtingi reglamentavimai, 0,0213, praktiškai šitoje apsaugos juostoje negalima ūkinė veikla. Kur yra 0,0213, čia jau daug kas leidžiama. Šita apsaugos zona žymiai platesnė. Reikalavimai, kas yra draudžiama, žymiai mažesni. Juostoje, kaip gamta sukūrė, taip ir turi būti. Jeigu tokia juosta būtų nustatyta šitam upeliui, vadinasi, ten negalėtų būti vykdoma jokia veikla.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2019 m. spalio 28 d. advokatas D. Boreika, atstovaudamas pareiškėjos R. V. interesus, kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą su skundu dėl neteisėto upės vagos pakeitimo. Skunde nurodė, kad R. V. nuosavybės teise priklauso 0,5621 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)k.v., paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. G. S. nuosavybės teise priklauso gretimai pareiškėjos sklypo esantis 0,1321 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)k.v., paskirtis: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Skunde buvo pažymėta, kad šiuo atveju žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiam G. S.) yra atitinkamai taikomi Salotės ežero ir upelio (2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėta “k - 2”), jungiančio Salotės ir Baltiešos ežerus, vandens telkinių apsaugos juostų ir/ar zonų reikalavimai. P. Ž. įstatymo 21 straipsnio 2 punktą žemės savininkas privalo laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Pagal specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų 124.1 punktą draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį. Įvertinus faktiškai buvusią ir šiuo metu esančią upelio „k-2“ vietą G. S. žemės sklype, paaiškėjo, kad upelio vaga iš žemės sklypo vidurio yra mechaniškai perkelta į žemės sklypo kraštą, tokiu būdu atlaisvinant didesnę dalį žemės sklypo nuo vandens telkinių apsaugos juostos. Skunde nurodė, kad šias aplinkybes įrodo, be kita ko, pridedamos fotonuotraukos iš oficialių www.geoportal.lt ir www.regia.lt žemėlapių. Geoportal žemėlapyje upės vaga eina įstrižai nuo vieno žemės sklypo krašto iki kito (tokia upės vaga visada buvo), tuo tarpu Regia žemėlapyje upės vaga pakeista, t. y. eina palei žemės sklypo ribą (faktiškai dabar esanti upės vaga). Taip pat prie skundo buvo pridėtos ir dvi skirtingais laikotarpiais (1995-1999 metais) darytų ortofoto nuotraukas, t.y. 1995-1999 m. ir 2012-2013 m. žemėlapius, kuriuos sugretinus, akivaizdu, kad upelio vaga buvo pakeista, perkeliant ją iš žemės sklypo vidurio arčiau žemės sklypo ribos.

Skunde taip pat buvo nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UTEK) viešai prieinama informacija, upės faktinė buvimo vieta nesutampa su įregistruota vandens telkinių apsaugos juosta. Valstybės institucijos, atsakingos už vandens telkinių įregistravimą, nustatyta tvarka yra įregistravusios vandens telkinį - aptariamą upelį - Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, tačiau šiuo metu esanti faktinė upelio vaga neatitinka anksčiau buvusios, kadangi buvo pakeista mechaniniu būdu žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį teka upelis, savininkės G. S.. Todėl vandens telkinio apsaugos zona nesutampa su pačiu vandens telkiniu. Mechaninis upelio vagos pakeitimas užfiksuotas ir fotonuotraukoje, kurioje matyti, kad senoji upelio vaga yra užpilta žemėmis. Toks savavališkas upės vagos pakeitimas galėjo padaryti esminę žalą gamtai, susiformavusiam kraštovaizdžiui bei reljefo formoms. Atsižvelgiant į pateiktus visus duomenis, oficialiuose žemėlapiuose užfiksuotus neatitikimus bei pasikeitimus, darytina išvada, kad G. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)k.v., tekančio upelio vaga yra dirbtinai pakeista sklypo savininkės, tokiu būdu pažeidžiant specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų 124.1 punktą.

Skunde taip pat buvo nurodyta, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį kyla už Specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą arba nevykdymą, o administracinė atsakomybė pagal ANK 256 straipsnio 2 dalį kyla už Specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų neįrašymą arba neteisingą įrašymą į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybės dokumentus. Šiuo atveju G. S. ne tik, kad neteisėtai pakeitė jos žemės sklype tekančio upelio vagą, tačiau taip pat ir neįregistravo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, t. y. vandens telkinių (upelio) apsaugos juostos, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, dėl ko atsirado neatitikimai Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. Skundu Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos buvo prašoma atlikti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)k.v., neplaninį patikrinimą. Nustačius, kad upelio vaga yra dirbtinai pakeista, o vandens telkinio apsaugos juosta neįrašyta nuosavybės dokumentuose ir neįregistruota, patraukti žemės sklypo savininką administracinėn atsakomybėn bei surašyti privalomąjį nurodymą atstatyti iki perkėlimo buvusią upelio vagą (b.l. 9-10).

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakymą Nr. (18.2)-AD5-2202, kuriame nurodė, kad iš su skundu pateiktos medžiagos matyti, kad nesutampa Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre pažymėto upelio „S-2“ (vandens telkinio kodas 12010481) vaga bei pakrantės apsaugos juosta su 2012 m. liepos 16 d. Žemės sklypo plane pažymėto vandens telkinio „k-2“ vaga ir faktine vandens telkinio vaga. Atsakydama į skundo dalį dėl galimų Žemės sklypo plane pažymėto vandens telkinio „k-2“ vandens telkinių apsaugos juostų ir/ar zonų reikalavimo pažeidimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Remiantis šio straipsnio 12 dalimi, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau- Registro išrašo) duomenimis, 2012 m. liepos 16 d. Žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui „k-2“ nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta“ (toliau- Apsaugos juosta) ir „Vandens telkiniai“. Atsakyme pažymėta, kad tik Registre nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra privalomos Žemės sklypo savininkui, Įstatymas neįpareigoja žemės savininkus ir kitus naudotojus atlikti veiksmus dėl tokių sąlygų įrašymo į nuosavybės dokumentus.

Taip pat atsakyme nurodyta, kad LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Žemės sklypo planas- pagal matavimus vietoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės ribos ir kadastro duomenys. Pareiškėjo atstovo pateiktas Žemės sklypo planas patvirtintas 2012 m. liepos 16 d., G. S. nuosavybės teise jis priklausė nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2014 m. vasario 12 d., t.y. planas patvirtintas iki nuosavybės įsigijimo. Dabartinė vandens telkinio vaga vietovėje sutampa su plane pažymėtu vandens telkiniu „k-2“. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atstovas informuojamas, kad G. S. ir/ar žemės sklypo savininko atžvilgiu, nebus pradėta administracinė teisena pagal ANK 256 str. 2 ir 3 d.

Taip pat minėtu atsakymu papildomai informuojama, kad Valdyba 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (18.3)-AD5-21636 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- NTŽ) ir informavo Aplinkos apsaugos agentūrą dėl neatitikimų, esančių Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, esančiais Nekilnojamojo turto registre. Valdyba, be kita ko, NŽT prašo: „Tuo atveju, jei Žemės sklype, esančiam ir 2012 m. liepos 16 d. Žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui k-2 (vandens telkinio kodas 12010481) privalo būti nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Paviršinio vandens telkinių ir pakrantės apsaugos juostos“ ir „Vandens telkiniai“, prašo NŽT imtis veiksmų, kad šios sąlygos nustatyta tvarka būtų nustatytos ir įregistruotos Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre“ (b.l. 5).

Byloje pateikta Vilniaus rajono savivaldybės žemėlapio puslapio ištrauka su Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt duomenimis apie sklypuose, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiame R. V.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiame R. D.) pratekantį upelį (b.l. 7).

Taip pat pateikta ištrauka iš https://www. Regia.lt/map/vilniaus_r, kurioje matyti, kad žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) (priklausančiame R. V.) ir (duomenys neskelbtini) (priklausančiame R. D.) pažymėtas vandens telkinys S-2 (b.l. 8).

Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1814-(14.49.2) patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijose Vilniaus miesto kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame tarp sugrąžinamų savininkams natūra, nurodyta ir G. S., kuri turi teisę susigrąžinti 0,07 žemės ha salotės kaime (pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų priėmimo data ir numeris: 2006 m. rugsėjo 21 d. Nr. 407 p) (b.l. 11-11a).

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (portalo uetk.am.lt) duomenimis sklype, kurio koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), nurodytas vandens telkinys S-2 (vandens telkinio kodas 12010481), įtekantis į Salotės ežerą (vandens telkinio kodas 12010143), taip pat jame nurodytos vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, matyti, kad vaga nesutampa su plane pažymėta vaga.

Nekilojamojo turto registro centrinio banko išrašo duomenimis, registruotas žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 0.1321 ploto, adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.sav., nuo 2014 m. vasario 12 d. priklausantis R. D.- B.. Minėtame išraše nurodyti servitutai - teisė prieiti prie vandens telkinių, įregistruotas 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 48S-96, plote 0.0213 ha (kas atitinka Salotės ežero pakrantės 5 m pločio pakrantės plotą). Taip pat nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kodas XXIX. „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos, nurodant, kad įregistravimo pagrindas 2013 m. vasario 14 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-425. (b.l. 36).

Iš 2014 m. vasario 14 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties matyti, kad G. S. padovanojo dukrai R. D. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). bendras žemės sklypo plotas 0.1321 ha. Sutartyje taip pat nurodyta, kad sklypui nustatytas servitutas- teisė prieiti prie vandens telkinių (2013 m. vasario 28 d. NŽT prie ŽŪM sprendimas Nr. 48S-96, taip pat, kad sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (b.l. 39).

Byloje taip pat pateiktas 2013 m. rugpjūčio 2 d. LR AM Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vyriausiojo specialisto J. S. neplaninimo patikrinimo aktas Nr. VR-8.10-124 dėl 2013 m. birželio 12 d. R. V. skundo dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pratekančio upelio pakrantės apsaugos juostoje pastebėtų aplinkosauginių pažeidimų. Akte nurodyta, kad pratekantis upelis yra nužymėtas ir patenka į minėtą žemės sklypą, jo šlaitai yra išdėti akmenimis (padarytas šlaitų sutvirtinimas). Jokių kitų neteisėtų darbų pratekančio upelio pakrantės apsaugos juostoje ir pačiame žemės sklype nepastebėta (nenustatyta) (b.l. 39).

Minėtu aktu nustatytas pažeidimas – neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo savavališkai nupjautas juodalksnis, kurio kelmo skersmuo nupjovimo vietoje 42 cm, todėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. R. D. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal tuo metu galiojusio ATPK 78 straipsnio 1 dalį (b.l. 40), ir už minėtą administracinį teisės pažeidimą 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, R. D. skirta 200 Lt bauda (b.l. 42-43).

Kartu su atsiliepimu byloje pateiktas Institucijos 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (18.3) –AD5-21636, adresuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl galimai pakeistos upės vagos bei specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatyto. Minėtu raštu Institucija informavo NŽT, kad nagrinėjant pareiškėjos atstovo pateiktą skundu, iš pateiktos medžiagos matyti, kad nesutampa Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre pažymėto upelio „S-2“ (vandens telkinio kodas 12010481) vaga bei pakrantės apsaugos juosta su 2012-07-16 Žemės sklypo plane pažymėto vandens telkinio „k-2“ vaga bei faktine vandens telkinio vaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) 2.2. ir 2.3. papunkčiai numato, kad tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privačion nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui. Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.1., 6.2. bei 7.27. papunkčiai Institucija NŽT prašė: 1) Informuoti Valdybą ar žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-16 Žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui k-2 (vandens telkinio kodas 12010481) yra nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, nurodant nuo kada šios sąlygos buvo nustatytos ir ar atitinka situaciją natūroje? Tuo atveju, jeigu šios sąlygos nebuvo nustatytos prašome nurodyti sąlygų nenustatymo pagrindą; 2) Informuoti Valdybą dėl kokių priežasčių žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),2012- 07-16 Žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui k-2 (vandens telkinio kodas 12010481) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Vandens telkiniai“ nėra įrašytos į Žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nors šiame žemės sklype yra vandens telkinys „K-2“/S-2 (vandens telkinio kodas 12010481)?; 3) Informuoti Valdybą ar nuo 2013-03-25 žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pakeista jame esančio vandens telkinio vaga (vandens telkinio kodas 12010481) ir ar šiuo metu jos buvimo vieta atitinka Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis?; 4) Tuo atveju, jei Žemės sklype esančiam ir 2012-07-16 Žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui k-2 (vandens telkinio kodas 12010481) privalo būti nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ ir „Vandens telkiniai“, prašo NŽT imtis veiksmų, kad šios sąlygos nustatyta tvarka būtų nustatytos ir įregistruotos Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre (b.l. 50).

Atsakydamas į minėtą paklausimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2671 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau - 2012 m. Projektas), G. S. suprojektuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2105-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Vilniaus rajone. Projektuojant minėtą žemės sklypą pritaikyta jam specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga: XXIX - vandens telkinių apsaugos juostos (5 m.) ir zonos (200 m.) (t. y. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius), septintasis skirsnis, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis)).

Žemės sklypas (projektinis Nr. 2105-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklintas 2012 m. birželio 19 d. Paženklinus minėtą žemės sklypą ir suformavus jo kadastro duomenų bylą, žemės sklypui pritaikyta XXIX - vandens telkinių apsaugos juostos (5 m.) ir zonos (200 m.) - 0,0213 ha/0,1321 ha (t. y. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius), septintasis skirsnis, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis).

Rašte taip pat nurodyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) nuo 2020 m. sausio 2 d. pritaikytos žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu. Visi duomenys dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) yra VĮ Registrų centre.

Dėl informacijos arba duomenų ar buvo pakeista žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jame esančio vandens telkinio vaga ir ar šiuo metu jos buvimo vieta atitinka Lietuvos erdvinės informacijos portalo ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, Skyrius neturi. Minėtu klausimu siūlome kreiptis į VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą („GIS-Centras") (b.l. 51).

Byloje taip pat pateiktas 2012 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2671 dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo patvirtintas UAB „A.“ parengtas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas su jame suformuotų I-IV eiliškumo žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis, būdus bei pobūdžius, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus pagal pridedamą priedą Nr. 1. Minėtame priede nurodyta, kad G. S. numatyta grąžinti natūra 0,32 ha žemės sklype Nr. 2015-1, kuriam taikomos nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai –VI ir XXIX skirsnyje, bei 0,23 ha žemės sklype Nr. 2105-2, kuriam taikomi apribojimai- XXIX, 92, 215 (b.l. 54,55).

2013 m. vasario 14 d. d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-425 pakeistas žemės sklypų Nr. 2105-1 ir Nr. 2105-2, esančių Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) km., plotas, specialiosios sąlygos, apribojimai ir servitutai. Sklypui Nr. 2015-1 nustatytas 0,3223 ha plotas, bei taikomos specialiosios sąlygos ir apribojimai, servitutai – I, II, VI, IX, XXIX, 215; o sklypui Nr. 2105-2 nustatytas plotas 0,1321 ha, bei sąlygos, apribojimai – XXIX, 92. (b.l. 57,58).

Iš 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo Nr. 48S-96 matyti, kad G. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,4544 žemės (duomenys neskelbtini)sen., Vilniaus rajone, grąžinant natūra 0,4544 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 2105-(0,3223 ha) ir Nr. 2105-2 (0,1321 ha). Sprendime nurodyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) p. taikyti: I – ryšių linijų apsaugos zonos (skl. Nr. 2105-1); II- kelių apsaugos zonos (skl. Nr. 2105-1); VI- elektros apsaugos zonos (skl. Nr. 2105-1); IX – dujotiekio apsaugos zonos (skl. Nr. 2105-1); XXIX – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (skl. Nr. 2105-1, Nr. 2105-2);, 92- kiti servitutai – teisė prieiti prie vandens telkinių (tarnaujantis daiktas) skl. Nr. 2105-2 - 0,0213 ha; 215 – kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas ) – skl. Nr. 2105-1 – 0,0125 ha. (b.l 56-57).

Taip pat kartu su atsiliepimu byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjos R. V. skundas Institucijai dėl gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje arti jos sklypo ribos pasodintų tujų, pakeistos upelio vagos vandens apsaugos zonoje ir senoje upelio vagoje, kuri buvo įstrižai žemės sklypo, pastatytos pavėsinės su išbetonuotu pamatu ir grindiniu iš plytų (b.l. 52).

Atsakyme į šį skundą, Institucija 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (18.2)-AD5-17329, nurodė, kad nesant aiškioms sklypų riboms nėra galimybės nustatyti ar įveisiant gyvatvorę buvo išlaikytas leistinas atstumas iki sklypo ribos. Dėl upelio vagos, Institucija nurodė, kad žemės sklypo savininkė nuosavybės teisę į sklypą įgijo 2014 metais, ir peržiūrėjus ortofoto nuotraukas ir jas sugretinus su žemės sklypo planu, nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėto kanalo K-2 vaga nėra pakeista. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo vidurinėje dalyje pastatyta pavėsinė nepatenka į paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, ir atsižvelgiant į tai, kad šio sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, šiam statiniui nereikia rengti projekto ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (b.l. 49).

Šio skundo nagrinėjimo metu, Institucija tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdyje prašė Pareiškėjos atstovo skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti, nes tapatus pareiškėjos R. V. skundas (dėl upelio vagos pakeitimo) jau buvo išnagrinėtas ir pareiškėjai atsakyta 2019 m. rugsėjo 26 d. Institucijos raštu Nr. (18.2)-AD5-17329, kurio ji neskundė. Tačiau teismas su šiais Institucijos argumentais nesutinka, nes atsakydama į Pareiškėjos atstovo 2019 m. spalio 28 d. skundą, Institucija pati nurodė, kad minėtas atsakymas gali būti skundžiamas. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja neskundė pirmo Institucijos atsakymo nesietina su šio skundo nagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju, kaip seka iš Institucijos nurodytų argumentų, Institucija atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kaip vieną iš argumentų nurodydama, kad žemės sklypo Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėtam vandens telkiniui „k-2“ nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pažymi, kad Lietuvos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Minėto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o minėto straipsnio 12 dalyje buvo numatyta, kad Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

Pareiškėjos atstovas teigia, kad šiuo atveju žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra atitinkamai taikomi Salotės ežero ir upelio (2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėta “k - 2”), jungiančio Salotės ir Baltiešos ežerus, vandens telkinių apsaugos juostų ir/ar zonų reikalavimai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad vandens telkinys, 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane pažymėtas „k - 2” atitinka Vandens įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą paviršinio vandens telkinio sąvokos elementus, todėl minėtame plane pažymėtas „k-2“ vandens telkinys laikytinas vandens telkiniu Vandens įstatymo prasme, nepriklausomai nuo to, ar jis įregistruotas registre ar ne, ir minėto telkinio apsaugos zonų neįregistravimas į Registrą nelemia žemės sklypo savininko pareigos, nustatytos Vandens įstatymo 14 straipsnyje.

P. Ž. įstatymo 21 straipsnio 2 punktą žemės savininkas privalo laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Pagal specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų 124.1 punktą draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį. Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta sąvoka „Paviršinis vandens telkinys“ – tai kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys, o susutinkamai su minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi - Draudžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir (arba) ežerus, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.

Kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. liepos 16 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr., (duomenys neskelbtini)), jame pažymėtas vandens telkinys „k-2“, t.y. kanalas, kurio plotis 2 metrai. Taip pat plane nurodyta ir teritorija, kuria nustatytas servitutas kodu 92 (kiti servitutai (teisė prieiti prie vandens telkinių, tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas ind. S (žemės plote 0,0213 ha) bei apribojimai ( XXIX – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) (žemės plote 0,0213/0,1321 ha.

Minėtame žemės sklype nurodytas vandens telkinys „k-2“ Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UTEK) viešai prieinamais duomenimis, pažymėtas „S-2“ (vandens telkinio kodas 12010481), tai į Sudervės upelį (kodas 12010480) įteka grioviu paversta S-2 (kodas 12010481) Upytė.

Kaip matyti tiek iš 2012 m liepos 12 d. patvirtinto žemės sklypo plano, tiek iš 2012 m. vasario 14 d. bei 2012 m. vasario 28 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų, tiek iš 2013 m. vasario 28 d. NŽT prie ŽŪM sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. S., minėtuose dokumentuose buvo nurodyti grąžintiname žemės sklype numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai.

Pažymėtina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kt. įstatymai. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės servitutas - teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiu daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Sutinkamai su Žemės įstatymo 23 straipsniu, Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Iš byloje surinktų įrodymų (žemės sklypo plano, ortofoto žemėlapių, darytų skirtingais laikotarpiais, akivaizdu, kad minėto vandens telkinio vaga yra pakitusi, t.y. nesutampa su Geoportal kadastre pažymėto upelio „S-2“ vaga ir pakrantės apsaugos zona su 2012 m. liepos 12 d. žemės sklypo plane pažymėto vandens telkinio „k-2“ vaga bei faktine vandens telkinio vaga.

Pareiškėjas prašė skundu atlikti neplaninį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą, ir nustačius, kad vaga yra dirbtinai pakeista, o vandens telkinio apsaugos juosta neįrašyta nuosavybės dokumentuose ir neįregistruota, patraukti žemės sklypo savininką administracinėn atsakomybėn.

ANK 256 straipsnyje numatyta atsakomybė už Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimą. Minėto straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško, vandens naudojimo telkinių naudojimo sąlygų neįrašymą arba neteisingą įrašymą į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybės dokumentus, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tiek asmenims, tiek juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą ir nevykdymą.