Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjai antstolei J. Ž., skolininkui P. G., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys P. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolė, vykdydama 2024 m. liepos 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2025 m. balandžio 7 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Atsižvelgdama į tai, antstolė perduoda Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašo skolininkui skirti baudą įstatymų nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo P. G. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priimtas vykdyti 2025 m. vasario 21 d. ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomajame nurodyme nurodoma: „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę 1. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), išardyti ant daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), ties negyvenamoji patalpa - (duomenys neskelbtini) Unik. Nr. (duomenys neskelbtini)atlikti paprastojo remonto darbai, pakeičiant pastato išvaizdą – įrengtas (duomenys neskelbtini) šiauriniame fasade. Kultūros paveldo vietovėje, (duomenys neskelbtini) (unik. objekto kodas (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.“. Nurodytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti.

Antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašo skirti skolininkui P. G. baudą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikti arba nutraukti gali tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

Priimant tokią nutartį, turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

Pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika bei galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad pagal įstatymą teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkas P. G. iki šiol nėra įvykdęs privalomojo nurodymo, kuris turėjo būti įvykdytas iki (duomenys neskelbtini). Skolininkas nepateikė teismui duomenų, kad privalomasis nurodymas šiuo metu būtų įvykdytas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas neteisėtu, panaikintas ar dėl kitų priežasčių būtų nevykdytinas. Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas konstatuotas inspekcijos (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei antstolės (duomenys neskelbtini) surašytu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo P. G. būtų kreipęsis į inspekciją ar teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Taigi, privalomajame nurodyme nurodytas terminas jam įvykdyti yra pasibaigęs, o skolininkas P. G. iki šiol nėra įvykdęs privalomojo nurodymo.

Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Taigi, svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas privalomasis nurodymas.

Vykdomosios bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) paaiškinime skolininkas antstolei nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra demontuotas, kadangi vyksta (duomenys neskelbtini) projektavimo darbai. Prieš tai projektavimo darbus atlikinėjusi įmonė bankrutavo, todėl nebuvo iki galo įgyvendinti projektavimo darbai. Šiuo metu kita įmonė pradėjo atlikti darbus ir reikia dviejų – trijų mėnesių likusiems projektavimo darbams pabaigti. Su prašymu pratęsti terminus kreiptasi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Pažymėtina, kad skolininkas P. G. nepateikė teismui jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad privalomasis nurodymas pareiškimo nagrinėjimo teisme metu yra įvykdytas ar kad skolininkas privalomojo nurodymo negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Teismui nepateikti duomenys ir apie tai, kad skolininkas yra kreipęsis dėl termino pratęsimo ir jam terminas privalomajam nurodymui įvykdyti yra pratęstas.

Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

CPK 12 straipsnyje, reglamentuojančiame rungimosi principą, nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tuo tarpu CPK 13 straipsnyje, reglamentuojančiame dispozityvumo principą, įtvirtinta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teismo vertinimu, skolininko vykdomojoje byloje antstolei nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų ir statybą leidžiančio dokumento gavimo vertintinos kritiškai bei laikytinos nesudarančiomis pagrindo spręsti, kad skolininkas privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Būtent skolininkas, žinodamas, kad statybos darbus atlieka neturėdamas statybos leidimo, t. y. vykdo savavališką statybą, turėjo ir galėjo ne tik įvertinti visas galimas dėl to kilti neigiamas pasekmes, bet ir turėjo imtis veiksmų, kad kaip įmanoma operatyviau atliktų veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Nagrinėjamu atveju skolininkas atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, byloje nėra duomenų, kad skolininkas kokius nors aktyvius veiksmus savavališkai statybai įteisinti būtų atlikęs dar iki privalomojo nurodymo surašymo ar per jame nurodytą terminą. Teismo vertinimu, būtent baudos neskyrimas suponuotų teisingumo principo neužtikrinimą, nes neskyrus įstatyme numatytos baudos skolininkas, kuris galimai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. žinojo, kad statybos darbus vykdo neturėdamas statybos leidimo, kuris per nustatytą terminą neįvykdė privalomojo nurodymo ir nesiėmė priemonių pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, išvengtų neigiamų savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas ne skolininko, bet valstybės interesui užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta ir vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nenustatytas pagrindas atleisti skolininką nuo privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo. Byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad skolininkas negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad yra pagrindas skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Sprendžiant klausimą dėl skolininkui skirtinos baudos dydžio, svarbu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, nes CPK 771 straipsnio turinys apibrėžia tik didžiausią skirtinos baudos dydį – 300,00 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną.

Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

Teismas, parinkdamas baudos dydį, atsižvelgia į tai, kad dėl baudos skolininkui skyrimo yra kreiptasi pirmą kartą, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. beveik vienerius metus, o nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos yra praėję mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat, kad skolininkas yra fizinis asmuo. Įvertinęs pirmiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudos funkciją ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitiks skolininkui paskirta periodinė 10,00 Eur bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą, skaičiuojama už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną nuo sekančios dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos (aktas surašytas (duomenys neskelbtini)), t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško sprendimo įvykdymo, išieškotojo naudai, pervedant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6804). Teismo vertinimu, nurodyto dydžio bauda skatins skolininką realiai imtis privalomojo nurodymo įvykdymo veiksmų, imtis priemonių kaip įmanoma greitesniam privalomojo nurodymo įvykdymui.

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 4,34 Eur. Nurodyta suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš P. G. nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

antstolės J. Ž. pareiškimą tenkinti.

Skirti P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinę 10,00 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą, skaičiuojamą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną nuo sekančios dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, nustatant, kad bauda skiriama valstybei.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6804).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.