- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- T-784-1223/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12994-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovėms Rasai Rimeikienei, Kamilei Banel,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo A. K. pasiuntimo atlikti paskirtos bausmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu A. K. paskirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant A. K. pareigas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vienerius metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir turto konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 29 d.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius teikimu siūlo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį A. K. pasiųsti atlikti paskirtą bausmę. Teikimas grindžiamas tuo, kad A. K. pažeidė paskirtą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2024 m. balandžio 16 d. jam nustatytas 0,72 promilės neblaivumas. A. K. tai pripažino. Teikimas yra jau ketvirtas, A. K. teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro.
Nuteistasis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog pažeidė paskirtą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Alkoholį vartojo, nes norėjo numalšinti depresiją. Paprastai taip daro. Paspirtukus spardė, nes nusiminė dėl to, kad gydytojas atsisakė daryti kojos operaciją. Gailisi dėl savo elgesio. Supranta, kad pagrindinė pažeidimų priežastis – alkoholio vartojimas. 2024 m. gegužės 3–10 d. ir nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. birželio 12 d. gydėsi psichiatrijos ligoninės stacionare, tame tarpe nuo priklausomybės alkoholiui. Dabar vartoja vaistus, kuriuos vartojant negalima vartoti alkoholio, nes gali išsivystyti kepenų cirozė. Vaistus reikės vartoti visą gyvenimą. Mano, kad tai viską išspręs. Kiekvieną mėnesį lankysis Naujosios Vilnios poliklinikoje pas psichiatrę, kad išrašytų vaistus. Dėl vartojamų vaistų tapo ramesnis. Po paskutinio gydymosi pažeidimų nepadarė, santykiai su tėvais pagerėjo. Lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, pokalbiai nuramina, padeda rečiau vartoti, nes baigiasi vėlai, kai alkoholio jau nebeparduoda. Nuo tada, kai pradėjo lankyti, pažeidimus padarė gal tris kartus. Dabar alkoholio nevartoja ir nevartos. Sutinka lankytis pas probacijos tarnybos psichologą. Partnerio neturėjimas jam nekelia didelės problemos, bet jaučiasi vienišas, tai lemia hiperaktyvumą. Įsidarbino elektros montuotoju, darbas įdomus, džiaugiasi tuo. Dabar didžiausias tikslas yra atlyginti padarytas žalas. Kai prieš tai dirbo, įsiskolinimą sumažino nuo 4 000 iki 1 600 Eur. Iš darbo buvo išėjęs, nes susipyko su darbdaviu. Sumokėjo baudas už 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. kovo 26 d. administracinius nusižengimus. Sumokės likusią baudą. Pažada pažeidimų daugiau nedaryti.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovės Rasa Rimeikienė, Kamilė Banel teismo posėdžio metu teikimą palaikė. K. Banel nurodė, kad nuteistojo A. K. atžvilgiu 2024 m. balandžio 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo nutrauktas. A. K. nuo 2024 m. birželio 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. nusikalstamo elgesio rizikos ir žalos kitiems asmenims rizikos pervertinimas atliktas 2024 m. gegužės 20 d. Nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, padidėjo nuo 58 iki 61 balo. A. K. žalos kitiems asmenims rizika išliko vidutinė visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems. A. K. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 1 balu ryšių srityje, nes pokalbio metu jis nurodė, kad tai, jog yra vienišas, neturi partnerio, jam kelia problemų. Taip pat A. K. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 2 balais piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, nes priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuota neblaivumo atvejų, gydytis jis nepradėjo, probacijos tarnybos siūlomos pagalbos – psichologo, priklausomybės ligų konsultanto, socialinės darbuotojos, atsisakė, nebuvo motyvuotas spręsti šios problemos. Dokumentų, pagrindžiančių, kad A. K. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, gauta nebuvo. Gydymasis turi būti tęstinis, o ne pavienis, be to, A. K. į ligoninę kreipėsi ne savo iniciatyva, o nutikus įvykiui, todėl buvo sprendžiama ne tiek piktnaudžiavimo alkoholiu, kiek emocijų problema. Tai, kad A. K. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, šiai dienai įtakos pervertinimui neturi, nes turi praeiti daugiau laiko, kad pasimatytų pokytis. Dėl įsidarbinimo balai nesikeičia, nes pervertinimo metu A. K. registravosi Užimtumo tarnyboje: 0 balų skiriama tiek jei asmuo registruojasi Užimtumo tarnyboje, tiek jei dirba. Dėl gydymosi balai taip pat nesikeičia, nes tai nebuvo gydymasis nuo alkoholizmo ar reabilitacija – gydytasi dėl kitų problemų. Dėl sumokėtų baudų, šiame rizikos vertinime nėra srities, kurioje tai būtų vertinama, todėl pokyčių baudų sumokėjimas nelemia. Dėl pažeidimų ir taip buvo skirtas maksimalus balų skaičius, nes nuo probacijos vykdymo pradžios pažeidimų buvo daug.
Prokuroras Armandas Vainauskas teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad per pakankamai ilgą pertrauką neigiamų dalykų pas A. K. nenustatyta. A. K. pastaruoju metu gydėsi psichiatrijos ligoninėje, iš dalies sprendė ir piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, kuri ir tapo kreipimosi į teismą priežastimi, vartoja vaistus, kuriuos vartojant negalima vartoti alkoholio. A. K. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nežymiai. A. K. įsidarbino, naujų administracinių nusižengimų nepadarė, baudas sumokėjo, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas.
Nuteistojo A. K. gynėja advokatė Elena Žilėnienė teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Pažymėjo, kad kitas pareigas A. K. vykdo, taip pat įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę; bendradarbiauja su probuotoju; ėmėsi veiksmų, kad atsikratyti priklausomybės alkoholiui: gydėsi psichiatrijos ligoninėje, vartoja vaistus, kuriuos vartojant negalima vartoti alkoholio, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus; įsidarbino, elektriko pareigos atsakingos; sumokėjo paskirtas baudas, sumokės ir likusią, ji yra nedidelė. Probacijos pabaiga dar toli – 2024 m. rugpjūčio 28 d., pati probacijos tarnybos atstovė paaiškino, kad pokyčiams įvertinti reikia laiko, todėl A. K. gali būti suteikta galimybė pasitaisyti. A. K. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nežymiai.
Teisėjui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo teisme gautas nuteistojo A. K. elektroninis laiškas, prie kurio pridėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. birželio 26 d. pranešimas apie 100 Eur dydžio baudos už 2024 m. gegužės 2 d. administracinį nusižengimų sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pagrindu probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą, be kita ko, panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Pradėti būtina nuo to, kad klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo A. K. pasiuntimo atlikti paskirtos bausmės teisme nagrinėjamas jau ketvirtą kartą. Prieš tai teismas, nors ir nustatė, kad A. K. be pateisinamų priežasčių nevykdė probacijos sąlygų būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat padarė administracinius nusižengimus, tačiau probacijos tarnybos teikimų netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad jis vykdo kitas probacijos sąlygas ir deda pastangas spręsdamas piktnaudžiavimo alkoholiu problemą (a. b. l. 69–70, 85–88, 101–105).
Nagrinėjamu atveju probacijos tarnybos teikime pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis A. K. vėl pažeidė teismo jam paskirtą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2024 m. balandžio 16 d. jam buvo nustatytas 0,72 promilės neblaivumas. Tai patvirtina tiek nutarime skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu A. K. buvo įtariamas, aplinkybės, tiek jo paties rašytinis pasiaiškinimas ir teisme duoti parodymai (b. l. 30; a. b. l. 106, 107). Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. 2024 m. gegužės 2 d. padarė administracinį nusižengimą – smulkią vagystę (b. l. 99–101). Kita vertus, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštai, medicinos dokumentai ir A. K. teisme duoti parodymai pagrindžia, kad po to, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. birželio 12 d. jis gydėsi psichiatrijos ligoninės stacionare, be kita ko, nuo priklausomybės alkoholiui. Apklausiamas teisme A. K. parodė, kad alkoholio nevartoja, toliau vartoja vaistus, kurie yra nesuderinami su alkoholiu, periodiškai lankysis poliklinikoje pas psichiatrą ir pažadėjo lankytis pas probacijos tarnybos psichologą (b. l. 54, 62, 72–75). Tai dar kartą rodo, kad A. K. deda pastangas spręsdamas piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Kas dėl administracinio nusižengimo, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo ir A. K. pateiktų dokumentų matyti, kad jis sumokėjo visas paskirtas baudas (b. l. 77–78, 99–101, 103–104).
Nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizikos ir žalos kitiems asmenims rizikos vertinimas atliktas du kartus: 2023 m. vasario 21 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. Vertinimų rezultatų palyginimas rodo, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, padidėjo nuo 58 iki 61 balo: 1 balu ryšių srityje, nes pokalbio metu jis nurodė, kad tai, jog yra vienišas, neturi partnerio, kelia problemų; taip pat 2 balais piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, nes probacijos vykdymo metu užfiksuota alkoholio vartojimo atvejų ir A. K. yra nemotyvuotas spręsti šios problemos; be to, A. K. žalos visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems rizika išliko vidutinė (b. l. 94–98; pridėta prie asmens bylos viršelio). Kita vertus, minėta, aukščiau nurodyti duomenys rodo, kad A. K. deda pastangas spręsdamas piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Nors probacijos tarnybos atstovė Kamilė Banel paaiškino, kad duomenys dėl A. K. gydymosi psichiatrijos ligoninėje įtakos vertinimo rezultatui neturėtų, nes tai nebuvo gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui, į gydymo įstaigą jis kreipėsi ne savo iniciatyva, taip pat tam, jog pamatyti pokyčius, turi praeiti ilgesnis laikotarpis, tačiau kartu pripažino, kad vertinimo metu šių duomenų neturėjo (b. l. 73). Taip pat pastebėtina, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rašte tarp nurodytų A. K. diagnozių yra ir susijusi su alkoholio vartojimu, priklausomybe alkoholiui (b. l. 62). Bet kuriuo atveju, sutiktina su prokuroru ir gynėja, kad probacijos vykdymo metu probacijos tarnybos nustatytas A. K. nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas yra aiškiai nepakankamas, todėl nėra ir pakankamo pagrindo manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Teismas sutinka su probacijos tarnyba, kad A. K. elgesys probacijos vykdymo metu nėra nepriekaištingas, tačiau kartu pabrėžtina, jog 2024 m. gegužės 14 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XIV-2592 30 straipsnio redakcijai, pagal šio straipsnio 3 dalį turi būti nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, o ne vien probacijos sąlygų nevykdymas be pateisinamų priežasčių.
Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą probacijos tarnybos teikimo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 8 dalimi, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo A. K. pasiuntimo atlikti paskirtos bausmės.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.