- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- 1-2629-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12994-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 50 parų arešto bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus (įsiteisėjo 2022 m. birželio 2 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu tyčia metė muzikinę garso atkūrimo kolonėlę į tėvą L. K., kuri pataikė jam į jo kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad namuose su draugu vartojo alkoholį. Išvykus draugui, jis nusipirko dar vieną butelį degtinės. Atėjęs tėvas pamatė, kad jis geria, todėl išpylė butelį į kriauklę. Jis, būdamas girtas, supyko ant tėvo ir, pasiėmęs kolonėlę, metė į jį. Įvykis galėjo būti 2022 m. balandžio 16 d., buvo tamsus paros metas. Įvykis vyko namuose, kur gyvena su tėvu, svetainėje. Konflikto metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo būti nustatytas kaltinime nurodytas neblaivumas. Dabar kolonėlė priklauso jam (A. K.), ją atidavė tėvas. Atsimena, kad pataikė kolonėle tėvui į ranką. Negražiai pasielgė, kaip ir susitaikė su tėvu. Nuo to laiko, kai buvo priimtas ankstesnis nuosprendis, alkoholio nevartoja. Šiuo metu santykiai su tėvu normalūs. Kaltinamojo manymu, vartojamas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.01 val. jis atėjo į kambarį nutildyti muzikos, nes buvo neįmanoma žiūrėti televizoriaus. Muzikos labai garsiai klausėsi jo sūnus A. K.. Atėjęs į kambarį ir matydamas, kad sūnus geria degtinę, jis paėmė butelį nuo stalo ir alkoholį išpylė į kriauklę virtuvėje. Sūnus dėl to labai supyko ir paėmęs į rankas „sūbą“, kuris stovėjo prie lango, jį metė tiesiai į jį. Tarp jų buvo apie poros metrų atstumas. Nukentėjusio teigimu, kad „sūbas“ nepataikytų į jį, šį numušė kairės rankos dilbiu. Numušant „sūbą“, pajuto stiprų fizinį skausmą kontakto su ranka vietoje. Mano, kad sūnus tikslingai metė „sūbą“ į jį, kad sužalotų. Po įvykio, smūgio vietoje liko nubrozdinimai. Taip pat buvo apgadintos kambario grindys ir „sūbas“, kurį tyrimui pateiks vėliau (1 t., b. l. 1–6).
Nukentėjusysis L. K., apklausiamas papildomai, parodė, kad dėl jam patirtų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio taip pat nereikš. Šiuo metu jo sūnus yra apsiraminęs ir konfliktų nekelia, nes neturi pinigų už ką gerti. Sūnus buvo įsidarbinęs kažkokioje įmonėje, kur surinkinėja dviračius, ir apie mėnesį dirbo, bet jį išmetė, nes buvo pavėlavęs į darbą, buvo pagiringas nuėjęs į darbą. Šiuo metu yra bedarbis. Bet dabar jam minėjo, kad gailisi, jog išmetė iš darbo. Sūnus labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Pretenzijų jam neturi, bet jis ir jo šeima nori, kad jį priverstinai gydytų nuo alkoholizmo, kadangi sūnus gyvena kartu su juo, žmona ir dukra adresu (duomenys neskelbtini). Visa šeima negali ramiai gyventi dėl nuolatinio sūnaus poelgio (1 t., b. l. 88–90).
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. buvo namuose viena, kai apie 20 val. brolis grįžo namo, po kelių minučių grįžo ir tėvai. Apie 22 val. tėvas parašė jai žinutę, kad nusileistų į apačią pabendrauti. Nusileidusi pamatė, kad brolis A. K. sėdi svetainėje ant sofos ir baigia gerti alkoholinį gėrimą. Ji iš karto nuėjo pas tėvą į rūsį ir ten liko kartu su juo, nes žino, kad išgėręs brolis tampa agresyvus ir pradeda kabinėtis. Būnant rūsyje, brolis pradėjo rašyti tėčiui žinutes, į kurias tėtis nereagavo. Po kurio laiko brolis pradėjo kelti triukšmą, garsiai klausytis muzikos, vaikščioti po namą. Tėvas tuo metu pradėjo skambinti broliui, kad išjungtų muziką, nes jau vėlu ir laikas ilsėtis, tačiau brolis nereagavo ir toliau garsiai klausėsi muzikos. Galiausiai neapsikentęs tėvas išėjo iš rūsio ir nuėjo nuraminti brolio. Tėvui nuėjus, po kurio laiko išgirdo rėkiantį brolį, kad nepiltų jo alkoholio lauk, po to išgirdo labai stiprų garsą, po kurio tėvas atbėgo į rūsį pasiimti telefono ir paskambinti policijai. Kol tėvas skambino policijai, brolis pabėgo iš namų. Pačio įvykio ji nematė, tik girdėjo būdama rūsyje (1 t., b. l. 98–100).
Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.05 val., patruliuojant su specialistu D. Š. ir kitu kolega, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus A. K. metė į tėvą L. K. muzikinę garso kolonėlę, kuri pataikė į kairę ranką ir šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atvykus L. K. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.01 val., jam užėjus į sūnaus kambarį, kadangi klausėsi labai garsiai muzikos, norėdamas jį sudrausminti ir pasakyti, kad patildytų muziką, pastebėjo, kad savo kambaryje sūnus A. K. vartoja degtinę, todėl jis paėmė degtinės butelį ir išpylė į kriauklę virtuvėje. Sūnus A. K. labai supyko ir, paėmęs į rankas muzikinę garso kolonėlę, kuri stovėjo prie lango, metė į tėvą, kuri pataikė jam į kairę ranką, kurio metu L. K. juto fizinį skausmą. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiojo ranką, tuo metu ant jo rankos sužalojimų nebuvo matyti. Minėtu adresu taip pat buvo nukentėjusiojo žmona ir dukra, kuri girdėjo triukšmą. Tuo metu įtariamojo nebuvo namie, nukentėjusysis nurodė, kad jis pabėgo iš namų su dviračiu (1 t., b. l. 104–106).
2022 m. balandžio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L. K. pareiškė, jog 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. K. metė muzikinio garso atkūrimo kolonėlę, kuri pataikė į L. K. kairę ranką ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, taip pat buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu, be kita ko, užfiksuota, kad, vizualiai apžiūrėjus L. K. kairiąją ranką, dilbio srityje, šiek tiek žemiau dėvimo rankinio laikrodžio, matomos raudonos spalvos kraujosruvos (paraudimas) (1 t., b. l. 1–6, 26–33).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.09 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas L. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus A. K. leidžia garsiai muziką, girtauja. Pranešėjui išpylus sūnaus alkoholį, sūnus pradėjo daužyti daiktus namie (1 t., b. l. 17).
2022 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota žemo dažnio garso kolonėlės, pateiktos 2022 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra. Kolonėlė yra 34 cm aukščio ir 26,5 cm pločio. Individualūs kolonėlės požymiai: „subwoofer LEVEL, HKTS200SUB.“, juoduos spalvos su apdaužytais kampais, turinti 4 vnt. kojelių ir elektros įjungimo laidą. Kolonėlės viršuje užrašas „Harman kardon“ (1 t., b. l. 34–41).
2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body cam“ vaizdo įrašų apžiūra.
Vaizdo įrašo „2022_0416_002558_013.MP4“ apačioje yra užrašas „VLN_MK_FF36 2022/04/16 00:25:59“. Matomas vaizdas nespalvotas, iš automobilio vairuotojo pusės, automobiliu vykstama į įvykio vietą. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipus iš automobilio matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Policijos pareigūnai nueina link namo, iš namo pro duris išeina vyriškos lyties asmuo. 01.05 min. policijos pareigūnai: „dėl bendros informacijos, darom garso ir vaizdo įrašą. Sakykit, kas čia... kas čia kvietė, kas čia nutiko?“; nukentėjusysis: „Ne pirmas kartas, nu tai sūnus“; policijos pareigūnai: „kiek jam metų?“; nukentėjusysis: „(duomenys neskelbtini)“; policijos pareigūnai: „vartojantis kažką, be alkoholio dar?“; nukentėjusysis: „kiekvieną dieną“; policijos pareigūnai: „o be alkoholio aš klausiu?“; nukentėjusysis: „be alkoholio aš nežinau“; policijos pareigūnai: „tai einam pažiūrėsim“; nukentėjusysis: „tai jo nėra, dviračio nėra, pabėgo“. Policijos pareigūnai užeina į namo vidų. Nukentėjusysis sako, kad į tėvą „sūbą“ metė. Nurodė, kad muziką leisti pradėjo sūnus. Nurodė, kad „sūbą“ pastatė, metė į jį; sūnus savaitę jau geria. Policijos pareigūnai paklausė, kur jo kambarys. Nukentėjusysis nurodė sūnaus kambarį. 04.35 min. pasirodo nukentėjusiojo sūnaus mama, kuri nurodo, kad sūnus atėjo iš darbo nusipirkęs butelį ir „pijokauja“, tada triukšmauja, daužosi. Policijos pareigūnai paklausė: „o kur sūnus dirba?“; nukentėjusysis atsakė, kad „niekur jis nedirba. Sėdi ant sprando (duomenys neskelbtini) metai“.
Vaizdo įraše „2022_0416_003058_014.MP4“ 00.14 min. nukentėjusysis nurodo, kad į jį metė „sūbą“ ir pasakė, kad „tu ką čia butelį išpylei, 20 Eur man skolingas“. Policijos pareigūnai paklausia, „ar policijai pretenzijų turėsit dėl sūnaus“; nukentėjusysis nurodo, kad „aišku turėsiu, šitiek metų terorizme gyvena“.
Vaizdo įraše „2022_0416_003557_015.MP4“ nukentėjusysis nurodo, kad „prieš tai sūnus gėrė ir išgėrė „starkos“ pusę litro, kad jį sužalojo“. Policijos pareigūnai klausia: „ar galite parodyti kurią vietą?“; nukentėjusysis nurodo kairę ranką (tikslesnė vieta ties plaštaka ir alkūne, dilbis). Taip pat nurodo, kad „numušė su ranka, kad nepadarytų žalos daugiau“. Pareigūnai klausai, ar „jis tyčia metė į jį“. Nukentėjusysis nurodo, kad „tyčia, šalia buvo dukra, ji nieko nematė, bet kartu su žmona girdėjo turbūt“.
Vaizdo įraše „2022_0416_003557_016.MP4“ nukentėjusiojo dukra nurodo, kad „įvykio nematė, bet girdėjosi, kaip brolis rėkia“; „kažką sunkaus tikrai metė, nes girdėjo, galvojo, kad langai dūžta“. Policijos pareigūnai surašo nukentėjusiojo asmens duomenis. 14 vnt. vaizdo įrašų pavadinimais nuo „2022_0416_004555_017.MP4“ iki „2022_0416_015042_030.MP4“ nieko reikšmingo nenustatyta, juose policijos pareigūnai pildo dokumentus (1 t., b. l. 45–48). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta L. K. pateiktų nuotraukų apžiūra, 3 vnt. Apžiūros objektas yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusiojo L. K. siųstos 3 vnt. fotonuotraukų ir įkeltos į IBPS. Atidarius nuotrauką pavadinimu „IMG1jpg.jpg“, matyti kūno dalis (iš nuotraukos nėra aišku, kuri kūno dalis), ant kurios matomas paraudimas ir mėlynos spalvos žymės. Atidarius nuotrauką pavadinimu „IMG2.jpg“, matyti kairė ranka, sulenkta per alkūnę ir iškelta į viršų, ant rankos, žemiau plaštakos, dilbio srityje matyti paraudimo dėmės, taip pat mėlynai–raudonos spalvos žymės. Atidarius nuotrauką pavadinimu „IMG3.jpg“, matyti kairė ranka, sulenkta per alkūnę ir iškelta į viršų. Ant rankos, žemiau plaštakos, dilbio srityje, matyti paraudimo dėmės, taip pat mėlynai–raudonos spalvos žymės. (1 t., b. l. 49–51, 92–95).
Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 16 d. 5.54 val. A. K. nustatytas 1,95 promilės girtumas (1 t., b. l. 112).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes, mesdamas garso kolonėlę į tėvą L. K., pataikė nukentėjusiajam į ranką ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis A. K. padarė kaltinime inkriminuojamą veiksmą ir kad sukėlė nukentėjusiajam L. K. fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis A. K., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje metė į tėvą garso kolonėlę. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo (policijos pareigūno), atvykusio į įvykio vietą, R. R. parodymai ir liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kuri, nors ir paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau girdėjo būdama rūsyje. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. policijos įvykių registro išraše, 2022 m. balandžio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo, 2022 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros, 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros, apžiūrėjus atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų užfiksuotus vaizdo įrašus, protokoluose užfiksuotos aplinkybės, kurios sustiprina pagrindą manyti, kad išties nukentėjusysis bylai reikšmingu laiku patyrė fizinį skausmą. Sugretinus šias aplinkybes su 2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėjus L. K. fotonuotraukomis, nėra abejonių, kad A. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam L. K. fizinį skausmą.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. K. nusikalto tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu tyčia metė muzikinę garso atkūrimo kolonėlę į tėvą L. K., kuri pataikė jam į jo kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajam L. K. sukeltas skausmas metant muzikinę garso atkūrimo kolonėlę ir pataikant į kairę ranką.
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas (1 t., b. l. 146–153), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – seseriai, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per paskutinius 1 metus kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, nes konfliktavo su sese, mėtė daiktus, išdaužė durų stiklą, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 154–157). Kaltinamasis šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 158–159). Bylos duomenimis, A. K. praeityje gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. K. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas juo paskirtą subendrintą bausmę subendrinti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 laisvės atėmimo. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas A. K., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 4 kartus, jis padarė šią nusikalstamą veiką teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, t. y. gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), turi įgijęs profesinį išsilavinimą, paskutinį kartą trauktas administracinėn atsakomybėn beveik prieš metus, paskirtas baudas sumokėjęs. Dėl A. K. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. K. nusikalstama veika padaryta dėl alkoholio vartojimo. Taigi, akivaizdu, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra jo viena iš jo nusikalstamo elgesio apraiškų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kita vertus, nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), prieš tai jau taikius šį baudžiamosios teisės institutą ar kai asmuo turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Todėl, teismo vertinimu, A. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. A. K. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. K. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 9 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau, teismo vertinimu, A. K. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas taip intensyviai riboti jo laisvę, juolab kaltinamasis nusikalto savo gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat atsižvelgia į šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu A. K. buvo paskirta intensyvi priežiūra, nes aptariamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme ir teismas iš naujo sprendžia tiek dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, tiek dėl jo turinio.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
A. K. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – kartu gyvenusį tėvą L. K.. Pastebėtina, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys kartojasi, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – seseriai. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti A. K. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Kiti klausimai
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 133–136). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 16 d. 4.30 val. iki 2022 m. balandžio 17 d. 14.32 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 117–119, 137–139). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Byloje nustatyta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką su žemo dažnio kolonėle, ją mesdamas į tėvą, kuri pataikė šiam į ranką. Akivaizdu, kad kaltinamasis be šio daikto nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, todėl tai laikytina nusikalstamos veikos įrankiu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad ši kolonėlė priklauso jam. Todėl minėta žemo dažnio kolonėlė konfiskuotina iš A. K.. Vien kaltinamojo nenoras, kad aptariamas daiktas būtų konfiskuotas, savaime nesudaro teisinio pagrindo nepriimti tokį sprendimą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtas CD laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Jei A. K. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius;
2) šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 16 d. 4.30 val. iki 2022 m. balandžio 17 d. 14.32 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. K. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. K. priklausančią muzikinę garso atkūrimo kolonėlę, kaip nusikalstamos veikos įrankį, 2022 m. liepos 7 d. nutarimu perduotą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. liepos 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005864).
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtas CD laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.