Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2017 m. spalio 6 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 39 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskira 26 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; transporto priemonės „Honda Civic“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2017 m. gruodžio 1 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

2) 2018 m. spalio 23 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2019 m. sausio 7 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

3) 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto bausme; pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 60 parų arešto bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskira 40 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę – 150 Eur. 2019 m. balandžio 19 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

4) 2019 m. rugsėjo 4 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų areštu bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 60 parų arešto bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams; turto konfiskavimas, išieškant automobilio „Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 860 Eur. 2019 m. gruodžio 13 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

5) 2020 m. gegužės 25 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams; transporto priemonės „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

6) 2020 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 25 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams; transporto priemonės „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

7) 2020 m. rugpjūčio 19 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 36 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 24 parų arešto bausmė. 2020 m. rugsėjo 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, a) papunkčiu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. gegužės 18 d. lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. 2021 m. rugpjūčio 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) 2023 m. lapkričio 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams; pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams; transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2024 m. birželio 20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

5. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. K., atsakydamas į klausimus paaiškino, kad žinojo, jog buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti visas transporto priemones 5 (penkerius) metus. Pasiėmė tėvo automobilio raktus ir išvažiavo be jo žinios. Alkoholį vartojo prieš vairavimą ir dar vairuodamas. Savo veiksmus vertina blogai, išgėręs alkoholio nepagalvojo apie pasekmes. Nurodė, kad, kai dirba, tuomet alkoholio nevartoja. Iki 2025 m. vasario 6 d. dirbo parduotuvėje „Maxima“ taromato operatoriumi, šiuo metu yra atleistas iš darbo. Galvoja pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Paaiškino, kad, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, lankė programą skirtą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, išėjęs į laisvę bandė programą tęsti, tačiau nepavyko (b. l. 123–124).

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės byloje yra aiškios ir nekelia abejonių. Prokurorė posėdžio metu nurodė neprieštaraujanti dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, įrodymus byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka pagal BPK 273 straipsnį.

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso jo tėvui R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvas miegojo, o jis pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo į Vilnių. 2024 m. spalio 14 d. jis leido laiką namuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus, o būtent alų. Alkoholį vartojo vienas, visą dieną. Tuomet jau 2024 m. spalio 15 d., apie 2 val. nakties jis nusprendė pasiimti tėvo automobilį ir važiuoti į Vilnių. Vilniuje norėjo tiesiog pasivažinėti, praleisti laiką. Tuomet apie 3 val. nakties, išvažiuojant iš Santariškių žiedo ir važiuojant Santariškių klinikų kryptimi, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentus jis pateikė, o teisės vairuoti jis neturi, todėl pažymėjimo pateikti negalėjo. Taip pat policijos pareigūnai klausė jo, ar vartojo alkoholį, jis iš karto prisipažino, kad alkoholį vartojo. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu ir nustatė 2,57 prom. neblaivumą. Jis žino, kad neturi teisės vairuoti, tačiau buvo neblaivus ir negalėjo priimti tinkamo sprendimo, todėl sėdo į automobilį ir važiavo nepagalvojęs apie pasekmes. Pareigūnų atžvilgiu agresyvus nebuvo, geranoriškai iš karto pripažino savo kaltę. Jis pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nurodė, kad labai gailisi, dėl per didelio kiekio alkoholio priėmė blogą sprendimą vairuoti transporto priemonę (b. l. 83– 85).

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 19 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. K. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, prašė vadovautis jo 2024 m. spalio 15 d. duotais parodymais. Patvirtino, kad žinojo, jog 2023 m. lapkričio 16 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti visas transporto priemones 5 metus, tačiau ir tai žinodamas, vis tiek vairavo. Būdamas blaivus, jis nevairuoja, bet kai išgeria alkoholio, tuomet nebegali racionaliai mąstyti ir sėdasi už vairo. Po šio įvykio Molėtuose jau du kartus jį buvo sustabdę pareigūnai, kai neblaivus vairavo transporto priemonę. Dėl šios nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 94–96).

11. 2024 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Saulius Varankevičius, paaiškino, kad jis kartu su kolege specialiste Gabriele Arlauskaite pradėjo patruliavimą Santariškių mikrorajone ir apie 03.00 val. važiuodami Santariškių žiedu, pastebėjo automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas galinis žibintas nešvietė, taip pat vairuotojas, kurį laiką pastovėjo prie įvažiavimo į Santariškių žiedą ir tik tuomet pradėjo važiuoti, kas sukėlė jiems įtarimų. Minėtą automobilį sustabdė adresu Santariškių g. 2B, Vilnius. Priėjus prie automobilio vairuotojo, atidarius duris iš karto pasijuto stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba nerišli. Paklausus vairuotojo, ar tądien vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo atsakė, jog vartojo alkoholį maždaug prieš 2 valandas. Buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, jog turi tik asmens dokumentą. Alkotesterio pagalba R. K. buvo patikrintas blaivumas apie 03:02 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,66 prom. girtumas, o antru putimu apie 03:20 val. buvo nustatyta 2,57 prom. girtumas. Vėliau apžiūrėjus automobilį buvo pastebėta daug tuščios bei pilnos taros nuo alaus. Kadangi asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo buvo pasitelkta į pagalbą sistemą PNII. Pareigūnai išsiaiškino, kad asmuo baustas jau ne pirmą karta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl į pagalbą iškvietė kitą ekipažą dėl minėto vairuotojo pristatymo. Minėtas automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 35–37).

12. 2024 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad R. K., įsiteisėjusiu 2023 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet jis, 2024 m. spalio 15 d., apie 03 val. 10 min., Santariškių gatvėje, ties pastatu Nr. 2B, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 7–8).

13. 2024 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėjus pareigūnų Sauliaus Varankevičiaus ir Gabrielės Arlauskaitė kūno kameras nustatyta, kad vaizdo įrašai yra iš 2024 m. spalio 15 d. įvykio vietos adresu Santariškių gatvė, ties pastatu Nr. 2B, Vilnius. Įrašo pavadinimu „PSS-20241015-030427UTC+0300” trukmė 30.01 min. Matomas tamsus paros metas, pareigūnas sustabdo lengvąjį automobilį, prašo pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikia asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimo neturi, sako, kad automobilis, kurį pasiėmė be leidimo, priklauso jo tėvui. Pareigūnas tikrina vairuotojo blaivumą. Vairuotojas sako, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas ir geria jau kelias dienas, todėl daug „pripūs“. Pareigūnas paaiškina, kad jei bus ir virš pusantros promilės, automatiškai gali būti transporto priemonės konfiskacija. Vairuotojas pyksta ir keikiasi, kad jam neleidžiama parūkyti. Pareigūnas antrą kartą tikrina vairuotojo neblaivumą. Alkotesterio duomenimis, vairuotojui nustatytas 2,57 promilės neblaivumas. Peržiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241015-033428UTC+0300”, kurio trukmė 23.56 min. Matomas tamsus paros metas, vyras sako, kad nori nusifotografuoti automobilį, nes tėvas atsiims jį. Pareigūnas sako, kad turi užpildyti dokumentus, liepia vairuotojui užsimerkus pasiekti nosies galiuką su viena ranka ir su kita ranka. Po to liepia eiti tiesia linija, vyras įvykdo šį nurodymą. Pareigūnas liepia eiti tiesia linija koja už kojos, vyras įvykdo šį reikalavimą. Vyras prašo leisti jam pasiimti alų iš automobilio. Privažiuoja antras policijos automobilis ir pareigūnas jiems perduoda vyro dokumentus. Pareigūnė klausia vyro gimimo metų ir vardo. Vyras atsako, kad „(duomenys neskelbtini)”, R. vardu. Pareigūnas paaiškina, kad vyras bus vežamas užpildyti dokumentų. Vyras laipinamas į antrąjį policijos automobilį. Atvyksta specialus automobilis sulaikytojo automobilio transportavimui. Peržiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241015-030736UTC+0300”, kurio trukmė 27.05 min. Pareigūnė sėdi tarnybiniame automobilyje ir kompiuteriu pildo duomenis. Taip pat vaizdo įraše matomas epizodas, kaip pareigūnė padaro sustabdyto automobilio išorės bei salono nuotraukas (b. l. 38–41).

14. 2024 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad prietaisu „Alkotest 6810“ R. K. 2024 m. spalio 15 d., 03.02 val. nustatytas 2,66 prom. neblaivumas, o 03.20 val.–2,57 prom. neblaivumas (b. l. 27; 28; 29).

15. VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

16. VšĮ ,,Emprekis“ 2024 m. spalio 15 duomenimis automobilio „Audi A4“, vertė yra 912 Eur.

17. 2024 m. sausio 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašto Nr. 3S-47, nustatyta, kad R. K. pasirašytinai supažindintas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 7 d. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

18. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.???

19. Teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), kurioje be papildomai įtvirtinto veikos požymio, kuris neaktualus nagrinėjamos bylos atveju, ir pasikeitusio požymio „atlikti“ į „vykdyti“, kurio turinio esmė yra ta pati, pasikeitė ir šio straipsnio sankcija, kurioje buvo įtvirtintos papildomos alternatyvios viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės. Toks pakeitimas vertinamas kaip lengvinantis kaltininko teisinę padėtį, todėl teismo vertinimu, R. K. turi būti taikoma ne veikos padarymo metu, bet nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 243 straipsnio redakcija.

20. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

21. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. K. padarė jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. vieną baigtą nusižengimą teisingumui, kuris kvalifikuotinas pagal BK 243 straipsnį ir vieną nesunkų nusikaltimą transporto saugumui, kuris kvalifikuotinas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

22. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. K. kaltu prisipažino, paaiškino įvykio aplinkybes, jo parodymai esminėse aplinkybėse buvo nuoseklūs ir sutapo. Nurodė, kad 2024 spalio 14 d. būdamas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. spalio 15 d. apie 2 val. nusprendė pasiimti tėvui priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo pasivažinėti. Apie 3 val. nakties, Vilniuje, Santariškių gatvėje, išvažiuojant iš žiedo link ligoninės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis prisipažino, kad vairavo vartojęs alkoholį. Žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus.

23. Be kaltinamojo parodymų, aplinkybę, kad R. K. 2024 m. spalio 15 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame tikrinant du kartus buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, taip pat 2024 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo policijos pareigūno S. Varankevičiaus parodymai, pareigūnų S. Varankevičiaus ir Gabrielės Arlauskaitės kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolai, kurie sutampa bei papildo kitus byloje surinktus įrodymus. Aplinkybę, kad R. K. žinojo, jog įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. gruodžio 7 d., patvirtina pats kaltinamasis, 2024 m. gruodžio 16 d. tarnybinis pranešimas bei 2024 m. sausio 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštas Nr. 3S-47, kuriame R. K. pasirašytinai supažindintas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes nustatytos aplinkybės rodo kaltininko piktybiškumą ir akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Visi aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog R. K. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,57 prom. neblaivumas, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

24. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo R. K. teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

25. Skirdamas bausmę R. K. teismas vertina, kad padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto saugumui. Kaltinamojo R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, jog gailisi, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu ir pakankamu atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytas R. K. prisipažinimas kaltu, kaip būtinas sutrumpinto įrodymų tyrimo procesui, tačiau nepakankamas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę.

26. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. R. K. dėl vairavimo neblaiviu, t. y. už tyčinį nusikaltimą, buvo teistas paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 16 d., bausmę atliko 2024 m. birželio 20 d., taigi neišnykus teistumui jis padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą. Už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus R. K. teisiamas nuo 2017 m. Iki paskutinio 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio iš viso dėl to paties nusikaltimo teistas 8 kartus, tai rodo, kad R. K. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui R. K. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Be kita ko, teismas skirdamas bausmę vertina ir kitus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu būdamas teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 58–63), dėl analogiško baudžiamojo nusižengimo baudžiamas ne pirmą kartą. Neigiamai kaltininko asmenybę apibūdina, ir tai, kad R. K. administracine tvarka 2020-2024 metų laikotarpyje buvo baustas už vairavimą transporto priemones neturint tam teisės bei kai transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 64–66). SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, R. K. iki 2024 m. gegužės 2 d. dirbo UAB „J“, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vasario 6 d. dirbo UAB „Maxima“, tačiau šiuo metu nedirba, buvo atleistas iš darbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 67–68; 69). Tai rodo, kad darbinė padėtis nėra stabili, nuolatinio teisėto pajamų šaltinio neturi.

28. Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 243 straipsnyje įtvirtintos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. K. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą, griežčiausią bausmės rūšį – areštą, švelnesnių bausmių skyrimas nėra tikslingas, nes kaltininkas jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą ir paskirta bausmė poveikio nepadarė, asmuo vėl padarė analogišką teisės pažeidimą. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės nepadarė teigiamos įtakos kaltinamajam. Nors kaltinamasis posėdžio metu prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, ir sudaryti galimybę gydytis priklausomybę namuose, vis dėlto, teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmę, įvertina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, jog tik būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje gebėjo lankyti programas, kurios padeda gydytis nuo priklausomybės, o išėjęs į laisvę savarankiškai gydymo kurso tęsti negebėjo. Taigi laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju galės prisidėti prie paties R. K. išreikšto noro gydytis priklausomybę nuo alkoholio. BK 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Remdamasis šiomis nuostatomis ir nustatydamas bausmės dydį teismas vertina tai, kad kaltinamojo asmenybė apibūdinama neigiamai, jis nuolatos daro analogiškas nusikalstamas veikas, prisipažinimas reiškiamas formaliai, nors kaltinamasis pripažįsta, kad turi priklausomybės nuo alkoholio problemą, tačiau konkrečių veiksmų, priklausančių nuo jo valios, dėl šios problemos sprendimo nesiėmė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą nustatytinas didesnis negu šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimumas dydis, t. y. 30 parų arešto bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatytinas didesnis negu šios bausmės rūšies minimumas (trys mėnesiai pagal BK 50 straipsnio 2 dalį), t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, R. K. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę, ir R. K. paskiriama subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas įvertinęs tai, kad R. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu.

30. 2024 m. spalio 15 d., 3.20 val. R. K. buvo laikinai sulaikytas, 2024 m. spalio 15 d. – priimtas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 86), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, jo sulaikymo laikas (viena para) prilyginama 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

31. BK 67 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad su bausme be kita ko, gali būti paskirta ir uždraudimo naudotis specialia teise poveikio priemonė. BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgdamas į tai, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir vadovaudamasis BK 67–68 straipsniais, teismas sprendžia skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę šešeriems metams šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 15 d., kai šioje byloje buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones.

V. Dėl turto konfiskavimo, kardomosios priemonės ir kitų klausimų

32. R. K. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. naudodamas jį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįsta konfiskuotinu turtu. Kita vertus, byloje yra duomenys, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. K., gim. (duomenys neskelbtini) t.y. kaltinamojo R. K. tėvui. Remiantis tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek liudytojo, jo tėvo R. K. parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad automobilio savininkas neleido sūnui naudotis jo automobiliu, nėra duomenų, kad būtų perleidęs šį turtą žinodamas, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš R. K. konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „Audi A4“ vidutinė vertė su PVM yra 912 Eur (devyni šimtai dvylika eurų). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 912 Eur.

33. 2024 m. spalio 15 d. R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 88–89) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

34. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 15 d. 03.20 val. iki 2024 m. spalio 15 d. 16.00 val. (t. y. 1 para), kas prilyginama 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67–68 straipsniais, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę šešeriems metams šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad R. K. yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. K. konfiskuoti automobilio „Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 912 Eur (devynis šimtus dvylika eurų).

R. K. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. K. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.