Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-751-370/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2A-751-370/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00403-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos kariuomenės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Helisota“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-751-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00403-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-863-855/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės Lietuvos kariuomenės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Helisota“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Helisota“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2020 m. vasario 14 d. sprendimą dėl vienašališko viešojo pirkimo Sutarties Nr. KPS-622 ir Sutarties Nr. KPS-623 nutraukimo; 2) jei nebūtų tenkinamas šis reikalavimas, sumažinti atsakovei mokėtinas netesybas iki 33 880 Eur.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė su atsakove 2016 m. spalio 10 d. sudarė viešojo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KPS-622 (toliau – Sutartis 1) ir Nr. KPS-623 (toliau – Sutartis 2) (toliau kartu – Sutartys) dėl dviejų sraigtasparnių Mi-8T (toliau – Sraigtasparniai) kapitalinio remonto. 2017 m. gruodžio 2 d. ir 2018 m. sausio 26 d. dėl suteiktų paslaugų buvo pasirašyti perdavimo – priėmimo aktai. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakovė pateikė ieškovei Reklamacijos aktus dėl garantinio remonto pagal sutartis, kuriais pareikalavo pašalinti abiejų Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimus. 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d., dalyvaujant ieškovės ir atsakovės specialistams, buvo nustatyti identiški Sraigtasparnių gedimai dėl netinkamo įvorių sutepimo ir naudojamo tepalo. 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu atsakovė nurodė, kad įvorės gedimą galėjo lemti ne tik netinkamo tepalo naudojimas ir / ar netinkama komponento eksploatacija, bet ir netinkamų (nekokybiškų) atsarginių dalių naudojimas kapitalinio remonto metu arba kapitalinio remonto technologijos nesilaikymas.

3. Ieškovė, atlikusi įvorių techninį tyrimą, 2019 m. spalio 10 d. nustatė, kad atsakovė netinkamai vadovavosi sraigtasparnių gamintojo nurodymais dėl sugedusių komponentų techninio aptarnavimo, nes 1) atsakovės vykdytų įvorių periodinių techninio aptarnavimo darbų metu nebuvo pilnai pakeisti (atnaujinti) tepalai, atliekant tepimą naujais tepalais nebuvo pilnai išstumti seni tepalai, ardant įvores, jų korpusuose ir guoliuose aptiktas skirtingų optinių savybių tepalas (šviežias rausvo atspalvio ir senas tamsaus atspalvio), 2) tepalai buvo nepilnai pakeičiami naujais, 3) ardant įvorę jos kardano korpuso tepimo taškuose buvo aptiktas tik tamsus tepalas, todėl per šiuos tepimo taškus paskutinių periodinių techninių aptarnavimų metu iš viso nebuvo švirkščiami nauji tepalai, 4) seni tepalai neturi reikiamų tepimo savybių ir dėl to padidėja trintis tarp sąveikaujančių dalių ir jos greičiau nusidėvi.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2019 m. spalio 11 d. pranešimu atmetė Reklamacijas ir nurodė, kad neatliks Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių garantinio aptarnavimo. 2019 m. spalio 30 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad patamsėjęs tepalas agregato viduje – natūralus techninis reiškinys, senas tepalas visiškai iš detalės pašalinamas tik remonto metu išardžius agregatą, ir nurodė, kad kapitalinio remonto metu buvo naudojamos nekokybiškos atsarginės dalys ir nebuvo laikomasi remonto technologijos. Ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. pranešimu informavo apie atsisakymą atlikti garantinį remontą. 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė perdavė atsakovei įvores. 2020 m. vasario 14 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie vienašalį Sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl jų esminių pažeidimų – ieškovės atsisakymo vykdyti įvorių garantinį remontą, taip pat apskaičiavo ieškovei netesybas, lygias 7 proc. nuo kiekvienos iš sutarčių kainos – 227 927,70 Eur ir pareikalavo jas sumokėti iki 2020 m. kovo 24 d.

5. Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė Sutartis, nes pati atsakovė netinkamai atliko sraigtasparnių eksploataciją (techninę priežiūrą), t. y. mazgų tepimą nesilaikant orlaivių gamintojo nurodymų. Sraigtasparnių kapitalinio remonto metu ieškovė laikėsi atsarginių dalių kokybės reikalavimų ir kapitalinio remonto technologijos, buvo perkamos kokybiškos detalės iš Estijos bendrovės Tranzit Service OU, ieškovė sraigtasparnių remonto metu naudojo detales, kurias remonto technologijoje yra nurodęs gamintojas, naudotų įvorių guolių gamintojas jų kokybę yra patvirtinęs guolių pasais, o atlikti detalių patikrą įpareigojo gamintojo dokumentacija, be to, patikros duomenys patvirtina, kad į įvores sumontuoti guoliai buvo kokybiški, jokių nukrypimų nuo parametrų nenustatyta.

6. Kilus ginčui, atsakovė nebendradarbiavo tiriant atsarginių detalių nusidėvėjimo atsiradimo aplinkybes: šalims nusprendus, kad reikia patikrinti atsakovės naudotą įvorių tepimui tepalą, atsakovė 2019 m. spalio 30 d. pateikė tepalo mėginį ir sertifikatą, tačiau kitos partijos, visiškai kitos spalvos tepalą nenaudotoje pakuotėje, nors objektyviam gedimų ištyrimui buvo svarbu konkrečiai tų įvorių techninei priežiūrai atsakovės naudoto tepalo ištyrimas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė, 2019 m. spalio 30 d. rašte nurodžiusi, kad atliks savo nepriklausomą tyrimą, jo neatliko ir tebevykstant įvorių gedimo priežasčių tyrimui pradėjo skaičiuoti netesybas, kurias atsakovė neteisingai apskaičiavo. Pagal Sutarčių Bendrosios dalies 11.2. papunktį 7 procentų sutarties kainos iš anksto šalių sutarti minimalūs nuostoliai neturi viršyti visų pagal Sutartis neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Sutartys buvo beveik įvykdytos, ankstesniuose pirkimuose, kuriuose dalyvavo ieškovė, šalių sutarta įvorių kapitalinio remonto darbų kaina sudarydavo apie 16 940 Eur, todėl ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų vertė sudarytų 33 880 Eur, todėl atsakovės reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai per didelės.

Šalies argumentai

8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 227 927,70 Eur minimalių nuostolių atlyginimą.

9. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės 2019 m. spalio 10 d. Techninio tyrimo išvada nepagrįsta, paremta tik vizualine įvorių apžiūra, įvertinus esamo tepalo būklę pagal spalvą ir susiejus ją su sraigtasparnių techninio aptarnavimo Reglamentu, tačiau ji nėra paremta jokiais įvorių detalių gyvavimo ciklo techniniais duomenimis, t. y. jog ieškovė kapitalinio remonto pateikė įvores, kurių gyvavimo ciklas ilgesnis kaip 500 skrydžių valandų, nors ieškovė nurodė, kad įvorių nusidėvėjimas nulemtas būtent nekokybiškai atliktų techninės priežiūros darbų, be to, ieškovė, gavusi produkciją, atlieka detalių patikrą prieš montuojant komponentą, todėl tokius techninius duomenis privalo ir gali turėti bei pateikti.

10. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kad dėl atsakovės kaltės buvo atliekama įvorių netinkama priežiūra, taip pat, jog ji yra įgaliota konstatuoti gamintojo komponentų, diegiamų sraigtasparniams, kokybės atitiktį nustatytiems aviacinių komponentų reikalavimams, todėl negali pasakyti už gamintoją dėl jo pagaminto komponento kokybės ar eksploatacinių sąlygų. Pažymėjo, kad Sraigtasparnių techninę priežiūrą atliko asmenys pagal licencijas, išduodamas Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento.

Šalies argumentai

11. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad vien tik kitos spalvos tepalo buvimas abejose įvorėse reiškia, jog buvo netinkamai keičiami tepalai. Įvorių gedimai nėra identiški, nėra vienodas jų išdirbio laikas, abiem įvorėms prižiūrėti buvo švirkščiami tie patys tepalai ir atliekama techninė priežiūra vienodais intervalais, todėl ieškovei teigiant, kad buvo pateikti vienodų parametrų guoliai, įvorės būtų gedusios tuo pačiu eksploataciniu momentu, t. y. suėjus tam pačiam išdirbio laikui, o ne tuo pačiu kalendoriniu metu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įvorės būtų tepamos ne per visus tepimo taškus, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės atliekamos techninės priežiūros ir įvorių gedimų.

12. Ieškovė, pasirašydama Sutartis, įsipareigojo, jog, neįvykdžius savo prievolių, sumokės iš anksto sutartus minimalius nuostolius Sutarčių nutraukimo dėl esminio pažeidimo atveju, taip pat būdama verslo profesionalus subjektas, žinojo apie Sutarties savalaikio vykdymo atsakovei svarbą, todėl privalo atlyginti visus atsakovės minimalius nuostolius, o mažinant nuostolius būtų pakeista sutarties šalių pusiausvyra, tai suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą, neskatintų vykdyti sutartis. Ieškovė, pagal Sutartį 1 vėlavo atlikti darbus 181 dieną, pagal Sutartį 2 – 168 dienas, todėl iš ieškovės turėtų būti priteista visa 227 927,70 Eur nuostolių suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pripažino atsakovės 2020 m. vasario 14 d. atliktą vienašalį 2016 m. spalio 10 d. Sutarčių su ieškove nutraukimą dėl esminio sutarčių pažeidimo neteisėtu, atsakovės priešieškinį atmetė, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 10 733,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsiradę Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimai buvo ne ieškovės netinkamai atliktų šių Sraigtasparnių kapitalinio remonto darbų ir / ar jų metu panaudotų dalių (detalių) netinkamos kokybės pasekmė, o pačios atsakovės netinkamai atliktos šių sraigtasparnių techninės priežiūros (eksploatavimo) pasekmė.

15. Įvertinęs ieškovės pateiktą 2019 m. spalio 10 d. Techninio tyrimo išvadą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai nesivadovavo sraigtasparnių gamintojų išleistais bei privalomais laikytis nurodymais, jog atitinkamas tepalas įvorei turi būti švirkščiamas į konkretų tepimo tašką tol, kol pasišalina senas tepalas ir pasirodo šviežias tepalas, tokiu būdu užtikrinant pilną seno ir nebetinkamo naudoti tepalo pasišalinimą bei mazgo užpildymą nauju šviežiu tepalu. Tai patvirtina aplinkybės, jog, ieškovei išardžius ginčo vairo sraigto įvores ir atlikus jų bei jų komponentų apžiūrą, buvo nustatyta, kad atsakovės vykdyto (vykdytų) techninio aptarnavimo (aptarnavimų) metu nebuvo tinkamai pakeisti tepalai, atliekant tepimą naujais tepalais iš mazgų nebuvo pilnai išstumti ir pašalinti seni tepalai, kurie praranda savo tepamąsias ir antikorozines savybes ir tai turėjo įtakos priešlaikiniam mazgų susidėvėjimui ir korozijos židinių atsiradimui.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės atlikto Techninio tyrimo išvada parengta išimtinai sulyginus tepalų spalvas, nepasirinkus jokių objektyvių tyrimo metodų ir pagrindų, nes tyrimo išvadoje atlikti apibendrinimai ir rezultatai grindžiami ne vien tik aptiktų tepamųjų medžiagų spalvų palyginimu, bet ir įvertinant šių medžiagų buvimo vietą, kiekį, taip pat įvertinant guolių bei kitų sudedamųjų komponentų būklę bei konkrečiai nustačius ir didelius išdilimus ant guolių riedėjimo paviršių bei korozijos žymes / gilios korozijos židinius.

17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi 2020 m. gruodžio 17 d. teismo ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad teismo ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog sraigtasparnių vairo sraigto įvorių mazgų guoliuose užfiksuoti senos nekondicinės alyvos aptikimo faktai, taip pat padidintas guolių žiedų susidėvėjimas, ant guolių detalių korozijos požymiai gali būti nukrypimų nuo Techninės priežiūros reglamento reikalavimų patvirtinimas, nes panaudotos alyvos buvimas esančiojo po guolio zonoje įrodo, kad tepimo metodika pagal Reglamentų reikalavimus nebuvo vykdoma arba buvo vykdoma iš dalies, nes, jei šis reikalavimas vykdomas tinkamai, šviežia alyva išstumtų senąją alyvą iš darbo zonos už guolio korpuso ribų. Teismas padarė išvadą, kad dėl Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimo, kaip jų netinkamos techninės priežiūros, kurią atlikdavo atsakovė, yra atsakinga pati atsakovė.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad Sraigtasparnių vairo sraigto įvorės gedimą lėmė netinkamų ir nekokybiškų atsarginių dalių naudojimas. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų atlikusi kokį nors techninį tiek šių įvorių būklės tyrimą, tiek apskritai įvykusių gedimų, dėl kurių ieškovei buvo pareikšti Reklamaciniai aktai, priežasčių nustatymo tyrimą, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie šios įrangos / detalių netinkamą kokybę ieškovės kapitalinio remonto atlikimo metu.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei 2017 m. gruodžio 2 d. ir 2018 m. sausio 26 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktuose, kuriais buvo priimti abiejų sraigtasparnių kapitalinio remonto darbai pagal Sutartis, nei Sutartyse minimuose pirminiuose perdavimo – priėmimo aktuose nebuvo nurodyta jokių ieškovės suteiktų paslaugų, atliktų remonto darbų trūkumų, taip pat nustatė, kad po darbų priėmimo iki ginčo gedimų nustatymo praėjo daugiau nei 1,5 metų, per kurį būtent pati atsakovė eksploatavo bei techniškai prižiūrėjo ginčo sraigtasparnius.

20. Teismas, įvertinęs Sutarčių sąlygas, padarė išvadą, kad ieškovė neturėjo pareigos atlikti sraigtasparnių ginčijamų gedimų garantinį aptarnavimą ir atsakovė neturėjo teisės ieškovės veiksmų (neveikimo) vertinti, kaip Sutarčių pažeidimo, ir tuo pagrindu vienašališkai nutraukti Sutartis, todėl atsakovės 2020 m. vasario 14 d. sprendimas vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytas Sutartis dėl esminio jų pažeidimo, o taip pat taikyti tokio nutraukimo teisines pasekmes (reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo, įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą) yra neteisėtas ir negaliojantis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartimis ieškovė įsipareigojo suteikti Sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugas paslaugų kompleksui suteikiant 500 skrydžio valandų arba 24 mėnesių garantinį laikotarpį nuo galutinio priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos, atsakovei nurodžius rezultato kokybės trūkumus, paaiškėjusius garantinio termino metu, ieškovė įsipareigojo juos pašalinti arba turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, jog darbų rezultato trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės.

21.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad įvorių gedimą lėmė ne atsakovės atlikta jų techninė priežiūra, o ieškovės netinkamai atlikti Sraigtasparnių kapitalinių remonto darbai ir garantinė priežiūra, todėl teismas neteisingai pripažino atsakovės 2020 m. vasario 14 d. atliktą vienašalį Sutarčių su ieškove nutraukimą neteisėtu.

21.3. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė niekada nepripažino 2019 m. spalio 10 d. ieškovės atliktos Techninio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių. Nurodyta išvada nėra paremta technologinio tyrimo duomenimis, kurie patvirtintų ar paneigtų vaizdinėje medžiagoje užfiksuotus Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimus, taip pat išvada paremta pirminiais empiriniais duomenimis.

21.4. Teismo ekspertizės 2020 m. gruodžio 7 d. aktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nepatvirtinta aplinkybės, kad atsakovė yra atsakinga dėl netinkamo įvorių eksploatavimo, nes tiriamosios vertės duomenys ekspertizės akte nebuvo pateikti, taip pat ekspertizės akte buvo analizuojamos išimtinai ieškovės nurodytos galimos gedimų priežastys.

Žemesnės instancijos teismas

21.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė teismui pateikė Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „Terem-Letets EOOD“ defektacijos aktą tinkamai jos nepatvirtinusi. Defektacijos aktas teismui buvo pateiktas per EPP, atsakovės atstovui patvirtinant šio dokumento autentiškumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio įrodymų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Šalies argumentai

22. Ieškovė su apeliaciniu skundo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Ieškovė tinkamai atliko sraigtasparnių kapitalinio remonto darbus, kuriuos atsakovė priėmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sraigtasparnių kapitalinio remonto metu sumontuotų įvorių gedimo priežastį lėmė pačios atsakovės veiksmai (netinkamai vykdyta techninė priežiūra).

22.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Įrodymų, pateiktų byloje, visuma, ištirta visapusiškai ir objektyviai atskleidus ginčui svarbias aplinkybes, leido teismui susiformuoti pagrįstą vidinį įsitikinimą, jog įvorių gedimą lėmė netinkamai atlikta jų techninė priežiūra.

22.3. Atsakovė nepagrįstai ginčija ieškovės pateiktos 2019 m. spalio 10 d. Techninio tyrimo išvados ir teismo eksperto I. T. į bylą pateikto 2020 m. gruodžio 7 d. Ekspertizės akto įrodomąją vertę. Techninio tyrimo išvadoje ir teismo ekspertizės išvadoje buvo išsamiai ištirta įvorių būklė ir nurodytos labiausiai tikėtinos jų gedimo priežastys, todėl apeliaciniame skunde atsakovė ekspertizės skyrimo be pagrindo kvestionuoja techninio tyrimo ir teismo ekspertizės išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. ieškovės (teikėja) ir apeliantė (pirkėjos) sudarė Sutartis dėl Sraigtasparnių, kuriomis ieškovė įsipareigojo suteikti jų kapitalinio remonto paslaugas, atitinkančias Sutartyse ir jų prieduose (Techninėse specifikacijose) nustatytus reikalavimus (Sutarčių 1 punktas), o apeliantė įsipareigojo priimti suteiktas ir Sutarčių bei jų priedų nustatytus reikalavimus atitinkančias paslaugas ir už jas sumokėti Sutartyse nustatyta tvarka: Sutarties 1 kainą – 1 510 564 Eur, Sutarties 2 kainą – 1 745 546 Eur (Sutarčių 2 punktas).

26. Pagal sraigtasparnių kapitalinio remonto techninės specifikacijos 3.1. papunktį kapitalinis remontas turi būti atliktas Sraigtasparnių sklandmens ir įrangos agregatams bei prietaisams, nurodytiems jų formuliaruose, pasuose ir etiketėse. Turi būti atliktos visos būtinos agregatų bei prietaisų, kuriems nėra numatytas kapitalinis remontas, apžiūros ir patikrinimai, nurodyti jų gamintojų techninėje dokumentacijoje. Po kapitalinio sraigtasparnio remonto sraigtasparnio agregatai bei prietaisai turi būti techniškai tvarkingi, o užsakovui turi būti pateikti jų parametrų bei darbingumo patikrinimo protokolai (aktai) dėl atliktų darbų kokybės kontrolės. Sraigtasparnio agregatų bei prietaisų pasuose (etiketėse) turi būti atitinkami įrašai apie parametrų ir darbingumo patikrą.

27. 2017 m. gruodžio 2 d. ieškovė ir apeliantė pasirašė paslaugų dėl sraigtasparnio kapitalinio remonto pagal Sutartį Nr. KPA-622 perdavimo – priėmimo aktą, 2018 m. sausio 26 d. Paslaugų dėl sraigtasparnio kapitalinio remonto pagal Sutartį Nr. KPA-623 perdavimo – priėmimo aktą, kuriuose jokių apeliantės pastabų dėl ieškovės atliktų darbų nenurodyta.

28. Apeliantė 2019 m. rugpjūčio 23 d. (kurį ieškovė gavo 2019 m. rugpjūčio 28 d.) Orlaivio įrangos Reklamaciniu aktu dėl garantinio remonto pareikalavo, kad ieškovė pašalintų pirmojo sraigtasparnio vairo sraigto įvorės gedimą garantine tvarka, nes atliekant išankstinį diagnostinį patikrinimą buvo pastebėtas vairo sraigto įvorės guoliavietės laisvumas.

29. Apeliantė 2019 m. rugsėjo 10 d. Reklamaciniu aktu pareikalavo, kad ieškovė pašalintų ir antrojo sraigtasparnio vairo sraigto įvorės gedimą, nes nustatytas įvorės kardano (kryžmės) guolio dangtelio laisvumas, judinant dangtelį girdisi pašalinis garsas.

30. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodė apeliantei, kad atliekant tyrimą dėl pirmojo Reklamacinio akto buvo suorganizuota bendra komponentų apžiūra, dalyvaujant ieškovės ir atsakovės atstovams, ir kad 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusios apžiūros metu buvo priimtas sprendimas ištirti apeliantės naudojamą tepalą, siekiant nustatyti jo galimą įtaką komponento gedimui. Atsakovės atstovai pažadėjo iki 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikti naudojamo pavyzdžio tepalus papildomiems tyrimams atlikti. Be to, ieškovė nurodė, kad papildomai vertins duomenis, ar defektuotam komponentui gali būti taikomas garantinis laikotarpis.

31. Ieškovė 2019 m. spalio 10 d. atliko orlaivių vairo sraigto įvorių ardymo bei apžiūros darbus, defektuotų komponentų techninį tyrimą bei 2019 m. spalio 11 d. raštu informavo apeliantę apie tai, kad remdamasi Sutarčių Bendrosios dalies 6.7. papunkčiu, neatliks vairo sraigto įvorių garantinio aptarnavimo pagal apeliantės pateiktus Reklamacinius aktus, kadangi apeliantė netinkamai atlikdavo vairo sraigtų įvorių sutepimą, t. y. nesilaikydama orlaivių gamintojo privalomųjų nurodymų, tepimus atlikdavo ne pilna apimtimi („pastebėtas per didelis išdilimas ant guolių riedėjimo paviršių ir korozijos žymės; didelis skystosios tepamosios medžiagos frakcijos kiekis; vidinės mazgo ertmės ir guolių mazgai pripildyti senos, nekondicinės tepančiosios medžiagos; rastas didelis senosios tepančiosios medžiagos kiekis“), ir tarp apeliantės netinkamai vykdytos įvorių techninės priežiūros (eksploatacijos) bei nustatytų gedimų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

32. Apeliantė 2019 m. spalio 30 d. rašte nurodė, kad patamsėjęs tepalas agregato viduje – natūralus techninis reiškinys ir vien dėl to teiginys dėl blogai atliktos techninės priežiūros yra nepagrįstas; tepalas terpiamas į detalę tol, kol pradeda skverbtis kitame gale, o remiantis patirtimi senas tepalas visiškai visas neišsistumia, t. y. kartu su naujo tepalo doze lieka seno tepalo likučių, visiškai senas tepalas pašalinamas tik išardžius agregatą; naudoto gamintojo naujas tepalas būna dviejų spalvų, bet jo techninės savybės dėl to nesiskiria.

33. Ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. rašte nurodė priežastį, kodėl komponentų defektų šalinimui nebus taikomas garantinis aptarnavimas, t. y. dėl to, kad buvo nustatyta, jog defektai pasireiškė dėl netinkamai vykdytos komponentų techninės priežiūros jų eksploatacijos metu.

34. 2020 m. vasario 14 d. pranešimu apeliantė informavo ieškovę apie tai, kad dėl to, jog pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. Reklamacinį aktą – sugedusi pirmojo sraigtasparnio įranga turėjo būti pataisyta iki 2019 m. rugsėjo 17 d., o pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. Reklamacinį aktą – sugedusi antrojo sraigtasparnio įranga turėjo būti pataisyta iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovė atsisakė atlikti garantinę priežiūrą (remontą), todėl remiantis Sutarčių Specialiosios dalies 9.2.4. papunkčiais apeliantė Sutartis vienašališkai nutraukė dėl jų esminio pažeidimo ir prašė sumokėti 105 739,48 Eur netesybų pagal Sutartį 1 ir 122 188,22 Eur netesybų pagal Sutartį 2, iš viso – 227 927,70 Eur. Taip pat nurodė, kad įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

35. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti specialių žinių atitinkamoje aviacijos srityje reikalaujančius bylai reikšmingus klausimus, susijusius su sraigtasparnių įvorių gedimu, jų atsiradimo priežastimi, atliktos sraigtasparnių techninės priežiūros, atlikto sraigtasparnių kapitalinio remonto tinkamumu.

36. 2020 m. gruodžio 7 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių mazgų guoliuose užfiksuoti senos nekondicinės alyvos aptikimo faktai, taip pat padidintas guolių žiedų susidėvėjimas, ant guolių detalių korozijos požymiai gali būti nukrypimų nuo Techninės priežiūros reglamento reikalavimų patvirtinimas. Pažymima, jog panaudotos alyvos buvimas esančiojo po guolio zonoje įrodo, kad tepimo metodika pagal Reglamentų reikalavimus nebuvo vykdoma arba buvo vykdoma iš dalies, nes, jei šis reikalavimas vykdomas tinkamai, šviežia alyva išstumtų senąją alyvą iš darbo zonos už guolio korpuso ribų. Taip pat nurodyta, kad apeliantė netinkamai atliko alyvos keitimo darbus, nes buvo viršijami alyvos keitimo darbų intervalai.

Dėl įrodymų vertinimo

37. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimą lėmė apeliantės netinkamai atlikta įvorių techninė priežiūra. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis 2020 m. gruodžio 7 d. teismo ekspertizės aktu (nutarties 36 punktas) ir 2019 m. spalio 10 d. ieškovės atlikta Techninio tyrimo išvada (nutarties 31 punktas). Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimą lėmė ieškovės atlikto kapitalinio remonto metu ieškovės parinktos nekokybiškos detalės.

38. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, jog Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimą lėmė ne apeliantės atlikta jų techninė priežiūra, o ieškovės netinkamai atlikti Sraigtasparnių kapitalinio remonto darbai ir garantinė priežiūra, todėl teismas neteisingai pripažino apeliantės 2020 m. vasario 14 d. atliktą vienašalį Sutarčių su ieškove nutraukimą neteisėtu, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

39. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės 2019 m. spalio 10 d. atlikto techninio tyrimo išvada (nutarties 31 punktas) buvo parengta po to, kai dalyvaujant ieškovės ir apeliantės atstovams buvo atlikta sugedusių Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių apžiūra ir išardymas, ir padarė išvadą, kad ieškovės specialistų atliktas tyrimas buvo paremtas pirminiais empiriniais duomenimis, fiksuotais dalyvaujant ir apeliantės atstovams. Taip pat nustatė, kad techninėje išvadoje nurodžius, jog Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimas atsirado dėl apeliantės veiksmų, netinkamai atliekant Sraigtasparnių techninį aptarnavimą, padarė išvadą, kad apeliantė nenuginčijo 2019 m. spalio 10 d. Techninio tyrimo išvados.

41. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad atsakovė niekada nepripažino 2019 m. spalio 10 d. ieškovės atlikto Techninio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, taip pat techninis tyrimas nebuvo paremtas technologinio tyrimo duomenimis, kurie patvirtintų ar paneigtų vaizdinėje medžiagoje užfiksuotus įvorės gedimus. Taip pat nurodo, kad Sraigtasparnių techninę priežiūrą ji atliko tinkamai, iš esmės nurodydama, kad apeliantės pasirinkta alyva ir jos keitimas neturėjo įtakos Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimui. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas sprendimą vadovavosi 2019 m. spalio 10 d. atliktu techninio tyrimo išvadomis, kurių apeliantė nenuginčijo kitais įrodymais.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokius savo teiginius (prielaidas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti apeliantė (CPK 178 straipsnis). Vis tik, byloje jokių duomenų, kurie visiškai ar bent iš dalies pagrįstų šiuos teiginius (prielaidas), nėra pateikta. Taigi šioje dalyje teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. spalio 10 d. techninio tyrimo išvados turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantė nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų 2019 m. techninio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes.

43. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, nes jo turinys prieštaringas, išvados nėra padarytos iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

44. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas, kaip pirmiau nurodyta, yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatymo reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ekspertizės aktą bei ekspertizės išvadą.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atlikti teismo ekspertizę pasirinko iš dviejų pasiūlytų ekspertų. Teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi teismo ekspertizę buvo pavesta atlikti Latvijos Respublikos piliečiui I. T., nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skelbiamame teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos kvalifikacijos teismo eksperto – aviacijos srities techniko profesionalo, išmanančio konkrečius aviacijos technikus klausimus, aktualius nagrinėjamoje byloje. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal byloje surinktus duomenis ir juose užfiksuotą alyvos būklę (spalvą, konsistenciją ir kitas savybes) pakanka padaryti išvadą, kad apeliantė, netinkamai keisdama komponentų alyvą, nesilaikė techninės priežiūros standartų po ieškovės atlikto Sraigtasparnių kapitalinio remonto. Nors apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, kad ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę, išimtinai vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis, nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimu, tačiau apeliantė neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, kuri paneigtų nustatytas aplinkybes, todėl įvertinus byloje esančius duomenis daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvados nėra paneigtos.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismo eksperto išvada dėl Sraigtasparnių vairo įvorių gedimo nustatymo apeliantei yra nepalanki, negali kelti abejonių dėl eksperto kompetencijos ir ekspertizės akto pagrįstumo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą tinkamai laikė vienu iš įrodymų šaltinių, jį pagrįstai vertino kitų įrodymų kontekste ir įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad dėl Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimo, kaip jų netinkamos techninės priežiūros, yra atsakinga apeliantė.

47. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės kartu su 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą Bulgarijos Resapublikos įmonės „Terem – Letets EOOD“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvadų protokolą, tačiau padarė išvadą, kad šie duomenys tik patvirtino faktą, jog Sraigtasparnio 2 vairo sraigto įvorių guolių būklė apžiūros metu buvo bloga ir yra reikalingas detalės kapitalinis remontas, t. y. protokole nebuvo nustatyta detalės gedimo priežastis.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitiktį ir vienas kito papildymą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus dėl Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra pagrindas išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog buvo pagrindas nutraukti sutartis dėl esminio jų pažeidimo, t. y. atsisakius ieškovei atlikti defektų šalinimus darbų kokybės garantijos pagrindu dėl nustatytų defektų atsiradimo priežasties, kadangi apeliantė nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, jog Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimą iš esmės lėmė ieškovės užsakytos ir sumontuotos nekokybiškos detalės.

Dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo teisėtumo

50. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti apeliantės 2020 m. vasario 14 d. vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, argumentuodama, kad ieškovė, 2017 m. gruodžio 2 d. ir 2018 m. sausio 26 d. tinkamai atlikusi Sraigtasparnių kapitalinio remonto darbus, nėra atsakinga už Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimą, kurį lėmė netinkamas Sraigtasparnių eksploatavimas, keičiant ir naudojant netinkamą tepalą vairo sraigto įvorių sutepimui.

51. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

52. Apeliantė 2020 m. vasario 14 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. Reklamacinį aktą sugedusi pirmojo sraigtasparnio įranga turėjo būti pataisyta iki 2019 m. rugsėjo 17 d., o pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. Reklamacinį aktą sugedusi antrojo sraigtasparnio įranga turėjo būti pataisyta iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovė atsisakė atlikti garantinę priežiūrą, todėl remiantis Sutarčių Specialiosios dalies 9.2.4. papunkčiais (tiekėjas nevykdo arba netinkamai vykdo Sutarties bendrosios dalies 6 punkte numatytus garantinius įsipareigojimus) apeliantė Sutartis vienašališkai nutraukė dėl jų esminio pažeidimo ir prašė sumokėti 105 739,48 Eur netesybų pagal Sutartį 1 ir 122 188,22 Eur netesybų pagal Sutartį 2, iš viso – 227 927,70 Eur.

53. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovė pažeidė Sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė Sutartis vykdė tinkamai, o dėl Sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimo yra atsakinga apeliantė, kuri netinkamai atliko Sraigtasparnių techninę priežiūrą (netinkamai keitė Sraigtasparnių tepalą vairo sraigto įvorėse). Todėl, kaip jau buvo nurodyta ir šios nutarties 49 punkte, konstatuotina, kad apeliantė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nurodytus ieškovės padarytus Sutarčių pažeidimus, sudarančius pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartis.

54. Kiti skundo argumentai (dėl priešieškinio pagrįstumo) neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis