Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 80 MGL (4 000 eurų) bauda, bei 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1 500 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir nuteistajam M. L. skirta subendrinta bausmė – 90 MGL (4 5000 eurų) (teismo past. – iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje padaryta techninio pobūdžio klaida, nurodant, kad 90 MGL atitinka 45 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam M. L. paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. (t. y. viena para, kas atitinka 2 MGL baudą) ir kaltinamajam M. L. skirta galutinė bausmė ?– 58 MGL (2 900 eurų) bauda.

M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 14 d.

M. L. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš nuteistojo M. L. konfiskuota dalis automobilio „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės – 18 000 eurų pinigų suma.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 13 d., apie 16.00 val., Aukštaičių–Maironio g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ 2023 m. lapkričio 13 d., 16.19 val., pirmo testavimo metu nustatė jam 1,89 promilės girtumą, antro testavimo metu 2023 m. lapkričio 13 d.,16.46 val., nustatė 1,85 promilės girtumą.

2. Be to, M. L. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 12 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus g., Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,033 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią gabeno automobiliu „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir laikė džinsinių kelnių priekinėje kišenėje polietileniniame maišelyje iki tol, kol tą pačią dieną Aukštaičių–Maironio g. sankryžoje, Vilniuje, apie 16.22 val., būdamas sulaikytas policijos pareigūnų, ją išbarstė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje, kurią surinko ir supakavo policijos pareigūnas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama, jog M. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, konfiskuota pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

8. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

9. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ir tai, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).

10. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. L. automobilį „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jam pirmojo tikrinimo metu, apie 16.19 val., nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, apie 16.46 val., nustatytas 1,85 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 40). Taigi, M. L. automobilį „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

11. Automobilis „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, automobilis priklausė trečiajam asmeniui – UAB „A“ (1 t., b. l. 45, 57). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nebuvo nustatyta.???

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ 2023 m. lapkričio 14 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog vidutinė kelių transporto priemonės – automobilio „Audi E-Tron GT“ kaina Lietuvoje yra 90 982 eurai (1 t., b. l. 46). Nuteistasis M. L. į bylą pateikė turto vertintojo E. L. 2023 m. gruodžio 11 d. kelių transporto priemonės – automobilio „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą (1 t., b. l. 77-104), kurioje nurodoma, jog automobilio „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, atsižvelgiant į nustatytus defektus, yra 23 640 eurų (2 t., b. l. 179). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. transporto priemonės – automobilio „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios 18 000 eurų sumos išieškojimą Lietuvos Respublikos naudai, vadovavosi būtent nuteistojo M. L. užsakyta ir į baudžiamąją bylą pateikta turto vertintojo E. L. 2023 m. gruodžio 11 d. transporto priemonės „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 23 640 eurų. Pažymėtina, kad automobilis „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turto vertintojo E. L. buvo apžiūrėtas ir įvertintas 2023 m. lapkričio 16 d., t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo, kuomet minima transporto priemonė buvo apgadinta ir nuvertėjo. Be kita ko, turto vertintojo E. L. 2023 m. gruodžio 11 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L231126 nurodoma, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pavartotas terminas „Transporto priemonės rinkos vertė“ reiškia pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018 ir kt.). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo dar labiau mažinti konfiskuotinos automobilio dalies vertę atitinkančią pinigų sumą ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliacinio skundo argumentų, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jo gyvenime susiklosčius itin neigiamoms aplinkybėms, t. y. išgyvenus net keturių artimųjų ir giminaičių netektis (2 t., b. l, 17-19), iširus jo ir J. L. santuokai (2 t., b. l. 13-15), verslui patyrus nesėkmes, negalima laikyti pakankamu pagrindu naikinti ar mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į nuteistojo M. L. asmenybę, t. y. į tai, kad M. L. keletą kartų yra baustas už KET pažeidimus, kad nėra padaręs grubių KET pažeidimų, anksčiau neteistas, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo augina dvi mažametes (devynerių ir vienuolikos metų) dukras (2 t., b. l. 12), yra socialiai integruotas, užsiėmė verslu. Taigi, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, konfiskuotinos sumos dydį žymiai sumažino, todėl panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ar konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį dar labiau sumažinus, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebūtų pasiekti prevencinės priemonės tikslai.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. L. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, M. L. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto teritorijoje, Aukštaičių–Maironio g. sankryžoje, tokiu laiku (apie 16.00 val.), kai eismas mieste yra pakankamai intensyvus, tokiu būdu keldamas realią grėsmę ir tretiesiems asmenims. M. L. vairuojamas automobilis susidūrė su kita transporto priemone – automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo ne tik automobilio savininkė A. E., bet ir jos mažametis (13 metų) sūnėnas A. B. (1 t., b. l. 33). Akivaizdu, kad M. L. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, tačiau jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms. Vairuoti automobilį M. L. nusprendė nepaisydamas to, kad buvo neblaivus. M. L. veiksmai rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą bei įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviam. Nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimu iš nuteistojo užtikrinami ir prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

16. Apeliantas skunde nurodo, kad net ir esant įprastinėms aplinkybėms, tam tikrose baudžiamosiose bylose transporto priemonės konfiskavimas nebuvo taikomas (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-497/2021), o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282-576/2022 konfiskuota tik dalis transporto priemonės vertės, t. y. 5 000 eurų. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad dėl apelianto nurodomų apeliacinės instancijos teismo sprendimų bylose Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020, 1A-41-497/2021, kai transporto priemonės konfiskavimas nebuvo taikomas, šiuo metu aktuali kasacinio teismo praktika byloje Nr. 2K-85-495/2022, kur skirtingai, nei apelianto nurodomoje praktikoje, transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, buvo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Be to, nagrinėjamu atveju nuteistasis M. L. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o apelianto nurodomais atvejais nuteistieji nuteisti už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodomu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282-576/2022 konfiskuota žymiai mažesnė transporto priemonės dalis vertinta atsižvelgiant į konkrečias minėtoje byloje nustatytas svarbias vertinant konfiskuotinos transporto priemonės dydį aplinkybes, kurios nėra tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Taigi, nagrinėjamu atveju būtų klaidinga vadovautis apelianto nurodoma teismų praktika ir panaikinti ar sumažinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar jos dydį.

17. Nors apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog iš jo regreso tvarka bus išieškota 60 846,36 eurų turtinė žala, padaryta automobiliams „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija šios aplinkybės nelaiko savaime mažinančia ar šalinančia nuteistojo atsakomybę. Kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimu iš nuteistojo yra užtikrinami ir prevenciniai tikslai, o pažeisdamas įstatymo nustatytą tvarką ir sukėlęs žalą tretiesiems asmenims, nuteistasis M. L. privalo prisiimti atsakomybę dėl savo netinkamų veiksmų ir padarytą žalą atlyginti, nepaisant to, kad jam paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė.

18. Vadovaujantis išdėstytu, teisingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, kad dalies automobilio vertės išieškojimas (18 000 eurų) iš M. L. šiuo atveju atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai.

19. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išieškoti mažesnę transporto priemonės „Audi E-Tron GT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą ar visai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nagrinėjamu klausimu reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas padės užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei visuomenės narių saugumą kelių eismo srityje. Be kita ko, šios pinigų sumos išieškojimas iš M. L. būtų teisinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir nurodyta, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir nuteistajam M. L. skirta subendrinta bausmė – 90 MGL (4 5000 eurų), t. y. turi būti 4 500 eurų bauda (90 MGL), todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina, ištaisant minėtą rašymo apsirikimo klaidą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. L. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir nuteistajam M. L. skirti subendrintą bausmę – 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.