- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-282-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39602-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Audrius Cininas
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. - G. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, D. V. - G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 16 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. V. - G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. V. - G. 2021 m. lapkričio 12 d., 14.54 val., vairuodama automobilį „Peugeot 208“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuodama iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), bei pasukdama į dešinę, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) po to, nesustodama bei judėdama (duomenys neskelbtini), sukėlė antrą eismo įvykį, kliudė transporto priemonę „Volkswagen Sharan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, nesustodama, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią prekybos centro „IKI“ automobilių aikštelę, kur išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose vartojo alkoholį po eismo įvykių iki šių įvykių aplinkybių patikslinimo momento, kuomet, jai pirmuoju testavimu 2021 m. lapkričio 12 d. 15.23 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ (patikros sertifikato Nr. 1540439) buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas, o antruoju testavimu 2021 m. lapkričio 12 d. 15.43 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas. Šiais veiksmais D. V. - G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu D. V. - G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojai D. K. vienerių metų terminui, o baudžiamoji byla nutraukta.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, jog D. V. - G. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), nuolat kelia kvalifikaciją, administracine tvarka nebausta, anksčiau neteista ir jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, į tai, jog neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vadovaujantis tuo teismas konstatavo, jog D. V. - G. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir atleido D. V. - G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant ją dukros D. K. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas įvertindamas D. K. asmenybę – tai, jog ji pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkštų nusižengimą, paskirta nuobauda negalioja, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su D. V. - G. palaiko artimus šeiminius santykius, konstatavo, kad tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog D. V. - G. vairavo automobilį pažeisdama KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus (tačiau jos neblaivumas nei prieš eismo įvykius, nei iš karto po jų nebuvo nustatytas), alkoholį vartojo ir po eismo įvykių padarymo, todėl siekiant užkirsti kelią tolimesniam Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimui ir nusikalstamų padarinių sukėlimui, paskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. - G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji dirba, aktyviai kelia kvalifikacija, jos teigimu – turi sveikatos problemų, teismas jai nustatė minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminą – 2 metams.
5. Be to, teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad D. V. - G. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl kaltinimas dėl to jai nepareikštas, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad tokios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, panaudojimu. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo automobilį pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl teismas nekonfiskavo nei transporto priemonės, nei jos vertės.
6. Taip pat, teismas atsižvelgdamas į tai, kad D. V. - G. padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, teismo nuosprendžiu ji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jai neskiriama, teistumas neatsiranda, t. y. sankcijos dėl savo neteisėtų veiksmų ji realiai nepatiria, transporto priemonė ar jos vertė nekonfiskuojama, laidavimas skiriamas be užstato, todėl, siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi, taisomai veikti, kad D. V. - G. laikytųsi KET ir nepažeidinėtų įstatymų, jai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
II. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vita Gedvilienė prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį: pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatas, konfiskuoti iš D. V. - G. jos vairuoto automobilio Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai.
7.1. Skunde nurodoma, jog nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliantė nurodydama BK 67, 41, 72 straipsnių reglamentavimą teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. D. V. – G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu, be šios transporto priemonės ji nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. nebūtų sukėlusi eismo įvykio, kuris būtinas norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, su kuo siejamas vėlesnis alkoholio vartojimas iki jo aplinkybių nustatymo, todėl, pasak apeliantės, minėta transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir turi būti konfiskuota.
7.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiejo D. V. – G. padaryto nusikaltimo su transporto priemonės panaudojimu. Prokurorė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji prieštarauja BK 281¹ straipsnio esmei bei eliminuoja vieną iš nusikalstamos veikos sudėčiai priklausančių objektyviųjų požymių, kas, savaime, lemia pavojingos veikos nepripažinimą nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį, bei negalėjimą traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, nes be transporto priemonės panaudojimo veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymas neįmanomas. Be kita ko, pasak prokurorės, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, teismas tokiu atveju neturėtų taikyti BPK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nes veika nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės naudojimu, o tik su alkoholio vartojimu po eismo įvykio.
7.3. Apeliantė nurodo, jog automobilio nekonfiskavimas, kuomet po sukelto eismo įvykio vartojamas alkoholis, leistų kaltinamajam manyti, kad jei jis būdamas neblaivus sukels eismo įvykį, galės išvengti transporto priemonės konfiskavimo, jei po eismo įvykio vartos alkoholinius gėrimus ir dėl to nebus galima patikrinti jo blaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tokiu atveju, susidarytų ydinga situacija, jog iš neblaivaus kaltininko, sukėlusio eismo įvykį transporto priemonė konfiskuojama, o iš kaltininko, pasišalinusio iškarto po eismo įvykio, dėl ko neįmanoma patikrinti jo neblaivumo laipsnio vairavimo metu, transporto priemonė nekonfiskuojama.
7.4. Skunde nurodoma, jog šioje byloje automobilio vertė yra nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma. Iš jos matyti, kad 2021 m. gamybos automobilio Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM yra 23 790 Eur. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Kadangi šio automobilio savininkas yra AB „SEB“ bankas, o D. V. – G. yra tik šio automobilio valdytoja (naudotoja), todėl iš jos konfiskuotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma valstybės naudai. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Atsiliepimas
8. D. V. - G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės V. Gedvilienės apeliacinį skundą.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis statusas skiriasi, taip pat skiriasi ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas šiais atvejais. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendinamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
Atsiliepimas
8.2. Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje D. V. – G. charakterizuojama teigiamai, prašoma teismo ir tarpininkaujama, kad ji būtų baudžiama kuo švelniau, laiduojama už D. V. – G. elgesį. Atsiliepime teigiama, kad darbdavys ir kiti asmenys ją irgi charakterizuoja tik teigiamai. Nurodoma, jog jos tėvas A. V. savo prašyme teismui teigia, kad D. V. – G. turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau prašo atsižvelgti į tai kad ji yra nepaprastai rūpestinga, dora, sąžininga asmenybė. Be to, jam labai reikalinga jos tiek finansinė, tiek fizinė pagalba. Dėl sveikatos būklės jis juda labai mažus atstumus, iš namų vienas beveik niekur neina. Ji jį nuveža pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose, jis gauna minimalias pajamas, D. V. – G. jį remia finansiškai, todėl jis prašo nekonfiskuoti piniginių lėšų, kad ji ir toliau galėtų juo pasirūpinti, jis laiduoja už jos elgesį. Atsiliepime paaiškinama, kad D. V. – G. veda sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, yra kraujo donorė. Atkreipiamas dėmesys, kad jos vairavimo stažas yra apie 30 metų, per šį laikotarpį ji niekada nėra padariusi jokio kito nusižengimo. Teigiama, kad visos šios aplinkybės patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jos kasdieninio gyvenimo būdo išraiška. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime prašoma, netaikyti šioje byloje turto konfiskavimo.
8.3. Atsiliepime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad ji vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Šiuo atveju kelių transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir negali būti nekonfiskuotina. Jeigu negali būti konfiskuota pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, negali būti konfiskuota ir jos vertė pinigais.
8.4. Nurodoma, kad teismų praktikoje esant panašiai situacijai, konfiskavimo institutas nebuvo taikomas apeliacinės instancijos teismų sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020 ir kt., todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad yra privalu taikyti konfiskavimo institutą ir šioje byloje.
8.5. Pabrėžiama, kad konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje pagal byloje nustatytas aplinkybes ir D. V. – G. charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui. Nurodoma, jog nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagristas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikiu ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtu sukelta individuali ir pernelyg didelė našta. Atsiliepime paaiškinama, kad D. V. – G. turi kreditorinių įsipareigojimų – jos vardu yra paimtos dvi būsto paskolos Luminor Bank AS - 23 100 Eur ir 17 377 Eur, transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas dar labiau žlugdytų ją ir jos šeimą finansiškai ir morališkai ir neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo šioje situacijoje. Taip pat transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas nepagrįstai apsunkintų jos ir su šiuo nusikaltimu visai nesusijusių asmenų (sutuoktinio, tėvo) teisinę padėtį. Nurodoma, jog ji nėra teista, nėra bausta už jokį administracinį nusižengimą bei padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo nusikaltimą atskleisti, ji yra teigiamai charakterizuojama. Atsiliepime cituojama teismų praktika, kuomet teismas sprendė netaikyti turto konfiskavimo.
8.6. Atsiliepime nurodoma, kad konfiskavus automobilio vertę pinigais, nebūtų pasiektas ir prevencinius turto konfiskavimo instituto tikslas, ko siekia valstybė, t.y. niekaip nebūtų užkirstas kelias ateityje galimam pavojui visuomenei atsirasti, jei ji ir vėl kartais vairuotų neblaivi. Be to, ji iki šiol nevairavo nei šios, nei kitos transporto priemonės ir sąžiningai laikosi jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevairuoti transporto priemonių.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, o advokatas ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. – G. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, netaikydamas atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. – G. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nenustačius byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
11. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).
12. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio argumentų, pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti D. V. – G. vairuoto automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo vertės konfiskavimo nes, teismo vertinimu, nėra pagrindo automobilį pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, iš aptariamos teisės normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas (arba praktinio vairavimo mokymas), kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis, yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nustatyta, jog atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. – G. vairuodama automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), bei pasukdama į dešinę, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, nesustodama bei judėdama (duomenys neskelbtini), sukėlė antrą eismo įvykį, kliudė transporto priemonę „Volkswagen Sharan“ ir pažeisdama KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalino iš eismo įvykių ir vartojo alkoholį ir 15.23 val. alkoholio matuokliu policijos pareigūnai jai nustatė 2,58 promilių girtumą, o antruoju testavimu 2021 m. lapkričio 12 d. 15.43 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas.
14. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, jog šios veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės. Nors panaudojant automobilį buvo įvykdyta tik dalis objektyviųjų veiksmų, sukeliančių baudžiamąją atsakomybę, vis tik ši aplinkybė nėra pagrindas nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju automobilio panaudojimas buvo būtina sąlyga nusikalstamai veikai įvykdyti, todėl jis atitinka įstatyme numatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius.
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad D. V. – G. byloje nebuvo ir nėra kaltinama tuo, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Visgi, tai nemenkina D. V. – G. įvykdytos veikos pavojingumo. Įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio, tarp jų ir nuo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iki jo aplinkybių nustatymo. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, pasilikęs eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme numatytą neblaivumo ribą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo vėliau. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skirtingas transporto priemonės konfiskavimo klausimo sprendimas esant BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytai kitai alternatyviai veikai, tai yra alkoholio vartojimui po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, iškreiptų šios teisės normos esmę ir neatitiktų įstatymo leidėjo siektų minėtų tikslų.
16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai (teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020, 1A-41-497/2021), kai panašiose situacijose transporto priemonės konfiskavimas nebuvo taikomas, tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokių teismų praktikos pavyzdžių nėra daug. Teisėjų kolegija vadovaujasi aktualia kasacinio teismo praktika byloje Nr.2K-85-495/2022, kur asmuo vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pripažino, kad automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti; be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
17. Šioje byloje nustatyta, jog automobilis, kurį vairavo D. V. – G. nusikalstamos veikos padarymo metu jai nepriklausė, jis priklausė trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta.
18. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vidutinė D. V. – G. vairuoto automobilio kaina Lietuva – 23 790 Eur (t. 1 b. l. 27). Prokurorė apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią sumą.
19. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, prevenciniams tikslams pasiekti pakaks iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. – G. išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys ją nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviai.
21. Nustatydama išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą teisėjų kolegija atsižvelgia į aukščiau aptartas nusikaltimą ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. – G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes : D. V. – G. padarė nesunkią nusikalstamą veiką (pagal BK 11 straipsnio 3 dalį), jos iškvėptame ore rasta etilo alkoholio koncentracija ženkliai viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (jai nustatytas 2,58 promilių girtumas, o antruoju testavimu – 3,14 promilių girtumas). Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų iš esmės nenustatyta, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ji dirba, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia apie 2600 eurų (2 t., b.l. 70-72) charakterizuojama teigiamai, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, jos vardu paimtos paskolos iš Luminor Bank AS – 23000 Eur ir 17 377 Eur, neturi išlaikytinių, nes jos dukra yra pilnametė, taip pat į tai, kad D. V. – G. už nusikaltimo padarymą yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai neskirta bausmė, tačiau paskirta piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sprendžia, kad visos automobilio vertės konfiskavimas būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jos teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad siekiamus prevencinius tikslus užtikrins 5 000 Eur dydžio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė pakankama atgrasyti D. V. – G. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviai, ji proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
22. Apibendrinant išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai nusprendė nekonfiskuoti automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį:
Atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. – G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jos išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio sumą valstybės nuosavybėn.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.