Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-814-159/2012

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-02246-2011-9)

2012 m. birželio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3989-563/2011 pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2 850 Lt įsiskolinimo pagal sandorį ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „NĖGĖ“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė V. Š. 2012-01-16 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad įvykdė visas pardavėjos su pirkėja susitarimo sąlygas ir pirkėjai pardavė tokį daiktą, koks buvo aprašytas virtualių skelbimų svetainėje bei apibūdintas telefoninio pokalbio metu. Pirkėja buvo informuota, kad šaldytuvas–vitrina nėra naujas, kad valdomas rankiniu būdu ir kad šaldytuvas neturi apatinių durelių. Teismui nebuvo pagrindo manyti, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai, nes sprendime konstatavo, jog tikėtina, kad atsakovė galbūt klaidingai informavo ieškovę apie parduodamo šaldytuvo ypatumus. Pirkėja, pervesdama pinigus į pardavėjos sąskaitą, patvirtino, kad skelbime nurodytas parduodamas daiktas visiškai ją tenkino ir tokį daiktą ji pageidauja įsigyti. Apeliantės manymu, pirkėja, prieš įsigydama daiktą, turėjo gerai apgalvoti, ar tikrai toks šaldytuvas–vitrina tinka ir ar toks šaldytuvas jai reikalingas. Nei skelbime, nei telefoninio pokalbio metu nebuvo nurodyta, kad šaldytuvas turi dureles apačioje. Pirkėja turėjo įvertinti savo riziką įsigyti daiktą, nes daiktą pirko ne iš profesionalaus pardavėjo. Jei pirkėja pervedė pinigus už įsigyjamą daiktą, išeitų, kad visos sąlygos ją tenkino (b. l. 116–118).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, bylos šalių paaiškinimais sprendime nustatė, kad radusi internete atsakovės įdėtą skelbimą apie parduodamą šaldytuvą–vitriną, ieškovė telefonu susitarė su atsakove dėl jo pirkimo ir 2011-02-07 mokėjimo pavedimu iš anksto sumokėjo atsakovei 2 850 Lt už perkamą prekę (b. l. 10–11). 2011-02-08 prekė pristatyta ieškovei, tačiau apžiūrėjusi atvežtą šaldytuvą–vitriną, ieškovė atsisakė jį priimti. Atsakovei nesutikus grąžinti sumokėtos daikto kainos, ieškovė kreipėsi į teismą.

Šalių santykiai dėl šaldytuvo–vitrinos įsigijimo kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo santykiai. Analizuojant, ar netinkamos kokybės prekių pardavimas vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, be bendrųjų esminį sutarties pažeidimą reglamentuojančių teisės normų, taikytinos pirkimo–pardavimo instituto teisės normos.

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2009 kt.).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog įvykdė visas susitarimo su pirkėja sąlygas. Tokį apeliantės nurodytą argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Konstatuojama, kad ieškovė nurodė du esminius parduodamo daikto trūkumus – pardavėja pristatė šaldytuvą–vitriną be elektroninio valdymo skydelio ir be durelių apačioje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad skelbime buvo įdėta ne parduodamo, bet panašaus šaldytuvo fotonuotrauka. Iš internete įdėto skelbimo turinio matyti, kad apeliantė nurodė tokias parduodamo daikto savybes – šaldytuvas–vitrina mėsos arba žuvies produktams, šaldytuvas naujo modelio su lenktu stiklu, vitrinos stiklui pakelti įmontuoti oriniai cilindriukai, plovimui yra kranas vandeniui išleisti; šaldytuvas turi elektroninio valdymo skydelį (b. l. 11). Taigi, apeliantė skelbdama apie parduodamą šaldytuvą–vitriną neturėjo galimybės įdėti parduodamo šaldytuvo–vitrinos fotonuotraukos, tačiau neabejotinai turėjo galimybę apie visas parduodamos prekės funkcijas, ypatumus ir kitas savybes nurodyti savo skelbime raštu.

Minėtas aplinkybes patvirtino pati apeliantė atsiliepime į patikslintą ieškinį bei apeliaciniame skunde nurodydama, kad realiai yra parduodamas šaldytuvas toks, koks yra aprašytas žodžiais skelbime (b. l. 90, 116). Išeitų, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog viena iš esminių šaldytuvo–vitrinos savybių yra ta, kad temperatūra reguliuojama ne rankiniu būdu, bet elektroniniu būdu (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad pati apeliantė pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamos prekės esminę savybę, kad pirkėjai – ieškovei šaldytuvas–vitrina pristatytas be elektroninio valdymo skydelio ir išeitų, kad pirkėjai prekė pristatyta be elektroninio temperatūros valdymo funkcijos ir todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė žodžiu buvo informuota, suprato ir pagrįstai tikėjosi, kad šaldytuvas–vitrina bus valdomas ne elektroniniu, bet rankiniu būdu (b. l. 12; CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Ieškovė teigia ir tai, kad norėjo įsigyti šaldytuvą–vitriną, kuriame ne tik būtų galima sudėti parduodamus mėsos gaminius į vitriną, tačiau ir laikyti produkcijos atsargas tam skirtoje vietoje šaldytuvo apačioje. Ieškovė nurodė, kad ji telefonu apie tai informavo atsakovę ir atsakovė užtikrino, kad durelės šaldytuvo apačioje yra. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo apie ieškovės pageidavimą, kad šaldytuve būtų vietos produkcijai laikyti, tačiau, jos nuomone, patikslinus šaldytuvo ypatumus telefonu, pirkėja žinojo, kad šaldytuvas–vitrina apatinių durelių neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visetą, būtent tai, kad skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas naujo modelio šaldytuvas, kad pirkėja neginčytinai domėjosi papildomu skyriumi šaldytuve produkcijai laikyti, kad pardavėja pati pripažįsta, kaip nustatyta pirmosios instancijos teisme, kad įvyko nesusikalbėjimas, manytina, kad pirkėja pagrįstai galėjo tikėtis, kad šaldytuvas–vitrina atitiks ir šį jos reikalavimą, t. y. kad šaldytuvas–vitrina turės papildomą skyrių (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Priešingai, jau nuo pat skelbimo įdėjimo, pardavėja raštu teikė neteisingą informaciją apie šaldytuvą ir jo ypatumus.

Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės įsigytos prekės kokybės neatitiktis deklaruotajai buvo žymi ir nulėmė, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su apeliante sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, nes įsigijo prekę, neatitikusią nurodytų jos savybių, ir negalėjo ja naudotis. Toks netinkamos kokybės daikto pardavimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų ir vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino, kad ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, todėl turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos būdų – atsisakyti sutarties. Tokia teismo išvada atitinka šios normos turinį ir nurodytą teismų formuojamą praktiką.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms bylos aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantės apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jos nenaudai. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 651714 patvirtina, kad 2012-02-06 ieškovė sumokėjo 100 Lt už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (b. l. 133). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš apeliantės V. Š. priteistina 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovei J. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. Š. 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovei J. S..