Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-20-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-20-302/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
Ieškovas
R. J., V. V., I. R., J. P., B. G., V. S., G. V., A. R., A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-20-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02539-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., V. V., I. R. (teisių perėmėjos J. B. ir G. J. R.), J. P., B. G., V. S., G. V., A. R. ir A. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės gauti indėlių draudimo išmokas pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. J., V. V., I. R., J. P., B. G., V. S., G. V., A. R., A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė:

1.1. pripažinti ieškovo R. J. sumokėtas akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111104M990001 indėliu, kaip numatyta LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas R. J. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.2. pripažinti ieškovo V. V. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111103Z990003 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas V. V. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.3. pripažinti ieškovo I. R. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111115V990007 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas I. R. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.4. pripažinti ieškovės J. P. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111110S990006 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas J. P. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.5. pripažinti ieškovės B. G. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111110V990014 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas B. G. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.6. pripažinti ieškovo V. S. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111104P990001 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas V. S. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.7. pripažinti ieškovo G. V. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111115U990004 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas G. V. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.8. pripažinti ieškovės A. R. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 14 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111114K990006 indėliu, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas A. R. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.9. pripažinti ieškovės A. M. sumokėtas AB bankui „Snoras“ pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 14 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111114Z990004 indėliu, kaip IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas A. M. indėlių draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis;

1.10. priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, įpareigojant trečiąjį asmenį bankrutavusią akcinę bendrovę (toliau – BAB) banką „Snoras“ iš jo priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų;

1.11. priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų naudai 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas galutinis patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovai prašė:

2.1. bylą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis nutraukti;

2.2. priteisti iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovams sumos (ieškovės A. M. naudai iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas prašė priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 6 d.);

2.3. priteisti iš atsakovės VI „Indėlių ir Investicijų draudimas“ ir trečiojo asmens BAB banko „Snoras“ lygiomis dalimis ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus į bylą dokumentus, įpareigojant trečiąjį asmenį BAB banką „Snoras“ iš jo priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų: R. J. – 308,39 Eur, V. V. – 210,26 Eur, J. B. bei G. J. R. naudai – 140,18 Eur, J. P. – 140,18 Eur, B. G. – 140,18 Eur, V. S. – 140,18 Eur, G. V. – 140,18 Eur, A. R. – 236,20 Eur, A. M. – 350,44 Eur.

3. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė viešai paskelbė, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visiems BAB banko „Snoras“ neišleistų obligacijų ir neregistruotų akcijų turėtojams išmokės draudimo išmokas – nepriklausomai nuo to, ar turėtojai teikė ieškinius teismui, ar ne. Šiuo viešu paskelbimu atsakovė pripažino ieškovų pagrindinį ieškinio reikalavimą – išmokėti draudimo išmokas. Be to, daliai ieškovų jau yra išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovei pradėjus mokėti draudimo išmokas dėl neišleistų obligacijų, susiklostė tokia situacija, jog ieškovų reikalavimai byloje yra (arba kai kurių – bus) iš esmės patenkinti, dėl to, ieškovai atsisakė nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų ir prašė bylą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis nutraukti.

4. Tačiau, ieškovai palaiko reikalavimus dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos individualiai kiekvienam ieškovui, iki draudimo išmokos išmokėjimo, o tiems ieškovams, kuriems dar neišmokėta, ar kurie nėra kreipęsi dėl išmokėjimo, procesinės palūkanos skaičiuotinos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės VĮ „Indėlių ir Investicijų draudimas“ viešo paskelbimo apie draudimo išmokų apmokėjimą visiems trečiojo asmens bankrutuojančio AB banko „Snoras“ kreditoriams.

Šalies argumentai

5. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismų praktikoje panašiose bylose teismai tenkina reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek iš atsakovo, tiek ir iš trečiojo asmens (pvz., žr. Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1116-407/2016).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu:

6.1. nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis;

6.2. priteisė ieškovo R. J. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 4 053,51 Eur sumos; priteisė ieškovo V. V. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 11 581,46 Eur sumos; priteisė ieškovo I. R. teisių perėmėjų J. B. bei G. J. R. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. skaičiuojant jas nuo ieškovui išmokėtinos 5 791,29 Eur sumos; priteisė ieškovės J. P. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 1 158,26 Eur sumos; priteisė ieškovės B. G. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 2 924,60 Eur sumos; priteisė ieškovo V. S. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 2999,14 Eur sumos; priteisė ieškovo G. V. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 4 343,47 Eur sumos; priteisė ieškovės A. R. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 1 599,69 Eur sumos; priteisė ieškovės A. M. naudai iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovui 5 356,94 Eur sumos;

6.3. priteisė iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: R. J. – 308,39 Eur, V. V. – 210,26 Eur, J. B. bei G. J. R. naudai – 140,18 Eur, J. P. – 140,18 Eur, B. G. – 140,18 Eur, V. S. – 140,18 Eur, G. V. – 140,18 Eur, A. R. – 236,20 Eur, A. M. – 350,44 Eur.

7. Nenustatęs priežasčių, kurioms esant ieškovai negalėtų atsisakyti nuo dalies ieškininių reikalavimų, teismas priėmė ieškovų prašymą ir bylą dalyje nutraukė.

8. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti procesines palūkanas, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje konstatuota, kad BAB banko „Snoras“ klientai turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai į teismą kreipėsi dėl to, jog atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmokas, net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė ilgą laiką nepripažino ieškinio. Atsakovė nusprendė išmokėti draudimo išmokas ne gera valia, o dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią praktiką. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovai visiškai pagrįstai paskutiniu patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti 5 procentų metines palūkanas.

10. Priteisdamas ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad ieškovai atstovavimo išlaidas patyrė pagrįstai, kadangi dėl savo pažeistų teisių turėjo kreiptis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliantė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovai pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, t. y. pateikė iš esmės naujus reikalavimus. Be to, nurodė kitą nei pirminiame ieškinyje, atsakovą. Aplinkybę, kad buvo pareikštas naujas ieškinys, o ne tikslinamas ankstesnis patvirtina ir tai, jog ieškinio reikalavimų tikslinimas buvo paremtas ne ta pačia bylos medžiaga, dėstomi nauji argumentai dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi ieškovai patikslintą ieškinį, kuriame nurodė turtinį reikalavimą ir prašė priteisti procesines palūkanas pateikė tik 2018 m. rugsėjo 27 d., teismas negalėjo ieškovams priteisti procesinių palūkanų nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos.

11.2. Procesinės palūkanos ieškovams apskritai negalėjo būti priteistos dar ir dėl to, kad jie patys atsisakė pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokų, byla šioje dalyje buvo nutraukta. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo svarstyti ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

11.3. Apeliantė savarankiškai nuspręsti ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas negalėjo ir neturėjo tam pagrindo, nes IĮIDĮ tokios situacijos nereglamentavo. Būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtais sprendimais suformulavo teismų praktiką šios kategorijos bylose. Apeliantė nedelsiant ieškovams išmokėjo draudimo išmokas, todėl ji nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino.

11.4. Draudimo išmokų nebuvo galima išmokėti anksčiau, nes po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo buvo laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų praktika šiuo klausimu buvo nevienoda, bylos buvo stabdomos ilgiems metams. Dėl to, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams procesines palūkanas nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki draudimo išmokos išmokėjimo ieškovams dienos.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Teismas priteisdamas ieškovams procesines palūkanas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017, tačiau minėtoje byloje egzistavo kitokios aplinkybės.

11.6. Apeliantė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Ieškovai R. J., V. V., I. R., J. P., B. G., V. S., G. V., A. R., A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

12.1. Patikslintas ieškinys buvo teismui pateiktas laiku, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai jį priėmė. Procesinių palūkanų reikalavimas nėra laikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu, tai yra išvestinis reikalavimas, kurio patenkinimas priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo ar bylos baigties. Faktinio ieškinio pagrindo ieškovai nekeitė. Dėl to, atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas patikslintą ieškinį turėjo laikyti naujai pareikštu ieškiniu.

12.2. Tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų savo pareigoms pagal įstatymą įvykdyti ir aktyviai bandė vengti mokėjimų ieškovams, keliant teisinį ginčą bei byloje ginčijant ieškovų reikalavimus iš esmės, neatleidžia jos nuo atsakomybės ir ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo, net jei teisinis reglamentavimas, jos manymu, buvo neaiškus. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams procesines palūkanas.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovai nesutinka su apeliantės nurodomu argumentu, kad šioje byloje negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017 ir pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-3-516/2018, kurioje nurodė, jog neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą.

12.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas prašymas priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra teisėta ir pagrįsta, nes ieškovų, pareiškusių reikalavimą dėl teisės gauti indėlių draudimo išmokas pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir trečiojo asmens BAB banko „Snoras“ veiksmų.

13. Trečiasis asmuo BAB bankas Snoras atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento

16. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovų naudai iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos ieškovams išmokėjimo dienos.

17. Atsakovė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodė, kad ji negalėjo išmokėti ieškovei draudimo išmokos anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau kasacinio teismo išaiškinimai, suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles, t. y. iki ieškovai neišreiškė valios (nepateikė prašymo) dėl draudimo išmokos (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) sistemos pasirinkimo. Todėl atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino bei nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos. Apeliantė taip pat pažymi, kad patį prašymą priteisti procesines palūkanas ieškovai pateikė tik 2018 m. rugsėjo 27 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, pradiniame ieškinyje, nuo kurio priėmimo į bylą teismas nurodė skaičiuoti palūkanas, toks prašymas nebuvo reiškiamas, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovams priteisti procesines palūkanas nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovų lėšos, pervestos į BAB banko Snoras sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, yra draudimo objektas IĮIDĮ prasme, kaip ir dėl to, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas atšaukė BAB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d., iškėlė šiam bankui bankroto bylą.

19. IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), reglamentuojančio indėlių draudimo tvarką, draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, jų dydį ir kt., 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IĮIDĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Draudimo įmonė yra pagal IĮIDĮ Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

20. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 22 punktas). Byloje nustačius, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas atšaukė AB banko „Snoras“ veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), ieškovai įgijo teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad ji negalėjo ieškovams draudimo išmokos išmokėti anksčiau nei ESTT ir kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės nuostatų taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, kurios esminės faktinės aplinkybės labai artimos analizuojamai situacijai, suformulavo teisiškai reikšmingą išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmokas ieškovams, o aplinkybė, jog atsakovė nežinojo, pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo teisę atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 24 punktą).

21. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys dėl VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo, paduoto kitoje BAB banko Snoras klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo, pagrįstumo. Toje byloje pateiktame kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat tvirtino, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, teigė nepraleidusi indėlių draudimo išmokų termino, nes šios išmokos negalėjo būti išmokėtos anksčiau nei buvo suformuota teismų praktika dėl draudimo išmokų neįsigaliojusių obligacijų turėtojams mokėjimo, ir todėl ji neturi mokėti procesinių palūkanų. Analogiškais argumentais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje paduotas apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020, VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Tokių aptartų faktinių aplinkybių bei išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija apeliantės poziciją, kad iki galutinės ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos tokiose bylose suformavimo neturėjo piniginių prievolių ieškovams ir dėl to iš jos palūkanos negali būti priteisiamos, pripažįsta nepagrįsta. Šie argumentai negali paneigti apeliantės, kaip draudikės, pareigos išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, nes prejudiciniais teismų sprendimais buvo tik patvirtintas jos egzistuojančios piniginės prievolės (išmokėti draudimo išmokas už neįsigaliojusias obligacijas) ieškovams faktas, o ne sukurta nauja prievolė.

23. Draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti visam laikui išduotą BAB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), taigi, ieškovai nuo šios dienos įgijo teisę į draudimo išmoką (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis), o apeliantė įgijo pareigą tokią piniginę prievolę įvykdyti – išmokėti ieškovams draudimo išmokas. Kadangi, ieškovams priklausančias draudimo išmokas apeliantė išmokėjo pavėluotai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji neabejotinai yra praleidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

24. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tokia pati pareiga tenka ir apeliantei.

25. Kasacinis teismas precedentinėje byloje pažymėjo, kad šio teismo ankstesnėje praktikoje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, jau buvo išaiškinta, jog indėlių garantijų sistema apima ir reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 27 punktas).

26. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovų lėšos, pervestos į banko sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, patenka į IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą indėlio apibrėžtį, nes pagal šią teisės normą indėliu laikoma ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Ieškovai pervedė lėšas bankui būtent tam, kad šis suteiktų investicines paslaugas. Investiciniai sandoriai nebuvo užbaigti, neįsigaliojus numatytų pirkti obligacijų emisijai, obligacijos nebuvo įgytos, lėšos liko nepanaudotos sąskaitoje, o ieškovai išlaikė reikalavimo teises į lėšas, kurioms taikoma draudimo apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 31 punktas).

27. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors bankroto administratorius neinformavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovų lėšas indėlininkų sąraše, perduotame apeliantei po banko bankroto bylos 2011 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu iškėlimo, ši aplinkybė nepaneigia jos pareigos vykdyti piniginę prievolę ir sumokėti draudimo išmoką, taip pat neeliminuoja pareigos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo mokėti procesines palūkanas, kai apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiesiogiai tapo žinoma iš pateikto teismui ieškinio. Sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų. Kasacinio teismo vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad ieškovai atsiuntė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o ši, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad ji turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, nes ieškovai dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 30, 32 punktai).

28. Nagrinėjamos bylos atveju dar pradiniame, 2014 m. lapkričio 24 d. teismui pateiktame ieškinyje ieškovai tvirtino, kad jų lėšos, sumokėtos BAB bankui Snoras pagal neįsigaliojusias obligacijų sutartis, laikytinos indėliais IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme, o 2018 m. kovo 28 d. patikslintame ieškinyje suformulavo ir konkretų reikalavimą įpareigoti apeliantę sumokėti ieškovams draudimo išmokas. Tačiau po ieškinio pareiškimo apeliantė ieškovams priklausiusių draudimo išmokų neišmokėjo, o pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį su tokiu reikalavimu nesutiko.

29. Iš to darytina išvada, kad ieškovai nuo pat bylos iškėlimo momento aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti būtent indėlių garantijų sistema, o apeliantei apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje tapo žinoma iš pradinio ieškinio turinio bei jame suformuluotų reikalavimų. Todėl sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje apeliantė nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų, nors jokių objektyvių kliūčių tai padaryti anksčiau, nei jos buvo išmokėtos, nebuvo. Vadinasi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, neišmokėdama ieškovams draudimo išmokų IĮIDĮ nustatytais terminais ji praleido piniginių prievolių ieškovams įvykdymo terminą.

30. Nors ieškovai savo prašymą priteisti jiems procesines palūkanas suformulavo tik patikslintame 2018 m. kovo 28 d. ieškinyje, visgi apeliantės pozicija, kad procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik nuo patikslinto ieškinio, kuriame toks reikalavimas ir buvo suformuluotas, priėmimo laikytinas nepagrįstu.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentas. Vadovaujantis šia norma, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo data (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, kita vertus, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

32. Be reikalavimo suformuluoti tokio pobūdžio prašymą raštu, jokie kiti reikalavimai, taip pat ir šio prašymo pateikimo momentui, nėra keliami. Jokių apribojimų šiam reikalavimui pareikšti, patikslinant ieškinį, jau prasidėjusios bylos vėlesnėje procesinėje stadijoje įstatymų leidėjas nenustato, kaip nenustato ir kitokios jų skaičiavimo bei priteisimo tvarkos, nei yra įtvirtinta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tuo atveju, jeigu šis reikalavimas nėra pareiškiamas pradiniame ieškinyje. Teisinė reikšmė procesinių palūkanų priteisimui suteikta būtent pačios civilinės bylos iškėlimo momentui, o ne prašymo priteisti tokias palūkanas pateikimo arba jo priėmimo momentui. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams priteistinas procesines palūkanas skaičiuoti tik nuo patikslinto ieškinio, kuriame buvo suformuluotas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priėmimo dienos. Ieškovams procesinės palūkanos priteistinos ir skaičiuotinos nuo civilinės bylos pagal pradinį jų ieškinį iškėlimo momento iki draudimo išmokos kiekvienam iš ieškovų išmokėjimo dienos.

33. Apeliantė taip pat nurodo, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1506-614/2018 Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo prašymo jas priteisti pateikimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-35-464/2020 minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo pakeista, nustatant kitokią procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką, t. y. nuo bylos iškėlimo momento. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad patikslintu ieškiniu buvo pakeistas tiek pradinio ieškinio pagrindas, tiek ir dalykas, t. y. pareikštas visiškai naujas ieškinys, kuriame, kitaip nei pradiniame, suformuluotas jau turtinio pobūdžio reikalavimas bei išvestinis iš jo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, kuris tiesiogiai susijęs su turtu. Neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

35. Nagrinėjamos bylos atveju savo pradiniame ieškinyje ieškovai suformulavo reikalavimus dėl konkrečią piniginę išraišką turinčių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jų BAB bankui Snoras sumokėtų piniginių lėšų pripažinimo indėliais, BAB bankas Snoras nepranešus apeliantei apie draudžiamąjį įvykį. Tokiu ieškiniu ieškovai siekė įgyvendinti savo teisę gauti draudimo išmokas už jų bankui sumokėtas pinigines lėšas ir taip šias lėšas susigrąžinti. Pateikdami patikslintą 2018 m. kovo 28 d. ieškinį ieškovai reikalavimus papildė dar ir prašymu dėl draudimo išmokų priteisimo. Taigi ieškovų tikslas buvo gauti turtinę naudą, o jų ieškinys kaip buvo nuo pat pradžių, taip ir liko turtiniu reikalavimu (ieškiniu).

36. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2018 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė prašymą nutraukti bylos dalį dėl draudimo išmokų pagal neįsigaliojusias obligacijas išmokėjimo. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantė, savaime nereiškia, kad ieškovai, atsisakę pagrindinio savo materialiojo reikalavimo, praranda teisę į išvestinio iš jo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą. Pažymėtina, kad reikalavimas šioje nutartyje aptariamų teisės normų pagrindu dėl įstatyminių palūkanų, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, priteisimo gali būti reiškiamas ir po piniginės prievolės įvykdymo atskiroje byloje. Taigi situacija, kai reikalavimo dėl piniginės prievolės įvykdymo teisme atsisakoma tik todėl, kad ji yra įvykdoma skolininko gera valia, negali būti aiškinama kaip paneigianti kreditorių teisę ir toliau reikalauti priteisti procesines palūkanas.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams procesines palūkanas už termino įvykdyti pinigines prievoles ieškovams (sumokėti jiems draudimo išmokas) praleidimą, bei spręsdamas, kad jos skaičiuotinos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų faktinio kiekvienam iš ieškovų išmokėjimo, procesinių palūkanų institutą išaiškino teisingai.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Apeliantė taip pat nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, jai nekyla pareiga atlyginti ieškovų išlaidų, kadangi ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų – nėra praleidusi terminų draudimo išmokoms išmokėti ar pažeidusi jų mokėjimo tvarkos.

39. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti jam kompensuojamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

40. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, kadangi apeliantė ieškovams išmokėjo draudimo išmokas, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis.

41. Kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimų nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, aktualus yra CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Be to, faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

43. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, susijusių su draudimo išmokomis pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis, tik todėl, kad bylos nagrinėjimo metu šie reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, dėl kurių išmokėjimo, be kitų reikalavimų, ir buvo inicijuotas šis teisminis ginčas.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad jai nekyla pareiga atlyginti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad apeliantė netinkamai vykdė savo kaip draudėjos pareigas, nes laiku neįvykdė prievolės išmokėti ieškovams priklausančias draudimo išmokas, o ieškovai ieškinio dalies dėl draudimo išmokų išmokėjimo atsisakė tik dėl to, kad apeliantė jas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo. Akivaizdu, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė inicijuodami nagrinėjamą civilinę bylą ir tokiu būdu gindami savo teisėtus interesus.

45. Ieškovai yra laimėjusi ginčą šalis. Pagrindinis jų reikalavimas buvo patenkintas, o jų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nulėmė apeliantės atsisakymas tenkinti jų reikalavimus, t. y. iš pradžių reikalavimą dėl draudimo išmokų mokėjimo, o vėliau ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės taikymo sąlygų ir nesudaro prielaidų nepriteisti arba sumažinti ieškovams atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentų

46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

48. Ieškovai pateikė prašymą priteisti R. J. – 121 Eur, V. V. – 278,30 Eur, J. B. – 121 Eur, G. J. R. – 121 Eur, B. G. – 72,60 Eur, G. V. – 121 Eur, A. R. – 60,50 Eur, A. M. – 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui, taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš jų turėtas išlaidas.

49. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų patirtas išlaidas nepateikė.

50. Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliantei tenka pareiga kompensuoti ieškovų, patirtas išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

51. Ieškovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (970,30 Eur x 1,3 = 1 261,39 Eur).

52. Nors kiekvienas iš ieškovų už jų bendrai pateiktą atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra sumokėję skirtingo dydžio atlyginimą tam pačiam atstovui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs, kad: 1) advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ar kitas individualias aplinkybes; 2) teismas turi vienintelę pareigą – įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau neturi pareigos vertinti šalies susitarimo su jos atstovu turinio kitų asmenų apmokėjimo už tas pačias paslaugos kontekste; 3) kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos; 4) įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs taisyklės, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016).

53. Įvertinusi nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nustačiusi, kad nė vieno iš ieškovų prašomos atlyginti išlaidos nei individualiai, nei jas sudėjus neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, jos yra proporcingos jiems priteistų ir apeliantės ginčijamų palūkanų dydžiui, ieškovų prašymas dėl tokių išlaidų kompensacijos priteisimo iš apeliantės tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro), ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 278,30 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų), ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro), ieškovei G. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro), ieškovei B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 72,60 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 60 euro centų), ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro), ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 euro centų), ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė