- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- 1-791-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38726-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Kaltinamasis
- S. N.
- Civilinis ieškovas
- A. K., L. K., I. K.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.2Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas (BPK 107, 108 str.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.2.2.14Teismo veiksmai, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo (BPK 257 str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.5Klausimų uždavimas teisiamajame posėdyje (BPK 275 str.)
- 2.3.4.6.2Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotų parodymų perskaitymas (BPK 276 str. 4 d.)
- 2.3.4.7.2Liudytojo apklausos tvarka (BPK 279 str.)
- 2.3.4.8Nukentėjusiojo apklausos tvarka (BPK 283 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:
1) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kituose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (bausmė atlikta 2012 m. kovo 22 d.);
2) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. visuomenės labui, t. y. po 20 val. per mėnesį (bausmė atlikta 2017 m. sausio 20 d.).
3) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymosi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kituose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmė atlikta 2018 m. balandžio 19 d.);
4) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 7 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 20 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti su probacijos taryba suderintoje gyvenamojoje vietoje (bausmė atlikta 2022 m. rugsėjo 1 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.)..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 12.00 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį „Kazanka“, Kretuono ežero kanalo pakrantėje, prie pastato (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pjūkliuku nupjovė grandinę su spyna, kurių vertė mažareikšmė, kuriomis valtis „Kazanka“, kurios vertė 1 200 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį „Kazanka“, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pagrobė A. K. priklausančią 1 200 Eur vertės valtį „Kazanka“, tuo A. K. padarė bendrą 1 200 Eur turtinę žalą.
2. Be to, S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 20.00 val. iki 2022 m. spalio 2 d. 22.00 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį „Kazanka“, Kretuono ežero pakrantėje, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pjūkliuku nupjovė grandinę su spyna, kurių vertė mažareikšmė, kuriomis valtis „Kazanka“, kurios vertė 1 200 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį „Kazanka“, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pagrobė I. K. priklausančią 1 200 Eur vertės valtį „Kazanka“, padarė bendrą 1 200 Eur turtinę žalą.
3. Be to, S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. 10.00 val. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 12.30 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį su irklais, Kretuono ežero pakrantėje, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pjūkliuku nupjovė 2 m ilgio grandinę, kurios vieno metro vertė 5 Eur, bendra vertė 10 Eur, su spyna, kurios vertė 14 Eur, kuriomis valtis, kurios vertė 500 Eur, su joje buvusiais dviem irklais, kurių vertė 90 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį, su joje esančiais irklais, grandine ir spyna, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pagrobė L. K. priklausančią 500 Eur vertės valtį su 90 Eur vertės irklais, 10 Eur vertės grandine bei 14 Eur vertės spyna, tuo L. K. padarė bendrą 614 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. N. visiškai pripažino kaltę, nurodė, kad 2022 m. jo finansinė padėtis buvo sunki, todėl nusprendė užsidirbti. 2022 m. liepos mėn. apie 24 val. nuvažiavo prie Kretuono ežero, esančio Švenčionių r. sav., ten buvo daug valčių, su pjūkliuku nupjovė grandinę, kuria valtis „Kazanka“ buvo pritvirtinta prie kranto, pritvirtino valtį ir nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) k. 2022 m. rugsėjo mėn. dar kartą nuvažiavo prie Kretuono ežero, tik šįkart nuo geležinkelio pusės. Ten buvo 6 ar 8 valtys, jis pjūkliuku nupjovė grandines, kuriomis dvi valtys buvo pritvirtintos prie kranto. Nutempė valtis arčiau automobilio su priekaba, su automobiline gerve jas prikėlė ir su kalbiu traukė. Pirmiausiai į priekabą įdėjo žalią medinę valtį, o ant viršaus „Kazanka“. Abi valtis nusivežė pas save į namus. Vasarą jomis naudojosi, žvejojo. Maždaug vasario mėnesį pervežė į fermą. Skelbiu.lt internetiniame tinklapyje rado skelbimą, kad asmuo norėtų pirkti valtį „Kazanka“, paskambino jam, jo prašymu atsiuntė jam kelias valties nuotraukas, susitarė susitikti. Kai atvyko asmuo, su kuriuo buvo susitaręs susitikti dėl valties, suprato, kad tai pavogtos valties savininkas, nes jis prisistatė, be to, atvyko kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnams pripažino, kad jis vienas pavogė visas tris pas jį rastas valtis. Gailisi taip pasielgęs. 2023 m. liepos mėn. buvo be apykojės, nors vis dar buvo vykdoma intensyvi jo priežiūra atidėjus arešto bausmės vykdymą. Probacijos pareigūnai atvažiavo ir nuėmė apykoję, nes baigėsi įrangos naudojimosi terminas, reikėjo ją grąžinti ar pan. Abu kartus važiavo jam priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) bei savadarbe priekaba. Neturėdamas automobilio su priekaba nebūtų galėjęs pavogti valčių, nes gyvena už 35 ar 40 km nuo ežero. Pirmojoje valtyje „Kazanka“ irklų nebuvo, antrojoje valtyje „Kazanka“ irgi, regis, nebuvo irklų, o medinė valtis buvo su irklais. Sutinka su kaltinamajam akte nurodytomis valčių, grandinės, spynos ir medinės valties irklų verte. L. K. atlygino 600 Eur žalos ir jis nurodė, kad daugiau jam pretenzijų neturi. I. K. valtis buvo grąžinta, todėl mano, kad jo civilinis ieškinys nepagrįstas. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio mano, kad jis nėra pagrįstas, nes duomenys apie tai, kad jis ieškodamas valties nuomojosi valtį, droną nepagrįsti įrodymais. Jis nelaužė 2023 m. liepos mėn. apvogtos valties suoliuko, kylio nepažeidė, techninę lentelę nupjovė, nes pagal ją galima identifikuoti valtį ir jos savininką. Pripažįsta, kad nupjovus techninę lentelę valtis prarado dalį savo vertės, bet mano, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepagrįstai teigia, kad be lentelės valtis prarado net ketvirtadalį savo vertės.
Dėl kaltinamojo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
5.1. 2023 m. spalio 3 d. per ePolicija gautas I. K. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. spalio 2 d. atvykus prie Kretuono ežero nerado valties „Kazanka“, kuri pagamintas iš diuraliuminio. Buvo palikti tik irklai. Valties svoris su mediniu dugnu apie 140 kg. Įvyko data ar laikotarpis: nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. spalio 3 d. 6.17 val. Vieta: (duomenys neskelbtini), vieša erdvė, ežero pakrantė. Padaryta 1 200 Eur (1 t., b. l. 49–53);
5.2. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2022 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38726-22 pagal I. K. pareiškimą, kad jam 2022 m. spalio 2 d. atvykus prie Kretuono ežero nerado valties „Kazanka“, kuri pagamintas iš diuraliuminio. Buvo palikti tik irklai. Valties svoris su mediniu dugnu apie 140 kg. Nuostolis 1 200 Eur (1 t., b. l. 1–4); I. K. informuotas apie pardėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 5–6); ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tikslinga stabdyti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 23–24); prokurorės 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu ikiteismini tyrimas Nr. 01-1-38726-22 sustabdytas (1 t., b. l. 25–27); apie priimtą nutarimą informuotas I. K. (1 t., b. l. 28, 29–30);
5.3. 2022 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra Švenčionių r., Kretuono ežero pakrantė, koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (WGS). Įvykio vietoje yra dvi medinės ir viena metalinė valtys, kurios prirakintos prie pakrantėje esančių medžių. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 55–62);
5.4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. spalio 11 d. nutarimu I. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 76–78);
5.5. L. K. 2022 m. lapkričio 23 d. protokole–pareiškime nurodoma, kad Švenčionių r. sav., Kretuono ežere, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. buvo pavogta prirakinta žalios spalvos medinė valtis, padaryta 500 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 91–95);
5.6. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 23 d. Švenčionių r. PK padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44461-22 pagal L. K. protokolą–pareiškimą, kad Švenčionių r. sav., Kretuono ežere, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. buvo pavogta prirakinta žalios spalvos medinė valtis, padaryta 500 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 7–11); L. K. informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 12–13); ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tikslinga stabdyti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 31–32); prokuroro 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44461-22 sustabdytas (1 t., b. l. 33–34);
5.7. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu L. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 123–125);
5.8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. K. pateikė jam priklausančios valties nuotraukas (1 t., b. l. 107–109, 110–115);
5.9. 2022 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kretuono ežero pakrantė kordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra apsnigta, pėdsakų nesimato, teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Prie medžio, kur buvo prirakinta medinė valtis, pėdsakų asmeniui identifikuoti nėra. Medyje matėsi senos kirtimo žymės. Vanduo nuo kranto į ežero gilumą apie 10 metrų atstumu yra užšalęs. Lede matosi senos užšalusio ledo nuolaužos (1 t., b. l. 98–104);
5.10. Švenčionių r. PK pareigūno 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. vasario 13 d. Švenčionių r. PK padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05602-22 dėl valties vagystės iš Kretuono ežero, Švenčionių r. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. A. K. pastebėjo, kad pavogta jo valtis, kuri buvo Kretuono ežere prie kanalo, Švenčionių rajone. Valtis „Kazanka“ pagaminta iš diuraliuminio. Valtis buvo pavogta laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 15 d.. Jam padarytas nuostolis 1 200 Eur. Pateikė valties nuotraukas, kurios darytos 2022 m. vasarą. 2023 m. vasario 9 d. A. K. patalpino skelbimą į internetinę svetainę „Skelbiu“, kad ieško valties „Kazanka“. 2023 m. vasario 9 d. gavo SMS žinutę iš numerio 861278658, kad turi valtį „Kazanka“. A. K. paskambino į numerį 861278658 ir paprašė, kad atsiųstu nuotraukos į „Viber“. Kada jis pamatė nuotraukos iš karto suprato, kad tai jo valtis, kuri buvo pavogta Kretuono ežere liepos mėn. 2022 metais. Atliekant neatidėliotinus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad minėta valtį parduoda S. N.. Taip pat nustatyta, kad galimai vogtą valtį jis laiko pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai A. N.. Buvo priimtas nutarimas atlikti neatidėliotiną kratą adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu pastate buvo rasta ir paimta valtis „Kazanka“. Šalia pastato Dysnų ežero pakrantėje buvo rastos dar dvi valtys. Viena valtis „ Kazanka“, kitą medinė žalios spalvos. S. N. pareiškė, kad visass 3 valtis jis pavogė iš Kretuono ežero, Švenčionių r. Nustatyta, kad dėl kratos metu rastų ir paimtų dviejų valčių vagysčių Švenčionių r. PK yra atliekami ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-44461-22, Nr. 01-1-38726-22. Tikslinga ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-05602-23, 01-1-44461-22, 01-1-38726-22 perduoti, kadangi nustatytas asmuo galimai padaręs minėtas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 37–39);
5.11. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tikslinga sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-44461-22, Nr. 01-1-38726-22 ir Nr. 01-1-05602-22 (3 t., b. l. 100–103, 104–107);
5.12. Prokurorės 2023 m. kovo 29 d. nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-44461-22, Nr. 01-1-38726-22 ir Nr. 01-1-05602-22, tyrimui suteikiant bendrą Nr. 01-1-38726-22 (1 t., b. l. 40–42); apie tai pranešta I. K., L. K. ir A. K. (1 t., b. l. 43–44, 45–46, 47–48);
5.13. A. K. 2023 m. vasario 13 protokole–pareiškime nurodoma, kad 2022 m. liepos 15 d. jis pastebėjo, kad pavogta jo valtis, kuri buvo Kretuono ežere prie kanalo, Švenčionių rajone. Valtis „Kazanka“ pagaminta iš diuraliuminio. Valtis buvo pavogta laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 15 d. d. Jam padarytas nuostolis 1 200 Eur. Pateiks valties nuotraukos kurios darytos 2022 m. vasara. Jis 2023 m. vasario 9 d. patalpinou skelbimą į internetinę svetainę „Skelbiu“, kad ieško valties „Kazanka“. 2023 m. vasario 9 d. gavo SMS žinutę iš numerio (duomenys neskelbtini), kad turi valtį „Kazankė“. Jis paskambino į numerį (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad atsiųstu nuotraukos į „Viber“. Kai pamatė nuotraukas iš karto suprato, kad tai jo valtis, kuri buvo 2022 m. liepos mėn. pavogta Kretuono ežere. Susitarė su žmogumi, kad 2023 m. vasario 13 diena atvažiuos ieškoti valties. 2023 m. vasario 13 d. jis jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuos, jis jam atsiuntė adresą: (duomenys neskelbtini). Jie kartu su policijos pareigūnais nuvyko minėtu adresu ir ten buvęs vyras jiems parodė valtį, kurią iš karto atpažino pagal grindis, kurias darė savo rankomis, pagal įlenkimą ant dešinio borto, pagal sėdynės, pagal kryžių, kurį nupiešė jo vaikai ant kairiojo sparno. Minėtą valtį jis turi 11 metų, todėl labai gerai žino savo valtį. Ankščiau į policiją nesikreipė, kadangi nesitikėjo, kad valtis atsiras (1 t., b. l. 161–166);
5.14. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2023 m. vasario 13 d. Švenčionių r. PK padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05602-22 pagal A. K. protokolą–pareiškimą, kad Švenčionių r. sav., Kretuono ežere, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 15 d. buvo pavogta priklausanti valtis „Kazanka“ (1 t., b. l. 14–20); A. K. informuotas apie pardėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 21–22);
5.15. A. K. pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota jo valtis (1 t., b. l. 167, 168);
5.16. ikiteisminio tyrimo metu A. K. pateikė pramoninio laivo bilietą Nr. 009567, patvirtinantį, kad jam priklauso pilkos spalvos irklinė valtis „Kazanka“ (1 t., b. l. 68; 2 t., b. l. 9–10);
5.17. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. vasario 13 d. nutarimu A. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 197–199);
5.18. 2023 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kretuono ežero kanalas, Švenčionių r., koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vieta kur buvo valtis, apsnigta, kanalas padengtas ledu. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 172–178);
5.19. 2023 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nurodoma, kad siekiant patikslinti įvykio vietos adresą, apžiūrima įvykio vieta Kretuono ežero kanalas, Švenčionių r., koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodyta vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 179–184);
5.20. ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2023 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą daryti neatidėliotiną kratą pas S. N., jo motinai A. N. priklausiančiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nes ten gali būti valtis, kuri 2022 m. liepos mėn. buvo pavogta Kretuono ežere, Švenčionių r. sav., ieškoma – valties (2 t., b. l. 12–14);
5.21. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. N. (2 t., b. l. 39–40);
5.22. kratos protokolas patvirtina, kad 2023 m. vasario 13 d. pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta diuraliumininė valtis „Kazanka“, dugnas raudonos spalvos, bortai ir vidus pilkos spalvos, suoliukai mediniai, ant grindų medinės grotos. Šalia pastato ežero esančioje pakrantėje rastos ir paimtos dvi valtys: viena valtis medinė, žalios spalvos, kita diuraliumininė valtis „Kazanka“, dugnas raudonos spalvos, bortai ir vidus pilkos spalvos, ant grindų tamsiai rudos spalvos plokštės. Iš viso paimtos trys valtys. S. N. pareiškė, kad visos trys valtys pavogtos nuo Kretuono ežero, esančio Švenčionių r. sav. (2 t., b. l. 15–31);
5.23. prokuroras 2023 m. vasario 14 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas patvirtinti procesinės prievartos priemonės – kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) teisėtumą (2 t., b. l. 35–36);
5.24. ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas ir patvirtinta 2023 m. vasario 13 d. atliktos A. N. priklausiančiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) kratos teisėtumas (1 t., b. l. 37, 38);
5.25. 2023 m. vasario 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti trijų valčių, paimtų 2023 m. vasario 13 d. kratos metu, apžiūros rezultatai. Valtis „Kazanka“ sidabrinės spalvos, dugnas šviesiai rudas, pagaminta iš diuraliuminio, valtyje yra du mediniai suolai, ant dugno medinės grotos, galinėje dalyje iš abiejų pusių du praplatėjimai „sparnai“, ant kairės pusės „sparno“ yra juodos spalvos „X“ raidė, ant kairiojo borto priekyje yra neįskaitomas ženklas, valties ilgis 470 cm, borto aukštis 50 cm, galinės dalies plotis 160 cm, valties plotis 130 cm. Kita valtis „Kazanka“ sidabrinės spalvos, dugnas šviesiai rudas, pagaminta iš diuraliuminio, valtyje suolų nėra, ant dugno dvi tamsiai rudos spalvos plokštės, ant kairiojo borto priekyje yra neįskaitomas ženklas, valties bortuose, viršuje, vidinėje pusėje yra daug skylių, valties priekinėje dalyje yra kiaurymė, valties ilgis 470 cm, borto aukštis 50 cm, galinės dalies plotis 120 cm, valties plotis 130 cm, Medinė valtis, žalios spalvos, viduje yra keturi mediniai suolai, priekyje yra metalinė kilpa, valties ilgis 470 cm, borto aukštis 50 cm, valties plotis 130 cm. apžiūros rezultatai užfiksuoti nuotraukose (2 t., b. l. 41–53);
5.26. 2023 m. kovo 30 d. daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole nurodoma, kad iš trijų pateiktų daiktų nukentėjusysis A. K. atpažino jam priklausančią valtį „Kazanka“. Valtį atpažino pagal medines groteles, iksą ant kairiojo šono, iš bendro nusidėvėjimo vaizdo (2 t., b. l. 72–79);
5.27. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. kovo 30 d. nutarimu valtis „Kazanka“,2023-02-13 kratos metu paimta iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) grąžinta A. K. (2 t., b. l. 80–85);
5.28. 2023 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad papildomai, siekiant detaliau užfiksuoti valties individualius požymius, apžiūrima medinė valtis, paimta 2023 m. vasario-13 d. kratos metu pas S. N. iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Medinė valtis yra žalios spalvos, viduje yra keturi mediniai suolai, priekyje yra metalinė kilpa, valties ilgis 470 cm, borto aukštis 50 cm, valties plotis 130 cm. Valties gale yra trumpiausias suolas iš dviejų lentelių, už jo esantis suolas yra vientiso medžio, tik ties viduriu – 44 cm nuo vieno valties šono, 53 cm nuo kito valties šono yra medžio šaka, už šio suolo esantis suolas taip pat yra vientisas ir turi 3 medžio šakas, kurios yra išsidėsčiusios: dvi lygiagrečiai viena kitos 64 cm nuo vieno valties krašto, 41 cm nuo kito valties krašto, trečioji šaka yra prie pat kito valties krašto. Ties valties priekiu dugne matyti kiek platesni plyšiai tarp dugne durtų lentų, kurie yra pageltę. Valties priekyje, išorinėje valties dalyje, 45 cm aukštyje matuojant statmenai nuo žemės, yra įsuktas metalinis žiedas, ties juo yra įpjova. Tarp antro ir trečio suolo, išorėje valties viršuje, yra prisukta po vieną metalinę lizdavietę irklams. Irklų prie valties nėra. Tiek išorėje, tiek viduje valtis pasibraižiusi, nuskelti nedideli ploteliai medžio, valtyje ant grindų smėlis, dulkės (2 t., b. l. 54–62);
5.29. 2023 m. balandžio 4 d. Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole nurodoma, kad iš trijų pateiktų daiktų nukentėjusysis L. K. atpažino jam priklausančią medinę valtį. Valtį atpažįsta iš formos, dydžio, spalvos, iš gale pritvirtinto kablio, iš grindyse trūkusios lentos, iš irklų lizdaviečių, iš plataus suoliuko valties gale. (2 t., b. l. 90–95);
5.30. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu valtis „Kazanka“,2023 m. vasario-13 d. kratos metu paimta iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) grąžinta L. K. (2 t., b. l. 96–101);
5.31. 2023 m. balandžio 6 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad papildomai, siekiant detaliau užfiksuoti valties individualius požymius, apžiūrima valtis „Kazanka“, paimta 2023 m. vasario-13 d. kratos metu pas S. N. iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Valtis sidabrinės spalvos, dugnas šviesiai rudas, pagaminta iš diuraliuminio, valtyje suolų nėra, ant dugno dvi tamsiai rudos spalvos plokštės, ant kairiojo borto priekyje yra neįskaitomas ženklas žalios spalvos raidėmis ir skaičiais, valties bortuose, viršuje, vidinėje pusėje yra daug skylučių, valties priekinėje dalyje yra kiaurymė, ant jos nėra dangčio. Valties priekinėje dalyje, kur turėtų būti daiktadėžė, išpjautas viršutinis segmentas. Tiek išorėje, tiek viduje valtis pasibraižiusi, parūdijusi, palankstyta, valtyje ant grindų smėlis, dulkės. Valtis be irklų. Valties ilgis 470 cm, borto aukštis 50 cm, galinės dalies plotis 120 cm, valties plotis 130 cm (2 t., b. l. 63–71);
5.32. 2023 m. balandžio 6 d. daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole nurodoma, kad iš trijų pateiktų daiktų nukentėjusysis I. K. atpažino jam priklausančią valtį „Kazanka“. Valtį atpažįsta iš jos formos, diuraliuminio rėmo, spalvos, iš išpjauto priekinėje dalyje viršutinio segmento, iš prigręžiotų skylių borto kraštuose, iš to, kad nėra priekyje balasto apsauginio dangčio (2 t., b. l. 106–114);
5.33. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu valtis „Kazanka“,2023 m. vasario13 d. kartos metu paimta iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) grąžinta I. K. (2 t., b. l. 115–117);
5.34. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma S. N. pateikė tris mobiliojo ryšio telefonus: „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „CAT“, IMEI (duomenys neskelbtini), 357876080543889, „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 118–121);
5.35. 2023 m. vasario -21 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti iš S. N. paimtų mobilaus ryšio telefono „CAT“, IMEI (duomenys neskelbtini), 357876080543889, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai. Mobilaus ryšio telefone „CAT“ yra įdėta „PILDYK“ SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (paskutinis skaičius neaiškus). Įjungus telefoną ir apžiūrėjus jo turinį, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra Mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), įjungus ir apžiūrėjus jo turinį, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Mobilaus ryšio telefone „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įdėta „Bitė“ SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), taip pat įdėta micro SD atminties kortelė Adata 32. Apžiūrint MRT turinį nustatyta, kad aplankale „Galerija“ yra nuotrauka, kurioje nufotografuota valtis „Kazanka“, kuri stovi krantinėje, šalia kurios stovi dar trys valtys. Pritraukus nuotrauką iš arčiau, matyti, kad ant valties kairiojo sparno išpieštas X formos ženklas. Įėjus į nuotraukos išsamią informaciją, matyti, kad nuotrauka padaryta 2022 m. liepos 13 d. 12.42 val. nuotraukos pavadinimas „20220713_124235.jpg“. Nuotrauka daryta mobilaus ryšio telefonu „Samsung SM-N986B“. Taip pat yra padarytos septynios kitos nuotraukos, kuriose nufotografuota valtis „Kazanka“, iš nuotraukų matyti, kad jos darytos pastate, kurios darytos 2023 m. sausio 12 d.: 13.03 val. nuotraukos pavadinimas „20230112_130326.jpg“, 13.13 val. nuotraukos pavadinimas „20230112_131357.jpg“, 13.14 val. nuotraukų pavadinimai „20230112_131407.jpg“, „20230112_131424.jpg“, „20230112_131439.jpg“, „20230112_131447.jpg“, 13.15 val. nuotraukos pavadinimas „20230112_131540.jpg“; nuotraukos darytos telefonu „Samsung SM-N986B“. Tame pačiame pastate yra dar vienuolika valties „Kazanka“ nuotraukų, darytų 2023 m. sausio 31 d.: 11.19 val. nuotraukų pavadinimai „20230131_111911.jpg“, „20230131_111918.jpg“, „20230131_111927.jpg“, „20230131_111933.jpg“, „20230131_111948.jpg“, 11.20 val. nuotraukų pavadinimai „20230131_112019.jpg“ ir „20230131_112023.jpg“, 11.22 val. nuotraukų pavadinimai „20230131_112212.jpg“, „20230131_112223.jpg“, „20230131_112229.jpg“, „20230131_112242.jpg“; nuotraukos darytos telefonu „Samsung SM-N986B“. Atidarius susirašinėjimo ir garso/vaizdo pokalbių programėlę „Viber“, matyti užvardintas kontaktas kaip „Kazanka Vilnius“, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Susirašinėjimo pradžia 2023 m. vasario 10 d. 10.12 val. Susirašinėjime matyti, kad dalis S. N. SMS žinučių yra ištrintos, likęs susirašinėjimas yra: 2023 m. vasario 10 d. 10.27 val. A. K. SMS žinutė: „Tai nuotraukų laukiu. Su dorais tai pasidarysiu. Plaukiant žemupyje ir dar keletas vietų dykai būtini. Šiaip ežere ne. Bet tą aš jei sutarsim pasidarysiu“. 2023 m. vasario 13 d. 12.20 val. S. N. SMS žinutė: „(duomenys neskelbtini).“ (2 t., b. l. 122–156);
5.36. įtariamojo S. N. 2023 m. vasario 13 d. nuoširdžiame prisipažinime nurodoma: „Aš S. N. šių metų rudenį tikslios datos neatsimenu su automobiliu Ford galaxy privažiavau prie Kretuono ežero nuo geležinkelio prie kranto. Ten stovėjo aliumininė kazankė. ir medins laivas. nupjovus kazankės ir medinės valties grandines aš užsikroviau abi valtis ant priekabos ir nuvažiavau. Y namus ten nukroviau valtis. (duomenys neskelbtini) gatvės prie kranto ir ten palikau. Krantas kuriame išsikroviau valtis priklauso mano tevams.“ (3 t., b. l. 1);
5.37. įtariamojo S. N. 2023 m. vasario 13 d. nuoširdžiame prisipažinime nurodoma: „Aš S. N.. Šių metų rudenį tikslios datos neatsimenu su automobiliu Ford Galaxy privažiavau prie kretuono ež. prie kanalo pamačiau stovinčia valtį kazankė kuri buvo prirakinta grandine. nupjoviau su metalo pjukliuku. pasikroviau į prikabinta priekaba. nusivežiau valtį į namus. ir pasidėjau į ferma. Internetiniame skelbime skelbiu.lt kad žmogus jiesko įsigiti valties. aš jam ir pasiūliau turima vokta valtį. už 800 Eur pasiūliau. Kartu su pirkėju atvyko policijos pareigūnai. pirkėjas atpažino kad tai yra jo pavogta valtis. nusikaltimo padariau vienas. dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailiuosi.“ (3 t., b. l. 2);
5.38. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. K. paaiškino, kad jam priklausanti valtis „Kazanka“ yra pilkos spalvos. Paskutinį kartą su savo valtimi žvejoje maždaug 2022 m. rugpjūčio 24 d., todėl taip nurodė pareiškime policijai. Bet 2022 m. spalio 2 d. atvykę jau nerado savo valties, tik irklus. Dar dieną ar dvi pats ieškojo valties, bet vėliau nusprendė pranešti policijai. Vėliau iš motinos sužinojo, kad yra pavogta ir brolio A. K. valtis „Kazanka“. Kai sužinojo, kad dingo A. K. valtis, savo valtimi dar naudojosi. Po to, kai dingo jo valtis, sužinojo, kad dingo ir sūnaus L. K. valtis. Nežinojo, kad sūnus susipirko žalios spalvos medinę valtį, kuri buvo prirakinta netoli nuo jo valties. Jo valties vertė 1 200 Eur. Pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako, nes valtis jam grąžinta (4 t., b. l. 10–16);
5.39. 2023 m. liepos 25 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo I. K. parodymai. Nukentėjusysis I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo valtis buvo pilkos spalvos. Kretuono ežere stovėjo apie 10 metų. Jam padaryta 1 200 Eur žala (1 t., b. l. 65–67). Papildomai paaiškino, kad 2022 m. spalio2 d. apie 22 val. jis atvyko prie Kretuono ežero, (duomenys neskelbtini), kur pakrantėje stato savo valtį ir pamatė, kad nėra jo valties. Valtis buvo su irklais, irklai buvo išimti ir atremti į medį, o valties nebuvo. Valtis buvo prirakinta, cinkuotos suvirintos grandys, kurių žiedai 3 cm dydžio. Grandinė buvo apvyniota aplink pakrantėje augantį medį, o kita dalimi perverta per valties priekyje esančią rankenėlę ir sukabinta spyna. Grandinės su spyna irgi nebuvo, kaip ir valties. Paskutinį kartą valtį matė ir viskas buvo tvarkoje 2022 m. rugpjūčio-24 d. 20.00 val. Irklai nebuvo rakinami, ar kitaip pritvirtinami, tiesiog buvo įdėti ir palikti valtyje. Valties įsigijimo dokumentų neturi, bet valtį galėtų atpažinti. Jos pavadinimas yra „Kazanka“. Jo valtis buvo diuraliuminio lydinio, pagaminta gamykliniu būdu Kazanėje, (duomenys neskelbtini), valtis buvo metalo spalvos, nedažyta, apačia tik šiek tiek dažyta rusvai. Ji buvo išskirtinė, nes priekinėje dalyje buvo išpjautas vienas viršutinis segmentas, kuri iki išpjovimo buvo naudojamas kaip daiktadėžė. Palei borto kraštus buvo prigręžiota skylių, maždaug kas 20-30 cm. Valtyje buvo nuimtas priekyje balasto apsauginis dangtis. Valties dugnas poroje vietoje buvo pakapotas kirviu, tai tiek dugne, tiek valties viduje matosi to sluoksnio pakitimai. Pagal šiuos požymius ir galėtų atpažinti savo valtį. Valtį vertina 1 200 eurų. Dėl vagystės jam padaryta turtinė 1 200 Eur žala. Dėl grandinės su spyna, kuria buvo pritvirtinta valtis, žala yra mažareikšmė, tai jos net nevertins. Kas galėjo įvykdyti vagystę, nežino. Asmens vardu S. N. nepažįsta (1 t., b. l. 83–86). Valtis, kuri iš jo buvo pavogta, jam grąžinta, todėl civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereikš (1 t., b. l. 87–89);
5.40. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. K. nurodė, kad atvyko prie Kretuono ežero, nerado savo naujos medinės valties, išsikvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavo į vietą, ją apžiūrėjo. Po kelių savaičių gavo pranešimą, kad dėl duomenų trūkumo nutraukė tyrimą. Gal po mėnesio sužinojo, kad atsirado dėdės ir tėvo valtys, abi „Kazanka“. Paskui pareigūnai pranešė, kad rado ir jo valtį. Jo valtis buvo medinė, žalios spalvos, su dviem žaliais mediniais irklais, prirakinta prie medžio su grandine ir spyna. Paskutinį kartą valtimi naudojosi 2022 m. rugsėjo 3 d. Žinojo, kad dėdės A. K. valtis dingo, jis prašė plaukiojant po ežerą jos paieškoti, gal brakonieriai pasinaudojo ir numetė kur į krūmus, tačiau niekur dėdės valties nematė. Toje vietoje, kur jis laikė prirakintą savo valtį, buvo ir kitų valčių: gal 5 ar 6, už 20-30 metrų dar kelios valtys buvo. Tėvo valtis buvo šalia, jis kartais prie to paties medžio prirakindavo savo valtį. Kai paskutinį kartą žvejojo su savo valtimi, tėčio valties jau nebuvo, žinojo, kad ji pavogta. Pamena, kad dar pagalvojo, kad dėdės ir tėvo valtys iš diuraliuminio, gal jo medinės niekas neims, bet vėliau dingo ir jo valtis. Žino, kad dėdė pagal skelbimą Skelbiu.lt nuvyko su policijos pareigūnais ir surado valtis. Jo valtis buvo prirakinta metaline grandine, kurios vienas galas pritvirtintas prie valties, o kitas galas apjuostas aplink šalia augusį medį, abu valties irklai perkišti per grandinę, grandinės abu galai surakinti spyna. Tais metais pirmąkart valtis buvo nuleista į vandenį, valtį pirko už 500 Eur, todėl, jo vertinimu, vagystės metu ji buvo verta 500 Eur. Kartu su valtimi dingo ir maždaug 3 ar 4 metrų ilgio grandinė, spyna, irklai, kurių vertė tinkamai nurodyta kaltinamajame akte. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, tačiau kaltinamasis atlygino jam žalą sumokėdamas jam 600 Eur. Vertina, kad visa nusikalstama veika jam padaryta žala yra atlyginta, todėl daugiau pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio atsisako (4 t., b. l. 10–16);
5.41. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2022 m. liepos 15 d. atvyko su kolegomis prie Kretuono ežero į žvejybą ir nerado savo valties. Paskutinį kartą su ja žvejojo 2022 m. liepos 10 d. Ten, kur jis laikė valtį krantas itin aukštas, be to, valties „Kazanka“ dugnas specifinis, traukiant valtį į krantą paliktų žymė, bet jokių valties ištraukimo žymių nematė, todėl nusprendė jos ieškoti. Kartais būna taip, kad brakonieriai paima valtį, pasinaudoja ir numeta į nendrynus. Ten valčių nuomos punktų nėra, todėl vietiniam gyventojui sumokėjo 20 Eur ir išsinuomojo jo valtį, pats plaukiojo po ežerą ir ieškojo savo valties. Žmogui sumokėjo pinigus grynais, jokio kvito negavo. Kelis savaitgalius ieškovo valties, važinėjo ir klausinėjo vietinių gyventojų, su dronais badė ieškoti valties, bet nieko nerado. Dar kelias dienas važinėjo per metalo supirkimo punktus. Prašė sūnėno L. K. irgi plaukiojant pasidairyti jo valties. Iškart nesikreipė į policiją, tikėjosi pats surasti, netikėjo, kad policija gali surasti jo valtį, žinojo, kad dėl jo brolio ir sūnėno valčių vagystės buvo sustabdyti tyrimai. Pagalvojo, kad prieš sezoną gal vagys norės parduoti valtį, todėl parašė skelbimą, kad pirktų valtį „Kazanka“. Tą pačią dieną ar kitą atsirado pardavėjas, paskambino, kad turi. Paprašė atsiųsti nuotraukas. Pamatęs nuotraukas suprato, kad tai jo valtis, nes ji turėjo specifinių bruožų: vaikai buvo nupiešę iksą, sulūžusi viena suoliuko lenta. Pasakė pardavėjui, kad norėtų apžiūrėti valtį, susitarė susitikti. Tuomet nuvyko į Švenčionių r. PK ir parašė pareiškimą, su pareigūnais vyko apžiūrėti tos valties, vienas pareigūnas važiavo kartu su juo automobiliu, o kiti iš paskos. Kai atvažiavo į Ignalinos r., jį pralenkė vienas vairuotojas, suprato, kad tai pardavėjas, su kuriuo buvo susitaręs susitikti. Važiavo jam iš paskos ir atvyko prie kažkokio angaro ar tai senos fermos, kurioje buvo jo valtis. Iškart pasakė, kad tai jo valtis, kuri buvo iš jo pavogta. Pareigūnams taip pat nekilo abejonių, kad tai jo valtis, nes jis buvo rodęs savo valties nuotraukas, susirašinėjimą su pardavėju. Kaltinamasis prisipažino, kad pavogė šią valtį iš Kretuono ežero. Pareigūnai atliko kratą ir rado jo brolio bei sūnėno valtis. Jo valtį uždėjo ant priekabos, su kuria jis atvažiavo. Policijos komisariate kaltinamasis prisipažino pavogęs ir jo brolio valtį „Kazanka“. Dėl valties paieškų patyrė išlaidų: kelionės iš Vilniaus į Švenčionių r., tris kartus nuomojosi valtį iš vietinių, kaskart sumokėdavo po 20 Eur už nuomą, taip pat sumokėjo 80 Eur už droną su operatoriumi (pats nemoka naudotis dronu, todėl samdė žmogų, kuris moka jį valdyti, nenorėjo virš ežero mokytis valdyti droną). Iš pradžių paliko valtį su priekaba komisariate, tyrėjai leidus atsiimti valtį namie pamatė, kad nebėra techninės lentelės, ant kurios nurodyti valties techniniai parametrai, pagal kurią galima identifikuoti valtį bei jos savininką. Dėl šios lentelės nebuvimo valtis prarado vertę. Nors valtį turi daugiau nei 20 m., kurį laiką nereikėjo jos registruoti, todėl pagal dokumentus (valties registraciją) valtis jam priklauso 11 m. Ikiteisminio tyrimo metu taip ir nurodė, tačiau tyrėja pasakė, kad geriau rašys 11 m., nes taip yra pagal dokumentus, jis tam neprieštaravo, todėl ikiteisminio tyrimo apklausos protokole buvo nurodyta, kad valtį jis turi 11 m. Labai rūpinosi ir prižiūrėjo savo valtį. Dėl savo originalumo vagystės metu ji buvo verta mažiausiai 1 600 Eur, bet be lentelės ji verta tik 1 200 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad valties vertė yra 1 200 Eur jau įvertinęs valties nuvertėjimą dėl lentelės nebuvimo. Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti vertės sumažėjimą, t. y. 400 Eur. Taip pat buvo sulaužyta suoliuko lenta. Jo pateiktose nuotraukose „20230702_143124“ ir „20230702_143148“ užfiksuotas sulaužytas suoliukas. Iki vagystės buvo sulūžusi tik nuotraukoje „20230702_143124“ matoma vidurinė lenta. Dėl tos lentos pretenzijų neturi, bet po vagystės sulaužyta ir kita suoliuko lenta, kurią reikės pakeisti. Šiuos darbus vertina 20 Eur suma, Taip pat pažeistas valties kylis, nuotraukose „20230702_144035“ ir „20230702_144017“ matyti, kad kylis nubrozdintas ir įskilęs, tikriausiai buvo traukta per betoną. Angaras, kuriame jis rado savo valtį buvo betoninėmis grindimis. Vertina, kad kylio remontas kainuos 120 Eur, nors realiai, tikėta patirs didesnių išlaidų dėl kylio remonto, nes iki šiol nerado meistro, kuris sutiktų jį tvarkyti. Vertina, kad dėl vagystės jam buvo padaryta 800 Eur dydžio neturtinė žala, nes jis ir jo šeima mėgsta laisvalaikį leisti Lietuvoje prie ežerų. Daug laiko sugaišo ieškodamas valties, šio laiko negalėjo skirti šeimai, draugams. Taip pat neteko galimybės su šeima ir draugais žvejoti. Brangina savo valtį, todėl jos netekęs itin pergyveno, stengėsi pats ją surasti. Netiki, kad kaltinamasis vienas pats tuo pačiu metu galėjo pavogti ir medinę valtį ir brolio „Kazanka“, nes valtys sunkios, jas reikia gana aukštai pakelti, be to, kaži ar į jo priekabą būtų buvę galima tokį svorį pakrauti ir transportuoti (4 t., b. l. 10–16);
5.42. teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. Jis kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko ikiteisminį tyrimą dėl I. K., L. K. ir A. K. valčių vagysčių. A. K. internete įdėjo skelbimą, pagal nuotraukas atpažino savo valtį „Kazanka“, susitarė su pardavėju susitikti, todėl 2023 m. vasario mėn. kartu su A. K. važiavo į Ignalinos r. sav. Kitu tarnybiniu automobiliu, be skiriamųjų policijos ženklų, iš paskos važiavo jo kolegos policijos pareigūnai Tomas Šavdinis, Vidas Builis, Marius Šapovalas. Nuvykus į vietą A. K. iškart atpažino savo valtį, jam taip pat nekilo abejonių, kad tai yra A. K. valtis, nes rodė valties nuotraukas, paaiškino skiriamuosius požymius: ant sparno piešinys, sėdynės, borto įlenkimas. Jis prisistatė, kad yra policijos pareigūnas, parodė pažymėjimą. buvo atlikta krata, kurios metu rastos dar dvi valtys, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. S. N. dar įvykio vietoje prisipažino pavogęs visas tris valtis, nurodė, kad pavogė A. K., po to iš Kretuono ežero kanalo, esančio nuo geležinkelio pusės, pavogė kitas dvi valtis, kurios rastos kratos metu. Komisariate kaltinamasis pats ranka surašė prisipažinimą dėl valčių vagystės. Jo rašytinis prisipažinimas sutapo su jo pateiktas paaiškinimais, pateiktais vietoje, kurioje rastos valtys. A. K. valtis buvo angare ar senoje fermoje, ant betonuotų grindų. Visi padėjo valtį pakelti ant priekabos, su kuria buvo atvykęs A. K.. Kitos vis valtys buvo ežero pakrantėje. Jas pakrovė ant kaltinamojo priekabos ir atvežė į policijos komisariatą, visi padėjo pakrauti, pats važiavo kartu su kaltinamuoju jo automobiliu „Ford Galaxy“ į Švenčionių r. PK. Nei įvykio vietoje, nei komisariate A. K. nereiškė jokių pretenzijų dėl valties kokybės, bet vargu ar jis turėjo galimybę apžiūrėti kylį. Kurį laiką A. K. valtis su priekaba buvo saugoma Švenčionių r. PK, po to grąžinta jam. Jis pats kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas dalyvavo apžiūrint visas tris įvykio vietas, iš kurių pavogtos valtys. Pats turi valtį „Kazanka“, todėl puikiai žino, kad šios valties dugnas yra specifinis, jis palieka specifines žymes krante, tačiau vietoje, kurioje A. K. laikė savo valtį, jokių žymių nebuvo, bet buvo praėję nemažai laiko nuo vagystės iki jos suradimo, be to, buvo žiema, viskas apsnigta. Dėl praėjusio nemažo laiko nuo įvykių iki apklausos teisme, prašo vadovauti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Juos pagarsinus, patvirtino, kad davė teisingus parodymus (4 t., b. l. 67–71);
5.43. teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas. Žino, kad kolega Sergejus Platonovas tyrė trijų valčių vagystes iš Kretuono ežero. Žino, kad nukentėjusysis, kuris dalyvauja posėdyje, t. y. A. K., patalpino skelbimą, atpažino savo pavogtą valtį. Nuvažiavo kartu su nukentėjusiuoju ir kolegomis Sergejumi Platonovu, Tomu Šavdiniu, Mariumi Šapovalu į Ignalinos r. sav. Nukentėjusys iškart apžino savo valtį. Atliko kratą ir rado iš viso tris pavogtas valtis, t. y. dvi valtis „Kazanka“ ir vieną medinę valtį. Kaltinamasis nurodė, kad visas tris valtis jis vienas pats pavogė iš Kretuono ežero per du kartus. Kratos metu rastas ir paimtas valtis pakrovė ir nuvežė į Švenčionių r. PK. Nukentėjusysis turėjo priekabą, todėl jo valtį pakrovė į jo priekabą, kitas dvi valtis į kaltinamojo priekabą, kaltinamasis geranoriškai jas atvežė į komisariatą. Dėl praėjusio nemažo laiko nuo įvykių iki apklausos teisme, prašo vadovauti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Juos pagarsinus, patvirtino, kad davė teisingus parodymus (4 t., b. l. 67–71);
5.44. teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas. Žino, kad kolega Sergejus Platonovas tyrė valčių vagystes iš Kretuono ežero, pagal gautą informaciją, kad ten gali būti pavogta valtis, 2023 m. vasario mėn. vyko į Ignalinos r. Nukentėjusysis, kuris dalyvauja posėdyje, t. y. A. K., važiavo kartu su Sergejumi Platonovu, o jis kartu su kolegomis Vidu Builiu, Tomu Šavdiniu važiavo kitu automobiliu jiems iš paskos. Nuvykus į vietą ten buvęs vyras prisistatė kaip S. N., nukentėjusysis atpažino savo valtį. Kratos metu rado dar vieną valtį „Kazanka“ ir medinę. Dėl visų trijų valčių vagystės Švenčionių r. PK buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Prisistatė, parodė pažymėjimus, paaiškino, kodėl atvyko. Paskelbus nutarimą neatidėliotinai daryti kratą, kaltinamasis nurodė, kad daugiau vogtų daiktų neturi, tačiau kratos metu radus dar dvi valtis, prisipažino, kad jis ir jas pavogė iš Kretuono ežero. Kaltinamasis surašė prisipažinimą. Teigė, kad valtis pavogė per du kartus. Pirma pavogta valtis stovėjo angare ant betonuotų grindų. Ją kaip savo valtį atpažino kartu atvykęs nukentėjusysis, visi ją gražiai pakėlė (nevilko per betonines grindis) ir pakrovė į nukentėjusiojo priekabą ir pristatė į komisariatą. Kitas dvi valtis į Švenčionių r. PK atvežė kaltinamasis, jie tik padėjo pakrauti. Negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų reiškęs pretenzijas dėl valties būklės, bet su juo daugiau bendravo kolega Sergejus Platonovas. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. Dėl praėjusio nemažo laiko nuo įvykių iki apklausos teisme, prašo vadovauti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Juos pagarsinus, patvirtino, kad davė teisingus parodymus;
5.45. teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas. Žino, kad kolega Sergejus Platonovas tyrė valčių vagystes, įvykdytas 2022 m. iš Kretuono ežero. Nukentėjusysis, kuris dalyvauja posėdyje, t. y. A. K., kreipėsi į policiją ir pranešė, kad patalpino skelbimą internete, iš nuotraukų atpažino savo valtį, kuri buvo pavogta. Nukentėjusysis kartu su Sergejumi Platonovu, o jis kartu su kolegomis Vidu Builiu, Mariumi Šapovalu važiavo kitu automobiliu jiems iš paskos. Visi nuvyko į Ignalinos r. esantį kaimą, kurio pavadino neprisimena. S. N. parodė vieną valtį, kuri stovėjo angare. Kaltinamasis iš pradžių nustebo, kad pavogtą valtį rado ir pirkėju apsimetė tikrasis jos savininkas. Jis prisipažino pavogęs valtį. Atlikus kratą ir jos metu radus dar dvi valtis, kurios taip pat buvo pavogtos iš Kretuono ežero, kaltinamasis prisipažino ir jas pavogęs. Surašė prisipažinimą. Teigė, kad visas tris valtis pavogė iš Kretuono ežero per du kartus. A. K. valtis angare buvo laikoma ant betonuotų grindų, pakėlė ją ir pakrovė į nukentėjusiojo priekabą, kitas dvi valtis į S. N. priekabą ir jas visas pristatė į Švenčionių r. PK. Valtis iš angaro nebuvo velkama, jie ją pakėlė. Neprisimena ar nukentėjusysis turėjo pretenzijų dėl valties. Pats kaip policijos pareigūnas atliko kaltinamojo telefonų apžiūrą, ten tarp nuotraukų rado A. K. valties nuotraukas, darytas kaip tik tuo metu kai dingo valtis, taip pat kaltinamojo susirašinėjimą su nukentėjusiuoju, jo siųstas nuotraukas nukentėjusiajam. Dėl praėjusio nemažo laiko nuo įvykių iki apklausos teisme, prašo vadovauti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Juos pagarsinus, patvirtino, kad davė teisingus parodymus;
5.46. išklausius liudytojų parodymus teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai S. P., T. Š., V. B., M. Š. nurodė, kad eina Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. 2023 m. vasario-13 d. į policiją su pareiškimu kreipėsi pilietis A. K., kad 2022 m. liepos 15 d. pastebėjo, kad pavogta jo valtis „Kazanka“, kuri stovėjo prirakinta Kretuono ežere prie kanalo, Švenčionių rajone. Nurodė, kad valtis buvo pavogta laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 15 d. A. K. nurodė, kad panašiu laikotarpiu iš to paties ežero buvo pavogtos ir jo brolio, bei brolio sūnaus valtys. Bet jos taip ir neatsirado, nors jie, iš karto pastebėję vagystes, kreipėsi į policiją. Žinodamas, kad jų valtys taip ir neatsirado, jis į policiją iš karto nesikreipė. Jis nurodė, kad, siekdamas surasti savo valtį, 2023 m. vasario 9 d. patalpino skelbimą į internetinę svetainę „Skelbiu.lt“, kad ieško valties „Kazanka“ ir 2023 m. vasario 9 d. gavo SMS žinutę iš numerio (duomenys neskelbtini), kad turi valtį „Kazanka“. A. K. paskambino numeriu (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad jam atsiųstu nuotraukos per „Viber“ programėlę. Kai jam atsiuntė valties nuotraukas, jis pamatė iš nuotraukų, kad tai jo pavogta valtis. Tuomet jis susitarė su tuo žmogumi, kad 2023 m. vasario-13 d. dieną atvažiuos pažiūrėti valties. 2023 m. vasario 13 d. jis jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuos, šis jam atsiuntė adresą (duomenys neskelbtini). Tuomet jis ir kreipėsi su pareiškimu į policiją, nurodydamas visas šias aplinkybes. Gavę tokią informaciją iš pareiškėjo A. K., Sergejus Platonovas kartu su vyresniaisiais tyrėjais Vidu Builiu, Tomu Šavdiniu ir Mariumi Šapovalu nuvyko pagal minėtą adresą. Atvykus, juos pasitiko asmuo, prisistatęs S. N.. Pas S. N. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. S. N., paskelbus nutarimą atlikti kratą, pats pareiškė, kad turi vieną pavogtą valtį, kaip paaiškėjo tai buvo A. K. valtis „Kazanka“. Kratos metu dar buvo rastos ir paimtos dvi valtys – valtis „Kazanka“, pavogta iš I. K., ir medinė valtis, kuri buvo pavogta iš L. K.. S. N. nurodė, kad tai jis pavogė šias valtis, kad jas pavogė vienas rudenį, kad atsivežė savo automobiliu „Ford Galaxy“, pakrovęs jas ant priekabos, kad jas pavogė metalo pjūkliuku atpjovęs grandines, kuriomis valtys buvo pritvirtintos. Pavogė valtis per du kartus. Iš S. N. buvo paimti jam priklausantys trys mobilaus ryšio telefonai (Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), viename iš jų aplanke „Galerija“ buvo nuotraukos, darytos liepos 13 d., sausio 31 d., kuriose buvo užfiksuota valtis „Kazanka“, o programėlėje „Viber“ buvo susirašinėjimas 2023 m. vasario-10 d., 2023 m. vasario -13 d. su A. K. dėl valties pardavimo. S. N. buvo pasiūlyta laisvu tekstu aprašyti įvykdytų vagysčių aplinkybes, jis sutiko ir aprašė savo veiksmus, dėl jų padarymo apgailestavo, priežasčių, kodėl vogė valtis, neaiškino (2 t., b. l. 164–167, 172–175, 180–183, 188–191);
5.47. teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo A. K. atsiųsti elektroniniai laiškai patvirtina, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui siuntė savo valties nuotraukas, susirašinėjimą su asmeniu, siūlančiu parduoti jo valtį (4 t., b. l. 17–29).
6. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė svetimo turto vagystes. S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 12.00 val. Kretuono ežero kanalo pakrantėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausančią valtį „Kazanka“, kadangi valtis vagystės metu buvo verta ne mažiau kaip 1 200 Eur (tai atitinka 24 MGL), todėl daroma išvada, kad kaltinamojo S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis)). Be to, S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 20.00 val. iki 2022 m. spalio 2 d. 22.00 val. Kretuono ežero pakrantėje, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – I. K. priklausančią 1 200 Eur vertės valtį „Kazanka“, todėl daroma išvada, kad kaltinamojo S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu). Be to, S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. 10.00 val. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 12.30 val. Kretuono ežero pakrantėje, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės 55.250783, 26.058712, nupjovęs 2 m ilgio grandinę, kurios vieno metro vertė 5 Eur, su spyna, kurios vertė 14 Eur, pagrobė L. K. priklausančią 500 Eur vertės medinę valtį su 90 Eur vertės irklais. Šiais savo veiksmais jis pagrobė daugiau 10 MGL vertės turtą, todėl daroma išvada, kad kaltinamojo S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu).
7. Įvertinus tai, kad kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad S. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė grandines, kuriomis valtys buvo pritvirtintinos prie kranto (3 t., b. l. 115–129), kad teisiamųjų posėdžio metu kaltinamasi nurodė tai padaręs pjūkliuku, vadovaujantis BPK 255, 256 straipsniais tikslintina, kad grandines jis nupjovė pjūkliuku. Vien aplinkybė, kad pats šis įrankis buvo surastas ir tirtas ikiteisminio tyrimo metu, savaime nereiškia, kad įrankis yra nenustatytas.
8. Nors kartinamasis nuosekliai viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) teigė, kad I. K. ir L. K. priklausančias valtis jis pagrobė vienu metu, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika esant vieningai tyčiai, nevienkartiniam neteisėtam svetimo turto grobimui iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013). Byloje nesant duomenų, kad vogdamas I. K. ir L. K. priklausančias valtis kaltinamasis turėjo vieningą tikslą, nėra teisinio pagrindo šiuos kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Nemažiau svarbu yra tai, kad nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis 2023 m. rugsėjo 3 d. naudojosi savo valtimi, bet tuo metu jo tėvo valtis jau buvo pavogta, puikiai prisimena, kad plaukdamas dar galvojo apie tai, svarstė, kas ir kodėl galėjo pavogti dėdės ir tėvo valtis, ar tai buvo daroma dėl to, kad šios valtys yra iš diuraliuminio, t. y. metalo, jei vagiama dėl metalo, gal jo medinės nevogs. Aplinkybę, kad šios dvi valtys nebuvo pagrobtos vienu metu teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kiti nukentėjusieji I. K. ir A. K.. Taigi nukentėjusiųjų parodymai paneigia gynybos versiją, kad I. K. ir L. K. priklausančios valtys buvo pagrobtos vienu metu.
Dėl bausmės skyrimo
9. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. N. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (norėdamas gauti turtinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), pavogtos valtys surastos ir ikiteisminio tyrimo metu sugrąžintos jų savininkams, taip pat įvertina kaltininko asmenybę: nevedęs (3 t., b. l. 64–65), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (3 t., b. l. 83–84) ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 85), tačiau nuo 2023 m. birželio 23 d. dirba (3 t., b. l. 165–167), turi sveikatos negalavimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pažeidimu (3 t., b. l. 168–171) bei (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53–54), teistas (3 t., b. l. 66–72, 73–79). Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet S. N. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto vagystę. Nors teistumas už šią veiką yra išnykęs (BPK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktis), teismų praktikoje pripažįstama, kad ir išnykęs teistumas gali būti vertinamas skiriant bausmę, nes šie duomenys charakterizuoja asmenį. Tai rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, 2023 m. liepos mėn. A. K. valtis buvo pavogta bausmės vykdymo laikotarpiu, pasinaudojus susidariusia situacija, kad stacionari stebėjimo įranga buvo išmontuota (3 t., b. l. 189).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad savo noru atlygino vienam iš nukentėjusiųjų, t. y. L. K., visą jo patirtą žalą dėl nusikalstamos veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad nusikalstamas veikas jis padarė esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.
12. Pastebėtina ir tai, kad praeityje S. N. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto. Tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslų galima pasiekti skiriant griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant po minimalią šios bausmės rūšies dalį, t. y. po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis) ir skirtina subendrinta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
13. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, kaskart paskyrus laisvės atėmimo bausmę, svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Vien tai, kad asmuo praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas, t. y. visą bausmės vykdymo laikotarpį (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu, (3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas pripažįsta, jog būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus nei realus bausmės vykdymas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
14. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Daroma išvada, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą, numatytą BK 72 straipsnio 2 dalyje.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis –priklauso kaltinamajam (3 t., b. l. 187). Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 12–13 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – automobilis, kuriuo naudojosi kaltinamasis darydamas vagystes – nėra paslėptas, jis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (3 t., b. l. 187), nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Nors kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atlygino vienam ir nukentėjusiųjų žalą, sutiko atlyginti teismo nustatytą žalą pagal A. K. civilinį ieškinį, teisminio bylos nagrinėjimo metu įsidarbino ir transporto priemonė jam yra reikalinga, teismas pažymi, kad nei kaltininko asmenybė, nei jo interesai patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 12 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika), tačiau nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 8–14 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir nepagrįsta priemonė, todėl vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis teismas nutaria konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – bus pasiekta teisinga pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų ir proporcingumo principas nebus pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 14 punktas).
17. BK 72 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą, paskyrusį turto konfiskavimą, nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Kaip minėta, viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 170 Eur (4 t., b. l. 35). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, ji nustatytina vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas).
18. Vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 12 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Dėl civilinių ieškinių, pareikštų baudžiamojoje byloje
19. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Baudžiamojoje byloje pareikšti trys civiliniai ieškiniai:
19.1. 2022 m. spalio 3 d. nukentėjusysis I. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54). Teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi pripažintas civiliniu ieškovu (3 t., b. l. 131–133). Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu I. K. nurodė, kad valtį gražinus jam nebuvo padaryta turtinė žala, kad civilinio ieškinio nereiškia, todėl procesas dėl I. K. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas.
19.2. 2022 m. balandžio 14 d. nukentėjusysis L. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 808,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 145–154). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu L. K. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 155–160). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam pagal jų tarpusavio susitarimą (3 t., b. l. 164), nukentėjusysis tiek raštu, tiek ir žodžiu teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad visa nusikalstama veika padaryta žala jam atlyginta, pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl procesas dėl L. K. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
19.3. 2023 m. birželio 29 d. nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 370 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 172–180). Įvertinus tai, kad nukentėjusysis civilinį ieškinį pateikė teisiamojo posėdžio metu, todėl protokoline nutartimi jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (3 t., b. l. 181–185).
20. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis A. K. prašo atlyginti išlaidas, susidariusias su pavogtos valties paieškomis, t. y. keturis kartus (2022 m. liepos 15 d., 2022 m. liepos 23 d., 2022 m. liepos 30 d., 2022 m. rugpjūčio 6 d.) nukentėjusysis nuomojosi valtį už vietinio gyventojo, kaskart sumokėdamas po 20 Eur (20 Eur × 4 = 80 Eur), taip pat 80 Eur už drono su operatoriumi paslaugas, po 50 Eur už kelionę iš (duomenys neskelbtini) iki Kretuono ežero ir atgal namo (važiuota 2022 m. liepos 23 d., 2022 m. liepos 30 d., 2022 m. rugpjūčio 6 d.), taip pat 2023 m. vasario mėn. važiuojant „pirkti“ valties. Nors nukentėjusysis negalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių šias patirtas išlaidas, teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato imperatyvaus reikalavimo savo reikalavimus pagrįstai rašytiniai įrodymais, be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad kodėl negali pateikti duomenų, patvirtinančių šias išlaidas (valtį nuomojosi iš vietinio gyventojo, nes Kretuono ežere nėra valčių nuomos punkto, kuriam sumokėjo grynais pinigais, nereikalaudamas pasirašyti jokių dokumentų, drono operatoriui už darbą sumokėjo 80 Eur, nes pats nėra įgudęs drono valdytojas, o operatorius nurodė tokią sumą už paslaugas ir sugaištą laiką). Pastebėtina ir tai, kad kartu su civiliniu ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nurodyti valties nuomos, drono operatoriaus paslaugų įkainiai yra realus, atitinka arba yra mažesni nei rinkos kainos (3 t., b. l. 174, 175, 176). Įvertinus apskaičiuotas kelionės išlaidas važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į teismą (žr. 22 punktą), atstumą nuo teismo iki Kretuono ežero, važiuojant link (duomenys neskelbtini) (apie 15 km.) bei (duomenys neskelbtini) (apie 52 km), todėl iš dalies tenkintinas reikalavimas atlyginti išlaidas, atsiradusias už pavogtos valties paieškomis: 80 Eur už valties nuomą, 80 Eur už drono su operatoriumi paslaugas, 65 Eur kelionės išlaidų, iš viso 225 Eur.
21. Nukentėjusysis tvirtina, kad atgavo apgadintą valtį: nuimta techninė lentelė, be šios lentelės valtis prarado 400 Eur savo vertės, sulaužytas suoliukas, t. y. išlaužta viena lenta, kuri iki vagystės nebuvo sulūžusi, suoliuko remontą vertina 20 Eur suma, taip pat pažeistas valties dugnas, t. y. kylis. Kaltinamasis pripažino, kad nupjovė techninę lentelę, nes pagal ją būtų galima nustatyti tikrąjį valties savininką, kad valtis vogta, tačiau nesutinka, kad be šios lentelės valtis prarado 400 Eur, t. y. beveik trečdalį savo vertės. Kaltinamasis tvirtina, kad suoliuko nelaužė, jis buvo sulūžęs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad viena suoliuko lenta buvo sulūžusi dar iki vagystės, todėl to pretenzijų nereiškia, tačiau atgavo valtį su sulaužyta ir kita suoliuko lenta, tai aiškiai matyti nuotraukoje „20230702_143124.jpg“ (4 t., b. l. 5A, 5B), todėl prašo atlyginti 20 Eur už suoliuko remontą. Nukentėjusiojo teigimu, atgavo valtį su pažeistu kyliu, tai jis fiksavo nuotraukose „20230702_144035,jpg“ ir „20230702_144017.jpg“ (4 t., b. l. 6, 7). Kylio remonto darbai civiliniame ieškinyje įvertinti 120 Eur suma, nors, tikėtina, kad realios kylio remonto išlaidos, bus gerokai didesnės. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad valtis buvo laikoma angare (fermoje) ant betoninių grindų, ją suradę policijos pareigūnai Sergejus Platonovas, Tomas Šavdinis, Vidas Builis, Marius Šapovalas, kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju A. K. valtį iš angaro pakrovė į priekalą, ja valtį pristatė į Švenčionių r. PK. Liudytojų teigimu, iš angaro valtis nebuvo traukiama, velkama, todėl vertintina, kad valties dugnas negalėjo būti pažeistas valtį išnešant iš angaro (senos fermos) ar ją saugant komisariate, nes Švenčionių r. PK valtis buvo saugoma su priekaba (taip kaip atvežė) iki jos grąžinimo savininkui. Kaltinamasis pripažino, kad naudojosi valtimi, kad jis pats valtį nusprendė perkelti į fermą, kurioje vėliau ją rado policijos pareigūnai, todėl neatmetama galimybė, kad būtent tuomet galėjo būti pažeistas valties dugnas. Aplinkybė, kad iškart įvykio vietoje ar atsiimdamas valtį iš ikiteisminio tyrimo institucijos valties savininkas nenurodė valties trūkumų, tai savaime nereiškia, kad jie tuo metu neegzistavo, nes kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, valties radimo vietoje nukentėjusiajam nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti valtį, jo dugną. Taip pat nėra duomenų, kad atsiimdamas valtį nukentėjusysis turėjo galimybę įvertinti valties būklę, pastebėti jos trūkumus ir apie informuoti pareigūnus. Be to, valties būklė nebuvo išsamiai aprašyta ir daiktų apžiūros protokole ar fiksuota šio procesinio veiksmo nuotraukose, jose net nėra duomenų apie pašalintą lentelę su techniniais valties parametrais. Teismo vertinimu, dėl nukentėjusiojo nurodytų valties apgadinimų, jų remonto išlaidų, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant įvertinti ar S. N. veiksmuose yra BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes iš nukentėjusiojo pateiktų paaiškinimų bei civilinio ieškinio (jo priedų) nustatyta, kad valtis buvo sugadinta, ji neteko dalies savo vertės: 400 Eur dėl lentelės pašalinimo ir dar papildomai 140 Eur kainuos valties remontas. Taigi iš viso padarytas daugiau nei 10 MGL dydžio turtinis nuostolis apgadinus nukentėjusiajam A. K. priklausančią valtį „Kazanka“, todėl vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi apie tai praneština prokurorui.
22. Dėl reikalavimo atlyginti kelionės išlaidas, susijusias su vykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir teismą. Teismas pažymi, kad kelionės išlaidų atlyginimo tvarką nustato BPK 104 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 524 „Dėl liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) „Dėl Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo”. Atitinkamai tai reiškia, kad prašymą dėl kelionės išlaidų kompensavimo proceso dalyviai privalo pateikti tai institucijai, į kurią vykstant buvo patirtos kelionės išlaidos, kad jų dydį apskaičiuotų ir įvertintų pati institucija. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nepateikė prašymo atlyginti keliones išlaidas ikiteisminio tyrimo institucijai. Nėra duomenų, kad tokį prašymą jis būtų pateikęs šiai institucijai teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad nukentėjusiajam buvo paaiškinta, kaip realizuoti teisę gauti patirtų kelionės išlaidų kompensaciją dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, todėl proceso išlaidomis pripažintinas tik išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo vykimu į 2023 m. birželio 29 d. teisiamąjį posėdį (nes kituose teisiamuosiuose posėdžiuose nukentėjusysis dalyvavo nuotoliniu būdu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam pateikus rašytinį prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su kelione į teismą (4 t., b. l. 2, 3), buvo apskaičiuota, kad kelionės išlaidos sudaro 12,49 Eur (4 t., b. l. 30–31). Ši suma jam buvo kompensuota iš teismo lėšų, todėl priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 punktas) ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi išieškotinos iš kaltinamojo.
23. Kitas civiliniame ieškinyje suformuotas reikalavimas, atlyginti negautas pajamas, susijusias su dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teisme, atsiraukimu nuo darbo. Nors nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė darbdavio pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį (4 t., b. l. 4), pažymėtina, kad ji atspindi apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį tik už du mėnesius, t. y. 2023 m. vasario mėn. ir 2023 m. kovo mėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens vidutinis darbo užmokestis negali būtu skaičiuojamas bet kaip – jį apskaičiuojant reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020, 3.8 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Nors 2023 m. liepos 25 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad šioje darbovietėje dirba ilgiau nei tris mėnesius, o paaiškinus, kad pateiktų duomenų neužtenka vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti, teigė, kad galėtų pateikti darbdavio pažymą apie paskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį už ilgesnį laikotarpį (4 t., b. l. 10–16), tačiau tokių duomenų nepateikė ir nenurodė priežasčių, dėl kokių priežasčių negali šių duomenų pateikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkte detalizuojama vidutinio darbo už mokesčio apskaičiavimo tvarka, iš kurios matyti, kad šiam dydžiui apskaičiuoti būtina turėti trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 5.1 punktas), duomenis, trijų mėnesių reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jei darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip tris mėnesius (Aprašo 5.7 punktas). Įvertinus tai, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, būti apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtinas (siekiant neužkirsti kelio šį reikalavimą pareikšti civilinio proceso tvarka).
24. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Todėl teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Teismui nekyla abejonių, kad dėl valties vagystės nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes jis 2022 m. liepos 15 d. atvykęs į žvejybą su draugais nerado savo valties, skyrė daug laiko valties paieškoms, o tai rodo, kad jis sunkiai išgyveno valties netektį, kad ši turtas jam buvo itin brangus. Nors bylose dėl svetimo turto vagystės nėra įprasta spręsti neturtinės žalos atlyginio klausimą, tačiau gausioje teismų praktikoje pripažįstama, kad ir turto pagrobimo atveju, nukentėjusysis turi teisę gauti patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Vien tai, kad nukentėjusysis savo patirtus išgyvenimus įvertino 800 Eur suma, tai savaime neįpareigoja teismo nustatyti tokio dydžio neturtinės žalos kompensaciją. Įvertinus aplinkybę, kad teismų praktikoje net dėl įvykdytos vagystės, kuomet įsibraunama į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, priteista 300 Eur neturtinės žalos (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-851/2021), kad pagrobtas turtas grąžintas, kad vagystę įvykdęs asmuo buvo nustatytas iš esmės nukentėjusiojo pastangomis, todėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlygintina 100 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiojo patirtus nepatogumus, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Dėl kitų klausimų
26. Ikiteisminio tyrimo metu S. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 41–48) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „CAT“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), saugomi Švenčionių r. PK (2 t., b. l. 157–158, 159), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui, t. y. kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsniu, 61 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu, 105 straipsnio 1 dalimi, 107 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 257 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir skirti jam:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. valties vagystės) 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl I. K. valties vagystės) 5 (penkis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl L. K. valties vagystės) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos dėl L. K. valties vagystės, pridėti po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, paskirto dėl A. K. ir I. K. valties vagytes ir skirti galutinę bausmę 12 (dvylika) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi S. N. paskirtos 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi:
(1) dirbti, o netekęs darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
(2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu,
(3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis S. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį 1 170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų) vertės automobilį „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Nutraukti procesą pagal nukentėjusiojo I. K. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Nutraukti procesą pagal nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. iš S. N. 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Išieškoti iš S. N. 12,49 Eur (dvylika eurų 49 ct) proceso išlaidų Vilniaus regiono apylinkės teismui.
Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui, kad S. N. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje požymiai.
Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „CAT“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui, t. y. kaltinamajam S. N..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Nuosprendžio patvirtintą kopiją išsiųsti prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui ir nukentėjusiesiems.